Byla e2A-681-340/2020
Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3511-213/2019 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo bei atsakovo V. S. priešieškinį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė J. S. pateikė ieškinį atsakovui V. S., prašydama:

71.1.

8pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutarties 1 punkto dalį, kuria susitarta dėl žemės sklypo, kuriame bus statomas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, pripažinimo šeimos turtu bei jo priklausymo sutuoktiniams bendrąja daline nuosavybės teise po ½ dalį;

91.2.

10pripažinti J. S. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, turintį 0,6198 ha bendrą plotą, ( - ), J. S. po santuokos nutraukimo palikti šį turtą: 2/3 žemės sklypo ( - ), turintį 0,0553 ha bendrą plotą, ( - ), vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ – 51,33 Eur; ½ žemės sklypo, esančio ( - ), turintį 0,1000 ha bendrą plotą, ( - ), vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ – 54,50 Eur; žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), kurį sudaro: pastatas–gyvenamasis namas, turintis 332 kv. m bendro ploto, iš kurio 196 kv. m užstatyto ploto, ( - ); pastatas–ūkio pastatas, turintis 96 kv. m užstatyto ploto, ( - ); pastatas–pirtis, turintis 71 kv. m užstatyto ploto, ( - );

111.3.

12V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš J. S. 70 052,92 Eur kompensaciją, nustatant, kad J. S. 70 052,92 Eur kompensaciją V. S. turi sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuria bus nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

132.

14Ieškovė nurodė, kad šalys 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutartyje susitarė, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, kurie bus statomi ( - ) kaime ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai, bus šeimos turtas bei šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Vedybų sutartyje neidentifikuotas žemės sklypas, kuriam nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės teisinis režimas ir nenurodytas nuosavybės teisės į žemės sklypą teisinio režimo keitimas ar žemės sklypo įsigijimo aplinkybės, todėl laikytina, kad šalys iš esmės nesusitarė dėl esminio susitarimo elemento – objekto, todėl vedybų sutarties 1 punktas dėl žemės sklypo nuosavybės teisės režimo nustatymo yra niekinis ir negaliojantis, kadangi neatitiko ieškovės valios, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir ieškovei yra labai nepalankus. Vadinasi, šalys vedybų sutartimi nesusitarė dėl 0,6198 ha ploto žemės sklypo, kurio ( - ), teisinio režimo. Žemės sklypą ieškovė iš tėvų įgijo 2003 m. liepos 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. iki vedybų sutarties sudarymo, todėl sklypas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas V. S. jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto teisinio režimo nekeitė ir, siekdamas išvengti jam asmenine nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo dalintinu sutuoktiniams priklausančiu turtu nutraukiant santuoką, skyrybų proceso metu jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą perleido tretiesiems asmenims. Pagal UAB „Marleksa“ 2017 m. vasario 22 d. atliktą vertinimą žemės sklypo ir gyvenamojo namo su statiniais rinkos vertė yra 210 000 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 40 000 Eur. Atsakovo iniciatyva UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. gegužės 16 d. tą patį namą įvertino 250 000 Eur sumai, tačiau už tokią kainą neatsirado nei vieno pirkėjo. Kadangi žemės sklypas laikytinas ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl, dalinant namą su statiniais, šio turto vertė yra mažesnė. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistinas gyvenamasis namas su statiniais, o atsakovui 70 000 Eur kompensacija. Kitas turtas (2/3 žemės sklypo ( - ), vertė – 51,33 Eur ir 1/2 žemės sklypo ( - ), vertė – 54,50 Eur) priklauso abiem sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise. Nurodyti žemės sklypai yra tarnaujantys pagrindiniam žemės sklypui, kuriame yra šalių gyvenamasis namas, nes užtikrina patekimą į pagrindinį žemės sklypą. Žemės sklypai negalėtų būti naudojami savarankiškai pagal tikslinę jų paskirtį be pagrindinio sklypo, todėl tikslinga juos priskirti ieškovei, priteisiant atsakovui 52,92 Eur kompensaciją.

153.

16Atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį, prašydamas:

173.1.

18priteisti atsakovui V. S. ½ dalį žemės sklypo ( - ), ½ dalį pastato–gyvenamojo namo, 332 kv. m, ( - ); ½ dalį pastato–pirties, 71 kv. m, ( - );

193.2.

20ieškovei J. S. palikti žemės sklypą su statiniais ( - ); pastatą–gyvenamąjį namą, 332 kv. m, ( - ); pastatą–ūkio pastatą 96 kv. m, ( - ); pastatą–pirtį, 71 kv. m, ( - )), esančius ( - ) leidžiant jais disponuoti ½ V. S. dalimi tik visiškai išmokėjus kompensaciją atsakovei V. S.;

213.3.

22atsakovui V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovės J. S. 115 000 Eur kompensaciją;

233.4.

24nustatyti, kad atsakovui V. S. leidžiama gyventi ( - ), iki tol, kol ieškovė J. S. visiškai neišmokės teismo priteistos kompensacijos;

253.5.

26ieškovei J. S., išmokėjus kompensaciją atsakovui 5 000 Eur, jai palikti: 2/3 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,0553 ha; ½ žemės sklypo.

274.

28Atsakovas nurodė, kad vedybų sutartimi šalys aiškiai sutarė, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, kurie bus statomi ( - ) kaime ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai, bus šeimos turtas bei priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Atsakovas V. S. namo statybai, dirbdamas Airijoje, pervedė 154 500 Eur sumą į ieškovės sąskaitą. Ieškovė prie namo statybų pinigais neprisidėjo. Ieškovė 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu pati pripažino, kad jai padovanoto žemės sklypo ½ dalis priklauso atsakovui. Atsakovas jam priklausančio nekilnojamojo turto teisinio režimo nekeitė, nes vedybų sutartimi šalys susitarė, jog nekilnojamieji daiktai įgyti tiek iki santuokos, tiek susituokus vieno iš sutuoktinių vardu, išskyrus pastatus ir ieškovei jos tėvų padovanotą žemės sklypą, tampa asmeninė to sutuoktinio nuosavybe. Ieškovės siūloma 70 052,92 Eur kompensacija yra per maža, kadangi reali namo rinkos kaina galėtų siekti iki 250 000 Eur, tačiau ieškovė tyčia siekia namo neparduoti, kad būtų sumažinta atsakovui mokėtinos kompensacijos suma. Kitų šalims priklausančių žemės sklypų kaina yra žymiai didesnė, todėl siūloma 52,92 Eur kompensacija yra nepagrįsta. Už nurodytus sklypus ieškovė turi sumokėti 5 000 Eur kompensaciją, kadangi šie sklypai yra pagrindinio žemės sklypo priklausiniai, todėl jų kaina atitinka 1 aro pagrindinio žemės sklypo kainos.

295.

30Trečiasis asmuo V. B. prašė ieškovės J. S. ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių sudaryta vedybų sutartis yra tinkama ir galiojanti bei atitinka šalių valią, kadangi šalys aiškiai sutarė dėl ateityje sukurto turto (statomo gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo įrenginių) pripažinimo bendru šeimos turtu.

31II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

326.

33Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

346.1.

35Santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 235 300,35 Eur padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį J. S. ir V. S., priteisiant J. S. nuosavybėn natūrą tokį turtą:

366.1.1.

37234 000 Eur vertės turtą: žemės sklypą, 0,6198 ha bendro ploto, ( - ); pastatą–gyvenamą namą, 332 kv. m. bendro ploto, iš kurio 196 kv. m užstatyto ploto, ( - ); pastatą–ūkio pastatą, 96 kv. m užstatyto ploto, ( - ); pastatą–pirtį, 71 kv. m užstatyto ploto, ( - );

386.1.2.

392/3 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,0553 ha bendro ploto, ( - );

406.1.3.

411/2 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,1000 ha bendro ploto, ( - ).

426.2.

43Atsakovui V. S. priteisti 116 300,35 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti išmokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis iki visiško kompensacijos V. S. išmokėjimo.

446.3.

45Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

466.4.

47Ieškovei J. S. iš atsakovo V. S. priteisti 594,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

486.5.

49Iš atsakovo V. S. valstybės naudai priteisti 31 Eur žyminio mokesčio.

507.

51Teismas nustatė, kad šalys ( - ) sudarė santuoką ( - ) civilinės metrikacijos skyriuje, o ( - )šalys sudarė vedybų sutartį, pagal kurios 1 p. šalys sutarė, jog gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, kurie bus statomi ( - ) kaime ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai bus šeimos turtas bei šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

528.

53Teismas pažymėjo, jog Civilinio kodekso nuostatos leidžia sudaryti vedybų sutartis ir dėl turto, kuris sutuoktinių bus ar gali būti įgyjamas ateityje, kuriam vedybų sutarties pagrindu bus nustatytas turtinis režimas (CK 3.104 str. 1 d., 2 d.). Teismas, įvertinęs ieškovės ginčijamos vedybų sutarties 1 p. nuostatas, padarė išvadą, kad nors sutarties tekste nebuvo įvardinti turtą konkretizuojantys duomenys (unikalus numeris, adresas, plotas ir kt.), tačiau buvo sutarta dėl konkrečių objektų, t. y. žemės sklypo ir jame statomo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, o tai savo ruožtu leidžia identifikuoti dėl kokio konkretaus turto sutuoktiniai susitarė vedybų sutartimi.

549.

55Vertindamas šalių sudarytos vedybų sutarties 1 p. galiojimą CK 3.108 str. 2 d. įtvirtinto sutuoktinių lygiateisiškumo principo kontekste, teismas pažymėjo, kad ginčijama vedybų sutartis sudaryta ( - ), t. y. prieš daugiau nei 16 metų, visą laikotarpį sutartis nebuvo ginčijama ir keičiama, tuo tarpu ieškovė, 2017 m. birželio 13 d. kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog žemės sklypą įgijo bendrai su atsakovu ir jį įvardijo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turtą ir tik 2019 m. gegužės 20 d. patikslintame ieškinyje iškėlė reikalavimą dėl vedybų sutarties 1 p. pripažinimo negaliojančiu. Teismas nustatė, kad šalys po santuokos sudarymo siekė kurti bendrą ūkį ir statyti šeimos būstą, t. y. namą, kuris aptartas ginčijamo vedybų sutarties 1 p. ir pastatytas ( - ), bei dėl kurio ginčo dėl teisinio režimo byloje nėra. Teismas iš atsakovo, jo atstovo ir liudytojos D. K. paaiškinimų nustatė, kad šalių vedybų sutarties tikslas buvo apibrėžti sutuoktinių indėlį į gyvenamojo namo statybas ir bendrą šeimos ūkio kūrimą, t. y. ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą sutiko panaudoti namo statybai, o atsakovas užsienyje uždirbtais pinigais prisidėti prie namo statybos. Ieškovė šio fakto neginčijo, nurodydama, kad iš ieškovo gavo 145 891,52 Eur. Teismas nenustatė, kad ieškovė pinigais būtų prisidėjusi prie namo statybos.

5610.

57Teismas padarė išvadą, kad šalys sudarydamos vedybų sutartį iš esmės siekė nustatyti sutuoktinių indėlius į bendro ūkio kūrimą, kuris iš ieškovės pusės buvo šeimos būsto statyboms skirtas žemės sklypas, o atsakovo – mokami pinigai namo statyboms, todėl ši sutartis ieškovei išimtinai neparanki nebuvo. Teismas konstatavo, kad vedybų sutarties 1 punkto nuostatos, kuriomis ieškovės, iki šalių santuokos sudarymo, įgytas žemės sklypas, po vedybų sutarties sudarymo tapo bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nepažeidžia ieškovės, kaip sutuoktinės lygiateisiškumo principo atsakovo atžvilgiu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nepažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principo bei nepatenka į CK 3.105 str. numatytas vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia sąlygas, todėl ieškovės reikalavimą dėl vedybų sutarties 1 punkto pripažinimo negaliojančiu atmetė.

5811.

59Atmetęs ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu vedybų sutarties 1 punktą ir šalių sudarytai vedybų sutarčiai galiojant visa apimtimi, teismas nusprendė atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti J. S. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį ( - ). Teismas pažymėjo, kad nurodytame žemės sklype šalys santuokos metu pasistatė gyvenamą namą, ūkinį pastatą ir pirtį, todėl visas šis turtas, įskaitant žemės sklypą, pagal šalių sudarytos vedybos sutarties nuostatas priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Atitinkamai po santuokos nutraukimo atsakovui atsirado nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį namo, ½ dalį ūkinio pastato ir ½ dalį pirties, o kita nurodyto turto ½ dalis priklauso ieškovei.

6012.

61Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių poziciją dėl nekilnojamo turto (žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - )) padalinimo, t. y. ieškovei priteisiant turtą, o atsakovui priteisiant kompensaciją iš ieškovės, toks turto pasidalinimas neprieštarauja viešajam ir sutuoktinių interesams. Tokią išvadą teismas padarę įvertinęs šalių paaiškinimus, kad tolimesnis gyvenimas tame pačiame name tarp šalių nebūtų suderinamas, o taip pat, kad šalys nenurodė galimybių atidalinti gyvenamą namą taip, jog būtų nustatyta konkreti naudojimosi tvarka. Teismas pažymėjo, kad namas yra vientisas nekilnojamas objektas, atskirų išėjimų–įėjimų nėra, name yra bendro naudojimo patalpų (virtuvė, svetainė), namo priklausiniai (ūkiniai pastatai) sunkiai dalintini, todėl patalpų atskyrimas šalims kainuotų papildomas investicijas, todėl turto priteisimas natūra abiem sutuoktiniams netikslingas. Padaręs išvadą, kad šalių interesus geriausiai atitiks žemės sklypo, namo ir jo ūkinių pastatų palikimas ieškovei natūra, o atsakovui už ieškovei tenkantį nekilnojamą turtą išmokėtina kompensacija, teismas nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą, priteisiant ieškovei žemės sklypą su statiniais, esančiais ( - ).

6213.

63Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Marleksa“ 2017 m. vasario 22 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir 2018 m. kovo 20 d. konsultacinę išvadą žemės sklypo, namo ir ūkinių pastatų, ( - ), vertė yra 210 000 Eur, iš jos žemės sklypo vertė – 40 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, neįtraukė į dalintiną turtą žemės sklypo, tačiau pripažinus atsakovui ½ nuosavybės teisės dalį į nurodytą žemės sklypą, į priteistinos kompensacijos dydį turi būti įtraukta ir žemės sklypo vertė.

6414.

65Teismas nustatė, kad atsakovo prašoma priteisti 115 000 Eur kompensacijos suma už tą patį turtą grindžiama UAB „Capital vertinimas“ konsultacine išvada, pagal kurią turto komplekso vertė gali siekti iki 250 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad UAB „Capital vertinimas“ išvadoje nurodyta maksimali turto vertė, todėl rinkoje tokia kaina nebūtinai būtų sumokėta už parduodamą nekilnojamą turtą.

6615.

67Teismas įvertinęs, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, UAB „Marleksa“ turto vertę nustatė 2017 m. vasario 22 d., taip pat atsižvelgęs į šalyje vykstantį ekonomikos progresą ir kasmet didėjančias nekilnojamojo turto rinkos kainas, padarė išvadą, jog teismo sprendimo priėmimo dienai ginčo turto vertė gali neatitikti 2017 m. atlikto vertės nustatymo tyrimo rezultatų. Teismo nusprendė vadovautis 2019 m. liepos 17 d. UAB „Turto vertė“ atlikto ekspertizės akto rezultatais, pagal kuriuos ginčo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), turto rinkos vertė yra 234 000 Eur. Teismas nustatęs, kad turto vertinimą atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų, atliekančių nekilnojamojo turto vertinimą sąrašą, įtrauktas nekilnojamojo turto specialistas G. J. B., nurodė, kad neturi pagrindo netikėti atlikto tyrimo duomenimis, jų objektyvumu ir nustatyta turto verte.

6816.

69Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. liepos 17 d. atlikto ekspertizės akto rezultatais turto vertė sudaro 234 000 Eur, todėl ieškovės atsakovui prašoma priteisti 70 052,92 Eur kompensacija yra nepagrįsta įrodymais. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog namas nebuvo parduotas už 250 000 Eur kainą, nesudaro galimybės sumažinti atsakovui mokėtinos kompensacijos iki ieškovės prašomos sumos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo galimybe atlikti kitą turto vertinimą, o jos pateiktas skelbimo pavyzdys internete neturi tiesioginio ryšio su ginčo turto vertės nustatymu.

7017.

71Teismas sprendė, kad žemės sklypo, namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), vertė, pagal kurią atsakovui išmokėtina kompensacija nustatytina pagal ekspertizės akto išvadą, yra 234 000 Eur, todėl atsakovui kompensacijos sumą sudaro ½ dalis turto vertės, t. y. 117 000 Eur. Teismas nurodė, kad priešieškiniu atsakovas prašė priteisti 115 000 Eur kompensaciją, todėl ieškovės ieškinį dėl 70 052,92 Eur kompensacijos priteisimo atmetė, o atsakovo priešieškinį dalyje dėl 115 000 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės tenkino.

7218.

73Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją gyventi kartu viename kartu su ieškove iki kompensacijos atsakovui išmokėjimo, nurodydamas, kad galimybių atidalinti žemės sklypą su namu bei ūkiniais pastatais natūra abiem sutuoktiniams nenustatyta, santuokos nutraukimo metu tarp ieškovės ir atsakovo susidarė ne tik ginčo situacija dėl santuokos nutraukimo ir su tuo kylančių teisinių pasekmių (sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir kt.), bet ir šalių gyvenimas kartu yra sunkiai suderinimas be galimų konfliktinių situacijų. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus apie ieškovės galimybes sumokėti kompensaciją ir atsakovo galimybes įsigyti kitą turtą, pažymėjo, kad atsakovas turėjo ne vieną nekilnojamo turto objektą, kuriuos dovanojimo sutartimi perleido savo seseriai. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybes, kad jam reikia turėti gyvenamąją vietą ir tai, jog jis neprivalo papildomai skirti pinigų būsto nuomai, kol ieškovė jam išmokės kompensaciją, nepaneigia to fakto, jog paties atsakovo veiksmai sudarė situaciją, jog teismo sprendimo priėmimo dienai atsakovas neturi turto ir apyvartinių lėšų kito turto įsigijimui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna atlyginimą, todėl turi galimybių susirasti kitą gyvenamąją vietą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, ieškovės finansinę padėtį ir į tai, kad 2018 m. spalio 9 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu dalyje dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kuriai tenka tiesioginė vaikų rūpinimosi ir priežiūros ir išlaikymo pareiga, padarė išvadą, kad iš karto išmokėti tokio dydžio sumą sunku, todėl tenkino ieškovės prašymą leisti šią sumą išmokėti per 12 mėnesių. Kadangi atsakovui priteistos kompensacijos dydis yra 115 000 Eur, teismas nurodė, kad ieškovė kas mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui privalės mokėti po 9 583,33 Eur vienerių metų laikotarpyje iki visiško kompensacijos išmokėjimo.

7419.

75Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu taip pat įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) 2/3 dalys žemės sklypo, esančio ( - ); 2) 1/2 žemės sklypo, esančio ( - ). Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis 2/3 dalių žemės sklypo, kurio ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 58 Eur, o ½ dalis žemės sklypo, kurio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 332 Eur. Teismas nurodė, kad nurodytų sklypų vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2009–2011 m., atliekant masinį vertinimą, todėl neatitinka šiuo metu esančios vidutinės rinkos vertės, kadangi reali ir tikra rinkos vertė paprastai nustatoma atliekant individualų turto vertinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė, nustatant kompensacijos dydį už nurodytus žemės sklypus, nesivadovauti VĮ Registro centro duomenimis.

7620.

77Teismas iš UAB „Turto vertė“ 2019 m. liepos 18 d. ekspertizės akto nustatė, kad lyginamuoju metodu ½ dalis žemės sklypo, kurio ( - ), 0,1000 ha bendro ploto, rinkos vertė yra 4 860 Eur, todėl, sprendžiant kompensacijos klausimą, nusprendė vadovautis nurodytu įrodymu. Teismas nurodė, kad šalims priklauso 2/3 nuosavybės teisės dalys žemės sklypo, todėl atsakovui priteistina kompensacijos suma nustatoma proporcingai atsakovo nuosavybės teisės dalyje ir yra 1 215 Eur (4860 ÷ (1/2÷2)).

7821.

79Teismas nurodė, kad kito šalims priklausančio 2/3 žemės sklypo, kurio ( - ), reali rinko kaina teismo sprendimo priėmimo dienai nėra nustatyta. Teismas sutiko su atsakovo skaičiavimais, kad sklypo vertė turi būti apskaičiuojama pagrindinio žemės sklypo ploto, ant kurio yra namas ir kiti statiniai, kainą konvertavus į vieną arą. Pagrindinio 0,6198 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kaina UAB „Turto vertė“ 2019 m. liepos 18 d. ekspertizės akto duomenimis yra 28 700 Eur, todėl 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio ( - ), vertė sudarytų 256,08 Eur (28 700 Eur ÷ 619,8 a × 5,53 a). Atsižvelgiant į tai, kad šalims priklauso 2/3 dalys nurodyto žemės sklypo, teismas nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 85,35 Eur kompensaciją (256,03÷(2/3÷2)=85,35). Viso už žemės sklypus, ( - ), teismas nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 1 300,35 Eur kompensaciją.

80III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8122.

82Ieškovė J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį ir atmetant atsakovo priešieškinį, t. y.:

8322.1.

84pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutarties 1 punkto dalį, kurioje susitarta dėl žemės sklypo, kuriame bus statomas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, pripažinimo šeimos turtu bei jo priklausymo sutuoktiniams bendrąja daline nuosavybės teise po ½ dalį;

8522.2.

86pripažinti J. S. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, turintį 0,6198 ha bendrą plotą, unikalus ( - );

8722.3.

88J. S. po santuokos nutraukimo palikti šį turtą:

8922.3.1.

902/3 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ – 51,33 Eur;

9122.3.2.

921/2 dalį žemės sklypo, esančio ( - ). Vidutinė rinkos vertė pagal VĮ ,,Registrų centras“ – 54,50 Eur;

9322.3.3.

94žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), kurį sudaro: 1) pastatas–gyvenamasis namas, turintis 332 kv. m bendro ploto, iš kurio 196 kv. m užstatyto ploto,; 2) pastatas–ūkio pastatas, turintis 96 kv. m užstatyto ploto,; pastatas–pirtis, turintis 71 kv. m užstatyto ploto;

9522.4.

96atsakovui V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovui J. S. 70 052,92 Eur kompensaciją;

9722.5.

98nustatyti, kad ieškovė J. S. 70 052,92 Eur kompensaciją atsakovui V. S. turi sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuria bus nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

9923.

100Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10123.1.

102Teismas netinkamai įvertino šalių vedybų sutarties 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai nepripažino šio punkto negaliojančiu. Nurodytu vedybų sutarties punktu šalys nesitarė dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisinio režimo pasikeitimo, t. y. kad pastačius ant jo namą ir kitus statinius, žemės sklypas priklausys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Ginčo žemės sklypas vedybų sutartyje neidentifikuotas, nors vedybų sutarties pasirašymo metu visi sklypo identifikaciniai duomenys buvo žinomi. Ieškovė niekada nepripažino, kad ginčo sklypas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ginčo žemės sklypo nuosavybės teisinio režimo pakeitimas pažeistų sutuoktinių lygiateisiškumo principą, nes prašoma pripažinti negaliojančia vedybų sutarties nuostata ieškovei yra labai nepalanki ir neatitinka jos valios ir tikrųjų šalių ketinimų.

10323.2.

104Teismas, spręsdamas dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), taip pat dėl kitų dviejų žemės sklypų ( - ), tarnaujančių pagrindiniam žemės sklypui, vertės, nepagrįstai rėmėsi UAB „Turto vertė“ 2019 m. liepos 17 d. atliktu turto vertinimu, kuris nelaikytinas ekspertine išvada ir neturi didesnės įrodomosios galios. Ieškovės pateiktas UAB „Marleksa“ turto vertinimas pagrindžia, kad ginčo žemės sklypo su statiniais vertė yra ženkliai mažesnė. Žemės sklypas, kurio ( - ), ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl neturėjo būti įtraukiamas į dalintino turto masę. Kadangi namas su statiniais pastatytas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl reali turto vertė yra dar mažesnė ir atitinka ieškovės siūlomą atsakovui išmokėtinos kompensacijos 70 000 Eur sumą. Kiti du žemės sklypai, kurie užtikrina pateikimą į pagrindinį žemės sklypą ir namą su statiniais, t. y. didelės vertės neturi, todėl jų vertė turėjo būti nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis. Ieškovė išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, gauna mažas pajamas, todėl su giminių pagalba galėtų išmokėti tik 70 052,92 Eur, o ne teismo nepagrįstai nustatytą, kompensaciją.

10524.

106Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės J. S. apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10724.1.

108Apeliantės argumentai dėl vedybų sutarties 1 punkto dalies pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nepagrįsti, kadangi šalys aiškiai sutarė, jog gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, kurie bus statomi ( - ), ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai bus šeimos turtas ir šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

10924.2.

110Ieškovė tik 2019 m. gegužės 20 d. patikslintame ieškinyje pateikė reikalavimus dėl vedybų sutarties 1 p. dalyje panaikinimo ir ginčo žemės sklypo pripažinimo asmeninės nuosavybės teise, nors sutuoktinis pareikšti ieškinį dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo gali tik tada, jeigu laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Ieškovė ikiteisminės ginčo tvarkos nesilaikė, todėl nurodyti ieškinio reikalavimai negalėjo būti nagrinėjami.

11124.3.

112Apeliantė pirmosios instancijos teisme neginčijo UAB „Turto vertė“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, neprašė paskirti teismo ekspertizę, todėl teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Turto vertė“ 2019 m. liepos mėn. atliktu nekilnojamojo turto vertinimu. Apeliantės argumentai dėl jos siūlomos kompensacijos dydžio yra visiškai nepagrįsti, nes tokiu atveju apeliantė nepagrįstai praturėtų atsakovo sąskaita.

11325.

114Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir:

11525.1.

116priteisti atsakovui V. S. 117 083,55 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės J. S., kuri turi būti išmokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis iki visiško kompensacijos atsakovui išmokėjimo;

11725.2.

118nustatyti, kad atsakovui V. S. leidžiama gyventi adresu ( - ), iki tol, kol J. S. visiškai neišmokės teismo priteistos kompensacijos.

11926.

120Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12126.1.

122Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo priteistinos kompensacijos dydį už žemės sklypus, kurių ( - ). Šalims priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, kurio ( - ), o ne 2/3 dalys, kaip nurodė teismas, todėl atsakovui proporcingai tenkančiai daliai priteistina 1 230 Eur kompensacija. Žemės sklypo, ( - ), kaina yra 2 056,66 Eur, o ne 256,06 Eur, kaip nurodė teismas, todėl atsakovui proporcingai tenkančiai daliai priteistina 853,55 Eur kompensacija. Papildomai atsakovui už nurodytus žemės sklypus turi būti priteista 2 083,55 Eur, o ne 1 300,35 Eur, kaip nurodė teismas, kompensacija. Viso atsakovui iš ieškovės priteistina 117 083,55 Eur kompensacija.

12326.2.

124Teismas nepagrįstai neleido atsakovui gyventi šalims priklausančiame name iki ieškovė išmokės atsakovui kompensaciją už jai priteistą atsakovui tenkančio turto dalį. Tarp šalių konfliktinių situacijų teisminio nagrinėjimo metu nebuvo, šalys sutaria dėl namo išlaikymo ir kitų klausimų. Atsakovas neturi galimybių įsigyti kitą būstą (pajamos 859,76 Eur/mėn.), jam nustatytas 60 procentų nedarbingumas, moka 300 Eur išlaikymą vaikams, 120 Eur už investicinį draudimą, 50 Eur skiria vaistams, kurui – 70 Eur, maistui – 100 Eur, drabužiams, avalynei – 40 Eur. Atsakovas seseriai perleido mažos vertės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuos jam padovanojo motina, jokio gyvenamojo namo nepardavė.

12527.

126Ieškovė J. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. S. apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12727.1.

128Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti kompensaciją už žemės sklypus, kurių unikalūs ( - ), kadangi jų vertė, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai užtikrina patekimą į pagrindinį sklypą su statiniais, atitinka VĮ Registro centro nustatytą vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo metu.

12927.2.

130Apeliantas 2018 m. rugsėjo 18 d. piktnaudžiavo alkoholiu, darė neigiamą įtaką vaikams, todėl šalių gyvenimas kartu yra nepriimtinas ieškovei ir žalingas vaikams. Atsakovas gyvena tame pačiame būste, tačiau nesiekia palaikyti santykių su vaikais.

131Teisėjų kolegija

konstatuoja:

132IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13328.

134Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13529.

136CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

13730.

138Apeliantė J. S. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų – medicinos pažymų – prijungimo, nurodydama, kad dėl sveikatos būklės jos pajamos sumažės, o ateityje galimai iš viso praras darbingumą.

13931.

140Pateiktais įrodymais apeliantė siekia įrodyti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos atsakovui priteista kompensacija yra per didelė, todėl apeliantė negalės jos sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo padarinių, susijusių su santuokoje įgyto turto padalinimu ir kompensacijos priteisimu, todėl šalių sveikatos būklė gali turėti įtakos turto padalinimo būdui, bet ne dalintino turto vertės nustatymui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovui pateikus naujausią šalims priklausančio turto vertinimą, ieškovė savo ieškinio reikalavimų, susijusių su turto padalinimu ir kompensacijos priteisimu, netikslino, teismo ekspertizės skirti neprašė. Argumentų dėl dalintino turto būdo pakeitimo nenurodyta ir apeliantės apeliaciniame skunde. Vadinasi, apeliantės pozicija iš esmės dėl dalintino turto būdo, t. y. ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui kompensaciją, iš esmės yra nepasikeitusi. Apeliantės pateikti medicinos duomenys taip pat nepatvirtina, kad apeliantės sveikata šiuo metu yra ženkliai pablogėjusi ar turi tendenciją blogėti ir tokia apeliantės sveikatos būklė galėtų turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kitų duomenų apie ieškovės sveikatos būklę, galinčią turėti įtakos teismo sprendimo vykdymui, byloje nėra. Apeliantės argumentai dėl sprendimo įvykdymo galimybių yra nurodyti apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami tinkamam bylos pagal apeliantų apeliacinius skundus išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai nepatvirtina pasikeitusios situacijos buvusios skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, todėl juos atsisakoma priimti.

14132.

142Apeliantė J. S. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių vedybų sutarties 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai nepripažino šio punkto negaliojančiu, kadangi šalys nesitarė dėl apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ) nuosavybės teisinio režimo pakeitimo, t. y. kad pastačius ant jo namą ir kitus statinius, žemės sklypas priklausys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

14333.

144Pagal CK 3.102 str. 2 d. vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Pagal CK 3.102 str. 2 d. povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), tai sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

14534.

146CK 3.104 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (1 p.); turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe (2 p.); turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė (3 p.). Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 str. 2 d.). Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą (CK 3.104 str. 3 d.).

14735.

148CK 3.105 str. nurodytos sąlygos, kurioms esant vedybų sutartis negalioja, t. y.: 1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai; 2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (šio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą; 3) pažeidžia šio kodekso 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą; 4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą; 5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius; 6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams; 7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą; 8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą; 9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.

14936.

150Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 str. 1 d.). CK 3.108 str. 2 d. nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

15137.

152Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2003 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartimi ieškovės J. S. tėvai padovanojo jai 0,6198 ha ploto žemės sklypą, ( - ). Ieškovė J. S. ir atsakovas V. S. ( - ) sudarė santuoką, o ( - ) šalys sudarė vedybų sutartį, pagal kurios 1 p. šalys sutarė, jog gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, kurie bus statomi ( - ) ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai bus šeimos turtas bei šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Vedybų sutarties 2 p. šalys sutarė, kad nekilnojamieji daiktai įgyti tiek iki santuokos, tiek susituokus vieno iš sutuoktinių vardu, išskyrus pastatus ir žemės sklypą nurodytus sutarties 1 p., tampa asmenine to sutuoktinio nuosavybe. Ieškovei jos tėvų padovanotame žemės sklype šalys pastatė gyvenamą namą, ūkio pastatą, pirtį.

15338.

154Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė pagrįstą išvadą, jog šalių vedybų sutarties 1 punkto sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nepažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principo.

15539.

156Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys ginčijamu vedybos sutarties 1 punktu aiškiai susitarė, jog žemės sklypas, kuriame bus statomi gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiti kiemo įrenginiai, bus šeimos turtas bei šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Byloje nekilo ginčo, kad šalys jokio kito namo santuokos metus nepastatė, išskyrus namą ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį ieškovei prieš pat šalių santuokos sudarymą ir vedybinės sutarties sudarymą padovanojo ieškovės tėvai. Apeliantė pirmosios instancijos teisme pati nurodė, kad namas su statiniais ant jai priklausančio žemės sklypo buvo pastatytas 2004–2008 m. laikotarpiu, t. y. statybos iš esmės prasidėjo iš karto nuo žemės sklypo įgijimo dovanojimo pagrindu ir santuokos bei vedybų sutarties sudarymo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant to, kad ginčo vedybų sutarties punkte konkretus ieškovei priklausantis žemės sklypas nebuvo nurodytas, tačiau juo buvo iš esmės susitarta, kad žemės sklypas, kuriame bus statomi gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, bus šeimos turtas ir šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

15740.

158Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės J. S. argumentais, kad aplinkybė, jog VĮ Registrų centras atsisakė registruoti abiejų sutuoktinių nuosavybės teisę į žemės sklypą ir namą su kitais statinius, patvirtina, jog ginčo vedybų sutarties 1 punktu šalys nepasirinko ginčo žemės sklypo nuosavybės teisinio režimo, t. y. kad nurodytas sklypas, ant kurio buvo pastatytas namas ir kiti statiniai, netapo šalių bendrąja daline nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad CK 3.104 str., reglamentuojančiame reikalavimus vedybų sutarties turiniui, nenustatyta reikalavimo vedybų sutartyje nurodyti konkretų turtą su identifikaciniais duomenimis. Antra, šioje byloje ginčas kilo dėl vedybų sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir buvusių sutuoktinių turto padalinimo, o ne dėl viešo registratoriaus atsisakymo įregistruoti šalių nuosavybės teisę, todėl VĮ Registrų centro atsisakymas įregistruoti šalių nuosavybės teises negali turėti įtakos vedybų sutarties ar jos dalies galiojimui. Priešingai, nurodyta aplinkybė, t. y. kad apeliantė siekė viešame registre įregistruoti ginčo žemės sklypą, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, ir ant sklypo pastatytą namą su kitais statiniais bendrosios dalinės kartus su atsakovu nuosavybės teise, kaip numatyta vedybų sutarties 1 p., patvirtina apeliantės valią nustatyti ginčo žemės sklypo nuosavybės teisinį režimą pagal ginčijamos vedybų sutarties nuostatas. Nurodytą išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į namą ir ūkinį pastatą buvo įregistruotos 2009 m. sausio 30 d., t. y. šalims gyvenant ir vedant bendrą ūkį. Byloje nekilo ginčo, kad šalių santuoka iširo tik 2015 m., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė, sudarydama ginčo vedybų sutartį ir vėliau siekdama įregistruoti ginčo žemės sklypą su santuokos metu jame pastatytais statiniais pagal vedybų sutarties 1 p. nuostatas, nesuprato vedybų sutarties turinio ir siekiamų pasekmių. Apeliacines instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šalys, sudarydamos vedybų sutartį, siekė nustatyti sutuoktinių indėlius į bendro ūkio kūrimą, kurio įgyvendinimui ieškovė skyrė žemės sklypą, o atsakovas – pinigus. Apeliantė pati nurodė, kad prie namo statybų atsakovas prisidėjo 145 891,52 Eur suma. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad prie namo ir kitų statinių statybų būtų prisidėjusi savo lėšomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ginčo vedybų sutarties 1 punkto dalis apeliantei buvo neparanki, pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą ar kitaip pažeidė apeliantės teises ir teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatyta, kad pagal aktualiausią šioje byloje pateiktą ginčo sklypo vertinimą jo vertė yra 28 700 Eur, t. y. keliskart mažesnė nei atsakovo įneštas indėlis į bendro turto sukūrimą, todėl ginčo vedybų sutarties dalis pripažinimas lemtų atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

15941.

160Apeliantė J. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš jos atsakovui kompensaciją ne pagal UAB „Turto vertė“ nustatytą šalių nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertę, o pagal ieškovės pateiktą UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat pagal VĮ Registro centro duomenis (dėl kitų dviejų santuokos metu įgytų žemės sklypų).

16142.

162Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

16343.

164Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

16544.

166Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl turto padalinimo būdo, t. y. kad visas nekilnojamas turtas atitektų ieškovei, sumokant atsakovui kompensaciją už jam tenkančio turto dalį, tačiau ginčas kilo dėl mokėtinos kompensacijos dydžio ir jo nustatymo.

16745.

168CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-502-916/2016). Tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimą, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Sprendžiant atidalinimo klausimus tarp bendraturčių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

16946.

170Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nustatant dalintino turto, kuris šalims (buvusiems sutuoktiniams) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad tokiu atveju, t. y. sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo už santuokos metu įgytą (sukurtą) turtą, būtina nustatyti aktualią dalintino turto rinkos vertę.

17147.

172Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

17348.

174Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

17549.

176Pirmosios instancijos teismas nustatė šalims dalijamo nekilnojamojo turto vertę, įvertinęs atsakovo pateikto UAB „Turto vertė“ 2019 m. liepos 18 d. atlikto ekspertizės akto išvadas, pagal kurias nekilnojamo turto, esančio ( - ), rinkos vertė turto apžiūros dieną buvo 234 000 Eur, gretimo viso žemės sklypo ( - ), kurio ½ dalis priklauso šalims, vertė 4 860 Eur. Dar vieno gretimo žemės sklypo ( - ), kurio 2/3 dalis priklauso šalims ir kuris ribojasi su pagrindiniu žemės sklypu, esančiu ( - ), vertę pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs UAB „Turto vertė“ 2019 m. liepos 18 d. turto vertinimo akte nurodytą pagrindinio žemės sklypo ploto kainą ir proporcingai apskaičiavęs pagal sklypo plotą.

17750.

178Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

17951.

180Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens, turinčio turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimą, atliktas individualus turto vertinimas, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė ar nurodyta vienos iš šalies pagal skelbimuose nurodytas kainas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Nors atsakovo pateiktas UAB „Turto vertė“ ginčo nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas ne teismo iniciatyva, t. y. toks vertinimas nelaikytinas ekspertine išvada pagal CPK 212 str., tačiau toks vertinimas laikytinas vienu iš rašytinių įrodymų, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes.

18152.

182Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertinimu, suteikiant didesnę įrodomąją galią aktualiausiam ginčo nekilnojamojo turto vertinimo išvadai, kadangi kiti šalių pateikti įrodymai, patvirtinantys dalintino turto vertę, nebuvo aktualūs, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateiktas UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas 2017 m. vasario 22 d., atsakovo pateiktas UAB „Capital vertinimas“ nekilnojamojo turto vertinimas – 2017 m. gegužės 16 d., t. y. daugiau nei prieš 2 metus iki UAB „Turto vertė“ atlikto aktualiausio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių pateiktas UAB „Marleksa“ ir UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto vertės ataskaitas parengė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų, atliekančių nekilnojamojo turto vertinimą sąrašą, įtraukti teismo ekspertai, todėl ieškovei neginčijant aktualiausios turto vertinimo išvados ir neprašius skirti ekspertizės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vėliausiai pateiktu šalių nekilnojamojo turto vertinimu. Juolab, visuotinai yra žinoma, kad šalyje kasmet didėja nekilnojamojo turto kainos, todėl atlikto turto vertinimo laikotarpis turi esminę reikšmę ir sudaro prielaidas išvengti vienos iš šalių nepagrįsto praturtėjimo galimybę. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė aktualiu laikotarpiu, t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu, buvo kita (mažesnė) nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

18353.

184Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal UAB „Turto vertė“ vertinimo išvadą ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 234 000 Eur, tuo tarpu pagal UAB „Marleksa“ – 210 000 Eur, t. y. aktualiausia nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė nėra ženkliai pasikeitusi, todėl, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo ieškovės atlikto vertinimo ir ekonominę situaciją šalyje, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Turto vertė“ atliktu vertinimu.

18554.

186Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad reali ginčo turto vertė yra ženkliai mažesnė, kadangi pagrindinis žemės sklypas apeliantei priklauso asmeninės nuosavybės teise, o gretimų žemės sklypų ( - ) vertė turėjo būti apskaičiuota pagal VĮ Registrų centro duomenis. Apeliacinės instancijos pažymi, kad atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu šalių vedybų sutarties 1 punktą, laikytina, kad pagrindinis žemės sklypas, kaip ir ant jo pastatyti statiniai, šalims pagal vedybų sutarties nuostatas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl atskirai skaičiuoti kiekvieno nekilnojamojo daikto vertę nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu dėl kitų santuokos metu įgytų gretimų žemės sklypų, kurie ribojasi su pagrindiniu žemės sklypu, apeliantė pati nurodė, kad šie sklypai iš esmės tarnauja pagrindiniam sklypui, kuriame yra proceso šalių namai bei infrastruktūra sklypuose negali būti pritaikyta kitiems tikslams nei tik privažiavimui į pagrindinį sklypą, servitutai tik formaliai nėra įteisinti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo, ( - ), bendras plotas yra 0,1 ha, iš kurio ½ dalis priklauso šalims. Žemės sklypo, kurio ( - ), bendras plotas yra 0,0553 ha, iš kurio 2/3 dalys priklauso šalims. Vadinasi, šių šalims priklausančių žemės sklypų, kurie yra mažo pločio ir iš esmės užtikrina patekimą į pagrindinį šalių nekilnojamąjį turtą, vertė turėtų būti vertinama kompleksiškai, t. y. apskaičiuojant ją pagal tas pačias sąlygas, kaip ir pagrindinį žemės sklypą, išskyrus atvejus, jei toks žemės sklypas buvo įvertintas individualaus vertinimo metu. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo, ( - ), vertė 2019 m. liepos 18 d. buvo apskaičiuota UAB „Turto vertė“, t. y. individualaus turto vertinimo metu, kurio metu buvo vertinimas pagrindinis žemės sklypas su statiniais, todėl toks vertinimas laikytinas tikslesnis, nei VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nurodytas žemės sklypas buvo vertinamas lyginamuoju metodu, t. y. atskirai nuo pagrindinio žemės sklypo su statiniais, tačiau iš UAB „Turto vertė“ vertinimo ataskaitos nustatyta, kad žemės sklypo vertė buvo nustatyta palyginus šį žemės sklypą su kitais 2016 m. rugpjūčio mėn.–2019 m. liepos mėn. įsigytais tos pačios paskirties 6 žemės sklypais, esančiais toje pačioje verčių zonoje. Nors lyginamųjų objektų plotai yra skirtingi (nuo 6 arų iki 86,58 arų), tačiau mažiausio sklypo kaina už arą yra 333 Eur, t. y. panaši su vertinimo išvadoje nustatyta šalių žemės sklypo kaina už vieną arą (486 Eur). Nurodyto lyginamojo objekto sandoris buvo sudarytas 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. prieš tris metus iki byloje pateikto turto vertinimo atlikimo, todėl, atsižvelgiant į nuosekliai didėjančias nekilnojamojo turto kainas šalyje, nėra pagrindo spręsti, kad lyginamuoju metu nustatyta šalims priklausančio žemės sklypo (jo dalies) kaina neatitinka aktualios vidutinės rinkos kainos. Tuo tarpu žemės sklypo, ( - ), vertę pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, remdamasis pagrindinio žemės sklypo ploto, ant kurio yra namas ir kiti statiniai, kainą konvertavus į vieną arą, t. y. nurodytas žemės sklypas buvo įvertintas kompleksiškai, atsižvelgiant į pagrindinio žemės sklypo vertę. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalintino turto vertę ir suteikdamas didesnę įrodomąją galią atsakovo pateiktam UAB „Turto vertė“ ginčijo nekilnojamojo turto vertinimui, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 str., 185 str.).

18755.

188Apeliantė J. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad neturi galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas.

18956.

190Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją. Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010).

19157.

192Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė šioje byloje sutiko už jai tenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį sumokėti 70 052,92 Eur kompensaciją. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista 116 300,35 Eur kompensacija, t. y. daugiau nei trečdaliu didesnė kompensacija nei ieškovė prašė. Vertinant ieškovės galimybes sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės pajamas ir paaiškinimus, kad kompensaciją jai padės sumokėti giminės, bei, ieškovės prašymu, leido kompensaciją sumokėti per vienerių metų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovui pateikus naujausią šalims priklausančio turto vertinimą, ieškovė savo ieškinio reikalavimų susijusių su turto padalinimu ir kompensacijos priteisimu netikslino, t. y. kitokio turto padalinimo būdo nesiūlė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat neišreiškė pozicijos, kad jei pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis bus pripažintas pagrįstu, apeliantė bus nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą, todėl turėtų būti sprendžiama dėl kito turto padalinimo būdo.

19358.

194Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės leido ieškovei J. S. sumokėti kompensaciją per vienerių metų terminą, atsižvelgdamas iš esmės į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl turto padalinimo būdo ir į apeliantės paaiškinimus, jog kompensaciją padės sumokėti giminės, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos gaunamos pajamos (500 Eur/mėn.) akivaizdžiai neleistų sumokėti net ieškovės nurodytą kompensacijos sumą. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė argumentų, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė nesugebės sumokėti pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją, kurios dydis yra daugiau nei trečdaliu didesnis už ieškovės prašomą priteisti kompensacijos dydį, todėl apeliantės argumentai vertintini kritiškai, nes jie, apeliantei nesiūlant kito turto padalinimo būdo, nėra nesusiję su kilusiu ginču dėl kompensacijos dydžio.

19559.

196Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Tačiau kartu įstatymų leidėjas suteikė teisę teismui, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.). CPK 284 str. nenustatytas draudimas procesinio pobūdžio prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo teismui teikti pakartotinai, siekiant, kad, pasikeitus tam tikroms svarbioms aplinkybėms, teismas įvertintų, ar jos nesudaro pagrindo išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą.

19760.

198Apeliantas V. S. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (klaidingai) apskaičiavo kompensaciją už santuokos metu įgytus ir šalims priklausančius žemės sklypus, ( - ).

19961.

200Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „Turto vertė“ atliktu vertinimu, nustatė, kad žemės sklypo, kurio ( - ), rinkos vertė yra 4 860 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, jog šalims priklauso 2/3 nuosavybės teisės dalys žemės sklypo, priteistiną 1 215 Eur kompensacijos sumą nustatė proporcingai atsakovo nuosavybės teisės dalyje (4860 ÷ (1/2÷2)). Kito žemės sklypo, ( - ) ir bendras plotas yra 0,0553 ha, iš kurių 2/3 dalys priklauso šalims, vertę pirmosios instancijos teismas nutarė apskaičiuoti proporcingai pagrindinio žemės sklypo, ant kurio pastatyti namas ir kiti statiniai, ploto kainai. Pagrindinio 0,6198 ha žemės sklypo, ( - ) pagal UAB „Turto vertė“ vertinimo aktą yra 28 700 Eur, todėl teismas paskaičiavo, kad 0,0553 ha bendro ploto žemės sklypo vertė sudaro 256,08 Eur (28 700 Eur ÷ 619,8 a x 5,53 a), o atsakovui priteistina kompensacija – 85,35 Eur (256,03÷(2/3÷2). Viso už abu nurodytus sklypus pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti iš ieškovės atsakovui 1 300,35 Eur kompensaciją.

20162.

202Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pagal CPK 277 str. 1 d. 1–3 p. teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.).

20363.

204Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

20564.

206Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo atliktus šalims priklausančių žemės sklypų, ( - ), skaičiavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime dėl rašymo ir skaičiavimo apsirikimų klaidingai apskaičiavo kompensacijos dydį, tenkantį atsakovui už abu sklypus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalims priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, ( - ), o ne 2/3 dalys, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl atsakovui proporcingai tenkančiai daliai turėjo būti priteista 1 230 Eur, o ne 1 215 Eur, kompensacija (4 860 x 1/2 / 2). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skaičiavimo netikslumą lėmė netinkamai nurodytos žemės sklypo dalys, kurias pirmosios instancijos teismas iki apskaičiavimo buvo nustatęs teisingai (sprendimo 59, 61–62 p.), todėl rašymo ir skaičiavimo apsirikimai nelaikytini esminiais pažeidimais, nes šios akivaizdžios klaidos galėjo ir gali būti ištaisytos pagal CPK 276 str. nuostatas.

20765.

208Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad kito žemės sklypo, ( - ), kaina yra 2 056,66 Eur, o ne 256,06 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi teismas suklydo, konvertuodamas pagrindinio žemės sklypo plotą iš hektarų į arus, t. y. 0,6198 ha yra 61,98, o ne 619,8, arai (0,1 ha lygu 10 a arba 1 ha lygu 100 a). UAB „Turto vertė“ atliktu vertinimu nustatyta, kad pagrindinio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 28 700 Eur. Vadinasi pagrindinio žemės sklypo 1 aro kaina yra 463,05 Eur, atitinkamai 0,0553 ha žemės sklypo, ( - ), vertė yra 2 560,66 Eur. Šalims priklauso 2/3 dalys iš 0,0553 ha žemės sklypo, todėl proporcingai šalims tenkančiai žemės sklypo vertei (1 707,10 Eur), atsakovui turėjo būti priteista 853,55 Eur kompensacija. Vadinasi, papildomai atsakovui už nurodytus žemės sklypus turėjo būti priteista 2 083,55 Eur (1 230 + 853,55), o ne 1 300,35 Eur, kaip paskaičiavo pirmosios instancijos teismas, kompensacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skaičiavimo netikslumą lėmė netinkamas (klaidingas) ploto konvertavimas iš hektarų į arus, todėl tolimesni skaičiavimo apsirikimai nelaikytini esminiais, nes šios akivaizdžios klaidos galėjo ir gali būti ištaisytos pagal CPK 276 str. nuostatas.

20966.

210Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto V. S. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido atsakovui gyventi su ieškove tame pačiame name, nes atsakovas kito būsto ir lėšų jam įsigyti neturi, jam nustatytas dalinis darbingumas, konfliktų tarp šalių nebekyla ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas sutiko su bendro turto padalinimo būdu, pagal kurį visas nekilnojamas turtas atiteko ieškovei, priteisiant atsakovui kompensaciją. Vadinasi, apeliantas įvertino ieškovės galimybes sumokėti jam kompensaciją, todėl kito būsto ar lėšų jam įsigyti neturėjimas, nelaikytinas priežastimi leisti atsakovui kartu gyventi su ieškove tame pačiame iki kol ieškovė išmokės visą kompensaciją. Priešingai nei nurodė apeliantas, bylos medžiaga (pvz., ieškovės 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikta nuotrauka ir vaizdo įrašas) patvirtina, kad ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, todėl akivaizdu, jog šalių gyvenimas kartu nėra suderinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje 2019 m. vasario 26 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo ir šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, todėl leidimas atsakovui gyventi kartu tame pačiame name neatitiktų šalių vaikų teisių ir interesų į saugią aplinką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas (beveik 900 Eur/mėn.) patvirtina, kad atsakovas turi visas galimybes išsinuomoti kitą būstą, todėl apelianto argumentai dėl leidimo gyventi kartu su ieškove tame pačiame name atmestini, kaip nepagrįsti.

21167.

212Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi šioje byloje ginčo turto dalis areštuota, siekiant užtikrinti atsakovo reikalavimus dėl kompensacijos sumokėjimo. Byloje nenustatyta, kad nurodytam turtui būtų taikomi kiti apribojimai ar suvaržymai kitų kreditorių naudai, todėl akivaizdu, jog ieškovei vengiant mokėti teismo priteistą kompensaciją, atsakovo reikalavimai galėtų būti patenkinti vykdymo procese iš ieškovei priklausančio turto.

21368.

214Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti neatitikimai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu klaidingu kompensacijos dydžio paskaičiavimu, galėjo būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme pagal CPK 276 str. nuostatas, t. y. nepaduodant šiuo klausimu apeliacinio skundo, todėl vien dėl formalių pažeidimų keisti ar panaikinti teismo sprendimą būtų nepagrįsta. Aptartais apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas, ištaisant sprendimo rezoliucinę dalį, atsižvelgiant į padarytas aiškias rašymo ir skaičiavimo apsirikimo klaidas, apskaičiuojant kompensacijos už žemės sklypų, kurių ( - ), dydį. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 178 str., 185 str.).

21569.

216Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

21770.

218Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui sprendime dėl akivaizdžių rašymo ir skaičiavimo klaidų netinkamai apskaičiavus kompensacijos už žemės sklypų, ( - ), dydį, nurodytos klaidos lėmė kitas skaičiavimo klaidas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (ieškovės reikalavimai patenkinti 59,52 proc., o ne 60,60 proc.; atsakovo reikalavimai patenkinti 40,49 proc., o ne 39,35 proc., todėl tai turi įtakos šalims ir valstybei priteistinoms bylinėjimosi išlaidų sumoms), taip pat neteisingai nurodant bendrą dalintino turto vertę (nurodyta 235 300,35 Eur, turi būti – 238 167,10 Eur). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos rašymo ir skaičiavimo klaidos, kurios neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taisytinos, išdėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį su tinkamai paskaičiuotomis ir priteistinomis sumomis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nusprendė priteisti valstybei iš ieškovės 502,35 Eur žyminį mokestį proporcingai atmestų reikalavimų daliai, tačiau sprendimo rezoliucinėje šios sumos nenurodė, todėl ši akivaizdi rašymo klaida, įvertinus patikslintas ieškovės atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijas, taisytina, priteisiant iš ieškovės valstybės naudai 516 Eur.

21971.

220CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

22172.

222Ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 435,60 Eur, o atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą – 484 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, todėl, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, už apeliacinių skundų ir atsiliepimų į priešingos šalies apeliacinį skundą parengimą šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims neatlygintinos (CK 1.5 str.).

223Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

224Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, išdėstant sprendimo rezoliucinę dalį tokiu būdu:

225„patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

226Santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 238 167,10 Eur, padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį ieškovei J. S. ir atsakovui V. S., priteisiant ieškovei J. S. (a. k. ( - ) nuosavybėn natūrą tokį turtą:

227234 000 Eur vertės turtą: žemės sklypą, 0,6198 ha bendro ploto, ( - ); pastatą – gyvenamą namą, 332 kv. m bendro ploto, iš kurio 196 kv. m užstatyto ploto, ( - ); pastatą-ūkio pastatą, 96 kv. m užstatyto ploto, ( - ); pastatą-pirtį, 71 kv. m užstatyto ploto, ( - );

2281 707,10 Eur vertės 2/3 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) 0,0553 ha bendro ploto, ( - );

2292 640 Eur vertės 1/2 dalį žemės sklypo ( - ).

230Atsakovui V. S. (a. k. ( - ) priteisti 117 083,55 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti išmokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis iki visiško kompensacijos V. S. išmokėjimo.

231Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

232Ieškovei J. S. iš atsakovo V. S. priteisti 509,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

233Iš atsakovo V. S. valstybės naudai priteisti 31 Eur žyminio mokesčio.

234Iš ieškovės J. S. valstybės naudai priteisti 516 Eur žyminio mokesčio.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ir atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė J. S. pateikė ieškinį atsakovui V. S., prašydama:... 7. 1.1.... 8. pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutarties 1 punkto... 9. 1.2.... 10. pripažinti J. S. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, turintį... 11. 1.3.... 12. V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš J. S. 70 052,92 Eur kompensaciją,... 13. 2.... 14. Ieškovė nurodė, kad šalys 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutartyje... 15. 3.... 16. Atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį,... 17. 3.1.... 18. priteisti atsakovui V. S. ½ dalį žemės sklypo ( - ), ½ dalį... 19. 3.2.... 20. ieškovei J. S. palikti žemės sklypą su statiniais ( - );... 21. 3.3.... 22. atsakovui V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovės J. S. 115 000... 23. 3.4.... 24. nustatyti, kad atsakovui V. S. leidžiama gyventi ( - ), iki tol, kol ieškovė... 25. 3.5.... 26. ieškovei J. S., išmokėjus kompensaciją atsakovui 5 000 Eur, jai palikti:... 27. 4.... 28. Atsakovas nurodė, kad vedybų sutartimi šalys aiškiai sutarė, kad... 29. 5.... 30. Trečiasis asmuo V. B. prašė ieškovės J. S. ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 31. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. 6.... 33. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė... 34. 6.1.... 35. Santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 235 300,35 Eur padalinti lygiomis... 36. 6.1.1.... 37. 234 000 Eur vertės turtą: žemės sklypą, 0,6198 ha bendro ploto, ( - );... 38. 6.1.2.... 39. 2/3 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,0553 ha bendro ploto, ( - );... 40. 6.1.3.... 41. 1/2 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,1000 ha bendro ploto, ( - ).... 42. 6.2.... 43. Atsakovui V. S. priteisti 116 300,35 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi... 44. 6.3.... 45. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.... 46. 6.4.... 47. Ieškovei J. S. iš atsakovo V. S. priteisti 594,87 Eur bylinėjimosi... 48. 6.5.... 49. Iš atsakovo V. S. valstybės naudai priteisti 31 Eur žyminio mokesčio.... 50. 7.... 51. Teismas nustatė, kad šalys ( - ) sudarė santuoką ( - ) civilinės... 52. 8.... 53. Teismas pažymėjo, jog Civilinio kodekso nuostatos leidžia sudaryti vedybų... 54. 9.... 55. Vertindamas šalių sudarytos vedybų sutarties 1 p. galiojimą CK 3.108 str. 2... 56. 10.... 57. Teismas padarė išvadą, kad šalys sudarydamos vedybų sutartį iš esmės... 58. 11.... 59. Atmetęs ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu vedybų... 60. 12.... 61. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių poziciją dėl nekilnojamo turto... 62. 13.... 63. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Marleksa“ 2017 m.... 64. 14.... 65. Teismas nustatė, kad atsakovo prašoma priteisti 115 000 Eur kompensacijos... 66. 15.... 67. Teismas įvertinęs, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, UAB „Marleksa“... 68. 16.... 69. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. liepos 17 d. atlikto... 70. 17.... 71. Teismas sprendė, kad žemės sklypo, namo ir ūkinių pastatų, esančių ( -... 72. 18.... 73. Teismas kritiškai vertino atsakovo poziciją gyventi kartu viename kartu su... 74. 19.... 75. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu taip pat įgijo šį... 76. 20.... 77. Teismas iš UAB „Turto vertė“ 2019 m. liepos 18 d. ekspertizės akto... 78. 21.... 79. Teismas nurodė, kad kito šalims priklausančio 2/3 žemės sklypo, kurio ( -... 80. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 81. 22.... 82. Ieškovė J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono... 83. 22.1.... 84. pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutarties 1 punkto... 85. 22.2.... 86. pripažinti J. S. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, turintį... 87. 22.3.... 88. J. S. po santuokos nutraukimo palikti šį turtą:... 89. 22.3.1.... 90. 2/3 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Vidutinė rinkos vertė pagal VĮ... 91. 22.3.2.... 92. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio ( - ). Vidutinė rinkos vertė pagal VĮ... 93. 22.3.3.... 94. žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), kurį sudaro: 1)... 95. 22.4.... 96. atsakovui V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovui J. S. 70 052,92... 97. 22.5.... 98. nustatyti, kad ieškovė J. S. 70 052,92 Eur kompensaciją atsakovui V. S. turi... 99. 23.... 100. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 101. 23.1.... 102. Teismas netinkamai įvertino šalių vedybų sutarties 1 punkto nuostatas ir... 103. 23.2.... 104. Teismas, spręsdamas dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), taip pat dėl... 105. 24.... 106. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės J. S. apeliacinį skundą,... 107. 24.1.... 108. Apeliantės argumentai dėl vedybų sutarties 1 punkto dalies pripažinimo... 109. 24.2.... 110. Ieškovė tik 2019 m. gegužės 20 d. patikslintame ieškinyje pateikė... 111. 24.3.... 112. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neginčijo UAB „Turto vertė“... 113. 25.... 114. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės... 115. 25.1.... 116. priteisti atsakovui V. S. 117 083,55 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės... 117. 25.2.... 118. nustatyti, kad atsakovui V. S. leidžiama gyventi adresu ( - ), iki tol, kol J.... 119. 26.... 120. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 121. 26.1.... 122. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo priteistinos... 123. 26.2.... 124. Teismas nepagrįstai neleido atsakovui gyventi šalims priklausančiame name... 125. 27.... 126. Ieškovė J. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. S. apeliacinį skundą,... 127. 27.1.... 128. Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti kompensaciją už žemės sklypus,... 129. 27.2.... 130. Apeliantas 2018 m. rugsėjo 18 d. piktnaudžiavo alkoholiu, darė neigiamą... 131. Teisėjų kolegija... 132. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 133. 28.... 134. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 135. 29.... 136. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 137. 30.... 138. Apeliantė J. S. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų – medicinos... 139. 31.... 140. Pateiktais įrodymais apeliantė siekia įrodyti, kad skundžiamu pirmosios... 141. 32.... 142. Apeliantė J. S. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 143. 33.... 144. Pagal CK 3.102 str. 2 d. vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas,... 145. 34.... 146. CK 3.104 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje... 147. 35.... 148. CK 3.105 str. nurodytos sąlygos, kurioms esant vedybų sutartis negalioja, t.... 149. 36.... 150. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vedybų sutartis gali būti... 151. 37.... 152. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2003 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartimi... 153. 38.... 154. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ištyrus bylos surinktus... 155. 39.... 156. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys ginčijamu vedybos... 157. 40.... 158. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės J. S. argumentais,... 159. 41.... 160. Apeliantė J. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš jos atsakovui... 161. 42.... 162. Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo... 163. 43.... 164. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra... 165. 44.... 166. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl turto padalinimo būdo, t.... 167. 45.... 168. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma... 169. 46.... 170. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti kasacinio teismo... 171. 47.... 172. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 173. 48.... 174. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 175. 49.... 176. Pirmosios instancijos teismas nustatė šalims dalijamo nekilnojamojo turto... 177. 50.... 178. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas... 179. 51.... 180. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens, turinčio turto... 181. 52.... 182. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 183. 53.... 184. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal UAB „Turto vertė“... 185. 54.... 186. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad... 187. 55.... 188. Apeliantė J. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad neturi galimybių... 189. 56.... 190. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant vienam iš... 191. 57.... 192. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė šioje byloje sutiko... 193. 58.... 194. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš... 195. 59.... 196. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs... 197. 60.... 198. Apeliantas V. S. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos... 199. 61.... 200. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis... 201. 62.... 202. Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje... 203. 63.... 204. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomo sprendimo priėmimo... 205. 64.... 206. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo... 207. 65.... 208. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad kito... 209. 66.... 210. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto V. S. argumentais, kad... 211. 67.... 212. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės... 213. 68.... 214. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 215. 69.... 216. Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje... 217. 70.... 218. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui... 219. 71.... 220. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 221. 72.... 222. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatui... 223. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 224. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti... 225. „patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:... 226. Santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 238 167,10 Eur, padalinti lygiomis... 227. 234 000 Eur vertės turtą: žemės sklypą, 0,6198 ha bendro ploto, ( - );... 228. 1 707,10 Eur vertės 2/3 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) 0,0553 ha bendro... 229. 2 640 Eur vertės 1/2 dalį žemės sklypo ( - ).... 230. Atsakovui V. S. (a. k. ( - ) priteisti 117 083,55 Eur piniginę kompensaciją,... 231. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.... 232. Ieškovei J. S. iš atsakovo V. S. priteisti 509,56 Eur bylinėjimosi išlaidų... 233. Iš atsakovo V. S. valstybės naudai priteisti 31 Eur žyminio mokesčio.... 234. Iš ieškovės J. S. valstybės naudai priteisti 516 Eur žyminio mokesčio.“...