Byla e2A-354-826/2018
Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (buvęs pavadinimas – Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. Z. dėl vienašališko žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtu, pagal atsakovės R. Z. priešieškinį ieškovui V. J. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas V. J. ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės R. Z. 54,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ), Tauragės savivaldybė, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutarties nutraukimą; 2) įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį ir savo lėšomis įregistruoti šią nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su atsakove žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią 5 metams (iki 2019 m. spalio 1 d.) jis išsinuomojo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 54,35 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), Tauragės r., už metinį 10 250,00 Lt (2 968,00 Eur) mokestį. 2017 m. vasario 13 d. gavo atsakovės raštišką pasiūlymą nutraukti Sutartį abipusiu susitarimu. Jis nesutiko ir sužinojo, jog atsakovė vienašališkai kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl nuomos sutarties išregistravimo. Perspėjimo apie vienašališką Sutarties nutraukimą iš atsakovės negavo. 2017 m. balandžio 4 d. pavedimu atsakovei sumokėjo dalį – 1 649,00 Eur žemės nuomos mokesčio. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad iš mokamo nuomos mokesčio jis išskaičiuoja patirtas išlaidas, vykdant atsakovės 2014 m. lapkričio 13 d. įgaliojimą, t. y. valdant, prižiūrint ir tvarkant atsakovei priklausančius žemės sklypus. Mano, jog nuomos mokesčio nemokėjimas, kaip pagrindas nutraukti nuomos sutartį, pačioje Sutartyje nenumatytas. Be to, jis sumokėjo atsakovei daugiau nei pusę sutarto mokesčio, todėl atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį.
  3. Atsakovė R. Z. priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo V. J. 3 815,80 Eur skolą bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį ieškovas žemės sklypo nuomos metinį mokestį įsipareigojo sumokėti iki gruodžio 20 d., t. y. iki 2015 m. gruodžio 20 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir t. t. Ieškovas pažeidė esminę nuomininko pareigą tinkamai ir laiku mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. turėjo sumokėti iki 2015 m. gruodžio 20 d. 2 968,61 Eur, o sumokėjo 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 11 d. pavedimais 2 890,00 Eur ir liko skolingas 78,61 Eur; už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. turėjo sumokėti iki 2016 m. gruodžio 20 d. 2 968,61 Eur, o sumokėjo 2017 m. balandžio 5 d. mokėjimo pavedimu 1 649,00 Eur ir liko skolingas 1 398,22 Eur (2 968,61 – 1 649,00 + 78,61). Atsižvelgusi į šias faktines aplinkybes 2017 m. birželio 1 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovą įspėjo prieš tris mėnesius, kaip ir buvo numatyta Sutartyje. Taip pat, ieškovui už žemės sklypo nuomos laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. birelio 1 d. atsirado prievolė sumokėti jai nuomos mokestį už 297 dienas, t. y. 2 417,58 Eur, kurią jis privalėjo įvykdyti iki 2017 m. birželio 2 d. imtinai.
  5. Nurodė, kad ieškovas tinkamai ir laiku neįvykdė savo įsipareigojimo, todėl prašė priteisti iš jo 5 procentų metines palūkanas nuo priteisto įsiskolinimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Tauragės apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad atsakovė tinkamai įvertino ieškovo padarytus nuomos sutarties pažeidimus kaip esminius, nes jis padarė Sutarties pažeidimą – nevykdė tęstinio pobūdžio įsipareigojimo mokėti žemės nuomos mokestį laiku. Dėl nuomininko kaltės nuomotoja negavo to, ko tikėjosi, t. y. negavo Sutartyje sutartu laiku pajamų iš ieškovui išnuomoto žemės sklypo ir nėra pagrindo iš ieškovo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė atsakovei vienašališkai nutraukus 2017 m. birželio 1 d. Sutartį. Po pranešimo gavimo ieškovas savavališkai užsėjo dirbamą žemės sklypo dalį žirniais ir toliau nemokėjo likusio nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Tik atsakovei iškėlus bylą teisme dėl nuomos mokesčio priteisimo ieškovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo dalį nesumokėto nuomos mokesčio.
    2. Nurodė, kad yra pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš ieškovo priteisti 2 495,80 Eur žemės nuomos mokesčio. Byloje nustatyta, jog ieškovas liko skolingas atsakovei 78,22 Eur žemės nuomos mokesčio už antrus nuomos metus (nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d.). Taip pat, pripažinus, jog atsakovė pagrįstai vienašališkai prieš terminą nutraukė Sutartį, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 2 417,58 Eur dydžio žemės nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki žemės nuomos sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2017 m. birželio 1 d. Šią sumą ieškovas atsakovei privalėjo sumokėti per 5 dienas po pranešimo dėl Sutarties nutraukimo gavimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovas V. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo, prašė iš dalies jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį tenkinti visiškai, atmesti priešieškinį, palikti galioti sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad Sutartis vienašališkai negalėjo būti nutraukta šios Sutarties 10.1.2 punkto pagrindu. Visų pirma, nebuvo esminio pažeidimo, nes jis sumokėjo daugiau nei pusę nuomos mokesčio. Pati atsakovė nesiekė išsaugoti šalių sutartinių santykių. Antra, jis nebuvo tinkamai ir laiku raštu įspėtas prieš tris mėnesius apie nuomos Sutarties nutraukimą. Iš jo buvo atimta galimybė per įspėjimo laiką išreikšti savo požiūrį į tolesnį Sutarties vykdymą – padengti visą ar dalį įsiskolinimo, prašyti atidėti įmokas ar kitais būdais, kurie neprieštarautų įstatymui, atitiktų šalių interesus bei sutarties tikslus, bandyti išsaugoti sutartinius nuomos teisinius santykius.
    2. Nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog jis vykdys 54,3500 ha žemės sklypo priežiūros ir tvarkymo darbus, o patirtos išlaidos bus išskaičiuojamos iš žemės sklypo nuomos kainos. Tam tikslui atsakovė 2014 m. lapkričio 13 d. notariniu įgaliojimu (notarinio registro Nr. 19KU-3424) įgaliojo jį valdyti, prižiūrėti ir tvarkyti visus atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, dėl jų atstovauti atsakovei atitinkamose institucijose, sudaryti sutartis, gauti bei pasirašyti dokumentus, gauti projektus, leidimus, vykdyti tvarkymo darbus, atstovauti teismo ir teisėsaugos institucijose, ruošti procesinius dokumentus, atlikti kitus įgaliojime detaliai išvardytus veiksmus. Šias išlaidas sudarė važinėjimas pas advokatą, į miškotvarkos institutą, žemėtvarką, policiją, geodezinių matavimų organizavimas ir t. t. Todėl sumokėjo tik dalį žemės nuomos mokesčio.
  2. Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad Sutarties 10.1.2 p. numatyta sąlyga Sutartį nutraukti nuomininką įspėjus prieš tris mėnesius. Šios Sutarties sąlygos apeliantas neginčijo. Ji pasinaudojo numatyta Sutartyje nuomotojos teise ir vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė tinkamai, t. y. daugiau nei 3 mėnesius vėluodamas mokėjo nuomos mokestį taip, kaip jam atrodė. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo dėl vienašalio sutarties nutraukimo informuotas tinkamai.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. J. (nuomininkas) ir atsakovė R. Z. (nuomotoja) 2014 m. rugpjūčio 7 d. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią nuomotoja terminuotai – 5 metams (iki 2019 m. spalio 1 d.) išnuomojo nuomininkui 54,35 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), žemės ūkio naudmenos – 43,10 ha, esantį ( - ), Tauragės sav. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkis. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nuomotojai R. Z.. Nuomininkas V. J. kas metai, t. y. dvejus metus, įsipareigojo mokėti po 10 250,00 Lt (2 968,61 Eur), po to šalys sutarė, jog kaina bus peržiūrima. Nuomininkas įsipareigojo prižiūrėti laukus – pievas, miškelį, pamiškę, nepabloginti dirbamos žemės. Nustatyta, kad laukų – pievų gerinimo darbai atliekami dvejus metus už mažesnę bendrą nuomos kainą ir neapmokestinamas 13,8 ha plotas dvejus metus. Bendra nuomos kaina metams – 250 Lt už ha (visiems 54,35 ha). Metų mokestis sumokamas pavedimu ne vėliau kaip iki gruodžio 20 d.
  2. Byloje Iš V. J. sąskaitos išrašų matyti, kad jis atsakovei 2016 m. kovo 29 d. sumokėjo 2 000,00 Eur už žemės nuomą, 2016 m. balandžio 11 d. sumokėjo 890,00 Eur už žemės nuomą, 2017 m. balandžio 4 d. sumokėjo 1 649,00 Eur žemės nuomos mokestį. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 925624 matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas pavedimu sumokėjo 1 320,00 Eur už žemės nuomą 2016 m. Iš mokėjimo patvirtinimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 205,00 Eur žemės mokestį.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališką žemės nuomos sutarties nutraukimą, taikymo ir aiškinimo.
  4. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, jog dėl ieškovo padarytų nuomininko pareigų pažeidimo atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai sutartį nutraukti. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko nurodydamas, kad buvo neatsižvelgta į tarp šalių susiklosčiusius santykius, į tai, jog nesumokėta skolos dalis yra nedidelė palyginti su sumokėta, į tai, kad Sutartyje nenumatytas vienašalis nutraukimas, įspėjus nuomininką prieš 3 mėnesius.
  5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė materialines ir proceso teisės normų, ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
  6. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių ginčo nėra, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. šalys sudarė žemės nuomos sutartį, ieškovui buvo perduotas 54,35 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), žemės ūkio naudmenos – 43,10 ha, esantis ( - ), Tauragės sav. Šios sutarties nuostatų šalys neginčijo, todėl jos turi ieškovui ir atsakovei įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 1 dalis).
  7. Atsakovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo grindžiamas aplinkybe, jog ieškovas nevykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės argumentai pagrįsti, byloje įrodyta, jog ieškovas nemokėjo nuomos mokesčio laiku, net nutraukus Sutartį jis nesumokėjo skolos. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjusi nuomininką prieš 3 mėnesius, nes toks pagrindas joje nenumatytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  8. CK 6.564 straipsnio 1 dalis nustato, jog žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka ir 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
  9. Ginčo sutarties 10.1.1, 10.1.2, 12 punktai numato, kad žemės nuomos sutartis nuomotojo – atsakovės gali būti vienašališkai nutraukta įspėjus nuomininką prieš tris mėnesius. Nors Sutartyje nėra numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas daugiau kaip tris mėnesius nemoka žemės nuomos mokesčio, tačiau Sutarties 12 punkte nustatyta, kad ši Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nukreipta į CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato žemės nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nesumoka žemės nuomos mokesčio. Šios sutartinės nuostatos rodo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį turi esminę reikšmę.
  10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pagal Sutartį žemės nuomos mokesčio už pirmus metus, skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., privalėjo sumokėti 2 968,61 Eur iki 2015 m. gruodžio 20 d., tačiau to nepadarė. Tik 2016 m. kovo 29 d., pradelsęs 2 mėn. ir 28 d., sumokėjo dalį žemės nuomos mokesčio – 2 000,00 Eur ir 2016 m. balandžio 11 d., pradelsęs 3 mėn. ir 10 d., sumokėjo kitą dalį žemės nuomos mokesčio – 890,00 Eur. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė pradelstų mokėjimų dienų skaičių. Apeliacinės instancijos teismas laiko tai aritmetinėmis skaičiavimo klaidomis, kurių taisymas neturi teisinės reikšmės priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 20 d. turėjo sumokėti 2 968,61 Eur, tačiau sumokėjo 2016 m. kovo 29 d., t. y. padelsė 3 mėnesius ir 9 d. Taip pat 2016 m. balandžio 11 d. sumokėjo 890,00 Eur, t. y. pradelsė 3 mėnesius 22 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį ilgiau nei 3 mėnesius. Pažymėtina, kad apeliantas iki šiol yra skolingas atsakovei 78,22 Eur žemės nuomos mokesčio už antrus žemės nuomos metus (nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d.), už kuriuos privalėjo sumokėti iki 2016 m. gruodžio 20 d.
  11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui V. J. 2017 m. kovo 1 d. registruotu paštu buvo įteiktas 2017 m. vasario 23 d. atsakovės R. Z. pranešimas (kuris paštui įteiktas 2017 m. vasario 24 d.), kuriame nurodyta, jog nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ilgiau kaip tris mėnesius, ji nutraukia Sutartį nuo 2017 m. birželio 1 d. (duomenys iš elektroninio pašto ir pašto siunta Nr. 1ZY3032X6738772080). Apeliantas šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė tinkamai prieš tris mėnesius įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą, kuris pagal ieškovui įteiktą panešimą skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 1 d. (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  12. Apeliantas nurodė, kad mokėtino žemės nuomos mokesčio kaina mažesnė, nes atsakovės jam 2014 m. lapkričio 13 d. išduoto notarinio įgaliojimo pagrindu, prižiūrėdamas bei tvarkydamas visus atsakovei nuosavybės teise priklausančius sklypus, važinėjo pas advokatą, į miškotvarkos institutą, žemėtvarką, policiją, organizavo geodezinius matavimus ir t. t. Šias išlaidas žodinio susitarimo su atsakove pagrindu jis išminusavo iš mokėtinos žemės nuomos mokesčio sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  13. Pagal CPK 178 straipsnį šalis, kuri grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, turi įrodyti šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismui nepateikė duomenų, kad buvo žodinis susitarimas su atsakove, jog jis patyrė konkrečias išlaidas (CPK 12 straipsnis). Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 11 punkte nustatyta, jog Sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik bendru rašytiniu Sutarties šalių susitarimu. Tokių duomenų byloje nenustatyta. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantas atsakovei yra skolingas 78,22 Eur žemės nuomos mokesčio už antrus nuomos metus (nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d.) ir 2 417,58 Eur dydžio žemės nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki žemės nuomos sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2017 m. birželio 1 d.
  14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė negavo didžiąja dalimi to, ką tikėjosi per visą Sutarties terminą gauti pagal Sutartį, t. y. ieškovas nuomos mokestį mokėjo dalimis, taip, kaip jam atrodė, iki šiol yra skolingas už pirmus metus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo tikėtis iš nuomininko – ieškovo tinkamo Sutarties vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė ir atsakovei vienašališkai nutraukus 2017 m. kovo 1 d. Sutartį. Nustatyta, jog ieškovas po pranešimo gavimo savavališkai užsėjo dirbamą žemės sklypo dalį žirniais ir toliau nemokėjo likusio nesumokėto žemės nuomos mokesčio – 1 398,22 Eur. Ir tik atsakovei iškėlus bylą teisme dėl nuomos mokesčio priteisimo ieškovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo atsakovei 1 320,00 Eur sumą už 2016 m. žemės nuomą, kuriuos privalėjo sumokėti iki 2016 m. gruodžio 20 d. Tai, rodo, kad nustatytus sutarties pažeidimus atsakovė tinkamai įvertino kaip esminius, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų nuostatas, o vienašalis žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas atitiko CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą.
  15. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas nepagrįstas, o atsakovės priešieškinio reikalavimai pagrįsti iš dalies. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus apeliacinį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 450,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo.
  3. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas jo ieškinys, t. y. prašė pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėtinas dviejų šimtų eurų žyminis mokestis, ir panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš jo 2 495,80 Eur skolos, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, turėjo sumokėti 206,00 Eur žyminio mokesčio (150,00 Eur už ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo atmestas jo reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu ir 56,00 Eur už ginčijamą pirmosios instancijos sprendimo dalį priteisti iš jo 2 495,80 Eur skolą (CPK 80 straipsnio 7 dalis), tačiau sumokėjo 43,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei proceso teisės normas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina nesumokėta likusi 163,00 Eur žyminio mokesčio dalis.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (buvęs pavadinimas – Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti R. Z. iš V. J. 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

19Priteisti iš V. J. į valstybės biudžetą trūkstamą 163,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

Ryšiai