Byla 1-65-166/2011

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, Arvydui Ivanovui dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjui advokatui Ramūnui Petrėčiui, nukentėjusiesiems J. S., R. S., specialistams J. P., J. B., vaikų teisių apsaugos atstovei Alinai Kulieš, vertėjai Boženai Seniut.,

2teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a/k ( - ) gim. ( - ) Kėdainių raj., LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyv. ( - ), Trakų raj., R. S. įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 7 p., 253 str. 1 d.,

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5R. S. 2009-02-22 apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl prieš pusvalandį įvykusio A. K. priklausančiame name, esančiame ( - ), Trakų r., konflikto su savo sugyventine R. S., grįžo automobiliu prie A. K. namo, ir paėmęs iš automobilio legaliai laikomą lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą „IŽ-27M“ Nr. ( - ), bandė patekti pro duris į namo vidų, tačiau nepavykus to padaryti, išdaužė namo lango stiklą ir tyčia, pro langą vieną kartą šovė prie jo pasilenkus stovėjusiai ir žiūrėjusiai G. S. į galvą, padarydamas jai kiauryminį šautinį veido-kaklo sužalojimą su šūvio įėjimo žaizda burnos srityje su lūpų, apatinio žandikaulio, gerklės, gerklų kremzlių, paliežuvinio kaulo, trachėjos, stemplės, stuburo V-VII kaklo slankstelių, nugaros smegenų, kaukolės pamato kaulų bei galvos smegenų sužalojimus, ko pasėkoje nukentėjusioji G. S. mirė vietoje, tokiu būdu R. S. tyčia nužudė G. S., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

6R. S. dėl G. S. nužudymo kaltu prisipažino iš dalies, dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad šautuvą užsitaisė dėl saugumo. Teigia, kad jam už šautuvo griebė G. S., jis traukė šautuvą atgal ir pasigirdo šūvis. Nušauti nenorėjo, į ją netaikė, norėjo pagąsdinti. Jis paaiškino, kad apie aštuonis metus nesusituokęs gyveno su R. S., turi 1 m. 7 mėn. dukrą. 2008 m. pabaigoje jis su sugyventine susipyko ir ji išėjo gyventi pas savo tėvus Genę ir J. S., o vėliau gyveno pas savo seserį. Su savo dukra jis matydavosi kartą per mėnesį, nors sugyventinės tėvai buvo prieš. 2009-02-22 pirmoje dienos pusėje, sužinojęs, kad R. S. su vaiku yra išvažiavusi pas savo tėvus į ( - ) kaimą jis savo automobiliu Audi 80 taip pat nuvažiavo pas Stankevičius. Sugyventinės nerado, nes jie visi buvo išvykę į ( - ) kaimą, pas sugyventinės močiutę. Norėdamas susitikti jis nuvažiavo pas sugyventinės močiutę. Ten sugyventinės giminės jam pasakė, kad R. S. nėra, tačiau jis surado ją ir vaiką kitame kambaryje. Kalbėdamas su sugyventine, jis girdėjo kaip kitame kambaryje triukšmavo jos motina G. S., kuri buvo nepatenkinta jo atvykimu. Susinervinęs jis išėjo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo namo pasiimti ginklo. Ten paėmė legaliai laikomą medžioklinį šautuvą „IŽ 27M“, šovininę su šoviniais ir grįžo į( - ). Automobilį pastatė kieme, sudėjo išrinktą ginklą ir užtaisė jį vienu šoviniu su grankulkėmis ar šratais. Po to jis pasibeldė į duris, bet jos buvo užrakintos ir jis išdaužė prie durų esantį langą. Tame kambaryje nieko nebuvo, tada jis išdaužė kito lango stiklą. Norėdamas pagąsdinti, jis įkišo ginklą pro langą ir iš karto šovė į viršų. Jis jautė, kad kažkas ėmėsi už ginklo, tačiau kas tai buvo jis nežino. Išgirdęs dejavimus suprato, kad jis kažką nušovė arba sužeidė. Streso būsenoje jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas draugą K. K. į ( - )., o ginklą išmetė kelyje Aukštadvaris-Semeliškės. K. K. jis viską papasakojo, kartu su juo išgėrė 0,5 l degtinės ir pranešė policijai, kad nušovė žmogų. Automobilį jis paliko K. K. kieme, o policijos pareigūnams pasakė laukti jo prie telefono bokšto ( - ) kaime, iki kur jį pavežė pravažiuojantis automobilis. Alkoholio prieš įvykį jis nevartojo, buvo blaivus. Nieko nušauti nenorėjo. Šautuvą buvo paėmęs dėl saugumo. Jo tikslas buvo atgauti dukrelę. Šūvis gavosi, kai buvo sugriebta už vamzdžio. Traukė už šautuvo ir įvyko šūvis. Nieko nušauti nenorėjo ir nesirengė šauti. Žmonių kambaryje nematė. Mano, kad jis pavojaus kitiems asmenims nesukėlė. Žalai atlyginti jis davė tris tūkstančius litų. Dėl įvykio gailisi. Šovinius jis buvo įgijęs legaliai, nes turėjo legaliai pirktą šautuvą. Šautuvą jis pardavė, o keli šoviniai liko automobilyje. Leidimas laikyti šautuvą ir minėtos rūšies šovinius jam panaikintas nebuvo. Šovinius jis vežė į policiją atiduoti.

7Savo parodymus R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 14-24).

8Be R. S. dalinio prisipažinimo nužudžius G. S., o taip pat jo kaltė dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis įrodyta byloje surinktais duomenimis.

9Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jo dukra R. S. apie keturis metus gyveno su R. S., turi bendrą vaiką. Prieš du mėnesius R. S. jo dukrą su vaiku iš savo namų išvarė ir jis priėmė dukrą ir anūkę gyventi pas save. Po kiek laiko R. S. pradėjo prašyti dukros grįžti atgal, tačiau dukra negrįžo, nes bijojo R. S., kuris dar jiems gyvenant kartu buvo grasinęs šautuvu. 2009-02-22 su savo žmona G. S. nuvažiavo aplankyti grįžusią iš ligoninės uošvienę R. D.. Jam ir žmonai atvykus, ten jau buvo dukra R. S. su vaiku, žmonos sesuo su vyru, S. Š. su vyru ir kiti giminaičiai. Netrukus jis pro langą pamatė, kad į kiemą savo automobiliu atvažiavo R. S., kuriam išlipus, jis pamatė jo rankose dvivamzdį šautuvą. Jis visiems pasakė slėptis, o A. K. uždarė ir užrėmė duris. R. S. iš pradžių išdaužė šalia buvusio kambario langą, o po to priėjo prie kambario lango, kur buvo jie visi. R. S. šautuvu išdaužė šį langą bei per išdaužtą stiklą šautuvo vamzdį įkišo į kambario vidų ir nukreipė į ten buvusius žmones. Jo žmona pradėjo šaukti „Rička, nusiramink“ ir sugriebė rankomis už šautuvo, tačiau R. S. traukė šautuvą ir šiek tiek ėjo atgal, šaukdamas, kad ji pasitrauktų nuo lango, tačiau kuomet jo žmona norėjo skambint į policiją, R. S. iššovė žmonai į galvą ir pastaroji vietoje mirė.

10Savo parodymus J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t., b. l. 65-72)

11N. R. S. parodė, kad su R. S. ji pragyveno apie šešis metus. Sugyventinis buvo medžiotojas ir turėjo du šautuvus. Išgėręs jis būdavo labai agresyvus, ne kartą jai grasino, kad nušaus, o prieš tris metus iš medžioklinio šautuvo buvo apšaudęs tėvų langus. Pastaruoju metu ji su dukra gyveno Salkininkų km. pas savo seserį, nes buvo susipykusiu su juo, kuris ją su mažamete dukra išvarė iš namų. 2009-02-22 ji kartu su vaiku, pussesere S. Š. ir jos vyru E. Š. atvažiavo pas savo močiutę R. D. į ( - ) kaimą. Jos namuose tuo metu buvo R. K. su vyru, jų vaikai bei kaimynė. Maždaug po 10 min. pamatė, kad atvažiavo R. S., ji išsigando ir pasislėpė kitame kambaryje. Užėjęs į namą R. S. ją surado, jis buvo neblaivus, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, išrovė kuokštą plaukų, o ji sudavė jam per veidą. R. S. labai supyko, keikėsi ir pasakęs, kad ji iš čia neišeis, nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Po to atvažiavo jos tėvai Juozas ir G. S., kuriems ji papasakojo apie šį konfliktą. Dar po 10-15 min. ji pro langą pamatė grįžtantį R. S.. Mamai pasakius užremti duris, dėdė su pusbroliu tai padarė, o ji su dukra pasislėpė kamaroje. Netrukus ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir šūvį, po ko visi pradėjo šaukti, kad nušauta jos mama.

12Liudytoja S. J. parodė, kad 2009-02-22 apie 09 val. ji atėjo pas savo tetą R. D., kuri neseniai grįžo iš ligoninės. Teta pasakė, kad atvažiuos jos dukra G. S. su vyru bei kiti giminaičiai. Apie 10-11 val. atvažiavo S. Š. su vyru E. Š. ir R. S. su vaiku. Jiems atvykus, maždaug po 20 min. į kiemą automobiliu Audi atvažiavo buvęs R. S. sugyventinis R. S.. Pamačiusi tai R. S. iš karto su dukra pasislėpė. Užėjęs į vidų neblaivus R. S. nuėjo į tą kambarį, kur slėpėsi R. S. su dukra ir jie ten apie 10 min. kalbėjosi. Ji girdėjo, kad R. S. sakė R. S. grįžti pas jį gyventi, o ji nesutiko. Po to R. S. išvažiavo, o netrukus atvyko Genė ir J. S.. Jiems atvykus, visi susėdo prie stalo valgyti. Dar po 20 min. ji pamatė, kad dideliu greičiu atvažiuoja R. S. automobilis. Visi sujudo ir A. K. pasakė visiems slėptis, nes R. S. jau ne kartą yra agresyviai elgęsis, mušęsis ir buvo gąsdinęs šautuvu. Ji sėdėjo dideliame kambaryje ant lovos ir pro langą matė, kaip iš automobilio išlipo R. S., rankoje laikydamas šautuvą, o aplink juosmenį buvo diržas su šoviniais. R. S. priėjo prie durų ir bandė įeiti, tačiau duris buvo užremtos. Tuomet R. S. nuėjo prie to didelio kambario lango, su buože išdaužė stiklą ir įkišo šautuvo vamzdį į vidų. G. S. pakilo nuo suoliuko ir sugriebė už šautuvo vamzdžio, sakydama R. S. nusiraminti. Ji bandė ištraukti ginklą iš R. S. rankų, tačiau šis jo nepaleido ir šovė tiesiai į G. S.. Po to R. S. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kažkas iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją.

13Savo parodymus S. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t., b. l. 88-92)

14Liudytoja R. D. parodė, kad 2009-02-22 apie 11 valandą atvažiavo buvęs R. S. sugyventinis R. S., kuris buvo girtas. Po 10 minučių jis išvažiavo. Ji gulėjo lovoje didžiajame kambaryje. Neilgai trukus pamatė prie lango R. S., kuris buvo su šautuvu. Pastarasis su šautuvu išdaužė langą ir ginklo vamzdį ikišo į vidų. G. S. stovėjo prieš langą ir ji girdėjo kaip sakė, Ričardai nešauk. Tada R. S. iššovė ir G. S. nukrito ant grindų.

15Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-02-22 apie 12 val., kartu su žmona, R. D., Stase ir E. Š., R. S. buvo namuose, po to atvažiavo Genė ir J. S., o neužilgo atvažiavo R. S.. Tai pamačiusi R. S. su savo vaiku pasislėpė mažame kambaryje, tačiau R. S. ją surado ir apie kažką kalbėjosi. Neilgai trukus R. S. išvažiavo, tačiau po 15 min. vėl grįžo. Jis nubėgo užremti duris, į kurias R. S. beldėsi į rėkė, kad atidarytų. R. S. su dukra vėl pasislėpė. Būdamas kambaryje jis pamatė, kaip R. S. su šautuvu išdaužė langą, kuriame buvo daug žmonių, ir įkišo šautuvą pro langą į vidų. G. S. buvo arčiausiai šio lango, jos vyras buvo šiek tiek toliau, o kiti slėpėsi kampuose. Jis girdėjo, kad G. S. prašė R. S. nusiraminti, o po jos žodžių pasigirdo šūvis, po kurio G. S. nukrito ant grindų.

16Liudytoja R. K. parodė, kad 2009-02-22 po 11 val., jų namuose susirinkus giminėms, atvažiavo dukterėčios R. S. sugyventinis R. S., kuris kitame kambaryje klausinėjo ar ji grįš pas jį gyventi, o po to išvažiavo. Po 10 min. ji vėl išgirdo automobilio garsą ir kažkas pasakė, kad R. S. ateina su šautuvu. Jai būnant virtuvėje, išgirdo dūžtančio lango garsą ir netrukus nuaidėjo šūvis. Užėjusi į kambarį ji pamatė gulinčią ant grindų savo seserį G. S. bei daug kraujo. Netrukus išgirdo dūžtant virtuvės langą.

17Liudytojas E. Š. parodė, kad 2009-02-22 apie 11 val., buvo namuose pas R. D.. Po 10-15 min. jis pro langą pamatė, kad iš atvažiavusio automobilio Audi išlipo R. S. sugyventinis R. S.. R. S. išsigando ir pasislėpė kitame kambaryje, tačiau R. S. ją rado ir po kelių minučių išėjo. Apie ką jie kalbėjosi jis negirdėjo. Išvažiavus R. S., netrukus atvažiavo Genė ir J. S.. Po kurio laiko jis pamatė grįžtantį R. S., kuris išlipęs iš automobilio, turėjo šautuvą. Jam užrėmus duris, R. S. beldėsi, prašė įleisti, o po to priėjo prie kambario lango ir jį išdaužė. Netrukus jis išgirdo šūvį ir pamatė pro duris griūnančią G. S..

18Liudytoja S. Š. parodė, kad 2009-02-22 jis buvo pas Močiutę R. D.. Dienos metu atvažiavo išgėręs R. S., kuris kambaryje surado nuo jo besislapstančią R. S. su dukra. Po to jis išvažiavo. Visi buvę namuose sėdo prie stalo valgyti. Neužilgo pamatė, kad vėl atvažiavo R. S.. Jos vyras su broliu pasakė, kad R. S. turi šautuvą. Visi persigando, užrėmė duris. Negalėdamas įeiti į vidų R. S. išdaužė langą. Tuo metu ją vyras nuvedė į koridorių, kur nėra langų. Kas vyko toliau didžiajame kambaryje ji nematė, tačiau išgirdo šaukiant, kad nušovė. Ji pamatė kaip R. S. su šautuvu daužė virtuvės langą. Tada ji nubėgo į kambarį ir pamatė nušautą G. S.. Ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį .

19Analogiškai kaip ir S. Š. parodė ir liudytojai D. K. bei A. K., kurie taip pat buvo įvykio vietoje, slėpėsi nuo R. S., kuris buvo su šautuvu, girdėjo kaip buvo išdaužtas langas, matė gulinčią nušautą G. S..

20Liudytojas K. K. parodė, kad 2009-02-22 apie 10 val. pas jį namo buvo trumpam atvažiavęs pažįstamas R. S.. Bendraujant jis skundėsi, jog negali lankyti savo dukters. Tuo metu jie abu išgėrė degtinės. Maždaug po 2 val. R. S. grįžo, jo akivaizdoje jis paskambino telefonu ir pasakė, kad nušovė žmogų ir kad išeis ant kelio. Baigęs kalbėti, R. S. pasakė, kad nušovė G. S.. Pro šalį važiavęs kaimynas nuvežė R. S. iki pagrindinio kelio. Po kiek laiko pas jį namo atvyko policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo R. S. paliktą automobilį, o po to jis vilkiku buvo išgabentas. 2009-02-24 jo motina J. K. ūkiniame pastate šiene rado medžioklinį šautuvą, kurį jis atpažino, kaip R. S.. Tuomet jis suprato, kad nušovęs uošvę, R. S. paslėpė šautuvą pas jį. (1 t., b. l. 117-118)

21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. D. gyvenamajame namo, esančiame ( - ), Trakų r., verandoje ant suoliuko aptiktas diržas-dėtuvė su aštuoniais medžiokliniais 12 kalibro šoviniais. Dideliame kambaryje aptiktas gulintis ant pilvo G. S. lavonas su išoriniais sužalojimais apatinės lūpos ir smakro srityje, aplink lavoną panašios į kraują dėmės. Nuo lavono kairėje stovi lova, prie jos staliukas, virš kurio yra išdaužtas langas su stiklo šukėmis kambaryje. Lauke ties šiuo langu matosi žmogaus avalynės pėdsakai, nuo lango 2,90 m atstumu guli medžioklinio ginklo 12 kalibro raudonos spalvos tūtelė. (1 t., b. l. 10-22)

22Iš 2009-02-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. pateikė medžioklinį lygiavamzdį šautuvą „IŽ 27M“ Nr. 9311014. (1 t., b. l. 119)

23 2009-02-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. savo iniciatyva pateikė R. S. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 109)

24Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Audi 80, valst. Nr. ( - ) salono daiktinėje aptikti 3 vnt. graižtvinio šautuvo šoviniai su užrašu ant tūtelės „S&B.308W“. (1 t., b. l. 110-115)

25 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 321/09 (01) matyti, kad G. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio šautinio veido-kaklo sužalojimo su šūvio įėjimo žaizda burnos srityje ir apatinio žandikaulio, gerklės, gerklų kremzlių, paliežuvinio kaulo, trachėjos, stemplės, V-VII kaklo slankstelių, nugaros smegenų, kaukolės pamato kaulų, galvos smegenų sužalojimais. G. S. lavone rastas kiauryminis šautinis veido-kaklo sužalojimas padarytas vieno šūvio netrukus prieš mirtį. Šūvio kryptis nukentėjusiosios atžvilgiu iš priekio atgal, iš viršaus žemyn, nenukrypstant į šalis. Remiantis kanalo eiga, galima daryti prielaidą, kad tiriamajai šauta į burnos sritį, esant jai pasilenkusiai į priekį. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. G. S. lavono lūpos ir liežuvio fragmentų sužalojimai būdingi šautiniams sužalojimui galimai padarytam iš artimo atstumo, į ką nurodo intensyvūs difuziniai metalizacijos švinu pėdsakai bei vietomis esantis juosvos spalvos apnašas (galimai šūvio suodžiai). Šūvio išėjimo angos nėra, šūvio kanale rastas plastmasinis kaištukas, 3 veltinio gabalėliai ir 1 deformuota balto metalo skeveldra, kitų stambesnių metalo gabalėlių nerasta. Neatmetama galimybė, kad jie galėjo suskilti į labai smulkius gabalėlius ir įstrigti kauluose (1 t., b. l. 31-38, 40-41).

26 specialisto išvados Nr. 140-(2534)-IS1-9260 (balistinis tyrimas) matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, 12 kalibro lygiavamzdis dvivamzdis medžioklinis šautuvas „IŽ-27M“ Nr. 9311014, skirtas šaudyti 12-to kalibro šoviniais. Ginklas tinkamas šaudyti, iš jo po paskutinio valymo buvo šauta. Iš įvykio vietos paimti devyni šoviniai yra pramoninės gamybos, 12-to kalibro medžiokliniai šoviniai su šratų, grankulkių, kulkos užtaisais. Šie šoviniai skirti įvairių 12-to kalibro lygiavamzdžiams šautuvams. Šie šoviniai yra šaudmenys, jais galima šaudyti iš medžioklinio šautuvo „IŽ-27M“ Nr. 9311014. Iš įvykio vietos paimta 12-to kalibro medžioklinio šovinio tūtelė iššauta medžioklinio šautuvo „IŽ-27M“ Nr. 9311014 viršutiniame vamzdyje (teigiama identifikacija). Tirti pateikti trys šoviniai, paimti automobilio apžiūros metu, yra pramoninė gamybos, .308 (7,62 mm) kalibro „.308 Winchester (7.62x51 mm)“ šoviniai, kurie skirti .308 (7,62 mm) kalibro įvairių modelių graižtviniams medžiokliniams karabinams bei šautuvams. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys. Šie pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti. Tirti pateiktais pramoninės gamybos .308 (7,62 mm) kalibro „.308 Winchester (7.62x51 mm)“ šoviniais negalima šaudyti iš medžioklinio šautuvo „IŽ-27M“ Nr. 9311014 (1 t., b. l. 131-139).

27 Trakų raj. PK VTS pažymos (Nr. 10-87-S-4148) matyti, kad R. S., a/k ( - ) nuo 2008-03-26 turėjo savo vardu registruotą kombinuotą medžioklinį šautuvą „IZH 94“ Nr. 079412130, šovinio tipas 12x76, kalibras 12, šovinio tipas „.308 Winchester“, kalibras 7,62, kurį 2009-01-30 pardavė. Pardavus minėtą šautuvą R. S. prarado teisę laikyti „.308 Winchester“, 7.62 kalibro šovinius. (1 t., b. l. 143)

28Specialistas J. P. teisme patvirtino savo duotą teismo medicinos specialisto išvadą Nr. M 321/09 (01). Be to paaiškino, kad į G. S. buvo šauta iš arti.

29Specialistas J. B. teisme taip pat patvirtino savo duotą išvadą Nr. 140-(2534)-IS1-9260 (balistinį tyrimą) apie R. S. šautuvą ir šovinius. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju grankulkių sklaida nedidelė kai šaunama iki penkių metrų. Jei yra parako dujų poveikis, tai galėjo būti šauta arba įrėmus vamzdį į nukentėjusįjį arba šauta iki 10 cm. atstumo.

30Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 1 dalį, nes jis tyčia nužudė kitą žmogų – G. S..

31Byloje nustatyta, kad R. S. 2009-02-22 konflikto metu, medžiokliniu šautuvu tyčia, vieną kartą šovė į G. S., stovėjusią prieš pat jį artimu atstumu. Nors pats kaltinamasis R. S. neigia tyčia šovęs į G. S., tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma tai patvirtina. Įvykio liudytojai J. S., S. J., A. K. betarpiškai matė kaip R. S. šovė į G. S.. J. S. patvirtino, kad R. S. išdaužė langą ir įkišo šautuvo vamzdį į kambario vidų ir nukreipė į ten buvusius žmones. Jo žmona G. S., kuri buvo arčiausiai pradėjo šaukti R. S. nusiraminti ir sugriebė rankomis už šautuvo. Tuo metu kaltinamasis rėkė pasitraukti jai nuo lango. Tačiau kuomet jo žmona norėjo skambinti į policiją, R. S. iššovė žmonai į galvą. S. J. patvirtino, kad R. S. buože išdaužė stiklą ir įkišo šautuvo vamzdį į vidų. G. S. pakilo nuo suoliuko ir sugriebė už šautuvo vamzdžio, sakydama R. S. nusiraminti. Ji bandė ištraukti ginklą iš R. S. rankų, tačiau šis jo nepaleido ir šovė tiesiai į G. S.. A. K. patvirtino, kad R. S. su šautuvu išdaužė langą, kuriame buvo daug žmonių, ir įkišo šautuvą pro langą į vidų. G. S. buvo arčiausiai šio lango, jos vyras buvo šiek tiek toliau, o kiti – kampuose. Jis girdėjo, kad G. S. prašė R. S. nusiraminti, o po jos žodžių pasigirdo šūvis, po kurio G. S. nukrito ant grindų. Teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais ir juos vertina kaip kaltinamojo R. S. kaltę patvirtinančius įrodymus. Juos gi, nors ir netiesiogiai patvirtina ir liudytojai R. S., R. D., R. K., E. Š., S. Š., D. K., A. K.. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo R. S. parodymai, jog jis nieko nušauti nenorėjo, o norėjo pagąsdinti, šovė į viršų ar atsitiktinai pasigirdo šūvis, nepatvirtinti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, vertinami kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuri neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog šūvio kryptis nukentėjusiosios atžvilgiu buvo iš priekio atgal, iš viršaus žemyn, nenukrypstant į šalis. Tokiu būdu R. S. matė priešais save stovinčią G. S. ir tyčia šovė į ją.

32Byloje nustatyta, kad G. S. tiesiogine mirties priežastimi buvo kiauryminis šautinis veido-kaklo sužalojimas su šūvio įėjimo žaizda burnos srityje ir apatinio žandikaulio, gerklės, gerklų kremzlių, paliežuvinio kaulo, trachėjos, stemplės, V-VII kaklo slankstelių, nugaros smegenų, kaukolės pamato kaulų, galvos smegenų sužalojimais, kuris buvo padarytas R. S. šūviu į G. S., kas taip pat patvirtina, jog tarp kaltinamojo R. S. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. N. R. S. tokiais savo veiksmais suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais gali nužudyti G. S. ir tokių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Visos išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis R. S. tyčia nužudė G. S.

33G. S. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis nužudė kitą žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tai yra paėmęs iš automobilio legaliai laikomą medžioklinį šautuvą, bandė patekti pro duris į namo vidų, tačiau nepavykus to padaryti, surado kambarį, kuriame buvo žmonių, išdaužė šio kambario stiklą ir tikrai žinodamas, kad šiame kambaryje yra ne vienas žmogus bei suvokdamas, kad savo veiksmais kelia jų gyvybei realų pavojų, tyčia, pro langą vieną kartą šovė prie jo pasilenkus stovėjusiai ir žiūrėjusiai G. S. į galvą, padarydamas jai galvos sužalojimą, nuo ko nukentėjusioji vietoje mirė, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p.

34Tačiau bylos nagrinėjimo metu kaltinimas dėl kvalifikuojančios nužudymą aplinkybės, tai yra, kad kaltinamasis R. S. nužudė G. S. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nepasitvirtino.

35Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 18 punkte išaiškinta, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tik tada, kai kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei. Taigi, nužudymą kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą būtina nustatyti dvi aplinkybes: kad kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei, ir kad dėl kaltininko veiksmų buvo kilusi reali grėsmė kitų žmonių gyvybei.

36Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio vietoje kambaryje buvo kiti asmenys, t. y. liudytojai J. S., S. J., A. K., R. D., tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistojo pasirinktas nužudymo būdas sukėlė realų pavojų šių liudytojų gyvybėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. S. išdaužęs langą įkišo šautuvo vamzdį į kambario vidų, nukreipdamas į ten buvusius žmones, tačiau nešovė. Gi tuo metu nukentėjusioji G. S., kuri buvo arčiausiai sugriebė rankomis už šautuvo. R. S. ištraukė šautuvą iš rankų, atsitraukė kiek atgal ir nusitaikęs šovė į smilkinį nukentėjusiajai, kuri tuo metu mobiliuoju telefonu skambino į policiją.( J. S. parodymai, t.1. b.l. 43 ). Taigi, R. S. šovė nusitaikęs iš labai artimo atstumo į priešais buvusią G. S.. Kiti gi paminėti liudytojai buvo kambaryje, pagal šonus, kampuose(A. K. parodymai, t. 1 b.l. 80-81). Taigi, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam R. S. šaunant į nukentėjusiąją G. S., kitų žmonių gyvybei realus pavojus nebuvo kilęs, nes šauta buvo nusitaikius, iš labai artimo atstumo. Specialistai J. P. bei J. B. paaiškino, kad į G. S. buvo šauta iš arti arba net į ją įrėmus šautuvo vamzdį, nes nužudytosios galvoje yra užfiksuoti artimam šūviui būdingi pėdsakai. Nors kambaryje ir buvo žmonės, bet jie nebuvo labai arti prie nukentėjusios. Nebuvo šalia ir objektų, kurie, nuteistajam šaunant, galėjo sudaryti galimybę įvykti rikošetui. Nebuvo šratų (grankulkių) sklaidos. Pats kaltinamasis R. S. buvo medžiotojas, patyręs šaulys ir turėjo galimybę tinkamai valdyti šautuvą, žinojo apie šūvio galią, ypatybes, šratų sklaidą. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis R. S. negalėjo suvokti ir nesuvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas gali sukelti pavojų kitų žmonių gyvybei. Be to, sprendžiant pagal šioje byloje nustatytas įvykio aplinkybes, realus pavojus liudytojų J. S., S. J., A. K., R. D. gyvybėms nebuvo kilęs.

37Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. S. kaltinimas padarius nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu inkriminuotas nepagrįstai ir šią aplinkybę pašaliną, jo veiką iš LR BK 129 str. 2 d. 7 p. perkvalifikuoja į LR BK 129 str. 1 d. Pastebėtina, kad tokią praktiką analogiškose bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-530/2010).

38R. S. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: 2009-01-30 pardavęs iki to legaliai laikomą kombinuotą graižtvinį medžioklinį šautuvą „IZH 94“ Nr. 079412130, pritaikytą šaudyti tame tarpe .308 (7,62) kalibro „.308 Winchester (7.62x51 mm)“ šoviniais, ir tokiu būdu netekęs leidimo teisėtai jais disponuoti, iki 2009-02-22 savo automobilyje Audi 80, valst. Nr. ( - ) neteisėtai laikė 3 (tris) nurodyto modelio pramoninės gamybos šovinius. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

39Bylos nagrinėjimo metu šis kaltinimas R. S. nepasitvirtino.

40R. S. kaltu dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis neprisipažino ir paaiškino, kad jis turėjo oficialų leidimą laikyti rastus pas jį šovinius, nes turėjo tokį šautuvą. Tačiau legaliai laikytą šautuvą 2009 m. sausio 30 d. pardavė, o legaliai likusius šovinius jis ketino priduoti į policiją.

41Baudžiamojoje byloje yra leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 267, išduotas R. S. 2008-08-05 Trakų rajono policijos komisariato viršininko. Jame nurodyti leidžiami laikyti ginklai: IŽ 94, 12x76.308 .308 Win., Nr. 079412130 ir IŽ-27M, 12x70/12x70, Nr. 9311014. Šis leidimas galioja iki 2013 m. rugpjūčio 05 d.

42Iš specialisto išvados Nr. 140-(2534)-IS1-9260 matyti, kad rasti pas R. S. trys šoviniai yra skirti šaudyti legaliai jo turėtu šautuvu IŽ 94, 12x76.308 .308 Win., Nr. 079412130. Tokiu būdu nustatyta, jog R. S. šovinius įgijo ir laikė teisėtai.

43Iš byloje esančio Trakų rajono policijos komisariato 2010-05-14 pranešimo Nr. S-2469 matyti, kad R. S. 2009-01-30 pardavė šautuvą IŽ 94, 12x76.308 .308 Win., Nr. 079412130 ir prarado teisę laikyti 308 Winčester, 7,62 kalibro šovinius (t.1. b.l. 143).

44Teismo nuomone ši aplinkybė negali būti pagrindu nuteisti R. S. dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis.

45Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. šovinius įgijo teisėtai ir teisėtai juos laikė. Pardavus šautuvą ir praradus teisę laikyti tam tinkamus šovinius baudžiamoji atsakomybė negali kilti, kadangi oficialus leidimas laikyti tokį ginklą ir šovinius R. S. nebuvo panaikintas. Policija turėjo duomenis apie tai, jog R. S. pardavė ginklą, tačiau toks leidimas nebuvo panaikintas ar kitaip anuliuotas. Nuo ginklo pardavimo iki šovinių suradimo praėjo trumpas laiko tarpas (20 dienų). Praleidus leidimo perregistravimo terminą kyla administracinė atsakomybė (( - ) str.), o ne baudžiamoji atsakomybė.

46Ikiteisminio tyrimo metu R. S. nepagrįstai inkriminuotas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, tai yra nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. padarymo, todėl jis iš šio kaltinimo išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių(BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

47Dėl bausmės skyrimo

48Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

49Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

50Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėtos medžiagos pagrindu kaltinime nurodyta, kad R. S. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija su tokia kaltinamajame akte padaryta išvada nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. S. po nusikaltimo padarymo iš įvykio vietos pasišalino, paslėpė nusikaltimo padarymo įrankį – šautuvą. Tačiau neužilgo apie nusikaltimą pranešė policijai ir savo noru atvyko pas policininkus.

51Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines faktines aplinkybes, t.y. pripažino šūvio faktą, iš esmės davė nuoseklius parodymus, nors ir savaip aiškina įvykio aplinkybes. Savo parodymuose R. S. pripažino, kad nušovė nukentėjusiąją, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Pažymėtina, kad viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi kaip ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. iš esmės prisipažino ir jo duotus parodymus ir nuoširdų gailėjimąsi laiko pakankamu pagrindu vertinti juos kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

52K. R. S. teigia, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus, o alkoholį vartojo vėliau. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigia byloje surinkti duomenys. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Iš alkotesterio tikrinimo šaknelės matyti, kad R. S. nustatyta 2,70 promilės alkoholio (t. 2 b.l. 5). Be to, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai R. S., A. K., S. J., R. D., nukentėjęs J. S., kurie parodė, kad atvykęs pas nukentėjusiuosius akivaizdžiai matėsi, jog kaltinamasis yra neblaivus. Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą laikyti kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

53Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės dominuojančios reikšmės. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai , kad yra atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

54Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. S. savo nusikalstamais veiksmais tyčia pažeidė labiausiai teisės ginamas vertybes - žmogaus gyvybę ir sveikatą. Jis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). R. S. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, todėl jam turi būti paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis R. S. praeityje neteistas (2 t., b. l. 88), į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas (2 t., b. l. 94, 95), dirbo, turi mažametį vaiką, iš darboviečių charakterizuojamas teigiamai. Be to, atsižvelgtina į tai, kad R. S. nukentėjusiesiems atlygino dalį žalos – tris tūkstančius litų, atsiprašė nukentėjusiuosius, kas lengvina jo padėtį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, R. S. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ją nuo vidurkio mažinant. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

55Dėl civilinio ieškinio

56Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. S. pareiškė 7176,02 Lt civilinį ieškinį turinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginti.

57Turtinės žalos ieškiniui pagrįsti nukentėjusysis J. S. teismui pateikė kvitus ir PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis dėl žmonos G. S. laidojimo paslaugų bendrovei UAB „Vilniaus laidojimo rūmai“ sumokėjo 2117 Lt, už velionės laikymą šaldytuve sumokėjo 100 Lt, už paminklo pastatymą – 4500 Lt, UAB „Elkona“ - 178,21 Lt už gedulingus pietus, už kurą – 164.23, už maistą ir gėrimus bendrai sumokėjo 2342.18 Lt. Iš pateiktų kuro užpylimo kvito matyti, kad pateiktas 75.99 Lt UAB „Lukoil“ kvitas yra 2009-02-27 d., t.y. jau po nukentėjusiosios laidotuvių, todėl ši suma nieko bendro su laidojimų išlaidų neturi, todėl minėta suma minuotina. Pasak nukentėjusiojo J. S., jis turėjo ir daugiau išlaidų, susijusių su žmonos laidotuvėmis, t.y. pirko portretą – 100 Lt, kunigo paslaugos – 150 Lt, giedrių paslaugos – 320 Lt, gėlėms ir žvakėms – 690 Lt, autobuso vairuotojo paslaugos 100 Lt, iš viso 1460 Lt. Teismas, įvertinęs šias turėtas papildomas išlaidas, mano, kad šios išlaidos yra būtinos ir susiję su laidojimo išlaidomis ir šis dydis yra realaus dydžio.

58Be to, iš byloje pateiktų parduotuvių kasos kvitų matyti, kad iš 2342.18 Lt išlaidų sumos, 1201.74 Lt sumokėta už alkoholinius gėrimus ir kitas visiškai su laidotuvių išlaidomis nesusijusias prekes (higieniniai įklotai, moteriškas golfas, tabako gaminiai, plaukų papuošalai, žurnalai, laikraščiai, skalbimo milteliai ir pan.). Tačiau šios išlaidos, susijusios su alkoholinių gėrimų ir kitų prekių pirkimu, nesusieja su laidojimo paslaugomis ir negali būti pripažintos būtinomis, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

59Be to, nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pateikė produktų pavadinimo sąskaitų išrašus (t 1., b.l. 59; 61), iš kurių matyti, kad buvo nurodytų produktų suma yra 64.26 Lt, tačiau šie sąskaitų išrašai neatitinka finansinės apskaitos tvarkymo dokumentams keliamų reikalavimų. Atkreptinas dėmesys į tai, kad tai yra sąskaitų išrašai, kuriuose yra nurodyti produktų pavadinimai, kodas ir svoris, tačiau jie nėra tinkamai patvirtinti, juose nėra jokių dokumentams keliamų rekvizitų, antspaudų ir pan. Be to, iš šių išrašų nėra aišku nei įmonės pavadinimas, nei kas išrašė, kokiam pobūviui ir pan. Todėl tokie sąskaitų išrašai negali būti vertinami kaip įrodymais ir jais grįsti patirtą turtinę žalą nėra pagrindo. Tokiu būdu nukentėjusysis dokumentais pagrindė 5834.03 Lt (t.y. iš 7176,02 Lt - 1201.74 Lt – 75.99 Lt – 64.26 Lt=5834.03 Lt) turtinę žalą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus dėl turtinės žalos priteisimo, civilinį ieškinį šioje dalyje mažina iki 5834.03 Lt Ši suma yra reali, pagrįsta ir įrodyta pateiktais įrodymais ir ją privalo atlyginti kaltinamasis R. S., nes tik tarp jo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

60Be to, nukentėjusysis J. S. prašė priteisti iš kaltinamojo 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti, įvardindamas tai kaip padarytą moralinę žalą dėl žmonos G. S. nužudymo. Kaip matyti iš pačio nukentėjusiojo J. S. parodymų, jis kartu gyveno su žmona, kartu tvarkė ūkį. Visiškai neabejotina, kad dėl žmonos mirties nukentėjusysis patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tačiau atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, priteistinos turtinės žalos dydį, bet ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujama 100 000 litų suma yra aiškiai per didelė. Atsižvelgiant į tai, ieškinys mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo J. S. naudai 60 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.

61Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai - šautuvas Nr. IŽ 27M Nr. 9311014, diržas-šovinių dėklas, tūtelė, – laikomi Trakų raj. PK ginklų saugojimo kambaryje (1 t., b. l. 140, 141) perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie LR Vyriausybės.

62R. S. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 7924-0002-0016 (Čižiūnų k., Trakų r.); automobilius VW Golf, valst. Nr. ( - ) VAZ 2121, valst. Nr. ( - ) S. L., valst. Nr. ( - ) ir Audi 80, valst. Nr. ( - ) (2 t., b. l. 118), kuriems laikinai apribota nuosavybės teisė, nukreipti civilinio ieškinio atlyginimui.

63Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str.,

Nutarė

65R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

66R. S. pagal LR BK 253 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

67Vadovaujantis LR BK 66 str., R. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2009 metų vasario 22 dienos iki 2011 metų sausio 28 dienos.

68Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 01 28.

69R. S. kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

70Priteisti iš R. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. naudai 5834.03 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus 03 cnt) turtinės žalos atlyginimo, 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

71Daiktus, turinčius reikšmės bylai - šautuvą Nr. IŽ 27M Nr. 9311014, diržą-šovinių dėklą, tūtelę, – laikomus Trakų raj. PK ginklų saugojimo kambaryje (1 t., b. l. 140, 141) perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie LR Vyriausybės.

72R. S. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 7924-0002-0016 (Čižiūnų k., Trakų r.); automobilius VW Golf, valst. Nr. ( - ) VAZ 2121, valst. Nr. ( - ) S. L., valst. Nr. ( - ) ir Audi 80, valst. Nr. ( - ) (2 t., b. l. 118), kuriems laikinai apribota nuosavybės teisė, nukreipti civilinio ieškinio atlyginimui.

73Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a/k (... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. R. S. 2009-02-22 apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl... 6. R. S. dėl G. S. nužudymo kaltu prisipažino iš dalies, dėl neteisėto... 7. Savo parodymus R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l.... 8. Be R. S. dalinio prisipažinimo nužudžius G. S., o taip pat jo kaltė dėl... 9. Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jo dukra R. S. apie keturis metus... 10. Savo parodymus J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t., b.... 11. N. R. S. parodė, kad su R. S. ji pragyveno apie šešis metus.... 12. Liudytoja S. J. parodė, kad 2009-02-22 apie 09 val. ji atėjo pas savo... 13. Savo parodymus S. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t., b.... 14. Liudytoja R. D. parodė, kad 2009-02-22 apie 11 valandą atvažiavo... 15. Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-02-22 apie 12 val., kartu su žmona,... 16. Liudytoja R. K. parodė, kad 2009-02-22 po 11 val., jų namuose... 17. Liudytojas E. Š. parodė, kad 2009-02-22 apie 11 val., buvo namuose pas... 18. Liudytoja S. Š. parodė, kad 2009-02-22 jis buvo pas Močiutę R. D..... 19. Analogiškai kaip ir S. Š. parodė ir liudytojai D. K. bei A. K., kurie taip... 20. Liudytojas K. K. parodė, kad 2009-02-22 apie 10 val. pas jį... 21. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. D.... 22. Iš 2009-02-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. K.... 23. 2009-02-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. savo... 24. Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Audi 80,... 25. teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 321/09 (01)... 26. specialisto išvados Nr. 140-(2534)-IS1-9260 (balistinis... 27. Trakų raj. PK VTS pažymos (Nr. 10-87-S-4148) matyti, kad R.... 28. Specialistas J. P. teisme patvirtino savo duotą teismo medicinos... 29. Specialistas J. B. teisme taip pat patvirtino savo duotą išvadą Nr.... 30. Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro... 31. Byloje nustatyta, kad R. S. 2009-02-22 konflikto metu, medžiokliniu šautuvu... 32. Byloje nustatyta, kad G. S. tiesiogine mirties priežastimi buvo kiauryminis... 33. G. S. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis nužudė kitą žmogų kitų... 34. Tačiau bylos nagrinėjimo metu kaltinimas dėl kvalifikuojančios nužudymą... 35. Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl... 36. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio vietoje kambaryje... 37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. S. kaltinimas padarius nužudymą... 38. R. S. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o... 39. Bylos nagrinėjimo metu šis kaltinimas R. S. nepasitvirtino.... 40. R. S. kaltu dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis neprisipažino ir... 41. Baudžiamojoje byloje yra leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 267,... 42. Iš specialisto išvados Nr. 140-(2534)-IS1-9260 matyti, kad rasti pas R. S.... 43. Iš byloje esančio Trakų rajono policijos komisariato 2010-05-14 pranešimo... 44. Teismo nuomone ši aplinkybė negali būti pagrindu nuteisti R. S. dėl... 45. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. šovinius įgijo teisėtai ir teisėtai... 46. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. nepagrįstai inkriminuotas kaltinimas dėl... 47. Dėl bausmės skyrimo ... 48. Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo... 49. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo... 50. Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėtos medžiagos pagrindu kaltinime nurodyta,... 51. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo... 52. K. R. S. teigia, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus, o alkoholį... 53. Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padaryto... 54. Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padaryto... 55. Dėl civilinio ieškinio ... 56. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. S. pareiškė 7176,02 Lt civilinį... 57. Turtinės žalos ieškiniui pagrįsti nukentėjusysis J. S. teismui pateikė... 58. Be to, iš byloje pateiktų parduotuvių kasos kvitų matyti, kad iš 2342.18... 59. Be to, nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pateikė produktų pavadinimo... 60. Be to, nukentėjusysis J. S. prašė priteisti iš kaltinamojo 100 000 litų... 61. Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai -... 62. R. S. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 7924-0002-0016... 63. Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313... 65. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo... 66. R. S. pagal LR BK 253 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios... 67. Vadovaujantis LR BK 66 str., R. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir... 68. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 01... 69. R. S. kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki... 70. Priteisti iš R. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. naudai 5834.03... 71. Daiktus, turinčius reikšmės bylai - šautuvą Nr. IŽ 27M Nr. 9311014,... 72. R. S. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 7924-0002-0016... 73. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti...