Byla 2S-766-601/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties panaikinimo, kuria atsisakyta pakeisti laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje Nr. 2-135-399/2011 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui R. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Nustatė

2Ieškovė G. V. teismui pateiktu prašymu prašė pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti kitokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, sumažinant bendravimo laiką ir nustatant, kad atsakovas su sūnumi M. V., gimusiu ( - ), bendrauja tik Šilutės rajono VTAS patalpose ir tik skyriaus atstovui dalyvaujant.

3Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovės prašymo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę netenkino ir paliko galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-06-21 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra mažamečio vaiko M. V., gimusio ( - ), tėvai, gyvenantys skyrium, vaikas faktiškai gyvena su motina. Teismas sprendė, kad iš pateikto gydytojų išrašo, nuotraukos ir vaiko tėvų pokalbio telefonu galima vertinti tik tai, kad vaikas prasiskėlė lūpą ir nusiskėlė dalį dantuko, tačiau daryti išvadą, kad tai įvyko dėl atsakovo netinkamo elgesio duomenų nepakanka. Minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaiku gali būti nustatytas tik tuomet jeigu maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

4Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti 2011-01-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Motyvuose nurodo: 1) teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daro neigiamą įtaką sūnui (moko nepagarbiai elgtis su motina, agresyviai elgiasi su ieškove ir jos vyru), neužtikrina vaiko sveikatos ir saugumo (po bendravimo su tėvu vaikas susirgo bronchitu, jam buvo ūmus virškinimo funkcijos sutrikimas, dešinės kojos čiurnos trauma), ką patvirtina byloje pateikti įrodymai; 2) teismas, remdamasis tik atsakovo argumentais, padarė nepagrįstą išvadą, jog vaikas parkrito, nėra aišku, kodėl teismas vaiko saugumo ir sveikatos neužtikrinimo nelaikė atsakovo netinkamu elgesiu; 3) teismas aukščiau vaiko interesų iškėlė atsakovo interesus, neatsižvelgdamas į tai, jog nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaiko interesams, vaikas, po bendravimo su tėvu, grįžta sužalotas ar susargdintas; 4) ieškovė neprašo visiškai uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau siekia, jog mažametis šalių sūnus (2 m.) būtų saugus ir sveikas, dėl ko prašo, kad atsakovo bendravimas vyktų Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant atstovei.

5Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kad: 1) nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki 2010-07-21 atsakovas su mažamečiu sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 valandos iki 19 valandos; 2) nuo 2010-07-21 iki bus ginčas išspręstas ir priimtas sprendimas civilinėje byloje atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16 valandos iki 19 valandos; 3) nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki bus ginčas išspręstas ir priimtas sprendimas atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio sekmadieniais nuo 10 valandos iki 18 valandos. Teismas nurodė, jog nustatytomis dienomis atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės namų ir vaiko namų ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą savo lėšomis. Atsakovas atsako už vaiko saugumą ir sveikatą tuo laikotarpiu kai vaikas yra pas jį. Atsakovas negalėdamas nustatytu laikotarpiu bendrauti su sūnumi ieškovę apie tai informuoja prieš 24 valandas. Ieškovė su prašymu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2010-06-21 nutartį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nurodant, kad iki ginčas bus išspręstas ir priimtas sprendimas atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje dalyvaujant šio skyriaus atstovei kiekvieno mėnesio antros savaitės pirmadienį nuo 9 val. iki 12 val. ir kiekvieno mėnesio ketvirtos savaitės trečiadienį nuo 9 val. iki 12 val. apie žadamą atvykimą ar neatvykimą atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš 24 val. ieškovė privalo atvežti sūnų susitikimui su atsakovu į Šilutės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių ir jį iš ten pasiimti.

9Civilinio kodekso 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui) negyvenančiai kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

10Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytų teisės normų ir skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė ieškovės prašymą pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir paliko galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2010-06-21 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

11Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kreipėsi su prašymu pakeisti laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, motyvuodama tuo, jog nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaiko interesams, vaikas, po bendravimo su tėvu, grįžta sužalotas ir susargdintas. Iš byloje pateikto gydytojų išrašo matyti, jog, po susitikimo su tėvu, 2010-12-15 ieškovė kreipėsi Šilutės ligoninės priėmimo skyrių dėl sūnaus sužalotos viršutinės lūpos ir nuskelto priekinio dantuko, vaikui grįžus po bendravimo su tėvu, gydytojas vaikui paskyrė nuskausminamuosius vaistus. Ieškovė taip pat nurodė, jog, grąžindamas sūnų motinai, atsakovas apie vaiko sužalojimus ieškovės neinformavo, nepaaiškino sūnaus susižalojimo aplinkybių.

12Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

13Pažymėtina, kad priežastis pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – po bendravimo su tėvu (atsakovu) aptiktas vaiko viršutinės lūpos sužalojimas ir nuskeltas priekinis dantukas. Atsakovas nurodo, kad tai atsitiko vaikui pargriūnant. Ieškovė tai vertina, kaip pagrindą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku. Remiantis aukščiau nurodytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į vaiko amžių (2 metukai) tikėtina, kad vaikas galėjo parkristi ir susižaloti, jog būtų priešingai – byloje duomenų nėra. Vien tokio fakto buvimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku ir neužtikrina jo saugumo (tai gali atsitikti ir vaikui būnant su ieškove). Pažymėtina, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės riboja atsakovo bendravimą su vaiku bei galimybę dalyvauti jo auklėjime, tuo pačiu ir vaiko teisę maksimaliai bendrauti su tėvu (išeiti pasivaikščioti...). Toks minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais, nustačius, kad kitoks bendravimo būdas kenkia vaiko interesams, kas nėra nustatyta nagrinėjamu atveju. Be to ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės kelia abejonių jų galimu įvykdymu, nes nėra pateikta Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė dėl galimumo užtikrinti šios laikinosios apsaugos priemonės įgyvendinimą (patalpų buvimas, darbuotojo skyrimas...).

14Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais dėl atsakovo netinkamo ir nesąžiningo elgesio ieškovės atžvilgiu dėl nepranešimo apie vaiko susižalojimą. Toks atsakovo elgesys verčia abejoti jo sąžiningumu ir noru bendrai spręsti su vaiku susijusias problemas, tačiau tai nėra pakankama priežastis keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

15Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo laikino bendravimo su vaiku nustatymo, negalima pripažinti ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, kol bus priimtas teismo sprendimas, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti kitam sutuoktiniui galimybę bendrauti su vaiku.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p.,

Nutarė

17Ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

18Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai