Byla e2S-922-198/2017

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-22896-868/2017 pagal ieškovų D. K., E. D., K. M., I. R., A. I., G. N., M. B., T. U., J. U., G. A., M. M. ieškinį atsakovei A. Š. ir tretiesiems asmenims E. M., M. R., L. R., J. S., V. A., V. B., J. M., V. A. G., V. K., R. K., V. M., V. M., N. C., M. C., L. Z., I. D., L. Z., T. Z. dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių gynimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovai D. K., E. D., K. M., I. R., A. I., G. N., M. B., T. U., J. U., G. A., M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovę A. Š. savo lėšomis per 3 mėnesius pašalinti savavališkai atliktų namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pagrindinių konstrukcijų statybos darbų padarinius.
  2. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovės nuosavybės teises į slėptuvę, esančią ( - ), uždraudžiant ja disponuoti, parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – padarė įrašą viešame registre dėl pusrūsyje įrengtos slėptuvės, esančios ( - ), plane pažymėtos indeksais „S1“ ir „S2“, unikalus Nr. ( - ), priklausančios A. Š. nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
  2. Teismas nustatė, kad ginčo dalykas pagal ieškinį – nekilnojamasis turtas: pusrūsyje įrengta slėptuvė, esanti ( - ), plane pažymėta indeksais „S1“ ir „S2“.
  3. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį, sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, ieškinio reikalavimams užtikrinti, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, padarant įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti sprendimo įvykdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnis).
  4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
  5. Taip pat pažymėjo, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį.
  2. Teigia, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Nutartyje niekaip nemotyvuota, kaip įrašas viešame registre dėl patalpos nuosavybės teisės perleidimo draudimo šiuo atveju užtikrina ieškinio reikalavimus (t. y. galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalėjimą įvykdyti apskritai (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  3. Nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nėra susijusios su ieškinio reikalavimais. Ieškinio reikalavimai nėra ir negali būti susiję su patalpų disponavimo teise, t. y. atsakovės nuosavybės teisės į patalpas ieškiniu nėra ginčijamos. Ar atsakovė perleis patalpas, ar ne, tai niekaip neapsunkins galimo teismo sprendimo tenkinant tokius reikalavimus įvykdymo.
  4. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitinka lygiateisiškumo, teisingumo ir kitų principų, kadangi tokiu būdu neproporcingai ir netikslingai apribojama atsakovės teisė disponuoti turtu, pažeidžiamos teisės ir teisėti interesai.
  5. Nurodo, kad jau yra radusi pirkėją, kuris siekia įsigyti patalpas. Būsimam pirkėjui yra žinoma apie teisminį procesą, tačiau sandoris negali būti sudarytas dėl įrašo, padaryto taikant laikinąsias apsaugos priemones.
  6. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos vien todėl, kad jų taikymas tariamai nesukels didesnių sunkumų atsakovui ar tik todėl, kad to prašo ieškovas.
  7. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1032-294/2017 (dar neįsiteisėjęs) atmestas ieškovų ieškinys atsakovei dėl uždraudimo atlikti veiksmus. Ieškovai pateikė naują ieškinį su kiek skirtingais reikalavimais ir kitu teisiniu pagrindu, tačiau grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl esminis laikinųjų priemonių taikymo pagrindas - sprendimo įvykdymo užtikrinimas šioje byloje neegzistuoja ir neegzistuos ateityje.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai D. K., E. D., K. M., I. R., A. I., G. N., M. B., T. U., J. U., G. A., M. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
  2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas. Perleidus nuosavybės teisę su ginču nesusijusiems tretiesiems asmenims, taptų sudėtinga pašalinti neteisėtai atliktus bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo darbus. Atsakovė, nebūdama name esančių patalpų savininke, neturėtų nei teisės, nei objektyvios galimybės įgyvendinti ieškinyje reiškiamus reikalavimus.
  3. Pažymi, kad į tarp šalių byloje sprendžiamą ginčą turėtų būti įtraukti visiškai nesusiję tretieji asmenys, kurių teisės bei teisėti interesai galėtų būti pažeisti neuždraudus atsakovei iki ginčo byloje išsprendimo neperleisti nuosavybės teisės į name esančias patalpas. Be to, tai gali lemti ne tik sprendimo įvykdymo apsunkinimą arba negalėjimą jo įvykdyti, bet ir bylos nagrinėjimo užsitęsimą, naujų teisminių ginčų kilimą.
  4. Mano, kad atsakovė nepagrįstai kelia abejones dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, proporcingumo ir tikslingumo, nes tiek ieškinyje, tiek nutartyje išsamiai yra atskleista būtinybė išlaikyti nepakitusią atsakovės turimą nuosavybės teisę į name esančią slėptuvę.
  5. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovų prevencinį ieškinį nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1032-294/2017 priimtu 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu. Sprendimas yra neįsiteisėjęs ir neturi jokios prejudicinės galios.
  6. Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovai, pradėdami bylą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Prevenciniu ieškiniu yra siekiama užkirsti kelią ateityje galimiems pažeidimams, o ieškiniu šioje byloje – pašalinti atsakovės jau atliktų veiksmų padarinius, padarytus pažeidus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų valdymo ir naudojimo tvarką.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovei priklausančių patalpų nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-633-370/2017).
  5. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovams palankus sprendimas. Šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje vertino ieškinio preliminarų (lot. prima facie) pagrįstumą ir pasisakė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad ieškovui palankus teismo sprendimo priėmimo galimybė neatmestina, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-196/2017).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad iš ieškovų pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovų reikalavimų nepagrįstumu civilinėje byloje Nr. e2-1032-294/2017, nagrinėjamoje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, nėra aktualūs, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1032-294/2017 nėra įsiteisėjęs.
  7. Kita įstatyme įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – egzistuojanti grėsmė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  8. Apeliantė teigia, kad neatsižvelgiant į tai, ar ji perleis patalpas, ar ne, tai niekaip neapsunkintų galimo teismo sprendimo tenkinant ieškovų reikalavimus įvykdymo, kadangi jie nėra susiję su disponavimo patalpomis teise. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo ir ieškovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas. Iš byloje pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad galbūt juos patenkinus, tai yra įpareigojus atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius pašalinti savavališkai atliktų namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pagrindinių konstrukcijų statybos darbų padarinius: panaikinti sienoje įrengtas duris, atstatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose esančius namo bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį; pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose grindų gilinimo darbų metu iškastą bei namo pusrūsio bendrojo naudojimo patalpose paskleistą gruntą, grąžinant namo pusrūsio bendrojo naudojimo patalpas į iki statybos darbų atlikimo buvusią padėtį, tokio teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo atsakovės galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti turtu.
  9. Nepaisant apeliantės teiginių, kad surastasis pirkėjas ir sutinka prisiimti galimą riziką, susijusią su ieškinio tenkinimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą (lot. status quo), taikymas neabejotinai yra būtinas. Kitu atveju, nebūtų užtikrinti proceso koncentracija ir ekonomiškumas, galėtų pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas, ateityje kilti su tuo susiję nauji teisminiai ginčai.
  10. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje atskirai neaptarė, kaip įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo užtikrina ieškinio reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis). Nepaisant to, kad grėsmės sąlyga detaliai neaptarta, tai savaime nereiškia, jog šios sąlygos vertinimas neatliktas arba atliktas netinkamai. Dėl to, tai savaime ir nelemia skundžiamos nutarties panaikinimo (CPK 328, 338 straipsniai).
  11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra netikslingas ir neproporcingas. Apeliantei nepaneigus pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra teisėtas ir proporcingas tikslui pasiekti, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai