Byla e2-263-196/2017
Dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-207-275/2017 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams antstoliui Vytautui Mitkui ir Danske Bank A/S, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomoje byloje Nr. 0240/12/04879, kuriuo antstolis Vytautas Mitkus išieškotojui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, perdavė: 1) gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ); 2) gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ); taikyti restituciją ir šias patalpas grąžinti ieškovės nuosavybėn.
  2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašo: 1) padaryti įrašą viešajame registre dėl Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, priklausančių gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr.4400-0395- 2794:6303, adr. ( - ), ir gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr.( - ), adr. ( - ), nuosavybės teisių perleidimo draudimo; 2) uždrausti Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, perimti iš I. R. gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. ( - ), adr. ( - ), ir gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. ( - ), adr. ( - ), valdymą. Prašymą motyvuoja tuo, kad kyla rizika, jog Danske bank A/S ginčo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims dar nesibaigus teisminiam ginčui dėl turto perdavimo akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo. Danske bank A/S ėmusis aktyvių veiksmų ir pareikalavus atlaisvinti ginčo patalpas, kyla rizika, jog nesibaigus teisminiam ginčui dėl turto perdavimo akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo, Danske bank A/S turtą užvaldys, nors jo nuosavybės teisės yra ginčijamos. Danske bank A/S perėmus turto valdymą, atsirastų rizika dėl faktinės turto būklės išsaugojimo, o vėliau, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, kiltų ginčai dėl nuostolių atlyginimo ginčo turto būklę atstatant į buvusią padėtį.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė jos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodoma egzistuojanti rizika, kad atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims dar nesibaigus teisminiam ginčui dėl turto perdavimo akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo ir kad atsakovas gali turtą užvaldyti, pati savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o įrodymų apie realius atsakovo ketinimus perleisti tretiesiems asmenis ieškinyje nurodytą turtą ieškovė nepateikė. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nėra ir ieškovės nurodomos jos galimos išlaidos patalpų iškraustymui, nes jos nėra susijusios su įstatyme įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių tikslu užtikrinti, kad ieškovui galimas palankus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad šioje bylos stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas nebus pajėgus įvykdyti sprendimą ir sugrąžinti ieškovei ieškinyje nurodytas ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo išieškotojui akto vykdomoje byloje 0240/12/04879 pagrindu atsakovui perduotas gyvenamąsias patalpas.
  3. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes kasacine tvarka išnagrinėtos bylos dalykas nebuvo toks pats kaip šios – kasacine tvarka nagrinėtoje byloje dėl antstolio veiksmų kasacinis teismas sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kai skolos išieškojimas vykdomas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, aiškinimo ir taikymo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovė I. R. (apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, neužtikrino ieškovės teisėtų interesų bei pažeidė teisingumo, proporcingumo principų įgyvendinimą.
    2. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltu ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teisingumo ir proporcingumo aspektu svarbu įvertinti šių priemonių taikymo padarinius esant skirtingam teisiniam rezultatui.
    3. Jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų pagrįstai užkirstas kelias turtą perleisti tretiesiems asmenims ir užkirsta galimybė nuostoliams, susijusiems su ginčo laikotarpiu patirtu ginčo turto būklės pabloginimu bankui perėmus jo valdymą, atsirasti. Taip pat būtų išvengta nuostolių, susijusių su turto atlaisvinimu. Jeigu teismas priimtų ieškovei nepalankų teismo sprendimą, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bankas nepagrįstai didelių apribojimų nepatirtų, nes nuosavybės teises į ginčo patalpas visa apimtimi galėtų disponuoti turtu iškart po procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Taigi prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindais, nepažeidžia proporcingumo principo, nes tokiu būdu yra užtikrinama minimali ieškovės interesų apsauga ir užkertamas kelias galbūt neteisėtam turto valdymui ir nuostolių atsiradimui.
    4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešajame registre dėl draudimo perleisti turtą – ne tik pasunkėtų būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, tačiau būtų apribota ieškovės teisė apginti pažeistus savo interesus. Kadangi ieškinio tikslas yra nuginčyti turto perdavimo aktą, kurio pagrindu bankui buvo perleistos nuosavybės teisės, tai sudarius prielaidas nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims, ieškinio nagrinėjimas netektų prasmės, nes ieškovei palankus sprendimas nebūtų įvykdomas.
    5. Prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui perimti ginčo patalpų valdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas) argumentuojamas tuo, kad ieškovė gavo 2016 m. spalio 4 d. Danske Bank A/S reikalavimą, kuriame nurodyta per 7 dienas nuo šio reikalavimo išsiuntimo dienos atlaisvinti patalpas, t. y. tuo, jog bankas ėmėsi aktyvių veiksmų perimti faktinį ginčo patalpų valdymą. Iš to seka, kad nesibaigus teisminiam ginčui dėl turto perdavimo akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo ir Danske Bank A/S perėmus turto valdymą, atsirastų rizika dėl faktinės turto būklės išsaugojimo. Be to, patalpų perdavimas susijęs su papildomais kaštais, nes ieškovei iš ginčo patalpų reikėtų iškraustyti visus daiktus, kitą turtą, kuris jai priklauso ir gali būti atskirtas. Dėl to būtų patiriamos papildomos išlaidos, kas taip pat lemtų nuostolių atsiradimą ieškovei.
    6. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą yra prevencinės, užkertančios kelią žalai ar neigiamiems padariniams atsirasti, todėl atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su įstatyme įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių tikslu užtikrinti, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Danske Bank A/S prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantė nei savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad bankas gali ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims dar nesibaigus teisminiam ginčui dėl turto perdavimo akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo. Atskirajame skunde taip pat nepateikta jokių kitų naujų argumentų, kaip apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas įvykdyti. Apeliantei neįrodžius šios aplinkybės ir nepateikus jokių naujų argumentų (CPK 12, 178 straipsniai), darytina išvada, kad nurodytas apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
    2. Banko siekis perimti faktinį ginčijamų patalpų valdymą niekaip nėra sietinas su apeliantės pareikšto ieškinio dalyku. Ieškovės pareikšto ieškinio dalykas yra pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomojoje byloje bei taikyti restituciją. Tačiau ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, siekia uždrausti bankui perimti iš ieškovės turto valdymą. Pabrėžtina, kad šiuo metu turto savininku yra ne apeliantė, o bankas. Bankas turi teisėtą interesą perimti turto valdymą ir patekti į ginčijamas patalpas, siekdamas įvertinti ir užfiksuoti šių patalpų faktinę būklę. Tačiau nepaisant banko pastangų, iki šiol tai jam nepavyksta padaryti dėl apeliantės nebendradarbiavimo. Banko atstovui net su antstolio pagalba 2016-10-11 nepavyko patekti į ginčijamas patalpas. Apeliantės atsisakymas bendradarbiauti su banku, sudarant sąlygas banko atstovui patekti į ginčijamas patalpas, laikytinas nesąžiningu apeliantės elgesiu.
    3. Apeliantė Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5720-275/2016 yra pareiškusi ne negatorinį ieškinį, kuriuo siektų pašalinti trukdymą jai faktiškai naudotis, valdyti ar disponuoti turtu, bet ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Todėl jos pareikšto ieškinio dalykas nėra susijęs su apeliantės siekimu uždrausti bankui perimti turto valdymą. Be to, apeliantė nei savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nepateikė argumentų, kaip banko siekis perimti faktinį turto valdymą galėtų apsunkinti galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu įvykdyti.
    4. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį dėl patirtinų neigiamų pasekmių, t. y. išsikraustymo išlaidų, ir nepaaiškino, kaip tokios apeliantės galimos išlaidos galėtų apsunkinti galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu įvykdyti. Todėl darytina išvada, kad aukščiau nurodytas apeliantės prašymas dėl uždraudimo atsakovui perimti ginčo patalpų valdymą, nėra susijęs su įrodinėtinu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nurodytas apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014).
  2. Iš ieškovės pateikto prašymo matyti, kad ji ieškinio reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus: 1) padaryti įrašą viešame registre dėl Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, priklausančių gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr.4400-0395- 2794:6303, adr. ( - ), ir gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr.( - ), adr. ( - ), nuosavybės teisių perleidimo draudimo; 2) uždrausti Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, perimti iš I. R. gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr.( - ), adr. ( - ), ir gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr.( - ), adr. ( - ), valdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad: 1) ieškovės nurodoma egzistuojanti rizika, kad bankas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims dar nesibaigus teisminiam ginčui dėl turto perdavimo akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo ir kad atsakovas gali turtą užvaldyti, pati savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės; 2) apsaugos priemonių taikymo pagrindu nėra ir ieškovės nurodomos jos galimos išlaidos patalpų iškraustymui, nes jos nėra susijusios su įstatyme įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių tikslu užtikrinti, kad ieškovui galimas palankus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka iš dalies.

13Dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo

  1. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškinys byloje grindžiamas imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, esminiais pažeidimais. Preliminariai (prima facie) vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovams pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.
  3. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012). Netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovas Danske Bank A/S turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.
  4. Iš byloje pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad galbūt juos patenkinus, tai yra pripažinus negaliojančiu antstolio 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0240/12/04879 ir pritaikius restituciją, ginčo turtas būtų grąžintas ieškovei I. R.. Tokio ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo atsakovo galimybės disponuoti turtu. Jeigu atsakovas, laisvai disponuodamas turtu, perleistų nuosavybės teises į šį turtą, turto grąžinimas ieškovei taptų komplikuotas. Vadinasi, šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas būtent turto išsaugojimas atsakovo Danske Bank A/S dispozicijoje bei nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teises į šį turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pažymėtina, jog ši laikinoji apsaugos priemonė nedraudžia atsakovui Danske Bank A/S ginčo turtą valdyti ir juo naudotis, todėl nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.),
  5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui Danske Bank A/S nuosavybės teise priklausančiam turtui gyvenamosioms patalpoms, esančioms ( - ) (unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - )), o ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo laikytini pagrįstais.

14Dėl draudimo valdyti ginčo turtą

  1. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog uždrausdamas valdyti ginčo turtą, įvertinus pareikšto ieškinio dalyką ir apeliantės tikslą – restitucijos pagrindu gražinti jai nekilnojamąjį turtą - nėra tiesiogiai susijęs su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo negalimumu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad ieškovė gali patirti išlaidas dėl išsikraustymo, nepagrindžia, kad galimas palankus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Danske Bank A/S perėmus turto valdymą, gali atsirasti rizika dėl faktinės turto būklės išsaugojimo, taip pat nepagrindžia, kad galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kitų konkrečių priežasčių, dėl kurių netaikius draudimo bankui valdyti ginčo turtą gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, apeliantė nenurodė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog pareiškus reikalavimą dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiu, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra pakankama priemonė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, atitinkanti proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
  2. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti restituciją ir bankui priklausančias patalpas grąžinti ieškovės nuosavybėn. Dėl to jei būtų priimtas palankus ieškovei sprendimas, o atsakovas iš ieškovės būtų perėmęs faktinį turto valdymą, nėra pagrindo manyti, kad restitucija būtų negalima. Apeliantė prašymą uždrausti bankui valdyti ginčo turtą iš esmės grindžia teiginiais, jog jos reikalavimų galimo tenkinimo nagrinėjamoje byloje atveju nereiktų kraustytis, rūpintis šio turto išsaugojimu. Tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, vien siekis apsisaugoti nuo jau prasidėjusio priverstinio vykdymo skolininkui kylančių neigiamų padarinių negali būti besąlyginis pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumą.
  3. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties dali, kuria atsisakyta padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, naikintina, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies padarant įrašą viešame registre dėl Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, priklausančių gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. 4400-0395- 2794:6303, adr. ( - ), ir gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. ( - ), adr. ( - ), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

16Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

17Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

18Padaryti įrašą viešame registre dėl Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą (j. a. k. 301694694), priklausančių gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpa (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), ir gyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.

19Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

20Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims ir VĮ Registrų centrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai