Byla 2A-1437/2014
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1533-340/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NORFOS MAŽMENA“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 705 960,85 Lt skolos, 681 421,45 Lt delspinigių, 375 323,53 Lt palūkanų, 9 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudarė 3 125,1 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (toliau – Patalpos), esančių pastate ( - ), kurio bendras plotas 3 931,58 kv. m, nuomos sutartį (toliau – Sutartis). Atsakovas Sutarties 4.10 punktu įsipareigojo laiku mokėti ieškovui mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšio paslaugas, šių mokesčių dydį apskaičiuojant pagal faktinį resursų ir (ar) paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) ir (arba) paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Ieškovo teigimu, atsakovui mokesčiai buvo skaičiuojami naudojant pastarąjį metodą ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų teikiamų ataskaitų pagrindu buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Pasak ieškovo, pradėjęs naudotis Patalpomis ir gavęs pirmąsias PVM sąskaitas faktūras, atsakovas atsisakė dengti dalį jose nurodytos sumos. Ieškovas, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl laiku neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, kurias būtų turėjęs apmokėti paslaugas teikiantiems ūkio subjektams iš savo lėšų, kiekvieną mėnesį teikdavo atsakovui PVM sąskaitas faktūras, skaidydamas jas dalimis, t. y. tai daliai, su kurios paskaičiavimais atsakovas sutikdavo, ir tai daliai, dėl kurios atsakovui kildavo neaiškumų, tikėdamasis, kad atsakovas ateityje apmokės visas jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo paskaičiavimais, atsakovui neapmokėjus kartu su ieškiniu pateiktu PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2009 m. vasario mėn., susidarė 705 960,85 Lt (įskaitant PVM) įsiskolinimas už paslaugas. Ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia kartu su ieškiniu pateikta skirtumų apskaičiavimo lentele, iš kurios matyti, kokios paslaugos ir kokiu laikotarpiu atsakovo buvo teikiamos, kokios PVM sąskaitas faktūras atsakovo yra apmokėtos, o kokios –neapmokėtos. Ieškovas pagal Sutarties 12.2 punktą paskaičiavo atsakovui 681 421,45 Lt delspinigių už vėlavimą laiku atsiskaityti, o pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius – 375 323,53 Lt palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodęs, kad atsakovo išsinuomotos patalpos 2007 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo buvo perleistos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovas su nauju patalpų savininku 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartimi susitarė tęsti nuomos santykius, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovas nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. neteko teisės reikalauti mokėti nuomos ir kitus mokesčius pagal Sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo įsiskolinimas negalėjo susiformuoti nuo 2007 m. rugsėjo 10 d., nes atsakovas nuo šios dienos atsiskaitydavo su nauju patalpų savininku, nors ieškovas kartu su ieškiniu buvo pateikęs PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį iki 2010 m. lapkričio mėn. Pažymėjo, kad Sutarties 4.10 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu nuomininkas su resursus ir paslaugas teikiančiais subjektais susitaria dėl tiesioginio šių resursų ir (arba) paslaugų teikimo, nuomininkas už tokius resursus ir (arba) paslaugas atsiskaito tiesiogiai su jas teikiančiais ūkio subjektais. Atsakovas 2004 m. rugsėjo 1 d. sudarė su AB „Kauno vandenys“ vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti tiesiogiai paslaugos tiekėjui už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas. Be to, sudarė lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartį. Sutartys sudarytos konkrečiam objektui – Patalpoms aptarnauti. Kadangi atsakovas pateikė įrodymus, kad už tiekiamą vandenį ir nuotekų šalimą atsiskaitydavo tiesiogiai su paslaugos teikėju, teismas konstatavo, jog ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. išrašytos be pagrindo. Atsakovas 2007 m. birželio 15 d. sudarė su AB „Kauno energija“ šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo už tiekiamą šilumą atsiskaityti tiesiogiai su šilumos tiekėju, be to, pateikė įrodymus, kad dar iki šios sutarties sudarymo už Patalpose sunaudotą šilumos energiją atsiskaitydavo tiesiogiai su tiekėju. Teismas sprendė, kad ieškovas be pagrindo išrašė 2006 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 00987 už šilumos energiją, sunaudotą vasario mėn., nes už 2006 m. vasario mėn. sunaudotą šilumos energiją atsakovas tiesiogiai sumokėjo AB „Kauno energija“ 6 138,55 Lt. Teismo vertinimu, kitos ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už atsakovo Patalpose sunaudotą elektros energiją 2005 m. lapkričio mėn. – 2007 m. rugsėjo mėn. bendrai 44 824,68 Lt sumai taip pat neįrodo atsakovo neatsiskaitymo už elektros energiją. Dauguma PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašoma už du atsakovo objektus, t. y. ( - ) ir ( - ), todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek buvo sumokėta už elektros energiją, suvartotą objekte ( - ). Teismas pažymėjo, kad pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas pateikė įrodymus, kad atsiskaitydavo su ieškovu už resursus/paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovo apmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo dengiama ne visa skolos suma. Ieškovo byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros nebuvo įteikiamos ar siunčiamos atsakovui, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs padengti įsiskolinimus už suteiktas paslaugas, o atsakovas būtų atsisakęs juos padengti, PVM sąskaitose faktūrose nėra duomenų, už kokius sunaudotos elektros energijos kiekius jos buvo išrašomos. Esant tokiems bylos duomenims, teismas laikė neįrodytu ieškovo teiginį, kad jis buvo priverstas skaidyti atsakovui išrašomas PVM sąskaitas faktūras pagal atsakovo pripažįstamas ir nepripažįstamas sumas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pagrįstumo ir atsakovo nevisiško atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Pareikšto ieškinio netikslumas, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nepagrįstumas, jų turinio trūkumai ir duomenų apie jų įteikimą ar siuntimą atsakovui nebuvimas leido teismui padaryti išvadą, kad ieškinys buvo pareikštas nesąžiningai, siekiant dirbtinai padidinti ieškovo debitorinių skolų sumą teisme nagrinėjant bankroto bylos ieškovui iškėlimo klausimą. Atmetęs ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas atmetė reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Dėl mokesčių už suvartotą elektros energiją. Kadangi Patalpose nėra atskirų elektros apskaitos prietaisų, atsakovui suma už elektros energiją buvo paskaičiuota iš bendrai pastate sunaudoto elektros energijos kiekio atimant kitų pastato nuomininkų, turinčių elektros apskaitos prietaisus, suvartotą elektros energiją. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškinyje nurodytų laikotarpiu sunaudojo mažesnį elektros energijos kiekį, negu nurodytas ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. Be to, nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės įsirengti elektros apskaitos prietaisus jo išsinuomotų patalpų dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas dėl savo veiklos yra pagrindinis resursų naudotojas, o kiti nuomininkai elektros energiją naudoja tik patalpų apšvietimui. Didžiąją pastato dalį užėmė ne tik atsakovas, bet ir jo nuomininkai, todėl atsakovo pateikti paskaičiavimai neatitinka tikrosios tuo metu pastate buvusios faktinės padėties. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo už du atsakovo objektus neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek buvo sumokėta už elektros energiją, suvartotą būtent objekte ( - ). Pats atsakovas neginčijo, kad už objekte ( - ), suvartotą elektros energiją yra visiškai atsiskaitęs, todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

102. Dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo 2007 m. birželio 15 d. su AB „Kauno energija“ sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi, nes ieškiniu prašoma priteisti mokesčius už suvartotą energiją nuo 2005 m. spalio mėn. Aplinkybė, kad atsakovas iki šios sutarties pasirašymo keletą kartų atliko mokėjimus tiesiogiai šilumos tiekėjui, neįrodo fakto, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už Patalpose suvartotą šilumos energiją. Atsakovo pateikta 2014 m. spalio 18 d. su AB „Kauno energija“ sudaryta šilumos punkto eksploatavimo sutartis įrodo, kad atsakovą ir šilumos tiekėją iki 2007 m. birželio 15 d. siejo ne šilumos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o šilumos punkto eksploatacijos santykiai. Teismas nepaisė viešojo intereso šioje byloje, kurioje ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, nebuvo aktyvus ir neišreikalavo iš AB „Kauno energija“ duomenų, patvirtinančių, su kuriais asmenimis ginčo laikotarpiu buvo sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, kokio dydžio mokėjimus atliko ieškovas ir atsakovas. Aplinkybė, kad atsakovas neva negavo prie ieškinio pateiktų PVM sąskaitų faktūrų arba kad jos yra suklastotos, vertintina kaip atsakovo gynybinė pozicija ir patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitas faktūras išrašo ir atsakovas jas apmoka UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nes jis nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir teismas nesiaiškino jo susitarimų su ieškovu.

113. Dėl delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, yra pagrindas priteisti ir ieškovo nurodomus delspinigius bei palūkanas.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti ir vertinti naujus įrodymus, pripažinti, kad apeliantas nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą ir skirti jam 20 000 Lt baudą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, pripažinti paskirtą baudą ir priteistas bylinėjimosi išlaidas apelianto administravimo išlaidomis. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Dėl mokesčių už suvartotą elektros energiją. Apeliantas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad faktiškai sunaudota elektros energija buvo apskaičiuojama, iš bendros suvartotos energijos kiekio atėmus kitų nuomininkų sunaudotą elektros energiją, nustatytą pagal jų patalpose įrengtus skaitiklius. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas privalėjo įrodyti, jog sunaudojo mažesnį elektros energijos kiekį ir kad neturėjo galimybės įsirengti elektros energijos skaitiklių Patalpose. Aplinkybė, kad Patalpomis naudojosi ir atsakovo nuomininkai, neturi reikšmės elektros energijos kiekio apskaičiavimui, nes atsakovo nuomininkai naudojosi atsakovui išnuomotomis patalpomis ir jų plotas buvo įskaičiuotas į atsakovo išsinuomotų patalpų plotą.

142. Dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją. Apeliantas nesąžiningai nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog šilumos energiją ginčo objektui tiekė AB „Kauno energija“. Pats apeliantas nepateikė įrodymų, kad būtų tiesiogiai sudaręs sutartį su šilumos tiekėju. Kadangi ginčo laikotarpis labai ilgas, atsakovui nepavyko rasti visų įrodymų bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas neprašė juos išreikalauti, nes neturėjo pareigos įrodyti, kad jis nėra skolingas apeliantui. Apeliantas turėjo pareigą įrodyti atsakovo skolą. Nepaisant to, apeliantas nepateikė nė vienos PVM sąskaitos faktūros, gautos iš tiekėjo už ginčo objekto šildymą, todėl skola nebuvo įrodyta. Atsakovui nebuvo būtinumo ieškoti papildomų įrodymų, nes apeliantas neginčijo atsakovo pozicijos, kad šilumos energija į ginčo objektą buvo tiekiama iš AB „Kauno energija“ pagal atsakovo tiesiogiai su šia įmone sudarytą sutartį. Atsakovas išsiaiškino, kad 2004 m. atsakovas pirko iš AB „Kauno energija“ šilumos energiją ginčo objektui, nepasirašius rašytinės sutarties. Ginčo nėra, kad tokia sutartis buvo sudaryta žodžiu, pagal ją buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su šilumos tiekėju. Atsakovas prideda šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir prašo teismo juos vertinti.

153. Dėl kitų apelianto argumentų. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įtraukimas į bylą nebuvo būtinas, nes byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo ieškovui. Apelianto argumentai, kad jo į bylą pateikti išsamus skaičiavimai ir PVM sąskaitos faktūros yra pakankamos skolai įrodyti, yra nesąžiningi. Apelianto pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros už tą patį dalyką ir laikotarpį yra akivaizdus įrodymas, kad viena iš jų neatitinka tikrovės. Atsakovo pateiktos kitos PVM sąskaitos faktūros, kurios yra apmokėtos, patvirtina, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos nepagrįstai. Apeliantas nepasisako dėl skundžiamame sprendime nurodytų sąskaitų už vandenį, todėl šią sprendimo dalį ginčija nepagrįstai.

164. Dėl baudos skyrimo. Ieškovo bankroto administratorius dubliku neginčijo jokių atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, nedalyvavo teismo posėdyje, nenurodė jokių argumentų. Pateikęs apeliacinį skundą, administratorius nenurodė, kas pasikeitė po skundžiamo sprendimo priėmimo, kodėl pasikeitė jo pozicija byloje, kodėl turi būti vertinami apeliaciniame skunde nurodyti įrodymais nepagrįsti paaiškinimai. Atsakovo nuomone, administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis, galbūt apeliacinį skundą pateikė būdamas šališkas, nusprendęs palaikyti nesąžiningus su buvusiu ieškovo akcininku S. R. susijusių įmonių, kurios bankroto byloje siekia pasitvirtinti didelius finansinius reikalavimus, siekius. Atsakovas turi gintis nuo nepagrįstų ieškinių, turi archyvuose ieškoti dokumentų nuo 2004 m. Atsakovo sugaišto laiko sąnaudos yra didžiulės. Tuo tarpu valstybės vardu veikiantis bankroto administratorius, neturėdamas jokių įrodymų, nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų, toliau tęsia galbūt nusikalstamą veiką.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (nuomotojas) su atsakovu (nuomininku) 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudarė 3 125,1 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (toliau – Patalpos), esančių pastate ( - ), kurio bendras plotas 3 931,58 kv. m, nuomos sutartį (toliau – Sutartis). Ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia Sutarties 4.10 punktu, juo be nuomos mokesčio atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, komunalines ir ryšio paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, kuris susidarė 2005 m. liepos mėn. – 2009 m. vasario mėn. laikotarpiu atsakovui nevisiškai atsiskaičius už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, elektros energijos bei šilumos energijos tiekimą.

19Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl mokesčių už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą priteisimo. Taigi darytina išvada, kad apeliantas šios sprendimo dalies neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

20Sutarties 4.10 punkte šalys numatė, kad mokesčių dydis atsakovui apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir (ar) paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) ir (arba) paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė pirmosios instancijos teismui elektros energijos tiekėjo ieškovui pateiktas elektros energijos suvartojimo išplėstines skaičiuotes ir PVM sąskaitas faktūras (t. 2, b. l. 2–216). Šių dokumentų pagrindu ieškovas išrašydavo atsakovui PVM sąskaitas faktūras už atsakovo suvartotą elektros energiją. Apelianto teigimu, Patalpose nebuvo atskirų elektros energijos apskaitos prietaisų, todėl mokesčiai atsakovui buvo paskaičiuoti iš bendrai visame pastate sunaudoto elektros energijos kiekio atimant kitų pastato nuomininkų, turinčių elektros energijos apskaitos prietaisus, suvartotą energiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovo atsakovui priskaičiuotų mokesčių už suvartotą elektros energiją pagrįstumo, nes ieškovas nepateikė su kitais pastato likusios dalies nuomininkais sudarytų sutarčių, jiems išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už jų suvartotą elektros energiją, t. y. nepagrindė, kad atsakovui mokesčius už suvartotą elektros energiją skaičiavo iš bendrai visame pastate sunaudoto elektros energijos kiekio atimant kitų pastato nuomininkų suvartotą energiją. Be to, iš ieškovo nurodytų dokumentų ir atsakovo pateiktų ieškovo jam išrašytų (atsakovo apmokėtų) PVM sąskaitų faktūrų už elektros energiją (duomenys apibendrinti atsakovo pateiktoje lentelėje, t. 2, b. l. 8–15) matyti, kad, atsižvelgiant į atsakovo išsinuomotą viso pastato ploto dalį (79,49 proc.), atsakovas netgi permokėjo ieškovui už suvartotą elektros energiją. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas privalėjo įrodyti, jog sunaudojo mažesnį elektros energijos kiekį Patalpose. Visų pirma, būtent apeliantas turėjo pareigą įrodyti tikslų atsakovo suvartotos energijos kiekį. Antra, atsakovas pateikė įrodymus, kad už tą patį laikotarpį iš ieškovo gautas PVM sąskaitas faktūras, tik su kitais numeriais, yra visiškai apmokėjęs. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją, kad dėl atsakovo kai kurių mokesčių sumų nepripažinimo ieškovas buvo priverstas atsakovui išrašomas PVM sąskaitas faktūras skaidyti dalimis, t. y. tai mokesčių daliai, su kurios paskaičiavimais atsakovas sutikdavo, ir tai daliai, dėl kurios atsakovui kildavo neaiškumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo apmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo sumokėti ne visi jam priskaičiuoti mokesčiai už elektros energiją. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo byloje pateiktos kitos PVM sąskaitos faktūros (t. y. kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo) buvo įteiktos ar siųstos atsakovui. Tai, kad šios PVM sąskaitos faktūros ieškovo buvo išrašytos nepagrįstai, patvirtina aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo pretenzijų atsakovui dėl nesumokėtų mokesčių reiškimą, taip pat atsakovo atsisakymą apmokėti šias sąskaitas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo byloje pateiktos atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros pačios savaime neįpareigoja atsakovo jas apmokėti, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Ieškovas turėjo įrodyti, kad PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu jis prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, buvo išrašytos pagrįstai, t. y. vadovaujantis Sutarties sąlygomis už faktiškai suteiktas paslaugas. Vienašališkai jose nurodyti duomenys privalo būti pagrįsti. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo ir atsakovo nevisiško atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją fakto.

21Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo su AB „Kauno energija“ 2007 m. birželio 16 d. sudaryta šilumos pirkimo–pirkimo pardavimo sutartimi, kuria atsakovas įsipareigojo už Patalpoms tiekiamą šilumos energiją atsiskaityti tiesiogiai su šilumos energijos tiekėju, ir faktu, kad dar iki šios sutarties sudarymo atsakovas tiesiogiai atsiskaitydavo su tiekėju, atmetė ieškovo reikalavimą dėl mokesčių už šilumos energiją priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 4.10 punktu šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas su resursus ar paslaugas teikiančiais subjektais susitaria dėl tiesioginio šių resursų ir (arba) paslaugų teikimo, atsakovas už tokius resursus ir (arba) paslaugas atsiskaito tiesiogiai su jas teikiančiais ūkio subjektais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo ir tiekėjo buvo sudaryta tik 2007 m. birželio 15 d., o ieškiniu prašoma priteisti įsiskolinimą už suvartotą šilumos energiją nuo 2005 m. spalio mėn. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti reikalavimo dėl mokesčių už šilumos energiją pagrįstumą, t. y. pateikti su šilumos energijos tiekėju sudaryta sutartį, iš tiekėjo gautas PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, patvirtinančius jų tarpusavio santykius dėl Patalpoms tiekiamos šilumos energijos. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pirmosios instancijos teisme neginčijo atsakovo atsiliepime nurodytos pozicijos, kad atsakovas buvo tiesiogiai sudaręs sutartį su šilumos energijos tiekėju. Priešingai, dublike nurodė, kad jam nėra perduoti ieškovo dokumentai, todėl prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Ieškovas tik apeliaciniame skunde pradėjo ginčyti minėtą atsakovo poziciją, nurodydamas, kad keli atsakovo tiesiogiai atlikti mokėjimai šilumos energijos tiekėjui neįrodo fakto, jog atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už Patalpose suvartotą šilumos energiją. Nepaisant to, kad ieškovas ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo pagrįstumą, t. y. patvirtinančių, jog būtent ieškovas atsiskaitydavo su tiekėju už atsakovo Patalpose suvartotą šilumos energiją, atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis dėl Patalpoms tiekiamos šilumos energijos buvo tiesiogiai susitaręs su šilumos energijos tiekėju AB „Kauno energija“, su kuriuo visiškai yra atsiskaitęs (t. 4, b. l. 45–53). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes ieškovas aplinkybes dėl atsakovo tiesioginio susitarimo su šilumos energijos tiekėju pradėjo ginčyti tik apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai priimtini ir vertintini (CPK 314 str.).

22Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė Patalpas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris 2007 m. rugsėjo 10 d. pasirašė su atsakovu susitarimą, juo susitarė, kad Sutartis lieka galioti, o atsakovas nuomos mokestį ir kitus mokėjimus moka į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ banko sąskaitą (t. 3, b. l. 271). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas nebeturėjo pareigos už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, elektros energijos bei šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. atsiskaityti su ieškovu. Priešingai nei teigia apeliantas, šiai aplinkybei konstatuoti nebuvo būtina į bylą įtraukti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nes įsiskolinimą ieškiniu buvo prašoma priteisti tik ieškovui.

23Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

24Teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pateikiant nepagrįstą apeliacinį skundą. Atsakovas šį prašymą grindžia tuo, kad ieškovas, pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijęs atsakovo nurodytų atsikirtimų į ieškinį, nesutiko su jais tik pateikdamas apeliacinį skundą ir nepaaiškindamas, kodėl pasikeitė jo pozicija. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas iki teismo nutarties dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. ieškovui atstovavo buvęs vadovas. Pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškovui atstovavo bankroto administratorius, tačiau jis nebuvo gavęs visų ieškovo dokumentų, todėl pateikė dubliką prašydamas bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise į apeliaciją. Aplinkybė, kad apeliaciniame skunde laikomasi tokios pat pozicijos, kuri buvo nurodyta ieškinyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinis skundas pareikštas nesąžiningai (CPK 95 str.).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26Atsakovas patyrė 1 500 Lt (plius PVM) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą apmokėti (t. 4, b. l. 58–61). Netenkinus apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 str.). Atsakovas pagrįstai nurodo, kad šios išlaidos turėtų būti atlyginamos iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų. Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas, nurodydamas, kad priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Dėl šios priežasties atsakovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos ieškovo administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 str. 3 d.), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti atsakovui UAB „NORFOS MAŽMENA“ (j. a. k. 110778328) iš ieškovo BUAB „SERNETA“ (j. a. k. 125327217) 1 815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos ieškovo administravimo išlaidomis.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 705 960,85 Lt skolos, 681 421,45 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014... 9. 1. Dėl mokesčių už suvartotą elektros energiją. Kadangi Patalpose nėra... 10. 2. Dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją. Teismas nepagrįstai... 11. 3. Dėl delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Patenkinus... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus... 13. 1. Dėl mokesčių už suvartotą elektros energiją. Apeliantas nepateikė... 14. 2. Dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją. Apeliantas nesąžiningai... 15. 3. Dėl kitų apelianto argumentų. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“... 16. 4. Dėl baudos skyrimo. Ieškovo bankroto administratorius dubliku neginčijo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (nuomotojas) su atsakovu (nuomininku)... 19. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, ieškovas apeliaciniame skunde... 20. Sutarties 4.10 punkte šalys numatė, kad mokesčių dydis atsakovui... 21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo su AB „Kauno... 22. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą... 24. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo apeliantui už... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 26. Atsakovas patyrė 1 500 Lt (plius PVM) išlaidų advokato pagalbai už... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti atsakovui UAB „NORFOS MAŽMENA“ (j. a. k. 110778328) iš ieškovo...