Byla 2A-1435-527/2014
Dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pirmininkė), Jolitos Cirulienės (pranešėja) ir Arvydo Žibo viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. T., R. T., S. T. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-292/2014 pagal ieškovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams A. T., R. T., S. T. ir A. T. dėl iškeldinimo ir pagal atsakovų A. T., R. T., S. T. ir A. T. priešieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš neteisėtai užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Alytuje, patikėjimo teise valdomų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos.

4Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti gyvenamųjų patalpų – buto, esančio ( - ), Alytuje, nuomos sutartį tarp ieškovo ir atsakovo A. T. bei jo šeimos narių esant sudarytą nuo 2013-03-30.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-03-18 sprendimu (b. l. 109–112) ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė ir iškeldino atsakovus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Alytuje (toliau – ginčo butas), patikėjimo teise valdomų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos; priteisė iš atsakovo A. T. ieškovei 200 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo A. T. valstybei 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad 2000-03-28 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. 33 (b. l. 7) ginčo butui suteiktas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas. 2000-03-30 ieškovo įsakymu Nr. 35 (b. l. 8) atsakovui – Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui A. T. suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa – ginčo butas, kuri patikėjimo teise priklauso ieškovui, o atitinkamiems pareigūnams buvo pavesta teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti su A. T. tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartį. 2000-03-31 ieškovas su atsakovu sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartį, sutarties 1 punkte nurodant, kad nuomotojas tarnybines gyvenamąsias patalpas suteikia nuomininkui jo darbo laikotarpiui Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (b. l. 9–12). Atsakovą A. T. perkėlus į kitą darbo vietą – Panevėžį, į analogiškas pareigas, jo tarnybinių patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš šių patalpų klausimas buvo išspręstas 2011-01-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 22–26). 2013-03-29 atsakovas ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. TE-96 buvo atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų, panaikinus pareigybę dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir nesutikus eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Ieškovas atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų pagrindu nurodė aplinkybę, jog atsakovas nebedirba Priešgaisrinėje apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje. Atsakovas įrodinėjo, kad, pasibaigus tarnybos laikui, nuo 2013-03-30 tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir jo atžvilgiu turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomą ir iškeldinimo pagrindus ne kaip iš tarnybinių patalpų. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia besikreipiančio į teismą asmens dispozityvumo principu pasirinktas ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Šalys neginčijo, kad atsakovui buvo suteiktas butas atitinkantis tarnybinės gyvenamosios patalpos teisinį statusą. Teismas, vadovaudamasis CK 6.620 straipsniu, sprendė, kad iškeldinti atsakovą su šeima iš tarnybinių patalpų yra teisinis pagrindas, kadangi iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti tik esant vienai sąlygai – pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai) ir dėl to pasibaigus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai (CK 6.618 str.). Teismas nustatė, kad atsakovui, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, tarnyba pasibaigė 2013-03-29, todėl ieškovui atsirado teisinis pagrindas reikalauti, kad atsakovas išsikeltų iš tarnybinių patalpų. Dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos specifinio teisinio statuso, atsakovas, pasibaigus tarnybos laikui, negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininku, nes gyvenamosios patalpos statusas - tarnybinė gyvenamoji patalpa, nesikeičia. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (CK 6.618 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, o jos termino pasibaigimo terminas apibrėžtas CK 6.618 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos terminas apibrėžiamas tokiomis sąlygomis: 1) turi pasikeisti darbo (tarnybos) pobūdis, arba 2) turi nutrūkti darbo santykiai su darbdaviu, arba 3) turi išnykti įstatymų nustatytos sąlygos. Nutrūkus darbo santykiams su darbdaviu, baigėsi ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl pagrįstai ieškovas nereiškė reikalavimo dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovai A. T., R. T., S. T. ir A. T. apeliaciniu skundu (b. l. 115–121) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovų priešieškinį tenkinti. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dėl šių argumentų:

101. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra nutraukta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo buto. Pagal aktualią teisės teoriją ir teismų praktiką gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas nėra tapatūs teisės institutai. Nuomos sutarties nutraukimu pabaigiami nuomos sutarties šalių nuomos teisiniai santykiai, o iškeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, kai nutraukus nuomos sutartį nuomininkas atsisako išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Šalių ginčui taikytinas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojantis CK 6.610 straipsnis numato, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Taigi gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka (CK 6.610 str.), be to, pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2000-03-31 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp šalių yra nenutraukta: ,,...neįmanoma nutraukti sutarties ir atlaisvinti buto.“ Iš to seka, kad negalima taikyti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pasekmės – iškeldinimo, nesant tinkamai nutrauktai 2000-03-31 gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai. Ieškovas ieškiniu net neprašė nutraukti nuomos sutarties ar pripažinti ją nebegaliojančia. Pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigą reglamentuojančias CK XXXI skyriaus 2 skirsnio nuostatas nuomotojo reikalavimu neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukti tik tuomet, kai nuomininkas netinkamai vykdo sutartį (CK 6.611 str.), arba nuomininkas yra juridinis ar fizinis asmuo, išsinuomojęs gyvenamąsias patalpas komercinėmis sąlygomis (CK 6.614 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2007). Kitų neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu pagrindų įstatymai nenumato. Kadangi atsakovas iš ieškovo nuomojasi gyvenamąsias patalpas ne komercinėmis sąlygomis, o savo ir savo šeimos poreikiams, sutarties sąlygų niekada nėra pažeidęs (ieškovas šių aplinkybių taip pat nenurodo ir neįrodinėja), nėra ir teisinio pagrindo nutraukti vienašališkai 2000-03-31 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir/ar taikyti jos nutraukimo pasekmes – atsakovų iškeldinimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką stipresniąja sutarties šalimi laikytinas juridinis asmuo - ieškovas, o atsakovas (nuomininkas, sąžiningai prisijungęs prie sutarties tuometėmis standartinėmis sąlygomis,) yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl taikytinas silpnesniosios sutarties šalies gynimo principas. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutarties sąlygos (turinys) aiškinamos prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2007).

112. Net jeigu būtų laikoma, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp šalių nutrūko, tarp šalių šiuo metu yra faktiškai susiklostę ir iki šiol tęsiasi įprasti gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, todėl nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo buto. Ieškovui 2013-03-29 atleidus atsakovą A. T. iš vidaus tarnybos, nutrūko ir tarnybiniai santykiai tarp jų. Tačiau ieškovas iki šiol faktiškai nuomoja atsakovams ginčo butą, išrašo už nuomą sąskaitas, o atsakovai iki šiol faktiškai nuomojasi ir gyvena ieškovui patikėjimo teise priklausančiose patalpose, moka už nuomą pagal sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus. Ieškovas iki šiol siunčia atsakovams prašymus apmokėti dėl gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos pasikeitimo paskaičiuotą papildomą nuomos mokesčio sumą (b. l. 123–125). Tai patvirtina, kad po tarnybos pasibaigimo nutrūkus tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Alytuje, ( - ), nuomos santykiams, toliau tarp šalių faktiškai susiklostė ir iki šiol tęsiasi įprasti gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (CK 6.576 str.). Gyvenamųjų patalpų sutartis po tarnybos santykių pasibaigimo (2013-03-29) buvo sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.). Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį reglamentuojančios įstatymo normos numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu (CK 6.579 str. 1 d.), tačiau tai nedaro tarp ieškovo ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties negaliojančia, kadangi įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.), o įstatymai nenumato, kad nuomos sutartis negaliotų dėl rašytinės formos nesilaikymo. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko, bylą nagrinėjęs teismas privalėjo pripažinti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudaryta ir netenkinti ieškovo reikalavimo dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų. Tiek ieškovo faktiniai veiksmai (po tarnybos santykių pasibaigimo toliau išrašo sąskaitas už nuomą atsakovui A. T.), tiek atsakovų veiksmai (nuomojasi ir gyvena aptariamose gyvenamosiose patalpose, moka nuompinigius už jų nuomą) patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovų po tarnybos santykių pasibaigimo (2013-03-29) susiklostė ir toliau tęsiasi paprasti gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.

123. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ne tik nėra jokio pagrindo iškeldinti atsakovus iš buto, tačiau iškeldinimas taip pat grubiai pažeistų ir nepilnamečio vaiko interesus. Išvadą teikianti institucija – Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, šioje byloje pateikė išvadą, o jos atstovė nurodė, kad pritaria atsakovų priešieškinio reikalavimui pripažinti, kad pasibaigus tarnybos laikui nuo 2013-03-30 tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, siekiant užtikrinti nepilnametės atsakovo dukters A. T., gimusios ( - ), teisę į būstą ir vaiko teisę turėti normalias gyvenimo sąlygas. Tačiau teismas iš viso nepasisakė ir nepagristai nenagrinėjo bylos aplinkybių, susijusiu su nepilnamečio vaiko interesu pažeidimu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ) numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (VTAPĮ 4 str. 1 p.), vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis (VTAPĮ 4 str. 2 p.), nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (VTAPĮ 4 str. 5 p.), vaikui turi būti užtikrina teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (VTAPĮ 11 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo: „Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įpareigojantis atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, yra įtvirtintas 1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios Įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai. VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti“ (LAT 2002-06-21 Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35, Teismų praktika 17); „Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, nustatant, kad imantis dėl vaiko bet kokių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai (1 dalis), valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamos į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių (2 dalis). Konvencijoje numatyta, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi“ (LAT 2005-06-23 Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga Nr. 54, Teismų praktika 23). Aiškindamas vaiko teisę į būstą, LAT konstatavo, kad „<...pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienu iš šioje normoje nurodytu principu nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti“ (LAT 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010). Šiuo metu atsakovai neturi kito būsto, į kurį galėtų persikelti ir kuriame galėtų gyventi. Be to, ieškovui atleidus atsakovą A. T. iš darbo, pastarasis gauna tik pensiją, iš kurios sunku išlaikyti keturių asmenų šeimą. Atsakovų T. šeimos finansinė padėtis yra prasta, todėl atsakovai negali nedelsiant įsigyti kito būsto. Šiuo metu atsakovai ieško kur galėtų gyventi, tačiau kol kas kitos gyvenamosios vietos nėra radę, todėl šiuo metu iškeldinus atsakovus iš buto, jie atsidurtų gatvėje. Atsakovų iškeldinimas neabejotinai pažeistų nepilnametės dukters A. T., gyvenančios bute kartu su kitais šeimos nariais, interesus, vaiko teisę į būstą ir teisę turėti normalias gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, taip pat prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą. Vaiko teisių apsauga sudaro viešojo intereso dalyką, todėl atsakovės A. T. iškeldinimas iš buto pažeistų ir pastarąjį.

13Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 117–130) prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-18 sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, atsakovas ieškovo direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. TE-96 buvo atleistas iš Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų. Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. CK 6.618 straipsnyje nustatyta, kad „Tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos.“ Kadangi A. T. nebedirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, o butas jam buvo suteiktas ryšium su tarnyba, jis ir jos šeimos nariai nebegali naudotis tarnybinėmis patalpomis - ginčo butu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams būdingos dvi esminės sąlygos: specifinis sutarties dalykas (tarnybinė patalpa) ir specifinės sutarties šalys. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra specifinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios išskirtiniai požymiai yra šios sutarties dalykas ir šalys. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išsiskiria ir tuo, jog ši sutartis visais atvejais yra terminuota, o sutarties termino pasibaigimas yra apibrėžtas atitinkamais įvykiais – darbo (tarnybos) pobūdžio pasikeitimu, darbo (tarnybos) santykių su darbdaviu pasibaigimu, įstatymų nustatytų išlygų išnykimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009, 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2014). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nuomos sutartis yra nenutraukta ir vadovaujasi CK 6.610 straipsniu, tačiau minėtas straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, bet ne iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota ir jos pabaiga yra darbo santykių su darbdaviu pasibaigimas. Sutarties pabaigos terminas buvo atsakovo atleidimas iš vidaus tarnybos ir sutartis laikytina pasibaigusia ir nutraukta. Atsakovui buvo siųsti ieškovo raštai dėl sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, tačiau į ieškovo pranešimus atsakovas ir jo šeimos nariai nereagavo, siunčiamų pranešimų neatsiėmė, dėl ko buvo neįmanoma tinkamai informuoti atsakovo, kad sutartis jau nutrūkusi, o tinkamai pavyko informuoti tik nagrinėjant iškeldinimo bylą teisme.

14Atsakovas nurodo, kad faktiškai nuomojasi ir gyvena tarnybinėse patalpose, o ieškovas išrašo sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, tokiu būdu traktuoja, kad faktiškai susiklostė ir iki šiol tęsiasi gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, taip pat nurodo, kad nuomos sutartis po tarnybos santykių nutraukimo buvo sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais. Tačiau ieškovas ne kartą bandė informuoti atsakovą, kad sutartis nutraukta ir jis privalo išsikelti iš užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Ieškovas nėra išreiškęs pageidavimo pratęsti nuomos sutartį, kadangi tiek CK 6.620 straipsnis, tiek Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutrūksta pasibaigus darbo (tarnybos) santykiams.

15Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodo, kad iškeldinimas grubiai pažeistų ir nepilnamečio vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas numato, kad ,,vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai“, todėl A. T., žinodamas, kad naudojasi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, turėjo pakankamai daug laiko (nuo 2000-03-30 iki dabar) imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, bei aprūpinti juos gyvenamosiomis patalpomis, nutrūkus darbo santykiams.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. T. 2000-03-30 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 35 suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, esanti Alytuje, ( - ), kuri patikėjimo teise priklauso ieškovui, o atitinkamiems pareigūnams buvo pavesta teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti su A. T. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 8). 2000-03-31 ieškovas su atsakovu sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios 1 punktu numatė, kad nuomotojas tarnybines gyvenamąsias patalpas suteikia nuomininkui jo darbo laikotarpiui Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (b. l. 9–12). 2013-03-29 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. TE-96 atsakovas A. T. atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų (b. l. 19).

20Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo atsakovą A. T. ir jo šeimos narius iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos atsakovą atleidus iš užimamų pareigų, t. y. pasibaigus tarnybai, o atsakovas A. T. priešieškiniu prašo pripažinti ginčo gyvenamųjų patalpų – buto, esančio ( - ), Alytuje, nuomos sutartį tarp ieškovo ir jo bei jo šeimos narių esant sudarytą nuo 2013-03-30. Pirmosios instancijos teismas 2014-03-18 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

21Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra nutraukta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo buto. Kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Kolegijos nuomone, apelianto nurodytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.610 str., 6.611 str.) ginčo santykiui netaikytinos. CK 6.618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos; pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais (CK 6.620 str.); tarnybinėmis patalpomis naudojamasi laikantis CK 6.581–6.587, 6.590 straipsnio 1 dalyje, 6.605 ir 6.606 straipsniuose nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių (CK 6.619 str. 3 d.). Taigi tarnybinių gyvenamųjų patalpų (tarnybinio buto) nuomos teisiniams santykiams taikomos gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos, tačiau tik tos, kurios nurodytos CK 6.619 straipsnio 3 dalyje. CK normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo tvarką bei sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas (CK 6.610, 6.611 ir kt. str.), CK 6.619 straipsnio 3 dalyje nenurodytos. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimo ir nuomos sutarties galiojimo ypatumus, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo ir iškeldinimo normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigą, kuomet buvo išnuomotos tarnybinės patalpos, netaikomos.

22Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.618 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad šioje įstatymo normoje nustatytas specifinis tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinis statusas, tarnybinės gyvenamosios patalpos suteikimas, teisė gyventi joje yra susijusi su atitinkamu darbu (tarnyba), todėl teisės tapti nuomininku negali įgyti kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2007). Taigi pagal tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį reglamentavimą, t. y. suteikimo (suteikiamos dėl darbo (tarnybos) pobūdžio) ir nuomos sutarties pasibaigimo (sutartis pasibaigia, kai išnyksta įstatymo nustatytos sąlygos į tarnybines gyvenamąsias patalpas) teisinius ypatumus, nuomininkas, kuriam dėl darbo (tarnybos) buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu su gyvenančiais šeimos nariais, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų (CK 6.620 str.).

23Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad net jeigu būtų laikoma, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai tarp šalių nutrūko, tarp šalių šiuo metu yra faktiškai susiklostę ir iki šiol tęsiasi įprasti gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, todėl nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo buto. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos specifinio teisinio statuso, atsakovas, pasibaigus tarnybos laikui, negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininku, nes gyvenamosios patalpos statusas – tarnybinė gyvenamoji patalpa, nesikeičia. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (CK 6.618 str. 2 d.). Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, o jos termino pasibaigimo terminas apibrėžtas CK 6.618 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos terminas apibrėžiamas tokiomis sąlygomis: 1) turi pasikeisti darbo (tarnybos) pobūdis, arba 2) turi nutrūkti darbo santykiai su darbdaviu, arba 3) turi išnykti įstatymų nustatytos sąlygos. Nutrūkus darbo santykiams su darbdaviu, baigėsi ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl, kolegijos nuomone, ieškovas visiškai pagrįstai pareiškė tik reikalavimą dėl atsakovo ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nereikšdamas reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad atsakovui buvo siųsti ieškovo raštai dėl sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, tačiau į ieškovo pranešimus atsakovas ir jo šeimos nariai nereagavo, siunčiamų pranešimų neatsiėmė, dėl ko ieškovas net neturėjo galimybių informuoti atsakovo, kad sutartis jau nutrūkusi (b. l. 20–21).

24Nagrinėjamuoju atveju, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad, teismui nusprendus iškeldinti atsakovą ir jo šeimą iš ieškovui priklausančių tarnybinių patalpų, bus pažeista atsakovo nepilnametės dukters A. T. teisė į būstą, kadangi, kaip nustatyta iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovas su sutuoktine 2014-05-23 įsigijo nuosavybės teisėmis butą, adresu: Alytus, ( - ). Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovų vardu (nuosavybės teisėmis) įregistruoti: žemės sklypas, esantis Šakių r. sav. ( - ); statiniai ir žemės sklypas, esantis Šakių r. sav. ( - ); 2 žemės sklypai, esantys Šakių r. sav. ( - ); 2 žemės sklypai, esantys Jurbarko r. sav. ( - ); statiniai, esantys Alytaus m. sav. ( - ). Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, kad atsakovų T. šeimos finansinė padėtis yra prasta, todėl atsakovai negali nedelsiant įsigyti kito būsto, vertintini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas numato, kad ,,vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai“, todėl A. T., visą laiką žinodamas, kad naudojasi tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, netgi nelaukdamas jo atleidimo iš tarnybos 2013-03-29, turėjo imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti nepilnametės interesus bei aprūpinti ją gyvenamąja patalpa.

25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27apeliacinį skundą atmesti.

28Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš neteisėtai užimamų... 4. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti gyvenamųjų patalpų – buto,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-03-18 sprendimu (b. l. 109–112)... 7. Teismas nustatė, kad 2000-03-28 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. 33 (b. l.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovai A. T., R. T., S. T. ir A. T. apeliaciniu skundu (b. l. 115–121)... 10. 1. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra nutraukta, todėl... 11. 2. Net jeigu būtų laikoma, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos... 12. 3. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ne tik nėra jokio pagrindo... 13. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 117–130) prašo... 14. Atsakovas nurodo, kad faktiškai nuomojasi ir gyvena tarnybinėse patalpose, o... 15. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodo, kad iškeldinimas grubiai... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. T. 2000-03-30 Priešgaisrinės... 20. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo atsakovą A. T. ir jo... 21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad... 22. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.618 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad... 23. Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad net jeigu būtų laikoma,... 24. Nagrinėjamuoju atveju, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad,... 25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. apeliacinį skundą atmesti.... 28. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti...