Byla 3K-3-215/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Marijampolės miškų urėdijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Marijampolės miškų urėdijos ieškinį atsakovui B. P. dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Valstybės turto fondas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami ieškovo reikalavimai iškeldinti atsakovą iš ieškovui patikėjimo teise priklausančių tarnybinių patalpų ir priteisti iš atsakovo 170,07 Lt skolą bei šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Šalys 2002 m. sausio 2 d. sudarė rašytinę nuomos sutartį, kuria atsakovui, nesančiam ieškovo darbuotoju (tarnautoju), buvo išnuomotos ieškovui patikėjimo teise priklausančios tarnybinės gyvenamosios ir pagalbinės patalpos – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir malkinė. Sutartyje, be kita ko, nustatyta nuomininko pareiga kas mėnesį mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (1.2 punktas), galimybė nutraukti sutartį nuomotojui reikalaujant, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius (1.11 punktas), sutarties galiojimo terminas – iki 2002 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus sutartyje nurodytam jos galiojimo terminui, ši sutartis tapo neterminuota.

6Ieškovo teigimu, ginčo tarnybinės patalpos atsakovui buvo išnuomotos remiantis ieškovo urėdo 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 117, kuriame nurodyta, kad, esant laisvoms tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, jas išnuomoti pagal terminuotas nuomos sutartis ne urėdijos darbuotojams. Anot ieškovo, nesant urėdijos darbuotojų prižiūrėti ginčo tarnybines patalpas, jos buvo išnuomotos atsakovui, nors šalių nesiejo darbo santykiai. Ieškovas nurodė, kad patalpas turi perimti VĮ Valstybės turto fondas ir jas įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau kol patalpos yra užimtos, jų perimti negalima. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius, iki 2008 m. kovo 29 d. yra skolingas 170,07 Lt. Ieškovas keletą kartų informavo atsakovą, kad šis išsikeltų iš užimtų patalpų, 2008 m. sausio 2 d. surašė įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2008 m. balandžio 2 d. (CK 6.480 straipsnis), tačiau atsakovas geruoju iš patalpų neišsikelia. Be to, atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų mokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius, už kuriuos skolingas iš viso 170,07 Lt.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iškeldino atsakovą iš valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų – gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir malkinės; priteisė iš atsakovo ieškovui 170,07 Lt bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad šalys 2002 m. sausio 2 d. sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovui išnuomotos ieškovui priklausančios tarnybinės patalpos. Nuomos sutartis galiojo iki 2002 m. gruodžio 31 d., tačiau, šalims nepareiškus prieštaravimų ir atsakovui toliau naudojantis gyvenamosiomis patalpomis, sutartis tapo neterminuota. Išnuomotas turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatu ir malkine – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 547 įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, o 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 961 – perduotas VĮ Valstybės turto fondui. Atsakovui pranešta apie nuomos sutarties nutraukimą ir pareikalauta išsikelti iš užimtų patalpų, tačiau jis gera valia neišsikelia. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, varžo VĮ Valstybės turto fondo, kaip privatizavimo objekto valdytojo, galimybę privatizuoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina 170,07 Lt skolos už nuomą; kadangi šalys nėra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 170,07 Lt skolą ieškovui (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą pakeitė: panaikino jo dalį, kuria atsakovas iškeldintas iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir malkinės, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį dėl iškeldinimo atmetė; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 170,07 Lt skola ir 5 procentų metinės palūkanos, paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad atsakovo nuoroda, jog į šią bylą turėjo būti įtrauktas Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas, neteikia pagrindo pripažinti, kad priimtu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl šios institucijos teisių ir pareigų. Kolegija pažymėjo, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nenustatyta savivaldybės institucijų pareigos neįgaliuosius aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis, o tik nurodyta, kad jiems turi būti teikiama tam tikra pagalba. Atkreipusi dėmesį į tai, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pasibaigus jos terminui ir atsakovui toliau naudojantis patalpomis bei ieškovui tam neprieštaraujant, tapo neterminuota, kolegija konstatavo, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta tik įstatyme nustatytais atvejais, nes specifinis nuomos sutarties dalykas – gyvenamoji patalpa – lemia griežtesnes tokios sutarties nutraukimo sąlygas. Tuo tarpu įstatyme nenustatytas iškeldinimo pagrindas, kai gyvenamąsias patalpas numatoma privatizuoti. Kolegija konstatavo, kad gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, ir pagal CK 6.614 straipsnio 1 dalį neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius, bet tik tada, kai patalpos nuomojamos komercinėmis sąlygomis. Tokią bendrosios normos (CK 6.480 straipsnis) taikymo, esant ginčui dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, praktiką yra įtvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno baldai“ v. P. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-723/2003; 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-428/2007). Kolegijos vertinimu, sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista nuomos mokesčio skola, yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Nors nuomos mokestis nemokėtas nuo 2005 m. balandžio 1 d., tačiau, atsižvelgdama į skolos sumą, atsakovo socialinę padėtį, taip pat į tai, kad sąskaitos atsakovui yra išrašytos tik prieš pat bylos iškėlimą 2008 m. vasario-kovo mėn., kolegija darė išvadą, kad dėl atsiradusios skolos nėra atsakovo kaltės. Nurodžiusi, kad atsakovas nuo 2005 m. balandžio 4 d. yra invalidas, jo sveikatos būklė yra bloga, jam nuolat kviečiama greitoji medicinos pagalba, nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, kolegija darė išvadą, jog atsakovas dėl sveikatos būklės ir susidariusios turtinės padėties laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, kurį jis žada sumokėti. Iškeldinti tokios negalios ir tokios socialinės padėties asmenį, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, negalima, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsniui (užtikrinti neįgaliųjų galimybę dalyvauti valstybės aprūpinimo būstu programose). Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, ieškovas galėtų būti iškeldintas, tik suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino išnuomotų patalpų statusą kaip gyvenamųjų, nors jų statusas apibrėžtas VĮ Marijampolės miškų urėdijos miškų urėdo 2001 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 117 ir 2002 m. sausio 2 d. nuomos sutartyje, kuriuose nurodoma, kad atsakovui išnuomojamos tarnybinės gyvenamosios ir pagalbinės patalpos. Kasatoriaus teigimu, teismų praktika dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso yra nevienoda: vienur nurodoma, kad gyvenamosios patalpoms pripažinti tarnybinėmis būtina tam tikra faktų seka – jos turi būti įrašytos į tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos žurnalą, suteikiamos įstaigos vadovo įsakymu, sudaroma būtent tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, taip pat turi egzistuoti darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno teritorinė muitinė v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2006); kitur nurodoma, kad tarnybinės patalpos gali būti pripažįstamos ir tuo atveju, kai jos suteikiamos asmenims, kurių nesiejo darbo teisiniai santykiai, tačiau pagal patalpų savininko patvirtintą asmenų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba v. J. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-602/2006). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius, kaip tarnybinių gyvenamųjų patalpų savininkas, turi teisę patvirtinti asmenų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, sąrašą, į kurį buvo įtraukti ir asmenys, nesusiję darbo santykiais (šiame sąraše buvo ir atsakovas). Kasatoriaus teigimu, jis turi teisę sudaryti ir nutraukti tarnybinių gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų nuomos sutartis, reikalauti, kad nuomininkas iš jų išsikeltų, nes tarnybinių gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų nuomos sutartyje buvo įtvirtinta nuomininko pareiga išsikelti iš nuomojamų patalpų. Kasatoriaus teigimu, tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinis statusas nulemia tokiomis patalpomis besinaudojančių asmenų teisių į šią patalpą pasibaigimo pagrindus. Reikalavimas iškeldinti yra savininko ar teisėto valdytojo daiktinės teisės gynimas, reikalaujant grąžinti jo daiktą iš neteisėto valdytojo, kai išnyksta teisinis pagrindas naudotis tokia patalpa.

132. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nenustatyta imperatyviųjų pareigų savivaldybės institucijoms aprūpinti neįgaliuosius gyvenamosiomis patalpomis, o tik nustatyta, jog jiems turi būti teikiama tam tikra pagalba, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo ieškinio atmesti tuo pagrindu, kad atsakovas yra neįgalus, socialiai remtinas asmuo, už kurio priežiūrą atsakingas Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius. Be to, tokį sprendimą teismas priėmė vadovaujantis savivaldybės institucijos teisėmis ir pareigomis, tačiau jos į bylą neįtraukė.

143. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kad iš tarnybinių patalpų iškeldinamiems asmenims kita gyvenamoji patalpa nesuteikiama, išskyrus tam tikrus CK 6.616, 6.620, 6.621 straipsniuose nurodytus atvejus, kurių nagrinėjamoje byloje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba v. J. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-602/2006). Nuspręsdamas neiškeldinti atsakovo, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kas turi pasirūpinti šia kita gyvenamąja patalpa – patalpų savininkas, valdytojas ar savivaldybė – ir neišsprendė, kaip toliau turi būti vykdomas pastatų privatizavimo procesas.

15Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto kasacijos pagrindo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nevienodumo

19CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra, jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Kai kasacinis skundas paduodamas šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20Kasatoriaus teigimu, teismų praktika dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso yra nevienoda: vienur nurodoma, kad gyvenamosios patalpoms pripažinti tarnybinėmis būtina tam tikra faktų seka – jos turi būti įrašytos į tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos žurnalą, suteikiamos įstaigos vadovo įsakymu, sudaroma būtent tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, taip pat turi egzistuoti darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno teritorinė muitinė v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2006); kitur nurodoma, kad tarnybinės patalpos gali būti pripažįstamos ir tuo atveju, kai jos suteikiamos asmenims, kurių nesiejo darbo teisiniai santykiai, tačiau pagal patalpų savininko patvirtintą asmenų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba v. J. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-602/2006).

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nepatvirtina kasatoriaus teiginio apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nevienodumą, be to, bylų, kuriose buvo priimtos kasatoriaus nurodytos kasacinio teismo nutartys, ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra esmingai panašios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių santykių, grindžiamų 2002 m. sausio 2 d. sudaryta nuomos sutartimi. Kadangi šie santykiai atsirado galiojant 2000 m. CK, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., tai nagrinėjamo ginčo atveju, be kita ko, ir sprendžiant dėl ginčo gyvenamųjų patalpų kaip tarnybinių statuso, taikomos būtent 2000 m. CK normos. Tuo tarpu kasatoriaus nurodomose bylose buvo nagrinėti ginčai dėl atitinkamai 1996 m. spalio 30 d. bei 1998 m. rugsėjo 1 d. atsiradusių teisinių santykių ir sprendžiant dėl gyvenamųjų patalpų kaip tarnybinių statuso buvo taikomos 1964 m. CK normos. Jau vien dėl to negalima teigti, kad šios bylos faktinė fabula sutampa su bylų, kuriose buvo priimtos kasatoriaus nurodomos nutartys, ratio decidendi. Kita vertus, materialinės teisės normos kiekvienoje byloje taikomos pagal toje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš kasacinio teismo nutarčių, kuriomis kasatorius grindžia savo teiginį apie praktikos nevienodumą, turinio matyti, kad tose bylose buvo nustatytos konkrečios, iš dalies skirtingos faktinės aplinkybės ir materialinės teisės normos kiekvienoje iš tų bylų buvo taikytos būtent pagal konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Netapačių ginčų išsprendimas pagal konkrečias jų faktines aplinkybes taikant materialinės teisės normas nevertintinas kaip teismų praktikos nevienodumas.

22Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

23Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

24Šioje byloje aktualu kvalifikuoti ginčo materialinį teisinį santykį, nustatyti, ar šalių sudaryta nuomos sutartis yra tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar ne, nes materialinės teisės normos gyvenamosios patalpos nuomos santykius ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja iš dalies skirtingai. Tuo tarpu ginčas turi būti sprendžiamas taikant materialinės teisės normas, kurios reglamentuoja tą materialinį teisinį santykį, iš kurio kilo ginčas.

25Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Ši nuoma yra turto nuomos rūšis. Svarbiausi, specifiniai jos požymiai, skiriantys ją nuo kitų nuomos rūšių, yra sutarties dalykas, subjektai ir paskirtis. Pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek ir neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis, tiek ir nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). Įstatyme taip pat nustatyta, kad valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridiniai asmenys gali turėti specialios paskirties gyvenamąsias patalpas – tarnybines gyvenamąsias patalpas (CK 6.618 straipsnio 2 dalis). Jų pagrindinė paskirtis – garantuoti, kad tam tikras pareigas einantys arba tam tikrą darbą dirbantys darbuotojai galėtų tinkamai atlikti jiems pavestą darbą. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (CK 6.618 straipsnio 2 dalis). CK 6.618 straipsnio, reglamentuojančio tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį statusą, 1 dalyje nustatyta, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Pagrindiniai tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos požymiai, ją skiriantys nuo gyvenamosios (ne tarnybinės) patalpos nuomos, yra specifinis sutarties dalykas ir specifinės sutarties šalys. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtina nustatyti abiejų šių požymių egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota, jos termino pasibaigimas apibrėžtas CK 6.618 straipsnio 1 dalyje. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad jeigu tarnybinę gyvenamąją patalpą juridinis asmuo suteikia ne savo darbuotojui (t. y. suteikia tokiam asmeniui, kuriam tarnybinės gyvenamosios patalpos negali būti suteiktos) ir jie sudaro tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tai atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini tik kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, o ne kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.

26Iš šios bylos duomenų matyti, kad šalių 2002 m. sausio 2 d. nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo ieškovo darbuotojas, jų nesiejo darbo santykiai. Kasatoriaus teigimu, ginčo nuomos sutartis su atsakovu sudaryta kaip su asmeniu, prižiūrinčiu kasatoriui patikėjimo teise priklausančias patalpas, ši sutartis yra tapusi neterminuota. Remdamasi išdėstytais argumentais ir atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, o ne kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Šalių 2002 m. sausio 2 d. sudaryta nuomos sutartis kvalifikuotina tik kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Dėl to darytina išvada, kad ginčas byloje yra kilęs iš gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių. Šioje byloje kilusio ginčo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nekvalifikavo kaip kilusio iš tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykių.

27Nustačius, kad šioje byloje ginčas yra kilęs iš gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių, ir šiuo aspektu konstatuotina, kad šios bylos faktinė fabula nesutampa su bylų, kuriose buvo priimtos kasatoriaus nurodomos kasacinio teismo nutartys, kuriomis jis grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimą, ratio decidendi.

28Kiti kasacinio skundo argumentai nesusiję su CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais kasacijos pagrindais, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė.

29Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.