Byla 1-104-557/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei, gynėjui Antanui Jonušui, nukentėjusiajam A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., g. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, teistas:

21) 2004-05-11 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

32) 2005-05-25 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

43) 2005-12-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str. tvarka dalinio sudėjimo būdu prijungus 2005-05-25 nuosprendžiu paskirtą bausmę, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, BK 64 str. tvarka dalinio sudėjimo būdu prijungus 2004-05-11 nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams,

54) 2006-09-19 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 63 str. tvarka dalinio sudėjimo būdu prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams,

65) 2007-06-28 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 str. tvarka visiško sudėjimo būdu prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams 3 dienoms, bausmę atliko 2009-08-31, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d., 253 str. 1 d., ir

Nustatė

7kaltinamasis D. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis: 2010-05-09 apie 03 val. Palangoje, prie Klaipėdos pl. 52 namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, D. B. ėmė persekioti pro šalį ėjusį nukentėjusįjį A. V., kuris, mėgindamas išvengti persekiojimo, bandė pabėgti ir teisėtai laikomu pistoletu „Tanfoglio Force 99C“ Nr. ( - ) iššovė tris įspėjamuosius šūvius į orą. Nereaguodamas į įspėjamuosius šūvius D. B., turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo turimą šaunamąjį ginklą ir kitą turtą, nusivijo nukentėjusįjį A. V. iki Palangoje, Taikos g. 6, esančio vaikų darželio tvoros vartų, kur nukentėjusįjį pargriovė ant asfalto ir sudavė jam kumščiais bei spyrė kojomis septynis smūgius į galvą ir du smūgius į liemenį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą - veido bei galvos skliauto daugybines poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus nugaroje ir kairiame šone, po ko nukentėjusysis A. V. parado sąmonę ir neteko galimybės priešintis. D. B. mėginant atimti iš praradusio sąmonę nukentėjusiojo rankoje laikomą pistoletą, ginklas iššovė, ir taip A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - šautinis kulkinis kairiojo dilbio sužalojimas su skeveldriniu stipinkaulio lūžiu bei stipininio nervo pažeidimu. Po atliktų smurtinių veiksmų prieš A. V., kaltinamasis D. B. iš pastarojo pagrobė 1505 litų vertės šaunamąjį ginklą „Tanfoglio Force 99C“ Nr. ( - ), kurio dėtuvėje buvo 5 vnt. šovinių, 300 litų vertės rankinę, kurioje buvo 100 litų vertės piniginė, o joje buvo 640 litų grynųjų pinigų, 400 litų vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6233“ ir 500 litų vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230i“. Pagrobęs iš nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą „Tanfoglio Force 99C“ Nr. ( - ) ir šaudmenis – 5 vnt. šovinių, pakeliui pagrobtu ginklu iššovęs vieną šovinį, kaltinamasis D. B. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, pagrobtą šaunamąjį ginklą „Tanfoglio Force 99C“ Nr. ( - ) ir 4 vnt. šovinių nešdamasis su savimi parsigabeno į savo gyvenamąją vietą ( - ), ir ten laikė savo kambaryje iki 2010-05-12, kol šaunamąjį ginklą „Tanfoglio Force 99C“ Nr. ( - ) ir 4 vnt. šovinių perdavė policijos pareigūnams.

8Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-05-09 apie 1-2 val. jis kartu su broliu D. B., E. Š., R. Š., E. U. ir A. K. girtavo Palangoje ant suolelio, esančio prie Klaipėdos pl. 52 daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės. Gėrė alų, degtinę, jau buvo stipriai apsvaigęs. Tuo metu pro šalį ėjo iki to jam nepažįstamas A. V., kurio jis paprašė cigaretės. Vyriškis kažką negražaus atsakė, todėl jis priėjęs smogė jam ranka, kiek pamena, į krūtinės sritį. Po smūgio vyras ėmė bėgti, o jis jį nusivijo. Kiek pabėgus, vyras sustojo, išsitraukė pistoletą ir iššovė keletą kartų į orą, po to vėl ėmė bėgti. Jis nusivijo nukentėjusįjį, norėdamas atimti ginklą. Prie vaikų darželio vyras dar keletą kartų iššovė į orą, po to bėgdamas, kiek pamena, atsitrenkė į darželio tvorą. Tuo metu jis prisivijo A. V. ir ėmė mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, kol šis nugriuvo, tada toliau mušė rankomis ir kojomis, suduodamas kaltinamajame akte nurodytą smūgių skaičių. Po to jis išplėšė nukentėjusiajam iš rankos pistoletą. Kadangi nukentėjusiojo pirštas buvo ant pistoleto gaiduko, traukiant iš rankos pistoletą ginklas iššovė ir peršovė kitą nukentėjusiojo ranką. Atėmęs nukentėjusiojo ginklą, dar pasiėmė ir jo turėtą rankinę, po to nuėjo namo. Eidamas sutiko draugus, ir toliau ėjo kartu su jais. Beeidamas jis pagrobtu ginklu netyčia iššovė į žemę, po to draugai jį sudraudė, kad nešaudytų. Pagrobtus daiktus parsinešė į namus ir vėliau apžiūrėjo. Iš ginklo išėmė šovinių dėtuvę, kurioje buvo 4 vnt. šovinių. Būdamas namuose pamatė, kad jo drabužiai, rankos yra kruvini. Kadangi pats nebuvo sužeistas, suprato, kad tai nukentėjusiojo kraujas. Apžiūrėjęs pagrobtą rankinę, joje rado du mobilaus ryšio telefonus „Nokia“, piniginę, kurioje buvo 640 litų grynųjų pinigų bei A. V. dokumentai - vairuotojo pažymėjimas, leidimas ginklui, traktorininko teisės, laivybos teisės, asmens tapatybės kortelė, taip pat įvairios nuolaidų ir parduotuvių kortelės, raktų ryšulys su pulteliu. Pagrobta rankinė taip pat buvo sutepta krauju, o apžiūrėdamas rankinėje buvusius daiktus, jis netyčia krauju sutepė piniginėje buvusius pinigus. Po to jis išėjo į lauką, kur laukė kiti vaikinai, ir visi keturi Virbališkės taku nuėjo link miesto centro. Einant jis po eglute rastu akmeniu ar plytos gabalu pakišo pagrobtas įvairias nuolaidų korteles. Paskui pasivijo brolį ir draugus ir visi nuėjo į Basanavičiaus gatvę, prie Ražės upės, kur toliau girtavo, prekybos centre už pagrobtus pinigus nusipirkę alkoholio. Pagrobtus pinigus baigė leisti, 2010-05-09 pirkdamas maisto prekes parduotuvėje „Cento“, cigaretes degalinėje „Lukoil“. Vakare jis netoli savo namų į šiukšlių dėžę išmetė rankinę, piniginę ir abu telefonus „Nokia“. Rankinėje buvusius dokumentus, raktų ryšulį, ginklą su šoviniais pasiliko savo namuose ir 2010-05-12 atidavė policijos pareigūnams. Nukentėjusįjį mušė ir apiplėšė vienas, draugai šiame jo nusikaltime nedalyvavo. Kaltinamojo parodymus apie įvykio aplinkybes, duodami iš esmės analogiškus parodymus, patvirtino ir liudytojai E. Š., R. Š., E. U. ir A. K..

9Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodydamas, kur 2010-05-09 su kompanija gėrė alkoholinius gėrimus, kur apiplėšė nukentėjusįjį, taip pat degalinę „Lukoil“, kur jis 2010-05-09 pirkdamas prekes atsiskaitė 200 litų kupiūra, kuri buvo sutepta krauju bei vietą, kur paslėpė pagrobtas įvairių parduotuvių nuolaidų korteles, kurios parodymų patikrinimo vietoje metu buvo surastos, paimtos (t. 2, b. l. 65-68, 70-71) ir vėliau apžiūrėtos (t. 1, b. l. 188-190).

10Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2010-05-08 prieš vidurnaktį buvo užėjęs į kavinę „Luiza“, esančią Virbališkės take, Palangoje. Prieš ateidamas į kavinę buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs, tik 2010-05-08 apie 15 val. buvo išgėręs alaus butelį. Kavinėje „Luiza“ alkoholio taip pat nevartojo. Išėjęs iš kavinės, Virbališkės taku ėjo namo pro vieną daugiabutį ir pastebėjo, kad prie suoliuko yra nemaža kompanija jaunimo. Jaunuoliai paprašė cigaretės, jis atsakė, kad neturi, ir neatsisukdamas ėjo toliau. Išgirdo už nugaros keleto asmenų žingsnius ir pamatė, kad jam įkandin seka keletas vaikinų. Pamatęs, kad vaikinai agresyviai nusiteikę, jis išsitraukė legaliai turimą pistoletą ir 3 kartus iššovė į orą. Tačiau jaunuoliai į šūvius nekreipė dėmesio ir ėmė šūkauti, kad jis turi ginklą. Tada jis ėmė bėgti, o vaikinai jį nusivijo ir prie vaikų darželio apsupo. Sustojęs jis gavo smūgį į galvą ir nugriuvo, griūdamas paleido iš rankos ginklą, jautė, kaip nugriuvęs buvo spardomas, po to prarado sąmonę. To momento, kuomet jam buvo padarytas šautinis sužalojimas, nejuto. Mano, kad buvo spardomas kelių asmenų, tai sprendžia iš jų balsų. Atsipeikėjęs nerado ginklo ir rankinės, kurioje buvo ir raktai nuo namų, buvo sumuštas, nuskeltas dantis, peršauta ranka. Nuėjo į mamos namus, iš kur buvo išgabentas į ligoninę. Ligoninėje buvo gydomas 10 dienų, dar pusę metų rankoje buvo įdėti metaliniai įtvarai, rankos funkcija po šautinio sužalojimo iki šiol galutinai neatsistatė, dar reikalingas papildomas gydymas, specialistų apžiūra. Po sumušimo iš jo buvo pagrobta 1500 litų vertės šaunamasis ginklas „Tanfoglio Force 99C“ su šoviniais, 350 litų vertės odinė rankinė, 100 litų vertės juoda odinė piniginė su 1480 litų grynųjų pinigų bei piniginėje buvusiais jo vardu išduotais įvairiais dokumentais - asmens tapatybės kortele, leidimu laikyti (nešioti) ginklus Nr. 567, vairuotojo pažymėjimu Nr. ( - ), laivavedžio kvalifikaciniu liudijimu Nr. ( - ), traktorininko pažymėjimu Nr. ( - ), įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis bei rankinėje buvusiais 400 ir 500 litų vertės mobilaus ryšio telefonais „Nokia 6233“ ir „Nokia 6230i” su SIM kortelėmis „Tele2“ tinkle. Taip pat rankinėje buvo raktų ryšulys iš penkių raktų, kur vienas raktas buvo nuo buto, kurio vertė 30 litų, du raktai nuo automobilių „Subaru“, kur vieno rakto pagaminimas kainuoja 50 litų, vienas raktas nuo šuns voljero, kurio vertė 10 litų ir vienas raktas nuo rūsio, kurio vertė 10 litų, 100 litų vertės signalizacijos pultelis nuo automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu pagrobti dokumentai buvo surasti ir jam grąžinti.

11Liudytoja G. V. parodė, kad 2010-05-09 apie 3 val. į jos namus atėjo kruvinu veidu ir drabužiais, kraujuojančia ranka sūnus A., kuris pasakė, kad jį užpuolė, sumušė ir apiplėšė, atėmė visus daiktus – telefoną, ginklą, virš 1000 litų pinigų ir kt. Ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir sūnus buvo pristatytas į Palangos ligoninę, o paskui į Klaipėdos apskrities ligoninę. Apžiūrėję gydytojai nustatė, kad A. V. lūžusi kairė ranka, kurią sugpisavo, tačiau jokios kitos pagalbos nesuteikė, ir liepė važiuoti namo. Kadangi sūnus blogai jautėsi, pro gipsą sunkėsi kraujas, jos sesuo su vyru išvežė sūnų gydytis į Vilnių. Ten sūnus buvo operuotas, kadangi pradėjo kilti temperatūra ir grėsė kraujo užkrėtimas. Sūnaus rankos funkcija ir šiuo metu nėra atsistačiusi, nors gydytojai prognozuoja, jog intensyviai treniruojant, ji turėtų atsistatyti. Sūnus sakė, kad buvo „Luizoje“, bet negėrė. Jai neatrodė, kad sūnus yra neblaivus, kadangi jokio alkoholio kvapo nejuto, sūnus kalbėjo aiškiai, mintis dėstė sklandžiai. Teisme perskaičius liudytojos parodymus, 2010-05-09 11 val. duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytoja patvirtino, kad seseriai su vyru vežant sūnų į Vilnių, ji su juo susisiekė telefonu ir sūnus telefonu papasakojo apie įvykį, šį pasakojimą per įjungtą telefono garsiakalbį girdėjo ir policijos pareogūnai. Minimo pokalbio metu sūnus pasakė, kad kavinėje „Luiza”išgėrė bokalą alaus ir 50 g. degtinės.

12Liudytoja Z. B. parodė, kad 2010-05-09 apie 1-2 val. ji išgirdo lauke nuo Taikos gatvės pusės garsą, panašų į šūvį, maždaug po minutės vėl išgirdo šūvį, girdėjosi ir kažkoks triukšmas, lygtai būtų vykęs konfliktas. Atsikėlusi pro balkoną pamatė praeinančią triukšmingą jaunuolių kompaniją. Vienas vaikinas ėjo atsilikęs nuo kitų, svirduliavo, matėsi, kad išgėręs. Einant ties jos langais, ji pamatė, kad rankoje tas vaikinas turi ginklą, kaip tik tuo metu vaikinas iššovė į asfaltą. Kažkas iš kompanijos ėmė jį raminti, ir vaikinai nuėjo.

13Liudytoja L. P. parodė, kad 2010-05-09 apie 2-3 val. ji išgirdo, kaip ties kambario langais kažkas prabėgo, pagal garsą galima buvo suprasti, kad bėgo ne vienas žmogus. Pažiūrėjusi pro langą, ties vaikų darželio kampu pamatė bėgančią žmonių grupelę. Keli vaikinai nubėgo link vaikų darželio įvažiavimo vartų, o kiti vaikinai, apibėgę gyvatvorę, taip pat nubėgo link darželio įvažiavimo vartų. Vienas vaikinas liko stovėti netoli įvažiavimo prie vaikų darželio. Paskui ji išgirdo duslius garsus, kurie buvo panašūs į mušimo garsus, po to išgirdo garsą, panašų į šūvį, ir po to iš karto nuo įvažiavimo į darželį pusės link asfaltuotos gatvės sparčiu žingsniu nuėjo grupė vaikinų. Vaikinams nuėjus, išgirdo dar vieno šūvio garsą.

14Liudytoja L. Š. parodė, kad 2010-05-09 apie 2-2.30 val., būdama miegamojo kambaryje, apie 2.30 val. išgirdo garsą, panašų į šūvį. Maždaug po 2-3 min. vėl išgirdo 2 ar 3 šūvius, taip pat girdėjo kažkokius bėgimo žingsnius pro namą ir galima buvo suprasti, kad bėga keli žmonės, kurie kažką šūkavo, balsai buvo vyriški. Po to, kai pro jos namą prabėgo, ji priėjo prie lango, tačiau nieko nepamatė, nes buvo blogas apšvietimas.

15Liudytoja L. V. parodė, kad 2010-05-09 nuo 7 val. iki 19 val. ji dirbo operatore degalinėje „Lukoil Baltija” Nr. 16 (Klaipėdos pl. 44, Palanga). Jos sutuoktinis dirba Palangos policijos komisariate, jau prieš išeidama į darbą iš vyro ji žinojo, kad nakti apiplėštas A. V., kadangi apie tai policijai pranešė nukentėjusiojo motina. 15.09 val. į degalinę užėjo pažistamas D. B., kuris atsiskaitydamas už prekes pateikė 200 Lt kupiūrą. Ją apžiūrėjusi pamatė, kad kupiūra yra sutepta galimai krauju, todėl apie tai pranešė policijai. Liudytoja R. V., degalinės „Lukoil Baltija” Nr. 16 vadovė, patvirtino šiuos liudytojos L. V. parodymus ir parodė, kad atvykusi policija nustatyta tvarka paėmė galimai krauju suteptą banknotą.

16Liudytoja V. V. parodė, kad 2010-05-09 apie 1.30 val. į kavinę „Luiza”, kur ji dirbo administratore, atėjo A. V., kuris buvo išgėręs, tai matėsi iš jo veido, elgesio, judesių. A. V. pažinojo iš matymo kaip kavinės klientą. Atėjęs į kavinę, jis vienas pats atsisėdo prie staliuko, iš pradžių užsisakė 50 g degtinės, mineralinio. Išgėręs degtinę, dar užsisakė 50 g degtinės ir kavos. A. V. prabuvo kavinėje ilgokai ir vis gėrė degtinę, kuo nors užgerdamas, tačiau nieko nevalgė, viso išgėrė apie butelį degtinės. Po to jis pradėjo kalbėtis telefonu ir besikalbėdamas išėjo iš kavinės, taip ir neapmokėjęs sąskaitos, vėliau ji sužinojo, kad tą naktį A. V. buvo užpultas. Būdamas kavinėje A. V. su niekuo nekonfliktavo, buvo ramus, nekalbus, per petį jis turėjo persisvėręs rankinę. A. V. gėrė vienas, išgėrė viską, ką buvo užsisakęs, ir išeidamas neišgertos degtinės bei kitų gėrimų nepaliko. Kadangi kavinėje tuo metu buvo daug žmonių ir padavėjos nespėjo suktis, ji taip pat padėjo padavėjoms ir pati asmeniškai aptarnavo A. V.. Po to karto A. V. kavinėje daugiau nebuvo apsilankęs, sąskaitos taip ir neapmokėjo. Apklausos metu susipažinusi su kavinės „Luiza” sąskaita, liudytoja patvirtino, kad šią sąskaitą, aptarnaudama A. V. jos nurodytu laiku išrašė ji, iš sąskaitos matyti, kad A. V. užsisakė ir išgėrė 450 g degtinės, taip pat gėrė mineralinį vandenį, arbatą ir kavą.

17Apžiūrėjus A. V. įvykio metu dėvėtus drabužus, nustatyti sutepimai panašiomis į kraują dėmėmis, drabužių vientisumo pažeidimai (t. 1, b. l. 145-151).

18Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis 2010-05-12 pateikė pareigūnams pagrobtus iš A. V. daiktus – 5 raktų ryšulį su prisegtu signalizacijos pulteliu, pistoletą su 4 vnt. šovinių, asmens dokumentus, kurie buvo apžiūrėti (t. 1, b. l. 156-162).

19Apžiūrėjus D. B. įvykio metu dėvėtą striukę, nustatyti sutepimai tamsios spalvos dėmėmis (t. 1, b. l.170-175).

20Ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-10 iš degalinės „Lukoil Baltija” Nr. 16 buvo paimtas ir apžiūrėtas 200 litų nominalo banknotas, suteptas panašiomis į kraują dėmėmis (t. 1, b. l. 180-187).

21Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėjus buto Palangoje, Klaipėdos pl. 60-4, esančio antrame aukšte, balkoną, viduriniame lange ir medžio plokšte apdirbtoje sienoje matyti 2cm skersmens skylės. Nuėmus balkono sienos medinę plokštę, kurioje buvo 2 cm skylė, tarp plokštės ir sienos esančiame 3 cm tarpe, ant medinės pertvaros buvo rastos 3 metalinės dalelės bei buvo pastebėta pilkos spalvos dėmė ir nubrozdinta sienos plyta virš metalinių dalelių (t. 1, b. l. 4-11 ).

22Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Palangos miesto Sodų gatvės, Klaipėdos plento, Taikos gatvės teritorijos plotas, kur prie ( - ) namo įėjimo durų matosi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, o laiptinėje ant sienos prie buto, pažymėto Nr.15, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Tai pat ištepti turėklai raudonos spalvos skysčiu (kuris yra sudžiūvęs), panašiu į kraują. Ant laiptų iki ketvirto aukšto raudonos spalvos dėmės. Ant ketvirtame aukšte esančių dešinėje pusėje durų rankenos ir skambučio dangtelio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Išėjus iš šio pastato ir praėjus apie 120 metrų į vakarų pusę, kur yra posūkis, ant važiuojamosios dalies prie daugiabučio geltonų plytų namo Klaipėdos pl. 50A, netaisyklingo apskritimo raudono skysčio 16X26 cm. dydžio dėmė, nuo kurios driekiasi smulkios raudonos dėmės. Nuo šios raudono skysčio dėmės apie 13 metrų į šiaurės pusę yra analogiškos spalvos netaisyklingos apskritimo formos 14X 24cm dydžio dėmė. Toliau tarp šaligatvio bordiūro ir žolės guli juodos spalvos sportinio tipo odinis su juodos spalvos batraiščiu kairės 42 dydžio kojos batas (nukentėjusysis A. V. apklaustas teismo parodė, kad tai yra jo batas). Toliau ant šaligatvio prie namo, pažymėto Nr. 60 (Klaipėdos plentas) guli šovinio tūtelė geltono metalo su žiedine įpjova ir įmušta kapsule, ant kurios dugnelio užrašas „LUGER CBC 9mm“. Prie šio namo netoli nuo automobilio „Mercedez Benz“ guli šovinio tūtelė geltono metalo su žiedine įpjova ir įmušta kapsule, ant kurios dugnelio užrašas „LUGER CBC 9mm“. Prie daugiabučio namo, pažymėto Nr. 58, vakarinės pusės šaligatvio bordiūro guli šovinio tūtelė geltono metalo su žeidine įpjova ir įmušta kapsule. Prie daugiabučio namo Nr. 64 pietinio namo pusėje esančio šaligatvio guli šovinio tūtelė geltono metalo su žiedine įpjova ir įmušta kapsule. Ant šovinio tūtelės dugnelio užrašas „LUGER CBC 9mm“. Prie lopšelio darželio „Gintarėlis“ (Taikos g. 6) vartų bordiūro yra rausvos spalvos skysčio netaisyklingos formos 40 X 60 cm dydžio dėmė, panaši į kraują. Prie Klaipėdos pl. 60 namo, nuo šaligatvio į rytų pusę 10m, prie bortelio, esančio rytinėje pusėje, 0,5m atstumu yra 2cm gylio netaisyklingos formos duobė 4cm skersmens. Nuo šios duobės 4,5m atsumu į šiaurės pusę yra gatvės apšvietimo stulpas (t. 1, b. l. 12-39 ).

23Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog A. V. galimai aplinkybėse nurodytu laiku padaryti šie kūno sužalojimai: veido bei galvos skliauto daugybinės poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai nugaroje ir kairiame šone, šautinis kulkinis kairiojo dilbio sužalojimas su skeveldriniu stipinkaulio lūžiu bei stipininio nervo pažeidimu. Veido - galvos ir liemens sužalojimai padaryti bukais daiktais, sudavus daug smūgių. Sprendžiant iš sužalojimų aprašymo medicininiuose dokumentuose, galvos sužalojimai paaiškinami mažiausiai septyniais, o liemens sužalojimai mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kairio dilbio sužalojimai yra šautiniai kulkiniai. Kadangi kairio dilbio paviršiuje stebėtos trys šautinės žaizdos, o vienas šautinis kulkinis sužalojimas buvo kiaurinis (su įėjimo ir išėjimo žaizdomis), tai rodo, kad nukentėjusiojo kairysis dilbis sužalotas dviem šūviais. Sprendžiant iš žaizdų aprašymo medicininiuose dokumentuose ir kitų duomenų, kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje kulkos įėjimo žaizda, o dilbio viršutiniame trečdalyje kulkos įėjimo ir išėjimo žaizdos. Spręsti, iš kokio atstumo šauta, pagal turimus duomenis ekspertas negali. Šautiniai kulkiniai kairio dilbio sužalojimai su skeveldriniu stipinkaulio lūžiu bei stipininio nervo pažeidimu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai vertinami, kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad A. V. buvo neblaivus, bet kraujas alkoholio nustatymui nepaimtas ir girtumo laipsnis nenustatytas (t.1, b. l. 66-76). Specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas D. Vitkus paaiškino, kad jis išvadą davė, remdamasis medicininiais dokumentais, pats žaizdų neapžiūrėjo. Kadangi Vilniaus GMP universitetinės ligoninės medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad nukentėjusiojo rankoje yra viena šautinė įėjimo žaizda ir dvi šautinės išėjimo žaizdos, ką atitinkamai patvirtina ir specialistų trasologų – balistų išvados tiriant nukentėjusiojo drabužius, akivaizdu, kad jo išvada yra keistina. Darytina išvada, kad nukentėjusiojo kairysis dilbis buvo sužalotas vienu šūviu, esant vienai įėjimo angai, po ko kulka, atsitrenkusi į kaulus, galėjo suirti į smulkesnes dalis ir turėti dvi išėjimo angas.

24Specialisto išvadoje nurodyta, jog ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis įvykio vietos apžiūros metu prie namo Nr. 50A, Klaipėdos pl., Palangos m., tampono su nuoplova, padaryta įvykio vietos apžiūros metu prie lopšelio - darželio „Gintarėlis", esančio Taikos g. 6, Palangos m., 200 Lt nominalo banknoto, paimto 2010-05-10 iš degalinės UAB „Lukoil Baltija, Klaipėdos pl. 44, Palangos m., rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. V. genotipu ir nepriklauso D. B. (t.1, b. l. 121-122, 125-126).

25Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra 9 mm kalibro „TANFOGLIO FORCE 99C" modelio pistoletas Nr. ( - ). Šis pistoletas yra tvarkingas ir tinkamas šaudyti šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro Liugerio pistoletų šoviniais. Tirti pateiktas pistoletas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas B kategorijos ginklams. Tirti pateikti keturi šoviniai yra 9 mm kalibro Liugerio pistoletų šoviniai ekspansyviomis kulkomis. Šie šoviniai tinkami šaudyti. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro pistoletų ir pistoletų - kulkosvaidžių. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šie šoviniai priskiriami A kategorijos šaudmenims. Tirti pateikti keturi šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Tirti pateikti trys metalo gabalėliai yra 9 mm kalibro šovinio pusiau apvalkalinės kulkos dalys. Nustatyti, kokio šovinio kulkos dalys yra šie metalo gabalėliai, negalima dėl tiriamojoje išvados dalyje nurodytų priežasčių. Nustatyti, ar kulka, kurios dalys (trys metalo gabalėliai) pateiktos tirti, buvo iššauta iš tirti pateikto pistoleto, negalima. Nustatyti ar tirti pateiktos kulkos dalys (trys metalo gabalėliai) sudarė vieną visumą (šovinį) su tirti pateiktomis tūtelėmis, negalima. Tirti pateiktos keturios tūtelės yra 9 mm kalibro Liugerio pistoletų šovinių šautos tūtelės, jos šautos tirti pateiktame pistolete „TANFOGLIO FORCE 99C”. Tirti pateikto bliuzono kairės rankovės pažeidimai ir nukentėjusiojo A. V. kairės rankos sužalojimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu. Bliuzono kairės rankovės pažeidimai ir nukentėjusiojo A. V. kairės rankos sužalojimai padaryti kulka. Nustatyti, kokio kalibro kulka padaryti šie pažeidimai ir sužalojimai, negalima. Kulkos įėjimo vieta yra pažeidimas bliuzono kairės rankovės apačioje rankogalyje, išėjimo vieta pažeidimai bliuzono kairės rankovės apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje. Nustatyti, ar tirti pateikto bliuzono kairės rankovės pažeidimai ir nukentėjusiojo A. V. kairės rankos sužalojimai padaryti tiesioginiu pataikymu, ar sviediniui perėjus per kitą kliūtį, ar po rikošeto, negalima. Nustatyti, kokios rūšies ginklu šaunant padaryti bliuzono kairės rankovės pažeidimai ir nukentėjusiojo A. V. kairės rankos sužalojimai. Šūvio kryptis buvo iš priekio atgal ir iš apačios į viršų bliuzono kairės rankovės ir nukentėjusiojo A. V. kairės rankos atžvilgiu. Nustatyti, iš kokio atstumo šaunant padaryti bliuzono kairės rankovės pažeidimai ir nukentėjusiojo A. V. kairės rankos sužalojimai, negalima (t. 1, b. l. 134-142).

26Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. B. kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Nors kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, iš D. B. parodymų matyti, kad įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ir dėl to ne visai tiksliai prisimena įvykio detales. Stiprų kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu patvirtina ir liudytojai E. Š., R. Š., E. U. bei A. K.. Iš kitos pusės, byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia nukentėjusiojo A. V. aiškinimą, neva įvykio metu jis buvo blaivus, o buvo išgėręs butelį alaus tik apie 15 val. Teismo medicinos specialisto išvadoje, byloje esančioje A. V. medicininėje dokumentacijoje yra užfiksuota, kad 2010-05-09 3.35 val. A. V. pristačius į ligoninę, nukentėjusiajam iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi artikuliacija, diagnozuotas girtumas. Girtumą pacientui diagnozavo ir 3.16 val. suteikti jam pagalbos atvykę GMP medikai. Šie objektyvūs duomenys paneigia ir liudytojos G. V. aiškinimą, jog jai neatrodė, kad sūnus yra neblaivus, kadangi jokio alkoholio kvapo nejuto, sūnus kalbėjo aiškiai, mintis dėstė sklandžiai. Beje, teisiamajame posėdyje perskaičius G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja pripažino, jog po įvykio sūnus jai sakė, kad kavinėje „Luiza”išgėrė bokalą alaus ir 50 g. degtinės. Savo pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu A. V. taip pat teigė, jog kavinėje „Luiza” išgėrė 50 g. degtinės (b. l. 55-57, t. 1). Medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją apie A. V. girtumą įvykio metu visiškai patvirtina liudytojos V. V. parodymai, jog A. V. į kaviną atėjo jau išgėręs ir kavinėje betarpiškai prieš įvykį išgėrė 450 g degtinės. Netikėti nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, liudytojos parodymus visiškai patvirtina jos išrašytos sąskaitos duomenys, liudytoja patvirtino pažinojusi A. V. kaip nuolatinį kavinės klientą, pati betarpiškai jį aptarnavusi ir įsidėmėjusi, kad jis pats išgėrė visą užsisakytą alkoholį. Tuo būdu neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu stipriai apsvaigęs nuo alkoholio buvo ir nukentėjusysis. Todėl tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo būsena įvykio metu (pakankamai ženklus apsvaigimas nuo alkoholio) ir šios būsenos įtaka minimų asmenų galimybei adekvačiai vertinti įvykius bei juos įsiminti įpareigoja teismą jų parodymus apie įvykio aplinkybes vertinti itin pamatuotai ir jais remtis tik ta dalimi, kurioje jų parodymai patvirtinami ir kitais byloje surinktais įrodymais.

27Taigi, nors kaltinamasis nurodo, jog prie Klaipėdos pl. 52 daugiabučio gyvenamojo namo vieną kartą smogė nukentėjusiajam, kiek pamena, į krūtinės sritį, šios aplinkybės nepatvirtina nei pats nukentėjusysis, nei konfliktą matę liudytojai. Todėl kaltinamajam inkriminuotas smūgio į galvą A. V. sudavimas prie Klaipėdos pl. 52 daugiabučio gyvenamojo namo iš kaltinimo šalinamas kaip neįrodytas. Apklausti asmenys negalėjo tiksliai nurodyti, kiek smūgių rankomis ir kojomis kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam prie vaikų darželio tvoros, todėl pripažįstamas įrodytu smūgių skaičius, neginčijamai patvirtintas teismo medicinos specialisto išvada. Tikslintina, kad nukentėjusysis prarado sąmonę ir neteko galimybės priešintis po kaltinamojo suduotų smūgių rankomis ir kojomis, o ne po šautinio sužalojimo, kaip nurodyta kaltinime, kadangi nukentėjusysis patvirtino šautino sužalojimo nepajutęs (negirdėjęs šūvio garso, nejutęs skausmo), iš ko seka, kad tuo metu jis jau buvo nesąmoningoje būklėje. Nuosekliais kaltinamojo, liudytojų E. Š. ir E. Š. parodymais visiškai paneigtas nukentėjusiojo aiškinimas jog, jo nuomone, jis buvo mušamas ne vieno, o kelių asmenų. Tokios nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės aiškintinos nukentėjusiojo girtumu bei išgąsčiu įvykio metu, įtakojusiais nukentėjusiojo gebėjimą adekvačiai įvertinti bei įsiminti įvykio aplinkybes, byloje nenustatyta, kad su kaltinamuoju girtavę asmenys būtų dalyvavę nukentėjusiojo užpuolime, D. B. nėra kaltinamas nusikaltimų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis. Liudytojos L. Š., L. P., Z. B. nurodė nemačiusios paties nukentėjusiojo mušimo epizodo ir negalėjo patvirtinti, kad jis buvo mušamas kelių asmenų, tuo tarpu šių liudytojų nurodyta aplinkybė, jog šalia įvykio vietos ji matė grupę jaunuolių, neprieštarauja kaltinamojo ir liudytojų E. Š. bei E. Š. parodymams, jog pastarieji paskui nukentėjusįjį ir kaltinamąjį taip pat buvo atbėgę į incidento vietą. Kaltinamojo, liudytojų E. Š. ir E. Š. parodymais taip pat paneigtas nukentėjusiojo aiškinimas, jog griūdamas nuo smūgių prie darželio tvoros, jis išmetė rankoje laikytą pistoletą, ir nustatyta, kad šautinis sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas, kuomet kaltinamasis bandė išplėšti jam iš rankos ginklą. Specialistų išvados, teismo medicinos specialisto teisme duoti paaiškinimai taip pat patvirtina kaltinamojo aiškinimą, jog šautinis sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas vienu šūviu, kaltinamajam mėginant išplėšti A. V. iš rankos ginklą.

28Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis D. B., turto ir šaunamojo ginklo užvaldymo tikslu pavartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir jį sužalojęs, pagrobė nukentėjusiojo turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Nustatyta, kad kaltinamasis iš A. V. pagrobė 300 litų vertės rankinę, 100 litų vertės piniginę, 400 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“ ir 500 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230i“. Nors nukentėjusysis nurodo, kad iš jo buvo pagrobta ir 1480 litų piniginėje buvusių grynųjų pinigų, ši aplinkybė jokiais kitais bylos įrodymais nėra patvirtinta. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad piniginėje buvo tik 640 litų, kuriuos jis išleido pirkdamas alkoholį, rūkalus ir maistą. Kaltinamasis buvo sulaikytas praėjus 3 dienoms po įvykio, pinigų pas jį rasta nebuvo, nenustatyta, kad per tą laiką jis būtų išleidęs ženkliai didesnę, nei nurodyta, pinigų sumą. Kaip minėta, nukentėjusysis įvykio metu buvo girtas, kaip galima spręsti iš liudytojos V. V. parodymų, girtavo ir prieš ateidamas į kavinę „Luiza”, todėl negalima kategoriškai paneigti prielaidos, jog dalį turėtų pinigų nukentėjusysis išleido iki įvykio arba dėl patirto sukrėtimo bei girtumo įvykio metu tiksliai nebeprisimena, kokią tiksliai pinigų sumą turėjo su savimi. Todėl, nesant kitų įrodymų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo aiškinimą ir paneigti kaltinamojo aiškinimą dėl pagrobtos pinigų sumos, teismas pripažįsta neginčijamai įrodytu tik 640 litų grynųjų pinigų pagrobimą. Kaltinamojo D. B. veika dėl plėšimo kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d. kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą. Nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė 1505 litų vertės šaunamąjį ginklą „Tanfoglio Force 99C“ Nr. ( - ) su 5 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys. Kaltinamasis perdavė policijai ginklą su 4 šoviniais, nustatyta, kad dar vieną šovinį jis iššovė, nešdamasis pagrobtą ginklą namo. Nenustatyta, kad jis būtų pagrobęs dar vieną šovinį (jis buvo iššautas mėginant atimti iš nukentėjusiojo ginklą), todėl kaltinime inkriminuotas 6 vnt. pagrobtų šovinių kiekis tikslintinas. Pistoleto ir šovinių pagrobimas kvalifikuojamas pagal BK 254 str. 2 d. kaip šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą. Pagrobto ginklo parsigabenimas iš įvykio vietos į kaltinamojo namus ir tolesnis laikymas kvalifikuojamas pagal BK 253 str. 1 d. kaip neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimas bei laikymas.

29Kaltinamojo D. B. kaltė nurodytų nusikaltimų padaryme visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

30Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas parodymus ir grąžindamas pagrobtą ginklą, padėjo išaiškinti nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui. Vadovaujantis BK 60 str. 2 d., šalinama kaltinamajame akte inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog D. B. nusikalto dėl savanaudiškų paskatų.

31Kaltinamasis D. B. yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, nusikalto, nepraėjus nei metams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, padarė tyčinį sunkų smurtinį savanaudišką ir du apysunkius nusikaltimus, nusikalto girtas, brutualiai smurtaudamas be jokio pamatuoto preteksto sužalojo nukentėjusįjį, nors pastarasis bandė pabėgti iš įvykio vietos ir išvengti konflikto. Todėl kaltinamajam už visus nusikaltimus skiriamos griežtos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, parenkant artimą sankcijų vidurkiui, bet jo nesiekiantį (priimant dėmesin didelę atsakomybę lengvinančios aplinkybės svarbą) bausmių dydį. Nusikaltimai, numatyti BK 180 str. 1 d. ir 254 str. 2 d., sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 1 p. Šie nusikaltimai pagal savo pavojingumą labai nesiskiria nuo BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, todėl aukščiau nurodyta subendrinta bausmė ir pagal BK 253 str. 1 d. paskirta bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 4 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu.

32Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 20-26, 30, t. 2), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 4442 litų 50 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

33Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 34-35, t. 3), kuriuo prašo priteisti iš nuteistojo 1274 litus turtinei ir 30000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro pagrobtos rankinės vertė 300 litų, piniginės vertė 100 litų, dviejų telefonų vertė atitinkamai 400 ir 500 litų bei pagrobti pinigai 1480 litų. Neturtinę žalą sudaro patirtas didelis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai dėl likusių randų, subjaurojusių jo kūną. Dėl patirtų sužalojimų jis ilgą laiką gydėsi, keletą mėnesių negalėjo valdyti rankos, rankos funkcija iki šiol nėra galutinai atsistačiusi, kas sąlygoja nuolatinius nemalonius pojūčius, riboja judėjimo galimybes, jis nuolat pergyvena, ar rankos funkcija atsistatys, ir ar jis vėl galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

34Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis D. B. pagrobė iš nukentėjusiojo 1940 litų vertės turtą (į šią sumą neįskaičiuojama pagrobto ginklo ir šaudmenų vertė). Akivaizdu, jog dėl skaičiavimo klaidų nukentėjusysis savo ieškininiame pareiškime nurodė mažesnę už realiai padarytą prašomos atlyginti turtinės žalos sumą. Teisiamajame posėdyje teismas į tai atkreipė nukentėjusiojo dėmesį ir pasiūlė patikslinti savo ieškininį reikalavimą, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad jis pasilieka prie tos prašomos priteisti sumos, kuri yra nurodyta jo ieškininiame pareiškime. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, kaltinamasis privalo atlyginti nusikaltimo metu pagrobto turto vertę.

35Kaip jau minėta, kaltinamasis iš nusikalstamos veikos gavo 1940 litų turtinės naudos, tuo tarpu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį tik dėl 1274 litų turtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiajam atlygintiną žalą viršijanti nusikalstamu būdu įgyto turto dalis – 666 litai - iš kaltinamojo konfiskuojama pagal BK 72 str. 2 d. (remiantis BK 3 str. 4 d., taikoma nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 72 str. redakcija).

36CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

37Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

38Kaip galima spręsti iš ieškininio pareiškimo, nukentėjusysis A. V. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patirtą neturtinę žalą sieja su jam padarytais kūno sužalojimais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad plėšimo metu A. V. buvo padarytas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas (suduodant smūgius kumščiais bei kojomis) ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (mėginant atimti ginklą iššovus A. V. rankoje laikytam pistoletui).

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tik formuojasi, ir kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Visgi teismas pastebi, jog teismai tuomet, kai asmuo nesunkiai sužalojamas dėl neatsargumo (dažniausiai tai pasitaiko eismo įvykio metu), paprastai priteisia iki 10000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį: kasacinės bylos 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais (nukentėjusysis prašė 10000 Lt), 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-821/2008 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas, prašė 30000 Lt), 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas). Iš kitos pusės, priimtina dėmesin, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai (nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi sužalojimai, kurie sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, aišku, jei sužalojimai neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto), todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje 2K-68/2008 pažymėjo, jog nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Minėtoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padaryti tokie sužalojimai, kaip dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių. Esant tokioms veikos pasekmėms, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, galėjo nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose (BK 281 str. 1 d.), ir nustatyti 40000 litų neturtinę žalą. Besiformuojančioje teismų praktikoje už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiamas iki 10000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės bylos Nr. 2K-19/2008, 2K-404/2007, 2K-321/2009, 2K-474/2008 ir kt.).

40Nagrinėjamoje byloje A. V. buvo padarytas šautinis kulkinis kairiojo dilbio sužalojimas su skeveldriniu stipinkaulio lūžiu bei stipininio nervo pažeidimu. Nukentėjusysis buvo operuojamas, lūžęs stipinkaulis sutvirtintas implantu, sugijus kaului, implantai buvo išimti, 12 dienų gydėsi ligoninėje, iki šiol tebesigydo ambulatoriškai, kadangi rankos funkcija iki galo neatsistatė ir kelia fizinio bei dvasinio pobūdžio nepatogumus, nukentėjusysis, net ir praėjus beveik metams po patirų sužalojimų, nėra tikras dėl visiško pasveikimo. Priimant dėmesin nukentėjusiojo patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę, įvertinant pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą, teismas laiko sąžiningu, teisingu ir protingu nustatyti 20000 litų nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nors šautinis sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytas dėl neatsargumo, nukentėjusysis buvo sužalotas, darant tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą. Iš kitos pusės, nukentėjusiojo patirti sužalojimai, teismo vertinimu, nesukėlė jam tokių didelių ir ženklių nepatogumų, kaip, pavyzdžiui, jau minėtoje kasacinėje byloje 2K-68/2008 nustatyti kūno sužalojimai, atitinkantys tą patį nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Todėl didinti įprastai priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki nukentėjusiojo prašomos 30000 litų dydžio sumos teismas nemato pakankamai pamatuoto pagrindo.

41Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. šaunamąjį ginklą nešiojosi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas taip elgtis imperatyviai draudžiančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Tokie A. V. veiksmai turi ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 194 str., požymių. Todėl A. V. priklausantis šaunamasis ginklas paliekamas saugoti Palangos m. policijos komisariate, iki kol ši institucija nustatyta tvarka išspręs klausimą, ar A. V. padaryti disponavimo šaunamuoju ginklu tvarkos pažeidimai neturi įtakos tolesniam A. V. išduoto leidimo turėti ir nešiotis šaunamuosius ginklus galiojimui. Palangos m. policijos komisariate saugomas A. V. bluzonas grąžintinas savininkui. Keturios šovinio tūtelės, trys metalo gabalėliai, D. B. seilių pavyzdys, trys lipdukai su mikrodalelėmis ir vienas kontrolinis lipdukas, 3 tamponai, A. V. kraujo pavyzdys – sunaikintini.

42Prie bylos saugomas 200 litų nominalo banknotas grąžintinas savininkui – UAB „Lukoil Baltija“ Klaipėdos filialui (BPK 108 str. 1 d.).

43Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojos kelionės išlaidos 18 litų 35 ct.

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

Nutarė

45D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 254 str. 2 d., 253 str. 1 d., ir jį nubausti:

  • pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams,
  • pagal BK 254 str. 2 d. laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams,
  • pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

46Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinai nubausti D. B. laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-05-12. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

47Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., skirti nuteistajam D. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 666 litų dydžio pinigų sumos konfiskavimą.

48Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo D. B. 4442 litus 50 ct. Valstybinei ligonių kasai.

49Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo D. B. A. V. 1274 litus turtinei ir 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo A. V. civilinį ieškinį atmesti.

50Išieškoti iš nuteistojo D. B. 18 litų 35 ct. proceso išlaidų valstybei.

51Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

  • nukentėjusiajam A. V. priklausantį šaunamąjį ginklą „Tanfoglio Force 99C“ Nr. Z12294 palikti tolesniam saugojimui Palangos m. policijos komisariate, iki kol ši institucija nustatyta tvarka patikrins, ar A. V. neprarado teisės turėti ir nešiotis šaunamąjį ginklą,
  • bluzoną, saugomą Palangos m. policijos komisariate, grąžinti savininkui A. V.,
  • 4 šovinio tūteles, 3 metalo gabalėlius, D. B. seilių pavyzdį, 3 lipdukus su mikrodalelėmis ir 1 kontrolinį lipduką, 3 tamponus, A. V. kraujo pavyzdį sunaikinti,
  • prie bylos saugomą 200 litų nominalo banknotą grąžinti savininkui – UAB „Lukoil Baltija“ Klaipėdos filialui.

52Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas... 2. 1) 2004-05-11 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės... 3. 2) 2005-05-25 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės... 4. 3) 2005-12-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str.... 5. 4) 2006-09-19 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės... 6. 5) 2007-06-28 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d.... 7. kaltinamasis D. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą,... 8. Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-05-09 apie 1-2 val.... 9. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu... 10. Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2010-05-08 prieš vidurnaktį buvo užėjęs... 11. Liudytoja G. V. parodė, kad 2010-05-09 apie 3 val. į jos namus atėjo kruvinu... 12. Liudytoja Z. B. parodė, kad 2010-05-09 apie 1-2 val. ji išgirdo lauke nuo... 13. Liudytoja L. P. parodė, kad 2010-05-09 apie 2-3 val. ji išgirdo, kaip ties... 14. Liudytoja L. Š. parodė, kad 2010-05-09 apie 2-2.30 val., būdama miegamojo... 15. Liudytoja L. V. parodė, kad 2010-05-09 nuo 7 val. iki 19 val. ji dirbo... 16. Liudytoja V. V. parodė, kad 2010-05-09 apie 1.30 val. į kavinę „Luiza”,... 17. Apžiūrėjus A. V. įvykio metu dėvėtus drabužus, nustatyti sutepimai... 18. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis 2010-05-12 pateikė pareigūnams... 19. Apžiūrėjus D. B. įvykio metu dėvėtą striukę, nustatyti sutepimai... 20. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-10 iš degalinės „Lukoil Baltija” Nr. 16... 21. Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėjus buto... 22. Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėtas... 23. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog A. V. galimai aplinkybėse... 24. Specialisto išvadoje nurodyta, jog ant tirti pateiktų dviejų tamponų su... 25. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra 9 mm kalibro... 26. Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. B. kaltę... 27. Taigi, nors kaltinamasis nurodo, jog prie Klaipėdos pl. 52 daugiabučio... 28. Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis D. B.,... 29. Kaltinamojo D. B. kaltė nurodytų nusikaltimų padaryme visiškai įrodyta ir... 30. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog... 31. Kaltinamasis D. B. yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus,... 32. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 20-26,... 33. Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 34-35, t.... 34. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis D. B.... 35. Kaip jau minėta, kaltinamasis iš nusikalstamos veikos gavo 1940 litų... 36. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens... 37. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 38. Kaip galima spręsti iš ieškininio pareiškimo, nukentėjusysis A. V. dėl... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų... 40. Nagrinėjamoje byloje A. V. buvo padarytas šautinis kulkinis kairiojo dilbio... 41. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. V.... 42. Prie bylos saugomas 200 litų nominalo banknotas grąžintinas savininkui –... 43. Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas... 45. D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 254... 46. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes... 47. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., skirti nuteistajam D. B. baudžiamojo... 48. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti... 49. Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš... 50. Išieškoti iš nuteistojo D. B. 18 litų 35 ct. proceso išlaidų valstybei.... 51. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 52. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo...