Byla 2A-629-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Andžejaus Maciejevskio, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams R.Kvikliui, J.Matulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo Utenos apskrities viršininko administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir R. Š. dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Utenos apskrities viršininko administracija 2009-01-14 Molėtų rajono apylinkės teismui paduotu pareiškimu (b.l.2-5) prašė pripažinti bešeimininkiu ir perduoti valstybės ar savivaldybės nuosavybėn hidrotechnikos statinį, esantį Krakavo užtvenktame ežere, Bijūnų k., Joniškio sen., Molėtų rajone. Nurodė, kad vykdydamas statinių naudojimo valstybinę priežiūrą nustatė, jog hidrotechnikos statinio, esančio Krakavo užtvenktame ežere, Bijūnų km. Joniškio sen. Molėtų raj., savininkai nėra žinomi, todėl jis nustatyta tvarka 2007 metais buvo įtrauktas į savininkų neturinčių statinių apskaitą ir nuo to laiko praėjo daugiau nei vieneri metai. Pažymi, jog informacijos apie statinio savininkus, sąžiningus įgijėjus ar teisėtus valdytojus nėra ir šiuo metu. Žemė po šiuo statiniu yra valstybinė, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o Krakavo ir Salačiaus ežerai Molėtų rajono savivaldybės valdybos 2001-12-13 sprendimu Nr. 283 „Dėl vandens telkinių nuomos žūklei“ yra išnuomoti R. Š. verslinei žūklei. Krakavo ežere esantis hidrotechnikos statinys yra išnuomoto vandens telkinio priklausinys, kuris nei nuomotojo, nei nuomininko nėra tinkamai prižiūrimas. Neūkiškai laikomas jis kelia grėsmę žmonių vykdomai ūkinei veiklai bei aplinkai, todėl iškilo būtinybė pripažinti jį bešeimininkiu turtu ir perduoti statinį valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

4Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-02-11 sprendimu Utenos apskrities viršininko administracijos pareiškimą patenkino: Krakavo užtvenktame ežere Bijūnų k. Joniškio sen. Molėtų r. esantį hidrotechnikos statinį pripažino bešeimininkiu daiktu ir perdavė jį Molėtų rajono savivaldybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja funkcinis ryšys tarp Molėtų rajono savivaldybės administracijos R. Š. išnuomoto Krakavo ežero ir šiame ežere esančio hidrotechnikos statinio, kuriam, kaip fiziškai nusidėvėjusiam ir grėsmę keliančiam daiktui, reikalingas skubus kapitalinis remontas. Ištirtų rašytinių dokumentų – hidrotechnikos statinio techninės būklės patikrinimo akto, Utenos apskrities archyvo, Molėtų rajono savivaldybės administracijos aiškinamųjų raštų, 2001-12-13 nuomos sutarties, neturinčių savininkų statinių 2007-06-01 apskaitos akto, skelbimų spaudoje duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, jog žinių apie šio daikto ar turtinių teisių į jį kam nors priklausymą nėra, todėl prašymą pripažinti minėtą hidrotechnikos statinį bešeimininkiu daiktu tenkino (b.l.24-25).

5Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.l.30-32) prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-02-11 sprendimą ir priimti naują spendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas. Tvirtina, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija negavo pareiškimo, todėl neturėjo galimybės pareikšti atsiliepimo byloje ir dalyvauti bylos nagrinėjime, tuo teismas pažeidė CPK 225 str. 2 p. ir 3 p. nuostatų reikalavimus. Pasak apelianto, pagal Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir 7 p. bei Vandens įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas ežeras priklauso valstybei, todėl jame esantis jo priklausinys – hidrotechnikos įrenginys šiuo atveju nepriklauso ir negali priklausyti savivaldybei, kuri Vyriausybės nutarimais savivaldybėms ribotai savarankiškoms funkcijoms atlikti perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Šiuo atveju minėtas turtas nėra Vyriausybės nutarimu perduotas savivaldybei, todėl savivaldybė negali būti jo savininkė ar valdytoja. Pabrėžia, jog bešeimininkiu daiktu yra laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 str. 1 d.), o šiuo konkrečiu atveju daikto savininkas yra žinomas, t. y. valstybė. Paaiškina, jog Molėtų rajono savivaldybės valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės 1995-02-02 nutarimu Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“, 2001-12-13 išnuomojo R. Š. Krakavo ežerą, nes tuo metu minėtu Vyriausybės nutarimu vandens telkinių nuomą buvo pavesta vykdyti būtent savivaldybėms. Šiuo metu ežerus verslinei ir mėgėjiškai žūklei teisės aktų nustatyta tvarka jau nuomoja apskrities viršininko administracija.

6Pareiškėjas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 35-39) prašo Molėtų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-02-11 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Utenos apskrities viršininko administracija atlieka statinių naudojimo valstybinę priežiūrą apskrities lygiu, t.y. prižiūri, tikrina ir kontroliuoja, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Tuo pagrindu daro išvadą, jog apskrities viršininko administracijai nėra priskirta prižiūrėti statinius, t.y. juos naudoti, remontuoti, rekonstruoti ar statyti, o tik kontroliuoti, kaip statinių naudotojai vykdo savo pareigas. Todėl ir kreipėsi į teismą dėl minėto hidrotechnikos statinio pripažinimo bešeimininkiu ir būtino jo savininko nustatymo. Atkreipia dėmesį, jog Krakavo vandens telkinys, kuriame yra hidrotechnikos statinys, reguliuojantis vandens lygį, yra dirbtinis vandens telkinys ir negali būti laikomas natūraliu vandens telkiniu sausumos paviršiaus įdubime – ežeru, todėl apeliacinio skundo argumentą, jog ežeras priklauso valstybei, laiko nepagrįstu. Pažymi, jog pareiškėjas, siekdamas nustatyti hidrotechnikos statinio priklausomybę fiziniams ar juridiniams asmenims, dar 2007-06-01 įtraukė Krakavo hidrotechnikos statinį į neturinčių savininkų statinių apskaitos aktą, per spaudą kvietė atsiliepti minėto statinio savininkus ar asmenis, turinčius į juos turtinių teisių, taip pat kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, kurių duoti atsakymai patvirtina, jog statinys neturi savininkų ar teisėtų valdytojų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal 2001-12-13 Krakavo vandens telkinio nuomos sutartį nuomotojas Molėtų rajono savivaldybės administracija įsipareigojo kontroliuoti vandens telkinio priežiūrą ir tvarkymą, o nuomininkas R. Š. be kita ko įsipareigojo visa sutarties galiojimo terminą .t.y. iki 2011-12-31 užtikrinti nuomojamo telkinio hidrotechninių įrenginių priežiūrą bei tinkamą naudojimą (Sutarties 2.10 p., 2.17 p.). Tačiau Krakavo hidrotechnikos statinys nėra tinkamai prižiūrimas. Tuo pagrindu tvirtina, jog tiek nuomotojas, tiek nuomininkas nesilaiko CK nuomos santykius reglamentuojančių nuostatų.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų; tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str. 1 d., 320 str., 329 str. 2 d.).

9Teismai ypatingosios teisenos bylas nagrinėja pagal bendrąsias CPK taisykles su išimtimis bei papildymais, kurias nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme yra sudėtinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, todėl teismams, nagrinėjantiems bylas ypatingosios teisenos tvarka, taip pat privalu taikyti ir CPK 225 str. - 231 str. nuostatas. Taigi ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis CPK 225 str. 2 p. ir 3 p. reikalavimais, pagal kuriuos suinteresuotiems asmenims (CPK 443 str. 3 d.) reikia išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą (prašymą) pateikimo, pareikšto pareiškimo ar prašymo (CPK 443 str. 4 d.) nuorašą ir nustatyti terminą atsiliepimui į jį pareikšti (CPK 142 str. 1 d., 443 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas draudžia tokios kategorijos bylose priimti sprendimą už akių (CPK 443 str. 9 d.), todėl minėtame teismo pranešime nenurodoma apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes. Kartu įstatymų leidėjas nustato teismui pareigą ypatingosios teisenos bylose imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, todėl teismas turi patikrinti visas aplinkybes, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga, taip pat gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, ir juos išreikalauti, jei byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti (CPK 443 str. 8 d.). Buvimo aktyviu tokiame procese principas lemia ir tai, kad teismas pats (savo nuožiūra) šaukia dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį kiekvieną asmenį, su kurio teisėmis bei pareigomis susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 str. 3 d.).

10Tik gavęs suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškimą (prašymą) arba pasibaigus nustatytam atsiliepimų pateikimo terminui ir nusprendęs, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, jeigu nėra CPK 227 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. nurodytų sąlygų, teismas gali, neskirdamas parengiamojo teismo posėdžio ir nenustatydamas pasirengimo bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio ar žodinio proceso tvarka (CPK 232 str.). Pažymėtina ir tai, kad ypatingosios teisenos byloje nepriklausomai nuo to, ar ji bus nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka, teismui skiriant ją nagrinėti teismo posėdyje turi būti priimama rašytinė nutartis, savo turiniu atitinkanti CPK 232 str. nustatytus reikalavimus.

11Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisinis reglamentavimas, nesant CPK V dalyje „Ypatingoji teisena“ nustatytų tuo klausimu išimčių, suponuoja teismui pareigą net ir rašytinio bylos proceso atveju vykdyti CPK 225 str. 2 p. ir 3 p. reikalavimus, t.y. išsiųsti byloje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims pareiškimo nuorašus ir suteikti jiems galimybę atsiliepimuose išsakyti savo poziciją dėl pareiškimo pagrįstumo ar jo nepagrįstumo. Šiuo atveju suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai ir R. Š. pirmosios instancijos teismas nesiuntė pareiškėjo Utenos apskrities viršininko administracijos pareiškimo nuorašo, nepasiūlė jiems pateikti atsiliepimų į pareiškimą, dar daugiau, jokiais kitais procesiniais veiksmais nesirengė bylą nagrinėti teismo posėdyje, o paskirdamas teismo posėdį, nepriėmė rašytinės nutarties (b.l.2, 23).

12Todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisingais apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamojoje byloje buvo nepagrįstai apribota apelianto procesinė teisė išsakyti savo nuomonę dėl pareiškėjo prašymo. Tokia teismo pasirinkta bylos proceso eiga prieštarauja ne tik išvardintoms procesinėms teisės normoms, bet ir akivaizdžiai pažeidžia teisės būti išklausytam teisme (raštu ar žodžiu, tiesiogiai ar per atstovą) principą, neatitinka šalių procesinių teisių lygybės principo. Reikiamu metu, t.y. pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje neišklausęs visų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, kurie vėliau buvo įvardinti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį (pavyzdžiui, kad daiktas, dėl kurio inicijuota ši byla, turi savininką – valstybę, arba priešingai, kad savivaldybė, perduodama nuomai ežerą nuomininkui R. Š., kartu šiam perdavė ir minėto įrenginio nuomos teisę bei pareigą jį prižiūrėti, tinkamai naudotis pagal sutarties 2.10 p. ir 2.17 p., b.l. 12-14), pirmosios instancijos teismas visų šių reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių negalėjo įvertinti, priimdamas sprendimą nesant hidrotechnikos įrenginio savininko ar teisėto jo valdytojo, o rezoliucinėje dalyje neįvardino, jog pripažįsta daiktą bešeimininkiu nuosavybės teisės į jį įgijimo tikslu - perduoda nuosavybėn (CK 4.58 str., CPK 537 str.)

13Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, o dėl procesinių teisės normų pažeidimo ir netinkamo jų taikymo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų pažeidimų pats ištaisyti negali. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Paruošti konkrečią bylą nagrinėjimui teismo posėdyje ir atlikti kitus būtinus tinkamai bylą išnagrinėti veiksmus (CPK 225 str. 5 p.), atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali, be to, priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas apribotų byloje dalyvaujančių asmenų teisę pasinaudoti viena teismine instancija.

14Dėl išvardintų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijos (CPK 329 str. 1 d.).

15Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

16Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai