Byla eI-4197-171/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjai V. L., pareiškėjų atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, atstovėms J. K. ir N. S., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Freshtravel“ atstovui advokatui Viliui Malinauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovei A. A., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovei R. L.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) iš atsakovės solidariai priteisti 1 045,48 Eur turtinę žalą pareiškėjams A. B., I. T.-B. ir D. T.-B.; 2) iš atsakovės priteisti 890,33 Eur turtinę žalą pareiškėjui M. K.; 3) iš atsakovės solidariai priteisti 704,13 Eur turtinę žalą pareiškėjams H. M. ir A. M. (A. M.); 4) iš atsakovės solidariai priteisti

51 215,06 Eur turtinę žalą pareiškėjams L. J. ir A. J.; 5) iš atsakovės solidariai priteisti 1 215,06 Eur turtinę žalą pareiškėjams V. L. ir K. L.; 6) priteisti pareiškėjams A. B., I. T.-B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. po 500 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. solidariai priteisti 156,82 Eur sumą; M. K. priteisti 133,55 Eur sumą; H. M. ir A. M. (A. M.) solidariai priteisti 111,13 Eur sumą; L. J. ir A. J. solidariai priteisti 182,26 Eur sumą; V. L. ir K. L. solidariai priteisti 182,26 Eur sumą.

6Pareiškėjai paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“ yra kelionių organizatorė, organizavusi turistams poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. Į UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo išvykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neišskrido. Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grąžinti. Dalį pinigų kai kuriems turistams yra kompensavusi UAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė. Turistai, kurie buvo sudarę su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ turizmo paslaugų teikimo sutartis, tačiau jiems nuo

72014 m. lapkričio 14 d. nebuvo suteiktos sutartyse numatytos turizmo paslaugos (kelionė visiškai neįvyko), arba turistai, kurie negavo dalies turizmo paslaugų (kelionė nutraukta anksčiau laiko ir / arba turistai patyrė papildomų išlaidų kelionėje) prašymus grąžinti pinigus pateikė per kelionių agentūras arba tiesiai Turizmo departamentui. 2015 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB „Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“.

8UAB „Freshtravel“ paslaugų vartotojai, kuriems ši įmonė nesuteikė turizmo paslaugų, bei vartotojai, kuriems nebuvo suteikta dalis turizmo paslaugų, Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) pateikė prašymus grąžinti pinigus.

92015 m. birželio 27 d. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, atstovaudama nukentėjusių vartotojų interesams, kreipėsi į Turizmo departamentą, kad šis pateiktų informaciją apie fizinius asmenis, kurie nukentėjo dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo, bei informaciją apie jų patirtus nuostolius. 2015 m. liepos 29 d. iš Turizmo departamento buvo gautas atsakymas į prašymą, kuriame nurodyta, kad Turizmo departamentas yra gavęs 813 prašymų dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo atlyginti turistų patirtus nuostolius dėl neįvykusių kelionių ar iš dalies suteiktų paslaugų pagal 781 turizmo paslaugų teikimo sutartį. Turizmo departamentui įvertinus gautus nukentėjusių turistų prašymus, paaiškėjo, kad bendra jų patirtų nuostolių suma sudaro 734 090,21 Eur. Nemokios UAB „Freshtravel“ veikla buvo apdrausta 202 734 Eur sumai.

102015 m. birželio 25 d. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, atstovaudama pareiškėjams, kreipėsi su pretenzija į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl piniginių lėšų pareiškėjams grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei informavo, jog, Lietuvos Respublikai atsisakius atlyginti pareiškėjų patirtą žalą, bus kreipiamasi į teismą su grupės ieškiniu, tačiau valstybės institucijos atsisakė patenkinti pretenziją.

112015 m. birželio 26 d. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos buvo gautas atsakymas, kad 2015 m. birželio 22 d. pretenzija persiųsta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija), o 2015 m. liepos 2 d. iš Ūkio ministerijos buvo gautas atsakymas, jog ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl pasitarimo sušaukimo ir į pretenziją bus atsakyta po minėto pasitarimo. Taigi tiek iki ieškinio padavimo dienos, tiek iki šio patikslinto skundo pateikimo dienos Lietuvos valstybė pareiškėjams žalos neatlygino.

12Pareiškėjai paaiškina, kad A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų poilsinę kelionę į Fuerteventurą. 2014 m. rugpjūčio 25 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002372, už poilsinę kelionę sumokėjo 3 798 Lt. Poilsinė kelionė turėjo būti suorganizuota 2014 m. lapkričio 29 d. – 2015 m. gruodžio 5 d., tačiau minėta asmenų šeima į kelionę neišvyko, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2015 m. rugsėjo 8 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. išmokėjo 54,52 Eur draudimo išmoką. Likusi negrąžinta suma 3 asmenų šeimai už neįvykusią kelionę yra 1 045,48 Eur (3 609,83 Lt).

13M. K. 2014 m. lapkričio 5 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004229 dėl 6 dienų kelionės į Madeirą 2014 m. lapkričio 22–28 d. Už kelionę buvo sumokėta 3 598 Lt suma pagal išankstinę kelionių agentūros UAB „Kelionių agentas“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 140038. Kelionė M. K. nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2015 m. gegužės 22 d. M. K. Turizmo departamentui pateikė prašymą inicijuoti

14UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą. 2015 m. liepos 27 d. iš Turizmo departamento buvo gautas atsakymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo įmonė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas M. K. išmokėjo 47,52 Eur draudimo išmoką. Taigi šio pareiškimo pateikimo dieną M. K. yra negrąžinta

15890,33 Eur (3 074,13 Lt) suma.

16H. M. ir A. M. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų (2015 m. vasario 28–kovo 6 d.) poilsinę kelionę į Hurgadą. 2014 m. lapkričio 10 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ buvo pasirašyta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004359, už kelionę sumokėta 2 558 Lt. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytu laiku kelionė suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2014 m. lapkričio 24 d. H. M. ir A. M. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Cherry Media“ LT ir Turizmo departamentą dėl kompensavimo procedūros už neįvykusią kelionę inicijavimo. 2015 m. liepos 27 d. iš Turizmo departamento buvo gautas raštas Nr. SD-856, kuriame nurodyta, kad bus grąžinta 36,72 Eur suma kaip kompensacija už patirtą žalą, tačiau iki pareiškimo pateikimo dienos draudimo išmokos H. M. ir A. M. nėra gavę. Taigi H. M. ir A. M. už neįvykusią kelionę yra negrąžinta 740,85 Eur (2 558 Lt) suma.

17L. J., A. J., V. L. ir K. L. iš kelionių organizatorės UAB „Freshtravel“ įsigijo kelionę 2014 m. lapkričio 29–gruodžio 5 d. į Fuerteventurą. Už kelionę minėti asmenys UAB „Freshtravel“ sumokėjo 2 621,05 Eur. Kelionė minėtai asmenų grupei nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2014 m. lapkričio 18–19 d. minėti asmenys kreipėsi į Turizmo departamentą prašydami inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą. L. J. ir A. J. buvo grąžintas 10,38 Eur komisinis mokestis bei išmokėta 63,37 Eur draudimo išmoka. V. L. ir K. L. buvo grąžintas 53,82 Eur komisinis mokestis bei išmokėta 63,37 Eur draudimo išmoka. Taigi likusi L. J. ir A. J. negrąžinta suma už neįvykusią kelionę yra 1 215,06 Eur

18(4 195,36 Lt), o V. L. ir K. L. yra negrąžinta 1 215,06 Eur (4 195,36 Lt) suma už neįvykusią kelionę.

19Pareiškėjai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog dauguma jų į keliones turėjo vykti ne po vieną, o tam tikromis grupėmis ar šeimomis, ir už keliones mokėjo vienas ar keli asmenys, tačiau žalą patyrė visi turėję keliauti asmenys, prašo teismo priteisti turtinę žalą konkrečioms pareiškėjų grupėms (šeimoms) solidariai, nekonkretinant, kokią turtinę žalą kiekvienas pareiškėjas yra patyręs atskirai, nes tai netikslinga.

20Pareiškėjai skundo reikalavimus atlyginti turtinę žalą grindžia 1990 m. birželio 13 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva) 7 straipsniu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, bei 8 straipsniu, kuriame nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas šios direktyvos taikymo srityje.

21Nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 punkte nurodyta, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kelionės paslaugų paketą ar rinkinį įsigyjantys keliautojai būtų visapusiškai apsaugoti organizatoriaus, agento, padėjusio sudaryti kelionės paslaugų rinkinį, ar bet kurio paslaugų teikėjo nemokumo atveju. Valstybės narės, kuriose yra įsisteigę organizatoriai ir agentai, padedantys įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, turėtų užtikrinti, kad tokius kelionės paslaugų derinius siūlantys pardavėjai pateiktų keliautojų sumokėtų sumų grąžinimo ir tų asmenų repatrijavimo nemokumo atveju garantą. Valstybėms narėms paliekama galimybė savo nuožiūra nustatyti apsaugos nemokumo atveju būdus, tačiau jos turėtų užtikrinti, kad nacionalinės apsaugos nemokumo atveju sistemos būtų veiksmingos ir garantuotų skubią keliautojų repatriaciją bei sumokėtų sumų sugrąžinimą nemokumo atveju. Reikalaujama apsauga nemokumo atveju turėtų būti derinama su faktine finansine organizatoriaus, agento ar paslaugų teikėjo veiklos rizika, įskaitant jų parduodamų kelionės paslaugų derinio tipą, numatomus sezoninius svyravimus bei išankstinio mokėjimo dydį ir būdus. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tada, kai apsauga nemokumo atveju užtikrinama garantiniu raštu ar draudimo liudijimu, ji negali būti apribojama atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusių finansinės veiklos vykdytojų patvirtinimu.

22Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 d.). Europos Sąjungos direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dėl rezultato, kurį reikia pasiekti, tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str. 3 d.). Šiuo atveju Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – Turizmo įstatymas) yra nurodyta, kad Direktyva 90/314 yra įgyvendinamasis Europos Sąjungos aktas, tačiau, pareiškėjų manymu, Lietuvos valstybė nėra tinkamai jos įgyvendinusi.

23Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelionių agentūros, kelionių agentai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie jų nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentūra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui; už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių agentūra ar kelionių agentas nesumokėjo pinigų už organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatoriui. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

24Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija), XI skyriaus 29 punkte nurodyta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakingas laidavimo draudimo draudikas, neviršydamas draudimo sumos, atlygina turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidas ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimo turistui išlaidas, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; visas dokumentais pagrįstas turisto apgyvendinimo, maitinimo išlaidas ir (ar) savarankiško sugrįžimo į pradinę turisto išvykimo vietą, nurodytą turizmo paslaugų teikimo sutartyje, išlaidas, taip pat negautų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį apmokėtų paslaugų vertę; už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu turistui priteistus turtinius nuostolius, susidariusius dėl to, kad kelionių organizatorius neįvykdė ar negalėjo įvykdyti savo prievolių. To paties skyriaus 34 punkte nurodyta, kad jeigu kelionių organizatoriaus turimos laidavimo draudimo sumos ar jos likučio (kai kelionių organizatoriui yra iškelta bankroto byla arba jis likviduojamas) nepakanka Aprašo 29.1 punkte nurodytu atveju turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidoms apmokėti, trūkstamas turisto organizuoto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidas Turizmo departamentui ar jo įgaliotam asmeniui po grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą apmoka pats turistas.

25Pareiškėjai teigia, kad anksčiau aptartas nacionalinės teisės aktų reglamentavimas, susijęs su turizmo paslaugų teikimu, neužtikrina, kad vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju.

26Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo

27priemonė – įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų – neatitinka realybės, kad būtų pakankamai lėšų atlyginti žalą, kurią gali patirti vartotojai.

28Remdamiesi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencija dėl Direktyvos 90/314 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, pareiškėjai nurodė, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkeltais nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu būdu, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. Teisingumo Teismo 1999-06-15 sprendimo Rechberger ir kt. byloje

29Nr. C-140/97 64 punktą). Pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį kelionės organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų tikslas yra apsaugoti vartotoją nuo dėl kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto kylančių ekonominių pavojų (žr. 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94 ir C-l88/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus). Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Direktyvos 90/314 7 straipsniu draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nepasiekiamas rezultatas vartotojui realiai užtikrinti visų jo sumokėtų pinigų grąžinimą ir jo repatrijavimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Kadangi valstybė narė neturi jokios diskrecijos numatyti, kokią riziką privalo dengti garantija, kurią vartotojams turi suteikti kelionių organizatorius arba kelionių pardavimo agentas, kriterijai, kurių paskirtis ar poveikis – apriboti šios garantijos apimtį, būtų akivaizdžiai nesuderinami su minėtoje direktyvoje nustatytomis pareigomis, todėl sudarytų pakankamai rimtą Sąjungos teisės pažeidimą, dėl kurio, jei būtų nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, galėtų kilti atitinkamos valstybės narės atsakomybė.

30Atkreipė dėmesį, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnio tekste nėra nustatyta jokios konkrečios sąlygos, kuri būtų susijusi su kelionės organizatoriaus nemokumo priežastimi. Šiuo klausimu

311999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotą įmokėtų lėšų kompensavimą ir repatriaciją kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad šia garantija siekiama apsaugoti vartotoją nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių. Aplinkybės, kaip antai neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas, negali būti kliūtis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotoją pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 90/314 7 straipsnio aiškinimą patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 punktą).

32Netinkamu direktyvos nuostatų perkėlimu laikoma ne tik normos neatitiktis, bet ir direktyvos tikslams prieštaraujanti nacionalinių nuostatų (kuriose inkorporuotos direktyvų normos) taikymo praktika arba tokias teisės nuostatas aiškinanti nacionalinė jurisprudencija. Jei netinkamai ar ne laiku perkelta direktyvos nuostata yra pakankamai aiški, tiksli ir besąlygiška, privatūs asmenys (draudėjai, apdraustieji, nukentėję tretieji asmenys ir kt.) galėtų jomis tiesiogiai remtis teismuose (atsižvelgiant į reikalavimą) (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika, Nr. 34).

33Dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo ir valstybės civilinės atsakomybės paaiškino, kad Europos Sąjungos teisėje yra pripažįstama, jog asmuo dėl ES teisės pažeidimo patyręs žalą turi teisę reikalauti kompensacijos – šios svarbios teisės prielaida yra valstybės atsakomybė privačiam asmeniui dėl žalos atlyginimo. Valstybių atsakomybė už žalą nėra tiesiogiai reglamentuojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, tačiau remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija yra nustatytos šios valstybės narės atsakomybės sąlygos: pažeista teisės norma turi būti siekiama suteikti asmenims teisių; teisės normos pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus; tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.

34Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės sąlygų egzistavimo paaiškino, kad Direktyvos 7 straipsniu asmenims yra suteikta teisė kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju būti repatrijuotiems ir teisė atgauti visus sumokėtus pinigus už kelionę. Atsakovė, perkeldama Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, netinkamai įgyvendino minėtas Direktyvos nuostatas ir neužtikrino joje nurodytų tikslų, o būtent neužtikrino tinkamo nacionalinės teisės aktų reglamentavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, kad vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju.

35Pažymėjo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas turėjo siaurą diskrecijos teisę dėl Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, tačiau neužtikrino tinkamo teisinio reguliavimo, todėl, pareiškėjų nuomone, tai yra akivaizdus ir rimtas ES teisės pažeidimas, dėl kurio atsakovei kyla atsakomybė. Taip pat, pasak pareiškėjų, egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės padaryto pažeidimo – Direktyvos 7 straipsnio pažeidimo, t. y. netinkamo Direktyvos įgyvendinimo, ir atsiradusios žalos – nuostolių, kuriuos dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo jie patyrė. Jei atsakovė būtų tinkamai įgyvendinusi Direktyvą, t. y. nacionalinės teisės nuostatomis būtų užtikrinusi, kad organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju vartotojai bus repatrijuoti ir jiems realiai bus grąžinti visi sumokėti pinigai, nebūtų žalą patyrusių asmenų.

36Pareiškėjai teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindžia Teisingumo Teismo 2002 m. kovo

3712 d. sprendime byloje Nr. C-l 68/00 pateiktu aiškinimu, kad „Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip suteikiantis vartotojams teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl paslaugų, sudarančių kelionės paketą, nevykdymo ar netinkamo vykdymo“.

38Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovės teisinio reguliavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, jie nukentėjo, o būtent neišvyko į suplanuotą kelionę ir atsidūrė tokioje situacijoje, kai iš viso nežinojo, ar jiems bus grąžinti sumokėti pinigai už kelionę. Dėl šio nežinojimo patyrė stresą, neigiamas emocijas. Keliones jie ilgai planavo, taupė, pasiėmė darbe atostogų, sumokėjo nemažai pinigų, tačiau liko apgauti ir dar dėl to patyrė žalą. Pareiškėjai dėl neįvykusios kelionės labai išgyveno, jautėsi nusivylę, prarado pasitikėjimą kelionių organizatoriais ir valstybės institucijomis. Be to, pažymėjo, kad nuo UAB „Go Planet Travel“ nemokumo paskelbimo yra praėję daugiau kaip 9 mėnesiai. Visą tą laiką jie laukė ir laukia iki šiol, kol jiems kas nors iš valstybės institucijų grąžins visus sumokėtus pinigus už kelionę. Toks asmenų laukimas ir palikimas visiškoje nežinomybėje neabejotinai sukelia rimtus išgyvenimus, taigi jiems turi būti atlyginta ir moralinė žala, kurią įvertino 500 eurų suma kiekvienam pareiškėjui neindividualizuojant, nes iš esmės jie visi identiškomis aplinkybėmis patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsirado dėl netinkamo atsakovės teisinio reguliavimo turizmo srityje, o būtent įgyvendinant Direktyvą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjai taip pat grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.754 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.

39Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas prašė patikslintą skundą patenkinti remdamiesi jame išdėstytais motyvais. Sutiko su atsakovės atstovės Ūkio ministerijos atstovių pateikta informacija, kad H. M. yra išmokėta 36,72 Eur draudimo išmoka, ir atitinkamai patikslino savo reikalavimą.

40Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuriai atstovauja Ūkio ministerija, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

41Nurodė, kad pareiškėjai skundą grindžia tuo, kad į Turizmo įstatymą neva buvo netinkamai perkelta Direktyvos 7 straipsnio nuostata, jog kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Skunde pareiškėjai teigia, kad Turizmo įstatymo (iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) 8 straipsnyje nustatytas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo reglamentavimas nesuteikė jiems garantijų, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju bus grąžinti už keliones sumokėti pinigai arba pareiškėjai bus repatrijuoti.

42Taigi dėl Turizmo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto reglamentavimo pareiškėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymą, tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymą, politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir dydžio požiūriu ir prašo teismo šį tikslingumą įvertinti, nors tai daryti teismui draudžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas.

43Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjai visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Be to, teismas šioje administracinėje byloje atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą pripažinti, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kaip negalinčio būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi pareiškėjai prašomą priteisti žalą kildina būtent iš šio reikalavimo, todėl, teismui neturint įgaliojimų jo nagrinėti, nėra galimybių nustatyti privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (t. y. kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas) ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

45Pabrėžė, kad 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1496 buvo sugriežtinta kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo tvarka, padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumų procentiniai apskaičiavimo dydžiai, nustatyti kiti saugikliai bei reikalavimai dėl tinkamo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo.

46Rengiant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jį priimant, buvo siekiama įgyvendinti Direktyvą, užtikrinant, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju vartotojams bus užtikrinamas visų sumokėtų pinigų grąžinimas ir jų repatrijavimas. Taigi, priimant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymą buvo vykdoma pareiga perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ir buvo pagrįstai manoma, jog įstatyme nustatomas teisinis reguliavimas bus pakankamas užtikrinti turistų teises kelionių organizatorių nemokumo atvejais. Nauja redakcija išdėstytame Turizmo įstatyme nustatyta, kad jis įgyvendina Direktyvą.

47Pažymėjo, kad nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / arba įstatymams, todėl šie teisės aktai yra galiojantys ir teisėti. Taip pat Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos Sąjungos institucijų ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, kurie konstatuotų faktą, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (šiuo konkrečiu atveju į Turizmo įstatymą) perkėlė Direktyvą, todėl, atsakovės atstovės manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Direktyva į nacionalinę teisę – Turizmo įstatymą – perkelta netinkamai. Iš to išplaukia, kad nagrinėjant pareiškėjų reikalavimus atlyginti turtinę žalą neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai, todėl pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą. Taigi pareiškėjų reikalavimai atlyginti turtinę žalą turi būti atmesti. Atmetus pagrindinius pareiškėjų reikalavimus atlyginti turtinę žalą, turi būti atmestas ir papildomas reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

48Atsakovės atstovė nesutinka ir su pareiškėjų reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia turi būti nustatytas teisinis pagrindas (įstatymas), nustatantis neturtinės žalos atlyginimo konkrečiu atveju galimybę. Jokie teisės aktai nenustato, kad neturtinė žala atlyginama kelionės neįvykimo atveju. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai netinkamai aiškina CK 6.754 straipsnio 5 dalies esmę bei prasmę. Nurodė, kad, lingvistiškai aiškinant CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą, matyti, jog įstatymų leidėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su įvykusios kelionės metu neišsipildžiusiais turisto pagrįstais ir protingais lūkesčiais, dėl kurių jis lieka kelione nepatenkintas. O pareiga atlyginti neturtinę žalą siejama su jau prasidėjusia kelione, t. y. su jau prasidėjusiu konkrečių turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytų paslaugų teikimu, ir turisto pagrįstų lūkesčių dėl teikiamų paslaugų neišsipildymu, kai, suteikus paslaugas, turistas lieka nepatenkintas kelione. Tačiau aptariama teisės norma nenustato galimybės atlyginti neturtinę žalą dėl apskritai neįvykusios kelionės. Kadangi pareiškėjų kelionės net neprasidėjo, todėl neegzistuoja CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas jiems atlyginti neturtinę žalą. Kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o aptariamu atveju jos atlyginimo įstatymas nenustato, todėl nėra pagrindo ją atlyginti.

49Be to, Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjai nepateikė nei jokių įrodymų, kad patyrė stresą, neigiamas emocijas, nepatogumus ir išgyvenimus, nei įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjų skundo teiginiai apie tariamai patirtą neturtinę žalą grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio įrodymais nepagrįstais teiginiais, taip pat bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais. Pažymėjo ir tai, kad dalis pareiškėjų yra mažamečiai vaikai, todėl abejotina, ar jie galėjo patirti ir suvokti neigiamą neįvykusių kelionių poveikį. Net jeigu neigiamą poveikį patyrė ir suvokė, abejotina, ar dėl to patyrė tokio pat intensyvumo ir masto neigiamus išgyvenimus kaip suaugusieji nukentėję turistai ir dėl to galėtų reikalauti vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimo kaip suaugusieji nukentėję turistai. Nesant įrodyto neturtinės žalos fakto, atsakovės atstovės teigimu, nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

50Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai, siekdami gauti patirtos žalos atlyginimą, pirmiausia turi reikšti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje arba civilinius ieškinius baudžiamojo proceso metu, o ne reikalauti pinigų iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.

51Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos atstovės teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko remdamosi atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytais argumentais. Teismo posėdyje pateikė ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raštą, kad H. M. išmokėta 36,72 Eur draudimo išmoka.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovės poziciją ir prašė skundo netenkinti. Pabrėžė, kad Turizmo departamentas tinkamai vykdė kelionių organizatoriaus veiklos kontrolę ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Turizmo departamentas savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.

53Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Freshtravel“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Freshtravel“ atstovas palaikė patikslintą pareiškėjų skundą.

54Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Teismo posėdyje Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovė palaikė patikslintą pareiškėjų skundą.

55Skundas tenkintinas iš dalies.

56Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų poilsinę kelionę į Fuerteventurą. 2014 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjai su kelionių organizatore

57UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002372 ir už poilsinę kelionę sumokėjo 3 798 Lt. Poilsinė kelionė turėjo būti suorganizuota 2015 m. lapkričio 29 d. – 2015 m. gruodžio 5 d., tačiau minėta asmenų šeimą į kelionę neišvyko, nes kelionių organizatorė

58UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą.

592015 m. rugsėjo 8 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. išmokėjo 54,52 Eur draudimo išmoką. Likusi negrąžinta suma 3 asmenų šeimai už neįvykusią kelionę yra 1 045,48 Eur.

60M. K. 2014 m. lapkričio 5 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004229 dėl 6 dienų kelionės į Madeirą 2014 m. lapkričio 22–28 d. Už kelionę sumokėjo 3 598 Lt pagal išankstinę kelionių agentūros UAB „Kelionių agentas“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 140038. Kelionė M. K. nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2015 m. gegužės 22 d. M. K. pateikė Turizmo departamentui prašymą inicijuoti kompensavimo procedūrą dėl UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų. 2015 m. liepos 27 d. iš Turizmo departamento gavo atsakymą dėl draudimo išmokos mokėjimo, o 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo įmonė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas M. K. išmokėjo 47,52 Eur draudimo išmoką. M. K. yra negrąžinta 890,33 Eur suma.

61H. M. ir A. M. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų nuo 2015 m. vasario 28–kovo 6 d. poilsinę kelionę į Hurgadą. 2014 m. lapkričio 10 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ pasirašė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004359 ir už kelionę sumokėjo 2 558 Lt. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytu laiku kelionė suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2014 m. lapkričio 24 d. H. M. ir A. M. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Cherry Media“ LT ir Turizmo departamentą dėl kompensavimo procedūros už neįvykusią kelionę inicijavimo. 2015 m. liepos 27 d. iš Turizmo departamento gavo raštą Nr. SD-856, jog minėtiems asmenims bus grąžinta 36,72 Eur suma kaip kompensacija už patirtą žalą, 2015 m. lapkričio 17 d. ši suma buvo grąžinta. Taigi H. M. ir A. M. už neįvykusią kelionę yra negrąžinta 704,13 Eur suma.

62L. J., A. J., V. L. ir K. L. iš kelionių organizatorės UAB „Freshtravel“ įsigijo kelionę 2014 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 5 d. į Fuerteventurą. Už kelionę minėti asmenys UAB „Freshtravel“ sumokėjo 2 621,05 Eur sumą. Kelionė šiai asmenų grupei nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. 2014 m. lapkričio 18–19 d. anksčiau minėti asmenys kreipėsi į Turizmo departamentą prašydami inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą. L. J. ir A. J. buvo grąžintas 10,38 Eur komisinis mokestis bei išmokėta 63,37 Eur draudimo išmoka. V. L. ir K. L. buvo grąžintas 53,82 Eur komisinis mokestis bei išmokėta 63,37 Eur draudimo išmoka. Likusi L. J. ir A. J., taip pat ir V. L. bei K. L. negrąžinta suma už neįvykusią kelionę yra po 1 215,06 Eur.

63Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 iškelta bankroto byla.

64Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

65CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

66Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

67Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

68Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.

69Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Europos Bendrijų steigimo sutarties 249 straipsnyje įtvirtinta, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

70Kaip pažymima nuoseklioje Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų būtinų atitinkamos direktyvos veiksmingumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamą tikslą (šiuo aspektu žr., pvz., Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje von Colson ir Kamann, 14/83, 15 p., 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo byloje Impact, C-268/06, 40 p.). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvą pasiekti joje numatytą rezultatą ir pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetenciją (žr. minėto sprendimo byloje Impact 41 p.).

71Būtent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugą, jiems suteiktą pagal Sąjungos teisės nuostatas, ir visišką šių nuostatų veiksmingumą (žr. minėto sprendimo byloje Impact 42 p.). Taikydami nacionalinę teisę, nacionaliniai teismai turi ją aiškinti kuo daugiau atsižvelgdami į direktyvos tekstą ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (šiuo aspektu žr. jau minėto sprendimo von Colson ir Kamann 26 p.; Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Marleasing, C-106/89, 8 p., 2004 m. spalio 5 d. sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt., C-397/01, C-398/01, C-399/01, C-400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, 113 p.).

72Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę Sąjungos teisę atitinkančia prasme išplaukia iš pačios Sutarties sistemos, kadangi toks aiškinimas leidžia bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (šiuo klausimu žr. jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 114 p.). Be to, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai (žr. Teisingumo Teismo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimo sujungtose bylose Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. sprendimo Marks & Spencer, C-62/00, 25 p., jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 103 p.).

73Jeigu nacionalinės teisės negalima aiškinti ir taikyti pagal Sąjungos teisės reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdžios organai privalo taikyti visą Sąjungos teisę ir ginti pagal ją suteikiamas asmenų teises ir prireikus netaikyti bet kurios jai prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Fuß, C-429/09, 40 p.).

74Taigi svarbus vaidmuo aiškinant Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, įskaitant reglamentuojančias vartotojų apsaugą, tenka Teisingumo Teismui. Šios Europos Sąjungos teisminės institucijos išaiškinimais privalo vadovautis nacionaliniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.), aiškindami bei taikydami direktyvas įgyvendinančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, jų paisyti turi ir kitos valstybės valdžios institucijos, dalyvaujančios atitinkamuose teisiniuose santykiuose.

75Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės galimai netinkamo Europos Bendrijų Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

76Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai su kelionės organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartis. Kelionių organizatorė tapo nemoki ir dėl to kelionių nesuorganizavo. Pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytus kelionių paketus sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

77Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Direktyvos 8 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas šios direktyvos taikymo srityje.

78Teisingumo Teismas, aiškindamas direktyvos nuostatas, nurodė, kad „pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu“ (žr. 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt. (toliau – Dillenkofer byla), C-1 78/94, C-179/94 ir C-188/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus).

79Šia nuostata iš esmės siekiama garantuoti, kad šio organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju būtų užtikrintas vartotojo repatrijavimas ir jo sumokėtų pinigų grąžinimas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Dillenkofer byloje 35 ir 36 punktus). Be to, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad minėtame „Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu būdu, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju“ (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 64 punktą).

80Direktyvos tikslą iš esmės patvirtina ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 punkto nuostatos, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kelionės paslaugų paketą ar rinkinį įsigyjantys keliautojai būtų visapusiškai apsaugoti organizatoriaus, agento, padėjusio sudaryti kelionės paslaugų rinkinį, ar bet kurio paslaugų teikėjo nemokumo atveju. Valstybės narės, kuriose yra įsisteigę organizatoriai ir agentai, padedantys įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, turėtų užtikrinti, kad tokius kelionės paslaugų derinius siūlantys pardavėjai pateiktų keliautojų sumokėtų sumų grąžinimo ir tų asmenų repatrijavimo nemokumo atveju garantą. Valstybėms narėms paliekama galimybė savo nuožiūra nustatyti apsaugos nemokumo atveju būdus, tačiau jos turėtų užtikrinti, kad nacionalinės apsaugos nemokumo atveju sistemos būtų veiksmingos ir garantuotų skubią keliautojų repatriaciją bei sumokėtų sumų sugrąžinimą nemokumo atveju. Reikalaujama apsauga nemokumo atveju turėtų būti derinama su faktine finansine organizatoriaus, agento ar paslaugų teikėjo veiklos rizika, įskaitant jų parduodamų kelionės paslaugų derinio tipą, numatomus sezoninius svyravimus bei išankstinio mokėjimo dydį ir būdus. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tada, kai apsauga nemokumo atveju užtikrinama garantiniu raštu ar draudimo liudijimu, ji negali būti apribojama atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusių finansinės veiklos vykdytojų patvirtinimu.

81Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme yra nurodyta, kad Direktyva yra įgyvendinamasis Europos Sąjungos aktas.

82Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

832) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

84To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.

85To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

86Turizmo įstatymo 8 straipsnis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo

87Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu. Pagal pakeitimus 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu. Taigi palyginus 8 straipsnio 7 dalį su vėlesniais pakeitimais matyti, kad šiai bylai esminio skirtumo tarp jų nėra.

88Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatorė tapo nemoki, jos organizuotos kelionės neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį už keliones sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Taigi, valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

89Teisingumo Teismas valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę praktiką suformavo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendime sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos. Šioje byloje Teisingumo Teismas nurodė, kad atsakomybė už privatiems asmenims padarytą žalą dėl Bendrijos teisės pažeidimų, priskiriamų valstybei, yra neatskiriama Sutarties sistemos dalis. Valstybių narių pareiga atlyginti žalą taip pat grindžiama Europos Bendrijos sutarties 5 straipsniu (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio), pagal kurį valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialiųjų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų pagal Bendrijos teisę vykdymą. Viena iš tokių pareigų yra panaikinti neteisėtas Bendrijos teisės pažeidimo pasekmes.

90Ši praktika toliau buvo išplėtota 1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie byloje buvo prašoma Teisingumo Teismo konkrečiai nurodyti sąlygas, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimą. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.

91Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos pozicija, kad visų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pareiškėjams reiškiant reikalavimus bankroto byloje, yra nepagrįsta. Būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą (žr. anksčiau nurodytus Teisingumo Teismo sprendimus Andrea Francovich ir Brasserie bylose). Šiuo atveju akivaizdu, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat šiuo atveju nėra svarbūs kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus. Šiuo klausimu 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotą įmokėtų lėšų kompensavimą ir repatriaciją kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad šia garantija siekiama apsaugoti vartotoją nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių. Remdamasis šiais samprotavimais Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės kaip neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas negali būti kliūtis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotoją pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 90/314 7 straipsnio aiškinimą patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 punktą). Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų.

92Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti.

93Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors už keliones pinigus mokėjo vienas asmuo, tačiau realiai kelionės buvo perkamos dviem ar daugiau asmenų, kurie kelionės sutartyse buvo įvardyti kaip sutarties šalys (turistai) arba vykstantys asmenys. Pareiškėjų pateiktos kelionių sutartys, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai patvirtina pareiškėjų kelionės įsigijimo išlaidas. Taip pat nustatyta, kad, Turizmo departamento nurodymu, dalį pareiškėjų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių kompensavo kelionių agentūros ir draudimo bendrovės. Įvertinus sumų, sumokėtų už keliones, ir išmokėtų kompensacijų dydžius, akivaizdu, kad pareiškėjams nebuvo grąžinta didžioji dalis patirtų išlaidų dėl kelionės paketo įsigijimo. Liko negrąžinta 1 045,48 Eur A. B., I. T.-B. ir D. T.-B.; 890,33 Eur M. K.; 704,13 Eur H. M. ir A. M. (A. M.);

941 215,06 Eur L. J. ir A. J.; 1 215,06 Eur V. L. ir K. L.. Ginčo dėl šių sumų dydžio nėra. Teismui konstatavus faktą, kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas šias sumas kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti pareiškėjams.

95Pareiškėjai skunde prašo jiems neišmokėtas sumas priteisti solidariai. Pažymėtina, kad pagal CK kreditoriaus solidarumas nėra preziumuojamas, o pagrindo jį taikyti pareiškėjai nenurodė. Taigi nei įstatymu, nei sutartimi šis prašymas nepagrįstas. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad patirtos žalos dalys yra nevienodos, todėl preziumuotina, kad jos lygios.

96Dėl neturtinės žalos atlyginimo

97Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

98Pareiškėjai neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neįvykusios kelionės ir reikalavimą grindžia CK 6.754 straipsnio 5 dalies, kurioje teigiama, kad jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to jis lieka nepatenkintas kelione, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą, nuostatomis. Pareiškėjai skunde nurodė, kad į suplanuotą kelionę neišvyko ir atsidūrė tokioje situacijoje, kai nežinojo, ar jiems bus grąžinti sumokėti pinigai už kelionę, todėl patyrė stresą, neigiamas emocijas. Keliones ilgai planavo, taupė, jiems buvo suteikta atostogų, sumokėjo nemažai pinigų, tačiau liko apgauti ir dar dėl to patyrė žalą. Pareiškėjai dėl neįvykusios kelionės labai išgyveno, jautėsi nuvilti, prarado pasitikėjimą kelionių organizatoriais ir valstybės institucijomis.

99Teismas sutinka su Ūkio ministerijos pozicija, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalis taikytina įvykusios kelionės atveju. Nagrinėjamu atveju kelionė apskritai neįvyko. Be to, kaip matyti, pareiškėjų neigiami išgyvenimai iš esmės yra susiję su kelionių organizatoriaus įsipareigojimų, numatytų kelionių sutartyse, neįvykdymu, o ne su valstybės institucijų galimai neteisėtais veiksmais. Taigi, nesant nustatytų neteisėtų valstybės institucijų (jos pareigūnų) veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

100Dėl palūkanų priteisimo

101Pareiškėjai prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2015 m. spalio 14 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

102Dėl bylinėjimosi išlaidų

103Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-7 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

104Šiuo teismo sprendimu yra tenkinama ½ pareiškėjų skundo reikalavimų (tenkinamas reikalavimas dėl turtinės žalos, tačiau atmetamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą), todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

105Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. B., I. T.-B., D. T.-B. ir M. K. su advokatu Justu Viliumi atstovavimo sutartis sudarė 2015 m. rugsėjo 9 d., o H. M., A. M., L. J., A. J., V. L. ir K. L. – 2015 m. rugsėjo 11 d.

106Pareiškėjai A. B., I. T.-Baltakienė, D. T.-B. pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. JV001674 už atstovavimą advokatui J. Viliui sumokėjo 156,82 Eur. Pareiškėjas M. K. pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą faktūrą

107Nr. JV001673 už atstovavimą advokatui J. Viliui sumokėjo 133,55 Eur. Pareiškėjai H. M. ir A. M. pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. JV001675 už atstovavimą advokatui J. Viliui sumokėjo 111,13 Eur. Pareiškėjai L. J. ir A. J. pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. JV001691 už atstovavimą advokatui J. Viliui sumokėjo 182,26 Eur. Pareiškėjai V. L. ir K. L. pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. JV001690 už atstovavimą advokatui J. Viliui sumokėjo 182,26 Eur.

108Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos 2015 m. rugsėjo mėnesį, todėl atsižvelgiant į 2015 m. I ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį (699,8 Eur) maksimali rekomenduotina priteisti už skundo parengimą teismui suma yra 1 749,5 Eur. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjai už skundo parengimą teismui bendrai sumokėjo 766,02 Eur. Ši suma neviršija rekomenduotino priteisti užmokesčio už skundo parengimo paslaugą dydžio. Kadangi šiuo teismo sprendimu yra tenkinama ½ pareiškėjų skundo reikalavimų, proporcingai tenkinamų reikalavimų skaičiui mažintina pareiškėjų patirtų už skundo parengimą teismui išlaidų dalis. Taigi pareiškėjams A. B., I. T.-Baltakienei ir D. T.-B. priteistina 78,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 26,14 Eur. M. K. priteistina 66,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. H. M. ir A. M. priteistina 55,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 27,79 Eur. L. J. ir A. J. priteistina 91,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 45,57 Eur. V. L. ir K. L. priteistina 91,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po

10945,57 Eur.

110Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu,

Nutarė

111Pareiškėjų I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

112Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 348,49 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo

1132015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

114Priteisti I. T.-B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 348,49 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 2015 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

115Priteisti D. T.-B., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą I. T.-B. ir A. B., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 348,49 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo

1162015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

117Priteisti M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 890,33 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų ir trisdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

118Priteisti H. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 352,07 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir septynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

119Priteisti A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,

120352,07 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir septynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

121Priteisti L. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

122Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

123Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

124Priteisti K. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

125Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 26,14 Eur (dvidešimt šešis eurus ir keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

126Priteisti I. T.-B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 26,14 Eur (dvidešimt šešis eurus ir keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

127Priteisti D. T.-B., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą I. T.-B. ir A. B., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 26,14 Eur (dvidešimt šešis eurus ir keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

128Priteisti M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 66,78 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

129Priteisti H. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 27,79 Eur (dvidešimt septynis eurus ir septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

130Priteisti A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,

13127,79 Eur (dvidešimt septynis eurus ir septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

132Priteisti L. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

133Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

134Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

135Priteisti K. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

136Likusią pareiškėjų I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. patikslinto skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalį atmesti.

137Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1)... 5. 1 215,06 Eur turtinę žalą pareiškėjams L. J. ir A. J.; 5) iš atsakovės... 6. Pareiškėjai paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“ yra... 7. 2014 m. lapkričio 14 d. nebuvo suteiktos sutartyse numatytos turizmo paslaugos... 8. UAB „Freshtravel“ paslaugų vartotojai, kuriems ši įmonė nesuteikė... 9. 2015 m. birželio 27 d. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija,... 10. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija,... 11. 2015 m. birželio 26 d. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos... 12. Pareiškėjai paaiškina, kad A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iš internetinio... 13. M. K. 2014 m. lapkričio 5 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“... 14. UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedūrą. 2015 m.... 15. 890,33 Eur (3 074,13 Lt) suma.... 16. H. M. ir A. M. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų (2015 m.... 17. L. J., A. J., V. L. ir K. L. iš kelionių organizatorės UAB „Freshtravel“... 18. (4 195,36 Lt), o V. L. ir K. L. yra negrąžinta 1 215,06 Eur (4 195,36 Lt)... 19. Pareiškėjai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog dauguma jų į keliones... 20. Pareiškėjai skundo reikalavimus atlyginti turtinę žalą grindžia 1990 m.... 21. Nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų... 22. Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės... 23. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelionių agentūros,... 24. Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos... 25. Pareiškėjai teigia, kad anksčiau aptartas nacionalinės teisės aktų... 26. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta prievolių įvykdymo... 27. priemonė – įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai... 28. Remdamiesi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas)... 29. Nr. C-140/97 64 punktą). Pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį kelionės... 30. Atkreipė dėmesį, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnio tekste nėra nustatyta... 31. 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499)... 32. Netinkamu direktyvos nuostatų perkėlimu laikoma ne tik normos neatitiktis,... 33. Dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo ir valstybės civilinės atsakomybės... 34. Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės sąlygų egzistavimo paaiškino, kad... 35. Pažymėjo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas turėjo... 36. Pareiškėjai teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindžia Teisingumo... 37. 12 d. sprendime byloje Nr. C-l 68/00 pateiktu aiškinimu, kad „Direktyvos... 38. Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovės teisinio reguliavimo, susijusio su... 39. Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas prašė patikslintą skundą... 40. Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos... 41. Nurodė, kad pareiškėjai skundą grindžia tuo, kad į Turizmo įstatymą... 42. Taigi dėl Turizmo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto reglamentavimo... 43. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjai visiškai nepagrįstai reikalauja... 44. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja... 45. Pabrėžė, kad 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo... 46. Rengiant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jį priimant, buvo... 47. Pažymėjo, kad nei viena iš Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių... 48. Atsakovės atstovė nesutinka ir su pareiškėjų reikalavimu atlyginti... 49. Be to, Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjai nepateikė nei jokių... 50. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai, siekdami gauti patirtos žalos... 51. Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos atstovės teismo posėdyje su... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepimo į... 53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Freshtravel“ atsiliepimo į skundą... 54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija... 55. Skundas tenkintinas iš dalies.... 56. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B., I.... 57. UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002372... 58. UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą.... 59. 2015 m. rugsėjo 8 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas A. B., I. T.-B. ir D.... 60. M. K. 2014 m. lapkričio 5 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“... 61. H. M. ir A. M. iš internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų nuo 2015 m.... 62. L. J., A. J., V. L. ir K. L. iš kelionių organizatorės UAB „Freshtravel“... 63. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“... 64. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje... 65. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto... 66. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės... 67. Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) privalo būti... 68. Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir... 69. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, kad,... 70. Kaip pažymima nuoseklioje Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinančioje... 71. Būtent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugą, jiems... 72. Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę Sąjungos teisę atitinkančia... 73. Jeigu nacionalinės teisės negalima aiškinti ir taikyti pagal Sąjungos... 74. Taigi svarbus vaidmuo aiškinant Europos Sąjungos direktyvų nuostatas,... 75. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos,... 76. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai su... 77. Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių... 78. Teisingumo Teismas, aiškindamas direktyvos nuostatas, nurodė, kad „pagal... 79. Šia nuostata iš esmės siekiama garantuoti, kad šio organizatoriaus nemokumo... 80. Direktyvos tikslą iš esmės patvirtina ir Europos Parlamento ir Tarybos... 81. Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme yra nurodyta, kad Direktyva yra... 82. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai,... 83. 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą... 84. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje... 85. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kelionių agentūrų ir kelionių... 86. Turizmo įstatymo 8 straipsnis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos turizmo... 87. Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių,... 88. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių... 89. Teisingumo Teismas valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos... 90. Ši praktika toliau buvo išplėtota 1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo... 91. Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos pozicija, kad visų dėl neįvykusių... 92. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nacionaliniais... 93. Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors už keliones... 94. 1 215,06 Eur L. J. ir A. J.; 1 215,06 Eur V. L. ir K. L.. Ginčo dėl šių... 95. Pareiškėjai skunde prašo jiems neišmokėtas sumas priteisti solidariai.... 96. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 97. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 98. Pareiškėjai neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neįvykusios kelionės... 99. Teismas sutinka su Ūkio ministerijos pozicija, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalis... 100. Dėl palūkanų priteisimo... 101. Pareiškėjai prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos... 102. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 103. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 104. Šiuo teismo sprendimu yra tenkinama ½ pareiškėjų skundo reikalavimų... 105. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. B., I. T.-B., D. T.-B. ir M. K.... 106. Pareiškėjai A. B., I. T.-Baltakienė, D. T.-B. pagal 2015 m. rugsėjo 10 d.... 107. Nr. JV001673 už atstovavimą advokatui J. Viliui sumokėjo 133,55 Eur.... 108. Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus... 109. 45,57 Eur.... 110. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 111. Pareiškėjų I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A.... 112. Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 113. 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.... 114. Priteisti I. T.-B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 115. Priteisti D. T.-B., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą I. T.-B. ir A. B.,... 116. 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.... 117. Priteisti M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 118. Priteisti H. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 119. Priteisti A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 120. 352,07 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir septynis centus) turtinei... 121. Priteisti L. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 122. Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 123. Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 124. Priteisti K. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 125. Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 126. Priteisti I. T.-B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 127. Priteisti D. T.-B., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą I. T.-B. ir A. B.,... 128. Priteisti M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 129. Priteisti H. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 130. Priteisti A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 131. 27,79 Eur (dvidešimt septynis eurus ir septyniasdešimt devynis centus)... 132. Priteisti L. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 133. Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 134. Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 135. Priteisti K. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 136. Likusią pareiškėjų I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.),... 137. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...