Byla e2A-1227-796/2017
Dėl delspinigių priteisimo, išieškojimo išlaidų kompensavimo. Teisėjų kolegija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „( - )“ apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „( - )“ ieškinį atsakovei UAB „( - )“ dėl delspinigių priteisimo, išieškojimo išlaidų kompensavimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „( - )“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „( - )“ 1 329,17 Eur delspinigių; 30,00 Eur žyminio mokesčio; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove UAB „( - )“; remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, priteisti 40,00 Eur išieškojimo išlaidas.
  2. Nurodė, kad tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo sudaryta Statybos darbų rangos sutartis Nr. 301214, pagal kurią UAB „( - )“ (rangovas) įsipareigojo iki 2015 m. birželio 30 d. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), modernizavimo darbus, o UAB „( - )“ (užsakovas) įsipareigojo sumokėti rangovui už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutarties 7.1 punkte buvo įtvirtinta, jog užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka ir laiku, rangovui raštiškai pareikalavus moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. 2015 m. rugpjūčio 21 d. tarp šalių buvo pasirašytas Statybos darbų rangos sutarties Nr. 301214 1 priedas, kuriuo šalys sutarė pakeisti sutarties 7.1 punktą ir vietoj 0,02 proc. dydžio delspinigių nusistatė 0,1 proc. dydžio delspinigius. Teigia, jog jau atliekant darbus atsakovė nuolatos vėluodavo atlikti mokėjimus pagal sutarties sąlygas, nemokėjo ir atlikus visus darbus, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad būtų apmokėta 2015 m. lapkričio 19 d. delspinigių sąskaita Nr. 4; 2016 m. sausio 26 d. delspinigių sąskaita Nr. 5 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. delspinigių sąskaita Nr. 6, kurių bendra suma yra 1329,17 Eur. Nurodė, kad įsiskolinimas pagal delspinigių sąskaitas tęsiasi ilgiau kaip 12 mėnesių, atsakovė nesiruošia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį ir jos priedą, nereaguoja į telefoninius raginimus, nereaguoja į išsiųstus elektroninius pranešimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-04-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „( - )“ iš atsakovės UAB „( - )“ 33,50 Eur (trisdešimt trijų eurų 50 centų) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį; priteisė atsakovei UAB „( - )“ iš ieškovės UAB „( - )“ 247 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti delspinigius už pavėluotą 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitos faktūros, serija DAN, Nr. 0005171, apmokėjimą, praleido įstatyme numatytą 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ši PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2015 m. spalio 24 d. Delspinigių apskaičiavimas atliktas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. iki tada, kai buvo visiškai atsiskaityta pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005171. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vertino, kad ieškinys dėl šių delspinigių turėjo būti pareikštas per 6 mėnesius, tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. vasario 6 d. Taigi reikalavimui dėl 329,99 Eur dydžio delspinigių pareikšti ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
  3. Iš 2016 m. sausio 26 d. delspinigių apskaičiavimo sąskaitos Nr. 5 nustatė, jog ieškovė reikalauja 178,48 Eur dydžio delspinigių sumos už pavėluotą 2015 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros, serija DAN, Nr. 0005238, apmokėjimą. Nurodė, jog 2015 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra, serija DAN, Nr. 0005238 turėjo būti apmokėta iki 2015 m. lapkričio 25 d., delspinigių apskaičiavimas atliktas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 25 d., t. y. iki tada, kada, pasak ieškovės, buvo visiškai atsiskaityta pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005238, todėl yra praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą.
  4. Spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo pagal 2016 m. sausio 26 d. bei 2016 m. rugpjūčio 25 d. delspinigių apskaičiavimo sąskaitas Nr. 5 ir 6, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašė priteisti 821,69 Eur delspinigius už pavėluotą 2015 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos faktūros, serija DAN, Nr. 0005307, apmokėjimą. Šį reikalavimą teismo posėdžio metu sumažino 101,87 Eur suma. Nustatė, jog 2015-11-26 PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2015 m. gruodžio 26 d, o atsakovė šią sąskaitą galutinai apmokėjo 2016-10-10, todėl 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti delspinigius pagal šią sąskaitą faktūrą nėra praleistas. Kadangi atsakovė šią sąskaitą apmokėjo atlikdama kelis pinigų pervedimus, pirmosios instancijos teismas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. priskaičiavo 20 Eur delspinigių sumą, už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. apskaičiavo 13,50 Eur delspinigių sumą. Pirmosios instancijos teismas priteisė 33,50 Eur delspinigių sumą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Atkreipė dėmesį, kad nors iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, o ir pati atsakovė pripažįsta, jog pagal 2015 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005307, su ieškove galutinai atsiskaitė tik 2016 m. spalio 10 d., tačiau ieškovė teismo neprašo priteisti delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. spalio 10 d.
  5. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, ieškovei neprašius ieškinio senaties termino atnaujinti, o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 33,50 Eur delspinigius. Vertino, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl likusių 1193,80 Eur dydžio delspinigių sumos priteisimo yra pasibaigęs.
  6. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl delspinigių dydžio nurodė, jog šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, o tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Sutartis ir jos 1 priedas patvirtinti šalių parašais, duomenų apie tai, jog atsakovė nesuprato sutarties, jos priedo sąlygų, nėra, sutartis, jos priedas pasirašyti laisva valia, t. y. šalys dėl netesybų taikymo buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią.
  7. Pažymėjo, jog dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų atsakovei suskaičiuotų delspinigių, dėl kurių reikalavimo nėra praleistas ieškinio senaties terminas, sumą sudaro tik 33,50 Eur. Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, todėl laisva valia pasirinkdama sutarties sąlygas dėl netesybų dydžio, atsakovė turėjo gerai suprasti statybos rangos sutarties reikšmę bei teisines pasekmes dėl jos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ir galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad šalių sutartas 0,1 procento netesybų dydis nėra neprotingai didelis, todėl nėra pagrindo mažinti priskaičiuotas netesybas.
  8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, tai, jog ginčo šalys yra pelno siekiantys privatūs juridiniai asmenys, ūkio subjektai, tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis įstatymo prasme yra komercinė sutartis, ieškovei iš atsakovės priteisė 40 Eur sumą išieškojimo išlaidoms kompensuoti.
  9. Pažymėjo, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „( - )“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį priteisti ieškovei UAB „( - )“ 33,50 Eur delspinigius ir priimti naują sprendimą – priteisti UAB „( - )“ naudai iš atsakovės UAB „( - )“ 1 227,30 Eur delspinigių, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog praleido ieškinio senaties terminą, ir nurodo, kad 2015-11-19 išrašyta delspinigių sąskaita Nr. 4 329,99 Eur sumai, 2016-01-26 delspinigių sąskaita Nr. 5 280,34 Eur sumai ir 2016-08-25 delspinigių sąskaita Nr. 6 719,83 Eur sumai (kuri bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinta iki 101,87 Eur) buvo išrašytos nepažeidus senaties termino, kaip tai nurodo ir fiksuoja teismas savo sprendime. Apeliantė teigia, kad išrašytos ieškovės sąskaitos buvo pateiktos atsakovės buhalterijai ir toks veiksmas sukuria tarp šalių skolą, kuri yra atvaizduojama kaip delspinigiai. Teigia, jog 2015-11-19 išrašius sąskaitą Nr. 4, 2016-01-26 išrašius sąskaitą Nr. 5 ir 2018-08-25 delspinigių sąskaitą Nr. 6 jau atsirado atsakovės įsiskolinimas ieškovei ir tokiam įsiskolinimui yra taikomas 10 metų senaties terminas, o ne sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas.
  3. Taip pat pažymi, jog išrašytos delspinigių sąskaitos Nr. 4, 5, 6 teisme atsakovės nebuvo ginčijamos ir tokiu pagrindu joms negalėjo būti taikomas senaties terminas, kaip tai bando taikyti Šilalės rajono apylinkės teismas. Teigia, jog teismas vienašališkai skaičiuodamas delspinigius sudaro pretekstą naikinti teisėtai ir pagrįstai išrašytas delspinigių skaičiavimo sąskaitas, tačiau šių išrašytų sąskaitų pagrįstumo ir teisingumo neginčija net pati atsakovė.
  4. Nurodo, jog įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais kaip asmens sužinojimas ar turėjimas sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.
  5. Paskutinė atsakovės UAB ., ( - )“ įsiskolinimo suma buvo sumokėta 2016‑10‑10 dieną, kurią savo sprendime nurodo ir teismas. Teigia, jog pagrindinė prievolė pagal 2014-12-30 sutartį buvo įvykdyta tik 2016-10-10 dieną ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Apeliantas nurodo, jog tik nuo paskutinio apmokėjimo momento suprato, kad atsakovė nesiruošia apmokėti išrašytų delspinigių sąskaitų, kuriose buvo apskaičiuoti delspinigiai, todėl sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo šios paskutinės atsiskaitymo dienos. Pažymi, jog šiuo atveju ieškovė ieškinį teismui dėl delspinigių priteisimo pateikė 2017-02-06 dieną, o tai reiškia, kad ieškiniui dėl delspinigių priteisimo negali būti taikomas senaties terminas, kaip tai savo sprendime nurodo Šilalės rajono apylinkės teismas.
  6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „( - )“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir 2017 m. balandžio 19 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  7. Nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teigia, jog ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė Šilalės rajono apylinkės teismas. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias įstatymų nuostatas (ieškovui to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
  8. Atsakovė pažymėjo, jog, ieškovės nuomone, išrašius sąskaitas dėl delspinigių turėtų įvykti tam tikrų transformacijų, dėl kurių delspinigiai taptų skola ir šios skolos ieškovė iš atsakovės galėtų reikalauti 10 metų skaičiuojant nuo sąskaitos dėl delspinigių išrašymo dienos. Mano, jog tai, kad ieškovė dėl priskaičiuotų delspinigių išrašė sąskaitas ir jas teikė atsakovei, nereiškia, jog delspinigiai, nurodyti ieškovės išrašytose sąskaitose, tapo tokia skola, kokia buvo atsakovės skola ieškovui už darbus. Teigia, jog prievolė mokėti delspinigius lieka išvestine prievole ir netampa pagrindine prievole dėl to, kad išrašoma delspinigių sąskaita.
  9. Atkreipia dėmesį, jog byloje kilo ginčas ne dėl laikotarpių, už kuriuos ieškovė skaičiavo delspinigius, o dėl to, ar ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui dėl delspinigių priteisimo pateikti. Mano, kad teisinės reikšmės šiai bylai neturi ir tai, kada ieškovė išrašė ir atsakovei pateikė delspinigių sąskaitas. Teigia, jog šiai bylai svarbu yra tai, kokiu laikotarpiu buvo skaičiuojami delspinigiai ir koks laikotarpis nuo delspinigių atsiradimo dienos praėjo iki ieškinio pateikimo dienos.
  10. Taip pat nurodė, jog apeliantė apeliaciniame skunde kalba apie tai, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai. Ieškovė pripažįsta, kad ieškinio senaties termino nenutraukia neveikimas (tylėjimas), tačiau ieškovė nenurodė jokių atsakovės veiksmų, kuriais atsakovė nutrauktų ieškinio dėl delspinigių priteisimo senaties terminą. Taip yra todėl, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie nutrauktų ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
  11. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovė neginčijo ieškovės išrašytų delspinigių sąskaitų, nereiškia, jog tokiose sąskaitose nurodyti delspinigiai tapo atsakovės skola, kurią ieškovė gali reikalauti priteisti per 10 metų nuo atitinkamų sąskaitų išrašymo. Delspinigiai, nurodyti ieškovės išrašytose delspinigių sąskaitose, liko delspinigiais ir ieškovė, norėdama delspinigius prisiteisti, privalėjo per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį dėl delspinigių priteisimo.
  12. Atsakovė teigia, jog kiekvienos ieškovės už darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrindu atsirado savarankiška atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove – apmokėti konkrečią PVM sąskaitą faktūrą. Šiuo atveju atsakovė privalėjo apmokėti ne vieną PVM sąskaitą faktūrą už darbus, o kelias tokias PVM sąskaitas faktūras. 2015 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005171, atsakovė galutinai apmokėjo 2015 m. lapkričio 27 dieną. Ieškovės išrašytą 2015 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005238, atsakovė apmokėjo 2016 m. kovo 14 d. Kaip matyti, minėtos sąskaitos buvo apmokėtos gerokai anksčiau nei per paskutinį pusmetį iki ieškovės ieškinio pateikimo. Taigi, ieškovė 2016 m. spalio 10 d. – paskutinės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dieną – sureikšmina vien dėl to, kad ši diena yra „patogiu atstumu“ nuo ieškinio pateikimo dienos (patenka į paskutinius 6 mėnesius iki 2017 m. vasario 6 d. ieškinio pateikimo dienos). Teigia, kad tokie faktai parodo, jog ieškovė vien subjektyviomis aplinkybių interpretacijomis mėgina įrodyti ieškinio senaties termino nepraleidimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
  4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus spręsdamas klausimą dėl sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino taikymo ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius.
  5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog praleido ieškinio senaties terminą, ir nurodo, kad 2015-11-19 išrašyta delspinigių sąskaita Nr. 4 329,99 Eur sumai, 2016-01-26 delspinigių sąskaita Nr. 5 280,34 Eur sumai ir 2016-08-25 delspinigių sąskaita Nr. 6 719,83 Eur sumai (kuri bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinta iki 101,87 Eur) buvo išrašytos nepažeidus senaties termino, kaip tai nurodo ir fiksuoja teismas savo sprendime. Apeliantė teigia, kad išrašytos ieškovės sąskaitos buvo pateiktos atsakovės buhalterijai ir toks veiksmas sukuria tarp šalių skolą, kuri yra atvaizduojama kaip delspinigiai. Teigia, jog 2015-11-19 išrašius sąskaitą Nr. 4, 2016-01-26 išrašius sąskaitą Nr. 5 ir 2018-08-25 delspinigių sąskaitą Nr. 6 jau atsirado atsakovės įsiskolinimas ieškovei ir tokiam įsiskolinimui yra taikomas 10 metų senaties terminas, o ne sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas.
  6. Nesutiktina su apeliantės (ieškovės) nuomone, kad išrašius sąskaitas dėl delspinigių, turėtų įvykti tam tikrų transformacijų, dėl kurių delspinigiai taptų skola ir šios skolos ieškovė iš atsakovės galėtų reikalauti 10 metų, skaičiuojant nuo sąskaitos delspinigiams išrašymo dienos. LR CK 1.124 str. numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau įstatymas atskirų rūšių reikalavimams nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (LR CK 1.125 str. 1, 2 d.). LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog delspinigiai nepriklausomai nuo to, ar jie nurodyti sąskaitoje, delspinigių apskaičiavimo pažymoje ar delspinigių lentelėje, įtrauktoje į ieškinį, lieka delspinigiais. Prievolė mokėti delspinigius lieka išvestine prievole ir netampa pagrindine prievole dėl to, kad išrašoma delspinigių sąskaita. Iš to išeina, kad reikalavimui dėl delspinigių, nurodytų delspinigių sąskaitoje, taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju taikant ieškinio senatį svarbu ne tai, kada buvo išrašyta delspinigių sąskaita, o tai, kada konkretūs delspinigiai atsirado.
  7. Taip pat nesutiktina su apeliantės motyvais, jog išrašytos delspinigių sąskaitos Nr. 4, 5, 6 teisme atsakovės nebuvo ginčijamos ir tokiu pagrindu joms negalėjo būti taikomas senaties terminas, kaip tai padarė Šilalės rajono apylinkės teismas. Pažymėtina, jog senaties terminą pirmosios instancijos teismas taikė ne ieškovės išrašytoms delspinigių sąskaitoms, o ieškovo reikalavimui priteisti delspinigius. LR CK 1.129 str. numato ieškinio senaties termino sustabdymo atvejus, o LR CK 1.130 str. numato atvejus, kada ieškinio senaties termino eiga nutrūksta. Nė vienas iš šių straipsnių nenumato, jog delspinigių sąskaitų išrašymas sustabdytų ar nutrauktų ieškinio senaties eigą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog delspinigių sąskaitų išrašymas nenutraukė sutrumpinto 6 mėnesių trukmės ieškinio senaties termino pateikti reikalavimą dėl atitinkamose sąskaitose nurodytų delspinigių priteisimo ir nepakeitė sutrumpinto 6 mėnesių trukmės ieškinio senaties termino į 10 metų ieškinio senaties terminą.
  8. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais kaip asmens sužinojimas ar turėjimas sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Paskutinė atsakovės UAB „ ( - )“ įsiskolinimo suma buvo apmokėta 2016‑10‑10 dieną, kurią savo sprendime nurodo ir pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog pagrindinė prievolė pagal 2014-12-30 sutartį buvo įvykdyta tik 2016-10-10 dieną ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas visiems delspinigių reikalavimams, nes tik tada ieškovė suprato, jog atsakovė nemokės apskaičiuotų delspinigių. Su šiais apeliantės išdėstytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
  9. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia terminą atsiskaityti. Kol sutartis yra neįvykdyta (neatlikti darbai, neatsiskaityta ir pan.), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už tą laiką, kol buvo vėluota įvykdyti darbus ar atlikti apmokėjimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi, t. y. užbaigiami darbai ar atliekamas apmokėjimas, tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar 6 mėnesius. Tais atvejais, kai sutartiniai įsipareigojimai per 6 mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už 6 paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).
  10. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pagal 2015 m. lapkričio 19 d. delspinigių apskaičiavimo sąskaitą Nr. 4 ieškovė prašė priteisti 329,99 Eur dydžio delspinigius pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAN-0005171. PVM sąskaita faktūra Nr. DAN-0005171 buvo išrašyta 2015-09-24 ir turėjo būti apmokėta iki 2015 m. spalio 24 d. Delspinigių apskaičiavimas atliktas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. iki tada, kai buvo visiškai atsiskaityta pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005171. Ieškinys dėl šių delspinigių priteisimo turėjo būti pareikštas per 6 mėnesius nuo atsiskaitymo dienos, t. y. iki 2016 m. balandžio 16 d., tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. vasario 6 d.
  11. Iš 2016 m. sausio 26 d. delspinigių apskaičiavimo sąskaitos Nr. 5 matyti, jog ieškovė reikalauja 178,48 Eur dydžio delspinigių sumos pagal sąskaitą faktūrą Nr. DAN-0005238. PVM sąskaita faktūra Nr. DAN-0005238 turėjo būti apmokėta iki 2015 m. lapkričio 25 d., todėl delspinigių apskaičiavimas atliktas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. sausio 25 d., t. y. iki tada, kai buvo visiškai atsiskaityta pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005238. Pagal šią sąskaitą faktūrą dėl delspinigių priteisimo ieškovė galėjo kreiptis į teismą iki 2016 m. liepos 26 d., t. y. per šešis mėnesius nuo jos apmokėjimo dienos.
  12. Kadangi PVM sąskaitose faktūrose Nr. DAN-0005171 ir Nr. DAN-0005238 buvo nurodytas terminas, iki kada jos turi būti apmokėtos, suėjus šiam terminui atsirado pagrindas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais skaičiuoti delspinigius. Pažymėtina, jog PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminą jose nurodė būtent pati ieškovė, todėl jai aiškiai buvo žinoma, iki kada jos turi būti apmokėtos. Suėjus šiam terminui ir laiku negavusi mokėjimo už atliktus darbus, ieškovė ir sužinojo bei suprato apie jos teisių pažeidimą, todėl yra nepagrįstas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog reikalavimams priteisti delspinigius pagal visas PVM sąskaitas faktūras 6 mėnesių ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo paskutinės sumos sumokėjimo, t. y. 2016-10-10. Kadangi kreipimosi į teismą dieną abi PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, tačiau skirtingu laiku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą nustatė, kada ji buvo apmokėta ir ar nuo tos dienos iki kreipimosi į teismą dienos nėra praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimams dėl 329,99 Eur dydžio delspinigių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DAN-0005171 ir 178,48 Eur dydžio delspinigių pagal sąskaitą faktūrą Nr. DAN-0005238 priteisimo pareikšti yra praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
  13. Pagal 2016 m. sausio 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. delspinigių apskaičiavimo sąskaitas Nr. 5 ir 6 ieškovė prašo priteisti 821,69 Eur delspinigius už pavėluotą 2015 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos faktūros, serija DAN, Nr. 0005307, apmokėjimą. Šį reikalavimą teismo posėdžio metu sumažino 101,87 Eur suma. PVM sąskaita faktūra, serija DAN, Nr. 0005307, turėjo būti apmokėta iki 2015 m. gruodžio 26 d. Iš delspinigių sąskaitų matyti, jog delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Šiuo nagrinėjamu atveju prašomi priteisti delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už laikotarpį iki 2016 m. spalio 10 d., kada atsakovė sumokėjo visą sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005307, o į teismą dėl delspinigių priteisimo ieškovė galėjo kreiptis per 6 mėnesių terminą nuo šios dienos, t. y. iki 2017-03-10. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 6 d., sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija DAN, Nr. 0005307, nėra praleistas. Tačiau, kadangi ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už laikotarpį nuo 2016-08-06 iki 2016-08-25, atsakovė mokėjimus atliko dalimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo 33,50 Eur delspinigius pagal šią sąskaitą.
  14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog Šilalės rajono apylinkės teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neteisingai interpretavo ieškovės išreikštą valią, ne iki galo ištyrė ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, prašymus, neatsižvelgė į visus nurodytus ginčo motyvus, pateiktus dokumentus, įrodymus. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
  1. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
  2. Atsakovė UAB „( - )“ byloje pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 635,25 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, jog į bylą yra pateikta 2017-08-01 suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, 2017-06-30 PVM sąskaita faktūra, serija ASAU, Nr. 0003223, sąskaitos išrašas, patvirtinantis įeinantį mokėjimą. Nustatyta, kad prašoma priteisti patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „( - )“, į. k. ( - ), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“, į. k. ( - ), 635,25 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai