Byla 2A-600-180/2015
Dėl sutartinių netesybų sumažinimo (trečiasis asmuo Vilniaus miesto sporto centras)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Siamas“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2843-603/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Siamas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sutartinių netesybų sumažinimo (trečiasis asmuo Vilniaus miesto sporto centras), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Siamas“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „CONSULTING ART“, o paminėto teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo BUAB „Siamas“ bankroto byloje buvo patvirtintas 641 855,59 Lt atsakovo finansinis reikalavimas. Be to, to paties teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4Ieškovas BUAB „Siamas“ ieškiniu prašė: 1) visiškai arba iš dalies atmesti atsakovo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimą priteisti iš ieškovo (hipotekos skolininko) 382 379,54 Lt delspinigių; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas teigė, kad laimėto valstybinio turto privatizavimo viešojo konkurso pagrindu, jis (ieškovas) su atsakovu 2007 m. kovo 9 d. sudarė sutartį Nr. 12-10-22 dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovo nuosavybėn pastatą – sporto mokyklą, pastatą – ūkio pastatą, ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą su vartais, asfalto dangą, šaligatvį), esančius ( - ) (toliau – privatizavimo objektas), o ieškovas įsipareigojo per ketverius einamųjų metų bei ketverius 2008 metų ketvirčius padengti likusią nesumokėtą privatizavimo objekto kainos dalį (toliau – Privatizavimo sutartis); Privatizavimo sutarties 7.2 punkte buvo įtvirtinta pirkėjo pareiga mokėti pardavėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtas įmokas (už kiekvieną uždelstą dieną). Ieškovo teigimu, užtikrinant jo įsipareigojimų atsakovui pagal Privatizavimo sutartį vykdymą, 2007 m. liepos 25 d. hipotekos lakštu Nr. 01120070020307 bei 2007 m. liepos 25 d. hipotekos lakštu Nr. 01220070020302 jis įkeitė atsakovo naudai privatizavimo objektą bei privatizavimo objektui eksploatuoti skirto 0,1667 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisę pagal 2007 m. birželio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. NO 172007-781. Pažymėjo, kad pagal susitarimą su atsakovu, 2007 m. balandžio 16 d. nuomos sutartimi trečiajam asmeniui Vilniaus miesto sporto centrui (ankstesnis pavadinimas – Vilniaus lengvosios atletikos mokykla) jis (ieškovas) išnuomojo privatizavimo objektą už simbolinį 15 Lt už kv. m nuomos mokestį iki bus parengtas žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos bus keičiama žemės sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis.

6Ieškovo įsitikinimu, detalusis žemės sklypo planas buvo patvirtintas 2009 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1027. Be to, ieškovas iki 2008 metų II ketvirčio laiku ir tinkamai vykdė savo piniginius įsipareigojimus pagal Privatizavimo sutartį, tačiau, trečiajam asmeniui atsisakius kompensuoti simbolinio dydžio žemės nuomos mokestį bei atsakovui apskritai atsisakius spręsti klausimą dėl privatizavimo objekto perdavimo (grąžinimo) iš trečiojo asmens valdymo, jis mokėjimus pagal Privatizavimo sutartį sustabdė. Atsakovas iniciavo teisminius procesus dėl minėtos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl jo naudai įkeisto turto išvaržymo, ieškovui neįvykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. I-908V/2010 iš ieškovo (hipotekos skolininko) išieškojo 630 759,59 Lt negrąžintos skolos, 11 096 Lt nesumokėtų palūkanų bei 382 379,54 Lt delspinigių, nukreipiant išieškojimą į kreditoriui įkeistą privatizavimo objektą sudarantį turtą.

7Bendra ginčo teisenos tvarka ginčydamas atsakovo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimą dėl nurodyto dydžio delspinigių išieškojimo, ieškovas pažymėjo, kad už privatizavimo objektą yra sumokėjęs daugiau kaip 70 proc. viso privatizavimo objekto kainos, todėl vien CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu mažintini atsakovo prašomi išieškoti delspinigiai. Ieškovas teigė, kad Privatizavimo sutartyje įtvirtintas 0,1 proc. dydžio netesybų dydis dėl jo pinginės prievolės neįvykdymo savaime yra per didelis, neatitinkantis teisminės praktikos, teisingumo bei protingumo principų. Pažymėjo, jog dėl specifinio ir griežto privatizavimo teisinių santykių reglamentavimo neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydį įtvirtinančios sutarties nuostatos ar su ja nesutikti. Be to, ieškinio reikalavimus grindė ir tuo, kad reikalavimui išieškoti netesybas atsakovas netaikė ieškininės senaties termino. Taip pat nurodė, jog iš faktiškai trečiojo asmens valdyto privatizavimo objekto negavo ekonominės naudos, o šiuo metu ieškovas yra bankrutavusi bendrovė, todėl ieškinio reikalavimų patenkinimas turėtų tiesioginės įtakos bendrovės kreditorių interesams ir galimybei patenkinti jų finansinius reikalavimus.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 t., 129-136 b. l.). Teigė, kad ieškovas neįrodė sutartinių netesybų mažinimo pagrindo – dalinis ginčo prievolės įvykdymas yra tik viena iš sąlygų netesybų sumažinimo institutui taikyti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl privatizavimo objekto išnuomojimo trečiajam asmeniui nėra reikšmingos šiam ginčui. Pažymėjo ir tai, kad jo, kaip kreditoriaus, teisė prašyti delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį nėra apribota. Atsakovo teigimu, ieškovui pažeidus Privatizavimo sutartį, buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. nustatytu laiku ieškovas nesumokėjo lėšų į biudžetą, dėl ko atitinkamai šios lėšos negalėjo būti panaudotos viešojo intereso tenkinimui, todėl pagrįsti ir teisėti ne tik sutartyje nustatytas delspinigių dydis, bet ir jų skaičiavimo terminas. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas negalėjo derėtis dėl delspinigių dydžio, negali būti traktuojama kaip pagrindas mažinti netesybas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad privatizavimo objektą ieškovas 2007 metais įsigijo už 2 117 914, 59 Lt, o bankroto administratorius jį pardavė tik už 449 000 Lt, t. y. akivaizdžiai už per mažą kainą, dėl ko visa apimtimi nebus padengtas ne tik ieškovo bankroto byloje teismo patvirtintas jo 641 855, 59 Lt hipoteka užtikrintas reikalavimas, bet ir pirmos bei kitų eilių kreditorių finansiniai reikalavimai.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo BUAB „Siamas“ ieškinį: 1) pripažino, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę į 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio delspinigių išieškojimą iš ieškovo BUAB „Siamas“ pagal 2007-03-09 sutartimi Nr. 12-10-22 prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą; 2) priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 424, 35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba (2 t., 156-160 b. l.).

11Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. kovo 4 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl skolos pagal Privatizavimo sutartį išieškojimo iš skolininko UAB ,,Siamas“, nurodydamas, kad atsakovo pagrindinė skola Vilniaus miesto savivaldybei sudaro 630 759,59 Lt. Skolininkas yra nesumokėjęs 11 096,00 Lt palūkanų ir jam apskaičiuota 382 379,54 Lt delspinigių. 2011m. kovo 9 d. hipotekos teisėjos nutartimi nurodytas sumas nuspręsta išieškoti iš skolininko.

12Teismas sprendė, kad reikalavimui dėl delspinigių taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Atsakovas paskaičiavęs vienos dienos 630,76 Lt delspinigių. Dėl šios sumos byloje ginčo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendra delspinigių suma už 6 mėnesius sudaro 114 798,32 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl delspinigių skaičiavimo termino pagrindimo viešuoju interesu, pažymėdamas, jog atsakovas, vykdydamas nekilnojamojo turto pardavimą, santykiuose su verslo subjektais, dalyvauja kaip komercinių santykių dalyvis, todėl atsakovui – viešajam juridiniam asmeniui, ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos taikomos tokia pat apimtimi kaip ir kitiems sutartinių santykių subjektams.

13Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui didesnę dalį – daugiau kaip 70 proc. sutarties pagrindinės sumos, yra savarankiškas pagrindas mažinti netesybas pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Teismas sprendė, kad nuo bendros negražintos skolos ir palūkanų sumos – 641 855,59 Lt, 2,3 procentus sudaro 14 798,32 Lt, todėl tokiu dydžiu sumažino atsakovo priskaičiuotus delspinigius bei pripažino atsakovo teisę į 100 000 Lt delspinigių išieškojimą (114 798,32 Lt – 14 798,32 Lt = 100 000 Lt). Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog toks sumažinimas yra didesnis nei patirti atsakovo nuostoliai, kurių pastarasis byloje neįrodinėjo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, susijusius su privatizavimo objekto perdavimu trečiajam asmeniui, kaip neturinčius reikšmės sprendžiamam klausimui dėl ginčo netesybų dydžio.

14Įvertinęs bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimą, byloje vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovas, trukmę bei vadovaudamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 424,35 Eur (1 465, 20 Lt) advokato atstovavimo išlaidų.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Siamas“ prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovas turi teisę į 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio delspinigių išieškojimą iš ieškovo už 2007 m. kovo 09 d. sutartimi Nr. 12-10-22 prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, ir pripažinti, jog atsakovas neturi teisės į netesybų iš ieškovo priteisimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovo reikalaujama delspinigių suma sudaro daugiau kaip 60 proc. pagrindinės prievolės dydžio, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą, dėl ko netesybų santykis su pagrindinės prievolės dydžiu yra vienas iš pagrindų, kuriuos teismas turėtų vertinti, spręsdamas dėl netesybų sumažinimo. Pagal Privatizavimo sutartį atsakovui buvo sumokėta daugiau kaip 70 procentų visos privatizavimo objekto kainos, todėl ši aplinkybė, kurią atsiliepime pripažino ir pats atsakovas, laikytina viena esminių, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.
  2. Įvertinus įvykdytos prievolės atsakovui mastą, prašomų priteisti netesybų dydį su neįvykdytos prievolės apimtimi, netesybų sumažinimas tik 14 798, 32 Lt suma nuo 114 798, 32 Lt laikytinas nepakankamai reikšmingu, neatitinkančiu CK 6. 73 straipsnio esmės. Juolab kad teismas nepagrindė mažintinos delspinigių sumos dydžio paskaičiavimo, t. y. nenurodė, kokiu būdu buvo pasirinkta būtent 2,3 proc. dydžio sumažinimo suma nuo neįvykdytos prievolės apimties.
  3. Atsakovas šioje byloje neįrodė ir net nesiekė įrodinėti savo patirtų nuostolių, tai konstatavo ir teismas, tačiau šiuo pagrindu be pagrindo nesumažino atsakovo naudai priteistinų netesybų.
  4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo bei nevertino Privatizavimo sutartyje įtvirtintos 0,1 proc. dydžio delspinigių normos, t. y. nesprendė šio delspinigių dydžio taikymo sąžiningumo ir protingumo aspektu, tačiau byloje buvo įrodinėjama, kad tokio dydžio delspinigius, kaip pernelyg didelius ir nesąžiningus, yra pripažinusi kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog, kilus ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija. Taigi teismas turėjo vertinti, ar 0,1 proc. dydžio delspinigiai, atitinkantys 36,5 proc. delspinigių dydį per metus, nėra pernelyg dideli su kreditoriais siekiančiai atsiskaityti įmonei.
  5. Teismas nepasisakė dėl ieškovo, kaip bankrutavusios įmonės, teisinio statuso bei nenagrinėjo šios bylos viešojo intereso gynimo kontekste.

18Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, t. y. visiškai atmesti ieškovo reikalavimus; 2) netenkinus pirmojo atsakovo prašymo – pakeisti paminėtą teismo sprendimą, nurodant sumažintą, pagrįstą, protingą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, dydį.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei neatsižvelgė į nagrinėtinos situacijos specifiką – ieškovas kiekvieną dieną pažeidinėjo prievolę mokėti už netinkamą sutarties vykdymą priskaičiuotus delspinigius, todėl yra pagrindas taikyti CK 1. 127 straipsnio 5 dalį. Ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. į savivaldybės biudžetą nebuvo surinktos lėšos, kurios naudojamos viešo intereso tenkinimui, todėl konstatuotina, jog reikalaujama priteisti 382 379, 54 Lt delspinigių suma yra pagrįsta ir teisėta.
  2. Apygardos teismas netinkamai taikė netesybas ir jų mažinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu apskaičiavo 2,3 proc. sumą, kuria buvo sumažinta priteisti delspinigiai. Taip pat teismas neatsižvelgė bei neįvertino ginčo santykių specifikos, t. y. aplinkybės, kad 0, 1 proc. dydžio delspinigiai buvo nustatyti teisės aktu. Be to, ieškovas – juridinis asmuo bei verslo subjektas, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis, sudaryti sutartis, ar ne, - sudarydamas Privatizavimo sutartį, išreiškė savo valią, sutiko su 0,1 proc. dydžio netesybomis, kurios gali būti sumažintos tik išimtiniais atvejais.
  3. Teismui pritaikius senatį ir nustačius, jog delspinigių suma už 6 mėnesius yra 114 798,32 Lt, be pagrindo remiamasi pirminio reikalavimo dydžiu (641 855,59 Lt), sprendžiant dėl delspinigių dydžio mažinimo. Delspinigių suma sudaro 18,2 proc. nuo pagrindinio įsiskolinimo sumos ir tai yra pagrįstas, protingas bei neginčytinas delspinigių dydis.
  4. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, patvirtinančių, kad Privatizavimo sutartyje nustatyti delspinigiai yra pagrįsti ir būtini užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Atsakovo bankroto administratorius privatizavimo objektą pardavė trečiajam asmeniui UAB „Moblita“ už 449 000 Lt, nors šis nekilnojamasis turtas ieškovo buvo įsigytas už daugiau kaip 2 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka užtikrintas teismo patvirtintas atsakovo finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje – 641 855, 59 Lt, iš lėšų, gautų už parduotą turtą nebus padengti nei pirmos, nei kitų eilių ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai, inicijuotas ginčas dėl BUAB „Siamas“ ir UAB „Moblita“ 2013 m. liepos 8 d. pasirašytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo.
  5. Net ir užtikrinus skolos grąžinimo įkeitimu, atsakovas patiria ir patirs reikšmingo dydžio nuostolius, todėl konstatuoti, kad Privatizavimo sutartyje nustatytas delspinigių dydis turi būti mažinamas, nėra pagrindo, o teismo teiginys, jog atsakovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtus nuostolius dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo, yra nepagrįstas.
  6. Priteisdamas ieškovui iš atsakovo 424,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas tik formaliai nurodė Rekomendacijų nuostatas, tačiau nepateikė nei suteiktų paslaugų detalizacijos, nei paskaičiavimų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad klausimas dėl ginčo netesybų sumažinimo jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2289-275/2012 (Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2A-1129/2013, panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o kasacinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014, dėl netinkamai ieškovo pasirinkto atsakovo, panaikino teismų sprendimus bei perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui), todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui maksimalias sumas už suteiktą teisinę pagalbą, rengiant pakartotinį analogišką ieškinį bei dalyvaujant jau nagrinėto ginčo teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 2 p.). Be to, teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles, nes, ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo naudai galėjo būti priteista tik 74 proc. pastarojo patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

20Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o ieškovo skundą patenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas (2 t., 190-195 b. l.). Nurodo šiuos argumentus:

  1. Sisteminė CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir CK 1. 127 straipsnio 5 dalies analizė bei kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad atsakovas ieškinio senaties terminą šioje byloje skaičiuoja netinkamai ir teisiškai nepagrįstai. Be to, nei viena teisės norma nenustato, kad savivaldybei, kaip subjektui, reiškiant reikalavimus, kylančius iš privatizavimo teisinių santykių, įskaitant ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo, netaikytinas ieškinio senaties terminas.
  2. Pagal teismų praktiką pripažinta, kad teisinga, protinga bei sąžininga sumažinti priteistinų netesybų sumą proporcingai pirkėjo (ar skolininko) įvykdytai pagrindinės prievolės daliai. Kadangi šiuo atveju buvo įvykdyta 70 proc. pagrindinio reikalavimo, tai vien šiuo pagrindu atsakovo naudai priteistinos netesybos – 114 798, 32 Lt, turėtų būti mažinamos bent 70 proc. apimtimi.
  3. Skundo argumentais dėl Privatizavimo sutartyje nustatyto delspinigių dydžio atsakovas apeliuoja į aplinkybę, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip lemiančios netesybų sumažinimą. Tokiu būdu atsakovas tiesiog apsunkina bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą, klaidindamas bylą nagrinėjantį teismą dėl apygardos teismo vertintų ir nevertintų aplinkybių.
  4. Atsakovo argumentai dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėtinos bylos dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo atmestini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla.
  5. Ieškovas prašė teismo priteisti 938,37 Eur (3 240 Lt) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taigi teismas itin didele apimtimi (daugiau kaip 50 proc.) sumažino iš atsakovo priteistinas atstovavimo išlaidas. Materialinio reikalavimo nagrinėjimas iš naujo pirmosios instancijos teisme nesudaro pagrindo ieškovui nesinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ar į civilinio ieškinio parengimą žvelgti atmestinai. Nagrinėjant ginčą pakartotinai buvo pateiktas patikslintas ieškinys, jame išdėstytos naujos aplinkybės, taip pat buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, ieškovo atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės. Tai, kad byla nagrinėjama antrą kartą, nesudaro pagrindo ją vertinti kaip visiškai elementaria ir nesudėtinga.

21Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad apygardos teismas skundžiame sprendime nenurodė, kokiu pagrindu skaičiuojama 2,3 proc. suma, kuria buvo sumažinti delspinigiai. Be to, teismas neatsižvelgė į ginčo santykių specifiką bei teisės norminiame akte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio mėn. 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai; toliau – Nuostatai) imperatyviai įtvirtintą 0,1 proc. delspinigių dydį, o tai sudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, yra neteisėta, todėl keistina ir ieškinys atmestinas.
  2. Teismui pritaikius 6 mėnesių ieškinio senatį, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo sudaro 60,62 proc. pagrindinio reikalavimo; delspinigių suma, apskaičiuota, pritaikius senatį, sudaro 18,2 proc. pagrindinio įsiskolinimo sumos.
  3. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką, kuri, jo įsitikinimu, pagrindžia būtinumą mažinti teisės aktais nustatytą delspinigių dydį, tačiau pažymėtina, kad ieškovo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje buvo sprendžiami netesybų mažinimo klausimai ginčuose tarp privačių subjektų, todėl ieškovo skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliaciniai skundai netenkintini.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

25Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų sumažinimo.

26Dėl ieškinio senaties taikymo

27Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas; CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

29Bylos duomenimis, ieškovas su atsakovu 2007 m. kovo 9 d. sudarė Privatizavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovo nuosavybėn Privatizavimo objektą, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu šioje sutartyje nustatyta tvarka (1 t., 11-15 b. l.). Ieškovo įsipareigojimų atsakovui pagal Privatizavimo sutartį vykdymas 2007 m. liepos 25 d. buvo užtikrintas hipoteka, o, ieškovui neįvykdžius dalies įsipareigojimų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. I-908V/2010 buvo nuspręsta išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 630 759,59 Lt negrąžintos skolos, 11 096 Lt nesumokėtų palūkanų bei 382 379,54 Lt delspinigių, nukreipiant išieškojimą į atsakovui (kreditoriui) įkeistą Privatizavimo objektą sudarantį turtą. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Privatizavimo sutarties 7.2. punkte buvo įtvirtinta ieškovo (pirkėjo) pareiga sumokėti atsakovui (pardavėjui) 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo skola atsakovui pagal paminėtą sutartį sudaro 630 759, 59 Lt, o atsakovo paskaičiuoti delspinigiai – 382 379,54 Lt (630,76 Lt už vieną uždelstą dieną). Iš hipotekos teisėjo nutarties sprendžiama, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteisti delspinigiai už 606 dienas (382 379,54 Lt/630,76 Lt).

30Paminėta, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, delspinigius skaičiuojant už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovui prašant, teisėtai ir pagrįstai pritaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo, konstatuodamas, kad delspinigių suma už 6 mėnesius sudaro 114 798,32 Lt, nors ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, truko ilgiau nei šešis mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 5 d.). Be to, neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo dėl to, jog, pritaikius ieškinio senatį, būtų pažeistas viešasis interesas, į savivaldybės biudžetą surinkus mažiau lėšų, reikalingų viešojo intereso tenkinimui. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato išimčių dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo, tarp jų ir galimybės netaikyti ieškinio senaties termino dėl to, jog asmens, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, veikla susijusi su viešo intereso tenkinimu. Priešingai, civiliniuose santykiuose savivaldybė dalyvauja kaip lygiateisė šių santykių dalyvė (CK 1.2 str. 1 d.).

31Dėl netesybų sumažinimo

32Pagal įstatymą, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

34Be to, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, bei įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis, ar abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas); tačiau teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

35Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl netesybų sumažinimo, išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pagal Privatizavimo sutartį turėjęs sumokėti iš viso 2 117 914,59 Lt, atsakovui yra pervedęs 1 487 155,01 Lt, t. y. sumokėjęs 70 proc. Privatizavimo objekto kainos, todėl apygardos teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo sumažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), tačiau pažymėtina, kad Privatizavimo sutartis buvo sudaryta, ieškovui laimėjus valstybinio turto privatizavimo viešąjį konkursą, o pagal Privatizavimo sutarties sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio mėn. 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 49 punktą (2005 m. rugsėjo 13 d. redakcija), sudarant privatizuojamo savivaldybės turto pirkimo–pardavimo sutartį, numatyta sąlyga, jog už laiku nesumokėtą eilinį įnašą ar palūkanas pirkėjas privalo sumokėti atitinkamai į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą ar savivaldybės specialiąją sąskaitą delspinigius – 0,1 procento laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kuri ir buvo nustatyta Privatizavimo sutarties 7.2 punkte. Taigi atsakovo paskaičiuotų delspinigių dydis buvo nustatytas teisės aktu ir dėl to neturėjo būti deramasi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismui pritaikius ieškinio senatį, atsakovo paskaičiuotų ieškovui delspinigių dydis sudaro 114 798,32, t. y. 18 proc. ieškovo atsakovui nesumokėtos skolos (630 759, 59 Lt). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino išieškotinų delspinigių dydį iki 28 962 Eur (100 000 Lt). Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CK 1.5 str.). Visiškai atmesti atsakovo reikalavimą dėl ieškovo mokėtinų delspinigių nėr pagrindo.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

38Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą bei ieškovo atstovo (advokato) darbo sąnaudas, turėjo pagrindo priteisti iš atsakovo 74 proc. ieškovo turėtų išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

39Bylos duomenimis, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 573 Eur (1 980 Lt) išlaidų už advokato pagalbą, parengiant patikslintą ieškinį, rašytinį paaiškinimą ir dalyvaujant teismo posėdyje (2 t., 116-123, 141-147, 149-152 b. l.), kurios neviršija Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2 p., 8.17 p., 8.18 p.), o šių aplinkybių nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog byla buvo išnagrinėta pakartotinai pagal faktiškai analogišką ieškinį, koks buvo pateiktas pirmą kartą nagrinėjant bylą apygardos teisme. Juolab kad bylą nagrinėjant pirmą kartą, ieškovas neprašė priteisti advokato atstovavimo išlaidų nei pirmosios, nei apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

40Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliantų apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str.).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo... 4. Ieškovas BUAB „Siamas“ ieškiniu prašė: 1) visiškai arba iš dalies... 5. Ieškovas teigė, kad laimėto valstybinio turto privatizavimo viešojo... 6. Ieškovo įsitikinimu, detalusis žemės sklypo planas buvo patvirtintas 2009... 7. Bendra ginčo teisenos tvarka ginčydamas atsakovo (hipotekos kreditoriaus)... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė jį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu iš dalies patenkino... 11. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. kovo 4 d.... 12. Teismas sprendė, kad reikalavimui dėl delspinigių taikytinas sutrumpintas... 13. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui... 14. Įvertinęs bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimą, byloje... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Siamas“ prašo: 1) pakeisti Vilniaus... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    18. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo: 1) pakeisti... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas... 20. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o... 21. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų sumažinimo.... 26. Dėl ieškinio senaties taikymo... 27. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ieškiniams dėl netesybų... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad reikalavimams... 29. Bylos duomenimis, ieškovas su atsakovu 2007 m. kovo 9 d. sudarė Privatizavimo... 30. Paminėta, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas... 31. Dėl netesybų sumažinimo... 32. Pagal įstatymą, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas,... 34. Be to, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl... 35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 37. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 38. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinys... 39. Bylos duomenimis, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 573 Eur (1 980... 40. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 42. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....