Byla I-2936-168/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. A. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir L. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai R. A. ir L. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos (toliau – ir Peticijų komisija) sprendimą, kuriuo jų skundas neteiktas nagrinėti Seimui Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo (toliau – ir Peticijų įstatymas) ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-1408 (toliau – ir Nuostatai), numatyta tvarka ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – ir Seimas) išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl jų 2012 m. vasario 27 d. skundo.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų R. A. ir L. S. skundą nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu.

7Teismas, įvertinęs Peticijų įstatymo, Nuostatų, Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, padarė išvadą, kad Peticijų komisija yra sudaroma iš Seimo narių, kurie, būdami Peticijų komisijos nariais, įgyja papildomų funkcijų, susijusių su darbu komisijoje. Peticijų komisijos veikla apima ir skundų dėl kreipimosi nepripažinimo peticija nagrinėjimą. Teisinis bylos aplinkybių vertinimas, teismo įsitikinimu, rodo, kad šiuo atveju būtų tiriama Seimo veikla, kadangi Seimo narių veikla, kylanti iš jiems suteiktų įgalinimų, apima Seimo veiklą. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką ir numato, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Kadangi, teismo vertinimu, Peticijų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o jai suteikti įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos, tai administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčų.

8III.

9Pareiškėjai R. A. ir L. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės.

10Paaiškina, kad Peticijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nesuteikia Peticijų komisijai jokių teisių ir pareigų. Peticijų komisijos pirmininkė privalėjo artimiausiame Seimo posėdyje supažindinti Seimą su pareiškėjų 2012 m. vasario 27 d. skundu dėl Peticijų komisijos 2012 m. vasario 6 d. sprendimo.

11Atsakovai Seimas ir Peticijų komisija prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

12Atsiliepimuose pažymi, kad Peticijų komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl administraciniai teismai negali nagrinėti ginčų dėl Peticijų komisijos sprendimų.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Nustatyta, kad pareiškėjai, nesutikdami su Peticijų komisijos 2012 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. S-2012-874 nepripažinti jų 2012 m. sausio 17 d. kreipimosi peticija ir atsisakyti priimti peticiją nagrinėti, vadovaudamiesi Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad toks sprendimas gali būti apskųstas Seimui, 2012 m. vasario 27 d. pateikė skundą Seimui. Peticijų komisija 2012 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-2012-1915 informavo pareiškėjus, kad jos 2012 m. kovo 13 d. posėdyje buvo nuspręsta neteikti 2012 m. vasario 27 d. skundo nagrinėti Seimui. Dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą.

17Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), vertindamas Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2006 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, jog teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria įtvirtinta, jog asmuo, manantis, kad Seimo, savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti nėra grindžiamas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nėra nustatyti Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose, negali tokio sprendimo apskųsti teismui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 ir 3 dalims.

18Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

19Taigi atsižvelgdama į tai, kad Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai, bei vadovaudamasi ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, tiesiogiai nurodančiu, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, pripažinęs, jog Seimo Peticijų komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai nepatenka į administracinių teismų kompetencijos ribas, privalėjo nustatyti, kokia tvarka taikytina pareiškėjų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui ir perduoti bylą ja nagrinėti. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 3 dalį, kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija.

20Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ normas ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir L. S. skundą, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Pareiškėjų R. A. ir L. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai