Byla A-858-1328-13
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos, ir Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos, ir Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-7) prašydamas:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2012-1920;

62) įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. peticiją ir pagal ją imtis visų įstatymų numatytų priemonių;

73) priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

8Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2011 m. gruodžio 9 d. pateikė atsakovui peticiją dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių tarnybų veiklos trūkumų, taip pat dėl Lietuvos Respublikos advokatūros ir atskirų valstybės tarnautojų veiklos. Atsakovas 2011 m. gruodžio 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. 250-P-20 atsisakė peržiūrėti pareiškėjo peticiją, nes ši neatitiko keliamų reikalavimų, šiuos motyvus jis išdėstė 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. S-2011/11362.

9Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 29 d. pateikė nesutikimą su išdėstyta Komisijos nuomone, tačiau Komisija 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-2012-550 vėl atsisakė priimti jo peticiją ir ją nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas 2012 m. vasario 9 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Komisiją, nurodydamas papildomus argumentus bei tai, kad prie jo peticijos prisideda 18 žmonių grupė, tačiau Komisija skundžiamu sprendimu anksčiau pareiškėjui išdėstytais motyvais vėl atsisakė priimti peticiją, nes ji neatitiko Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo (toliau – ir Peticijų įstatymas) nustatytų reikalavimų, t. y. buvo nepasirašyta ir pagal savo esmę buvo ne peticija, o valstybės įstaigų ir pareigūnų darbo kritika.

10Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nėra pagrįstas teisės normomis, neatsako į iškeltą klausimą, yra formalus, taip pat nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Atsakovas neišvertė pareiškėjo peticijos į valstybinę kalbą, todėl galima numanyti, kad jis nesuprato dokumento turinio ir prasmės.

11Pabrėžė, jog dėl nuolatinio atsakovo neveikimo pareiškėjas patyrė materialinę ir nematerialinę žalą. Moralinė žala atsirado dėl nuolatinės psichologinės įtampos ir negalėjimo panaikinti neteisėtus įgaliojimus. Materialinę žalą sudaro pareiškėjo patirti nuostoliai dėl šio, nuo 2007 metais, neišspręsto ginčo.

12Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisija, taip pat atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 39-45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsakovas paaiškino, jog jis priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo peticijos, kadangi ji neatitiko Peticijų įstatymo nustatytų reikalavimų kreipimosi (peticijos) formai ir turiniui: nebuvo nurodytas asmens kodas, tekstas išdėstytas neaiškiai ir nesuprantamai, peticijoje suformuluoti prašymai nereikalavo keisti, papildyti, priimti naują teisės aktą ar jau galiojantį teisės aktą pripažinti netekusiu galios. Pareiškėjas prašė pakviesti jį į Komisijos posėdį nagrinėjant jo „apeliaciją“, kad jis galėtų pateikti reikalingus įrodymus ir paaiškinimus jo peticijoje pateiktais klausimais; prašė iš atsakovų (atsakovais jis nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas ir Lietuvos advokatūrą) paprašyti visų dokumentų peticijoje nurodytais faktais, taip pat išversti į lietuvių kalbą jo peticijos dalį, kuri parašyta rusiškai. Tekste buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir išsireiškimai. Pagrindinį dėmesį pareiškėjas skyrė Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų vadovų ir darbuotojų, Lietuvos advokatūros darbo kritikai, t. y. pareiškėjas įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą piliečių teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o ne Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą piliečių peticijos teisę.

14Nurodė, jog Komisija nesprendė pareiškėjo „peticijos“, papildomos informacijos ar prašymo pripažinimo peticija klausimo, jos nepriėmė nagrinėti, todėl nagrinėti iš esmės jos negalėjo. Komisijos sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija pagal Peticijų įstatymo 10 straipsnį galima skųsti tik Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas). Pareiškėjas savo konstitucinę peticijos teisę gali įgyvendinti laisvai ir nevaržomai, tačiau tai padaryti jis gali tik tinkamai parašęs ir pateikęs savo kreipimąsi.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (b. l. 108-110) pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Komisijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2012-1920 ir įpareigojo Komisiją atsakyti į V. S. 2011 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi (peticiją), kitos pareiškėjo skundo dalies teismas netenkino.

17Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas Seimo kanceliarijai 2011 m. gruodžio 21 d. pateikė 2011 m. gruodžio 9 d. peticiją, kurią Komisija 2012 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. S-2012-1920 atsisakė priimti kaip paduotą nesilaikant Peticijų įstatymo nustatytų reikalavimų.

18Teismas, pasisakydamas dėl administracinės bylos esmės, pabrėžė, jog pagal Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį sprendimas atsisakyti tenkinti skundą, priimtas pareiškėjui nustatyta tvarka apskundus Komisijos sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti, yra galutinis ir neskundžiamas., tačiau ši nuostata ta apimtimi, kad asmuo tokio sprendimo negali apskųsti teismui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 26 d. nutarimu yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2, 3 dalims, todėl negali būti taikoma.

19Teismas nurodė, jog, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-2012-1920, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo peticiją, nustatyta, kad pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. peticija surašyta iš esmės ne valstybine – rusų – kalba. Pažymėjo, jog VAĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad administracinės procedūros kalba yra valstybinė lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.1 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai turi būti parašyti valstybine kalba, ši nuostata netaikoma prašymams, siunčiamiems paštu; 22 punktas nustato, kad paštu gauto nevalstybine kalba parašyto prašymo visą tekstą į lietuvių kalbą išsiverčia institucija, kuriai pagal kompetenciją priklauso jį nagrinėti. VAĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena viešojo administravimo institucija privalo priimti asmenų prašymus ir juos nagrinėti pagal savo kompetenciją. Remdamasis šiomis teisės aktų nuostatomis teismas sprendė, kad asmenų prašymus, surašytus ne valstybine kalba, turi išsiversti ta institucija, kuri kompetentinga nagrinėti skundą.

20Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad Komisija, gavusi ne valstybine kalba surašytą pareiškėjo peticiją, savo iniciatyva pati išsivertė ją į lietuvių kalbą ar įpareigojo pareiškėją pateikti jos vertimą iš rusų kalbos į lietuvių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ginčijamas atsakovo 2012 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. S-2012-1920 dėl pareiškėjo pateiktos peticijos buvo surašytas pažeidžiant nurodytą skundų nagrinėjimo tvarką ir taisykles, nesilaikant VAĮ 32 straipsnyje nustatytų administracinės procedūros kalbos reikalavimų. Toks faktas teismui kėlė pagrįstų abejonių, ar valstybės institucija galėjo susipažinti ir tinkamai išanalizuoti dokumento turinį. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamo procesinio sprendimo pagrįstumą. Teismas nurodė, kad atsakovo 2012 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. S-2012-1920 priimtas pažeidžiant procesinių sprendimų priėmimo tvarką, todėl yra naikinamas, o pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. peticijos priėmimo ir nagrinėjimo klausimas perduodamas Komisijai nagrinėti iš naujo.

21Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti atsakovo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2012-1920. Šio reikalavimo priėmimo ir nagrinėjimo klausimas perduotas atsakovui nagrinėti iš naujo, todėl neišsprendus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo dėl valstybės institucijos priimto sprendimo teisėtumo, teismas negali pasisakyti, ar pareiškėjui buvo padaryta žala dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo, t. y. neišsprendus pareiškėjo materialinio reikalavimo iš esmės negali būti nagrinėjamas jo reikalavimas dėl galimai patirtos žalos atlyginimo. Atitinkamai, teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 1 000 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

22III.

23Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisija, taip pat atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (b. l. 115-124) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo dalį dėl Komisijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimo

24Nr. S-2012-1920 panaikinimo ir įpareigojimo Komisiją atsakyti į V. S. 2011 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi (peticiją) panaikinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

25Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą.

26Papildomai pažymima, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. nutarime pripažino, kad Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas” ta apimtimi, kuria įtvirtinta, jog asmuo, manantis, kad Seimo, savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti nėra grindžiamas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nėra nustatyti Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose, negali tokio sprendimo apskųsti teismui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 ir 3 dalims. Taigi Konstitucinis Teismas pripažino, jog asmuo, manantis, kad ne Komisijos, o Seimo sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl Komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti negali tokio sprendimo apskųsti teismui, prieštarauja Konstitucijai. Tai patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje

27Nr. I-2936-168/2012.

28Atsakovas remiasi Peticijų įstatymo 4 straipsniu ir nurodo, kad Peticijų įstatymas numato galimybę ištaisyti kreipimąsi tik tada, jei yra nenurodytas pareiškėjo vardas, pavardė ir jis nėra pasirašytas. Patikslinti ar papildyti kreipimąsi pareiškėjams teisė nesuteikta.

29Remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimu ir nurodo, jog pareiškėjas peticijoje pagrindinį dėmesį skyrė Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų vadovų ir darbuotojų, Lietuvos advokatūros darbo kritikai, t. y. pareiškėjas įgyvendino Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą piliečių teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o ne Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teisę. Komisija detaliai pareiškėjui paaiškino, kad kreipimąsi (peticiją) reikia parašyti laikantis Peticijų įstatymo nustatytų kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimų, tačiau pareiškėjas neatsižvelgė į Komisijos prašymus tinkamai parašyti ir pateikti kreipimąsi.

30Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus dėl V. S. vadinamosios „peticijos” vertimo į lietuvių kalbą. Pabrėžia, jog Komisija nepriėmė sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo „peticiją”, be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal Peticijų įstatymą Komisija skundų, pareiškimų ir pasiūlymų nenagrinėja. Apie tai V. S. buvo informuotas Komisijos 2012 m. kovo 14 raštu Nr. S-2012-1920. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad Peticijų įstatymas nenumato galimybės prie kreipimųsi pridėti prie jos prisijungsiančių asmenų prašymus ir pasiūlymus, jeigu tokie bus gauti, kad kreipimaisi (peticijos) turi būti parašyti ir pateikti Peticijų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus negalima tapatinti su Konstitucijoje įtvirtinta piliečių peticijos teise.

31Pažymi, kad Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos piliečiams laiduojama peticijos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Peticijų įstatymas, kurio 12 straipsnyje nustatyta, kad Seimui pateiktos peticijos nagrinėjamos šio įstatymo, Seimo statuto ir Peticijų komisijos nuostatų nustatyta tvarka. Taigi nurodytas baigtinis sąrašas teisės aktų. Pažymi, jog Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 patvirtintų Asmenų prašymų ir iš institucijų gautų raštų registravimo, nagrinėjimo, asmenų priėmimo ir jų aptarnavimo Seimo kanceliarijoje taisyklių (toliau – ir Asmenų prašymų ir iš institucijų gautų raštų registravimo, nagrinėjimo, asmenų priėmimo ir jų aptarnavimo Seimo kanceliarijoje taisyklės) 3 punkte taip pat pažymėta, kad peticijos nagrinėjamos vadovaujantis Peticijų įstatymu. Atitinkamai, VAĮ ir Taisyklės nėra taikomos. Be to, šie teisės aktai reglamentuoja prašymų (kurių Komisijos nenagrinėja), o ne kreipimųsi (peticijų) nagrinėjimo taisykles, todėl jos negali būti taikomos įgyvendinant Konstitucijos laiduojamos peticijos teisę.

32Atsakovas pabrėžia jog XI Seimo kadencijos Komisijos nariai gerai ir puikiai mokėjo rusų kalbą, jie žodžiu išsivertė V. S. „peticiją” prašymą, papildomą informaciją, Komisijos pirmininkė D. B. Komisijos posėdžiuose supažindindavo Komisijos narius su minėtais jo laiškais, citavo atskiras jų dalis, rusų kalba buvo bendrauta ir su pačiu pareiškėju, todėl teismo argumentas, kad Komisijos nariai negalėjo tinkamai išanalizuoti dokumento turinį, yra nepagrįstas.

33Pabrėžia, jog į visus V. S. laiškus buvo atsakyta Komisijos 2011 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. S-2012-11362, 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-2012-550, 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-2012-990, 2012 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-2012-1194, 2012 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-2012-1920, 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S-2012-3 7 97. Be to, pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. „peticija” nebuvo kreipimasis ir jos Komisija nepripažino peticija.

34Atsakovas pažymi, jog pagal Seimo statuto 80 straipsnio 1, 3, 4 dalis Seime sudaroma nuolat veikianti Komisija. Komisija nagrinėja Seimui adresuotas Lietuvos Respublikos piliečių peticijas. Nurodo, jog 1999 m. lapkričio 11 d. XI Seimo kadencijos Komisija, sudaryta Seimo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. XI-13 ir vadovaujama Seimo narės D. B., dirbo iki 2012 m. lapkričio 15 d. 2012 m. lapkričio 27 d. Seimo nutarimu Nr. 24 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos sudarymo” buvo sudaryta naujos Seimo kadencijos Komisija iš aštuonių Seimo narių. 2012 m. gruodžio 4 d. Seimo nutarimu Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” Komisijos pirmininku buvo paskirtas P. Č., o jo pavaduotoja – V. M. Č.. Atsakovas nurodo, jog Komisija yra sudaryta iš Seimo narių, kurie įgyja papildomų funkcijų, susijusių su darbu Komisijoje. Komisijos nariai sprendžia visus klausimus, susijusius su peticijos teisės įgyvendinimu, t. y. ar pareiškėjas kreipiasi su kreipimusi (peticija); ar kreipimasis atitinka formalius kreipimosi (peticijos) formos ir turinio reikalavimus, ar pareiškėjas laikosi kreipimosi (peticijos) padavimo tvarkos ir kt. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, VAĮ 2 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog Komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, jai suteikti įgaliojimai, atsirandantys iš Seimo veiklos, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčų (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2936-168/2012, 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2957-331/2012).

35Pažymi, jog pareiškėjo reikalavimai, pirmosios instancijos teismo sprendimas gali prieštarauti Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Pabrėžia, jog nustačius teisę teismui skųsti Seimo ar Seimo komitetų, komisijų priimtus sprendimus būtų paneigtos Konstitucijos nuostatos, kad Seimo nariai atlikdami savo pareigas vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi mandatų ir leistų manyti, kad teismai gali įpareigoti Seimą, t. y. Seimo narius, pakeisti savo sprendimus (Konstitucijos 59 str. 4 d.).

36Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendime tarp atsakovų mini Lietuvos valstybę, atstovaujamą Komisijos. Tačiau Komisija, vadovaujantis Seimo statuto nuostatomis, veikia ne kaip valstybės, o kaip Seimo struktūrinis padalinys. Pažymi, jog paprastai analogiškose bylose administraciniai teismai kartu su Komisija atsakovu į bylą įtraukia ne valstybę, o Seimą (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-2936-168/2012).

37Pareiškėjas V. S. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 183) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, todėl negali visiškai susipažinti su apeliaciniu skundu. Pareiškėjas pažymi, jog VAĮ, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (toliau – ir Valstybinės kalbos įstatymas) įpareigoja tarnautojus daryti jų gaunamų skundų vertimą į valstybinę kalbą.

39Nurodo, jog peticijos aktualumas neprarado esmės, nes visi joje nurodyti pažeidimai tęsiasi ir šiuo metu ir asmenys, nukentėję nuo peticijoje nurodytų institucijų veiklos, nori ginti savo teises teismuose. Atsakovo nurodymas, jog peticijoje yra negražių žodžių apie biurokratus, nekeičia peticijos esmės. Pareiškėjo teigimu, atsakovas ignoruoja aplinkybę, jog peticiją palaikė daug prie jos prisijungusių asmenų.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Apeliacinis skundas tenkintinas.

43Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-2012-1920, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjo peticijos, papildomos informacijos ir prašymo nenagrinėti Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Komisijos pareigos iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi.

44Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl netenkintų pareiškėjo reikalavimų, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su turtinės ir neturtinės žalos priteisimu pareiškėjui, nevertina ir dėl jos nepasisako.

45Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo dalimi, kuria pastarasis panaikino Komisijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2012-1920 ir įpareigojo Komisiją atsakyti į pareiškėjo V. S. 2011 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, peticijos teisė – tai Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis Peticijos įstatymo nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių. Pažymėtina, kad šiuo atveju Peticijų įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos įgyvendinimo tvarką.

47Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 1, 3, 4 dalis Lietuvos Respublikos piliečių peticijoms nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo Peticijų komisija. Peticijų komisija nagrinėja Seimui adresuotas Lietuvos Respublikos piliečių peticijas.

48Peticijų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarką nustato specialus įstatymas ir Seimo peticijų komisijos nuostatai, patvirtinti Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“.

49Pagal Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pranešimo apie Seimo Peticijų komisijos sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti gavimo dienos gali jį apskųsti Seimui. Gautas skundas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui ar jo atstovui (Peticijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis).

50Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nusprendus patenkinti skundą ir priėmus sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija, peticija perduodama peticijų komisijai spręsti peticijos priėmimo nagrinėti klausimą. Nusprendus patenkinti skundą ir priėmus sprendimą priimti peticiją nagrinėti, peticija perduodama peticijų komisijai nagrinėti. Sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas.

51Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), vertindamas Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2006 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, jog teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria įtvirtinta, jog asmuo, manantis, kad Seimo, savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti nėra grindžiamas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nėra nustatyti Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose, negali tokio sprendimo apskųsti teismui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 ir 3 dalims.

52Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

53Apibendrinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, viena vertus, asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jei mano, jog Seimo sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti nėra grindžiamas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nėra nustatyti Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose. Kita vertus, prieš kreipdamasis į teismas jis privalo pasinaudoti Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

54Iš skundo turinio ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 21 d. Seimo kanceliarijai pateikė 2011 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi, kurį Komisija 2012 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. S-2012-1920 atsisakė priimti kaip paduotą nesilaikant Peticijų įstatymo nustatytų reikalavimų.

55Kaip minėta, Peticijų įstatymo 10 straipsnis numato pareigą prieš kreipiantis į teismą Komisijos sprendimus apskųsti Lietuvos Respublikos Seimui, kuris pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalį, gali skundą patenkinti arba skundą atmesti.

56Taip pat pabrėžtina, kad asmuo turi teisę naudotis teismine pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynyba tik skundžiant Seimo, savivaldybės tarybos sprendimą atsisakyti tenkinti skundą dėl Peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti.

57Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2012-1920, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjo peticijos, papildomos informacijos ir prašymo nenagrinėti Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo nustatyta tvarka. Šis skundžiamas sprendimas nėra Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymas tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo V. S. skundas negali būti nagrinėjamas tol, kol nepasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

58Taigi atsižvelgdama į tai, kad Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai, bei vadovaudamasi ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, tiesiogiai nurodančiu, kad teismas skundą atmeta, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino bei taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama, o minėta bylos dalis nutraukiama.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60Atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

61Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos 2012 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. S-2012-1920 ir Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija įpareigota atsakyti į V. S. 2011 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi (peticiją), panaikinti ir bylą nutraukti.

62Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos (toliau – ir... 6. 2) įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. peticiją... 7. 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės... 8. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2011 m. gruodžio 9 d. pateikė atsakovui... 9. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 29 d. pateikė nesutikimą su išdėstyta... 10. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos... 11. Pabrėžė, jog dėl nuolatinio atsakovo neveikimo pareiškėjas patyrė... 12. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisija, taip pat... 13. Atsakovas paaiškino, jog jis priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo... 14. Nurodė, jog Komisija nesprendė pareiškėjo „peticijos“, papildomos... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (b.... 17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad... 18. Teismas, pasisakydamas dėl administracinės bylos esmės, pabrėžė, jog... 19. Teismas nurodė, jog, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2012 m.... 20. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad... 21. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės... 22. III.... 23. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisija, taip pat... 24. Nr. S-2012-1920 panaikinimo ir įpareigojimo Komisiją atsakyti į V. S. 2011... 25. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo... 26. Papildomai pažymima, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. nutarime... 27. Nr. I-2936-168/2012.... 28. Atsakovas remiasi Peticijų įstatymo 4 straipsniu ir nurodo, kad Peticijų... 29. Remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimu ir nurodo, jog... 30. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės... 31. Pažymi, kad Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos piliečiams... 32. Atsakovas pabrėžia jog XI Seimo kadencijos Komisijos nariai gerai ir puikiai... 33. Pabrėžia, jog į visus V. S. laiškus buvo atsakyta Komisijos 2011 m.... 34. Atsakovas pažymi, jog pagal Seimo statuto 80 straipsnio 1, 3, 4 dalis Seime... 35. Pažymi, jog pareiškėjo reikalavimai, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 36. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendime... 37. Pareiškėjas V. S. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 183)... 38. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjas nemoka lietuvių... 39. Nurodo, jog peticijos aktualumas neprarado esmės, nes visi joje nurodyti... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Seimo peticijų... 44. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl... 45. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33... 47. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 1, 3, 4 dalis Lietuvos... 48. Peticijų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarką nustato specialus įstatymas ir... 49. Pagal Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjas ne... 50. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nusprendus patenkinti skundą ir... 51. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 52. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1... 53. Apibendrinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, viena... 54. Iš skundo turinio ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas... 55. Kaip minėta, Peticijų įstatymo 10 straipsnis numato pareigą prieš... 56. Taip pat pabrėžtina, kad asmuo turi teisę naudotis teismine pažeistų... 57. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos Seimo... 58. Taigi atsižvelgdama į tai, kad Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 60. Atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos ir Lietuvos... 61. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo dalį,... 62. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d.... 63. Nutartis neskundžiama....