Byla 2-143-938/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei Nadieždai Loibienei, nedalyvaujant atsakovei V. K., dalyvaujant atsakovės V. K. atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, tretiesiems asmenims: A. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Nadeždai Loibienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams V. K., AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims A. M. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

4ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų V. K. ir AB „Lietuvos draudimas 3040,30 Lt žalos atlyginimo.

5Teismo posėdžio metu ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota atstovė Nadiežda Loibienė patikslinto ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2009-10-09 buvo pasirašyta Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūnų A. M. ir J. M. sužalojimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dėl pareigūnų M. ir M. sužalojimo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, surašyta nelaimingo tyrimo išvada ir nelaimingo tyrimo aktas. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2009-07-16, apie 14.50 val., tarnybos metu, vykdami tarnybiniu automobiliu į eismo įvykį pateko šie du Kauno apskrities VPK pareigūnai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnai dirbo pagal planą ir apie 14.50 val., atsakovės V. K. vairuotas automobilis išvažiavo į priešingą juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu tarnybiniu automobiliu. Eismo įvykio metu nukentėjo tretysis asmuo pareigūnė A. M., kuri dėl galvos smegenų sukrėtimo nuo 2009-07-16 iki 2009-07-28 buvo gydoma Kėdainių ligoninės traumatologijos skyriaus stacionare, o iki 2009-07-31 gydėsi ambulatoriškai. 2009-07-16 Kauno VPK Kėdainių r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kur A. M. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad A. M. buvo sužalota tarnybos metu atlikdama tarnybines pareigas. Tarnybos atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi, padidėjusia rizika pareigūnės sveikatai. Centrinės medicinos ekspertizės komisija konstatavo, kad A. M. padarytas sužalojimas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigūnas, kuris buvo sužalotas atlikdamas pareigines pareigas priklauso išmokėti kompensaciją. Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymą 2009-04-02, 4.1. p., kai nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama vieno mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, taip ir buvo išmokėta. Kompensacija išmokėta visiškai teisėtai ir teisingai. Prašome subsidiariai priteisti iš V. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ Policijos departamento naudai 3040,30 Lt turtinei žalai, tai yra kompensacijai, kuri buvo sumokėta trečiajam asmeniui A. M., atlyginti, nes V. K. savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi šioje draudimo kompanijoje, apie ką ieškovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą nežinojo, todėl iki kreipimosi į teismą į šią draudimo kompaniją nesikreipė ir teikdamas ieškinį teismui draudiko į bylą ir nebuvo įtraukęs, o šią aplinkybę sužinojęs iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį, AB „Lietuvos draudimas“ įtraukė į bylą bendraatsakoviu.

6Atsakovės V. K. atstovas advokatas E.Markevičius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir atsakovės naudai iš ieškovo priteisti visas atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas. Palaiko tuos argumentus, kurie išdėstyti atsiliepimuose, akcentuodamas tai, kad įvykio dieną, tai 2009-07-16 atsakovė savo automobilį buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. iki 2009-12-10 galiojusią redakciją buvo numatyta, kad atlyginama žala asmeniui 500.000 eurų, tame tarpe 1000 eurų neturtinei žalai ir 1000 eurų dėl žalos turtui. Dėl šių argumentų mano, kad V. K. visiškai nepagrįstai įtraukta šioje byloje atsakove. Kaip matyti iš paaiškinimų, byloje pateiktos medžiagos, ieškovas reikalavimo prašomai sumai nepateikė AB „Lietuvos draudimas“, nors privalėjo žinoti, kad atsakovė V. K. buvo apsidraudusi privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad įvykis buvo 2009-07-16, ieškinys pateiktas 2012-12-21, todėl yra suėjusi senatis ir ieškinys turėtų būti atmestas.

7Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savo poziciją yra išdėstę savo atsiliepime į ieškinį, kurią palaiko, t.y. argumentus, kad praleista ieškinio senatis ir kad išmokėta kompensacija - išmoka nėra žalos atlyginimas, dėl to ieškovas neturi regreso, arba subrogacijos arba atgręžtinio reikalavimo teisės. Labai keista, kad policijos komisariatas, kuris tikrai turi labai dideles galimybes, netgi didesnes negu bet kuris asmuo, išsiaiškinti bet kurio asmens civilinės atsakomybės draudiką, šiuo atveju to nedarė. Neįtikėtina situacija, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, atliekant du tarnybinius patikrinimus dėl M. ir dėl M., nebuvo galimybės išsiaiškinti, kur buvo drausta K., kaip vairuotojos, civilinė atsakomybė. Jau 11 metų Lietuvoje yra ši sistema ir bet kuris asmuo įėjęs internetiniu adresu www.cab.lt, gali pasitikrinti bet kurio Lietuvos Respublikoje registruoto automobilio informaciją apie draudimą, kuri pateikiama iškart su poliso numeriu. Dėl senaties - tai remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 3 d., dėl žalos atlyginimo kylančių reikalavimų yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl regresinių reikalavimų yra CK 1.127 str. 4 d., kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Šioje byloje yra vienintelis įrodymas, tai trečio asmens A. M. nurodymas kada ji gavo šitą išmoką, kito įrodymo nėra. Abejoti tokiu įrodymu, nėra pagrindo, nes tai labiausiai tikėtina, o civiliniame procese, kas yra labiausia tikėtina, tas ir yra laikoma įrodyta. Išmoka buvo padaryta 2009-12-09. Ieškinys pareikštas praėjus trims metams ir berods 12 dienų praėjus. Ieškinys pareikštas 2012-12-21, gautas teisme, tai yra akivaizdu, kad praleistas ieškininės senaties terminas ir prašo jį taikyti.

8Jeigu teismas manytų, kad ieškininės senaties terminas nepraleistas, arba atrastų pagrindą šitos praleistos senaties terminui atstatyti, tai mano, kad šita Policijos departamento išmoka, kuri vadinama kompensacija nėra nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimas. Kas yra subrogacija, arba atgręžtinio reikalavimo teisė - tai asmenų pasikeitimas prievole. Pati M., kaip nukentėjusioji, kaip sužalota šitame eismo įvykyje, turėjo reikalavimo teisę, deliktinės civilinės atsakomybės reikalavimo teisę į kaltininkę. Iš esmės, jos reikalavimas, buvo visiškai įvykdytas. Jos negautas pajamas atlygino Sodra, tai Sodra turėtų regreso teisę. Gydymo išlaidas atlygino pati K.. Neturtinę žalą atlygino K. civilinės atsakomybės draudikas. Visą jos patirtą žalą, kuri buvo įrodyta, jinai yra atlyginta. Policijos departamento M. išmokėta vieno atlyginimo dydžio kompensacija yra mokama kaip statutiniam pareigūnui, kaip papildoma socialinė garantija. Šalia tų argumentų ir tuo klausimu priimtų Lietuvos Aukščiausio teismo nutarčių, yra Lietuvos Respublikos K. T. 2012-04-18 nutarimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo 530, kuriuo remiasi ieškovas, konstitucingumo. Šitie procesai Konstituciniame Teisme buvo nutraukti, argumentuojant tuo, kad Konstitucinis teismas nesprendžia tokių klausimų, bet nutarimo V skyriaus 8 punkte pasisakė dėl regreso teisės: „Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų sąlygų 26 p. įgyja reikalavimo regreso teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenys civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Reiškia, kad policijos įstaigos išmokėjusios draudimo sumas ar kompensacijas nukentėjusiems pareigūnams ar jų šeimos nariams, įgyja reikalavimo (regreso teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenys) dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Todėl policija gali reikalauti tik K. M. padarytos žalos atlyginimą. O, kaip jau minėta, M. visos žalos yra atlygintos. Ir reikalauti iš K. dar papildomai vienos algos, pati M. tiesiai iš kaltininkės neturėjo jokios teisės. Šita išmoka nelaikytina žalos atlyginimu, tai yra papildoma socialinė garantija valstybės pareigūnams, todėl ieškinys nepagrįstas ir dėl to prašo jį atmesti.

9Trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė visiškai sutinka su ieškiniu, prašo jį tenkinti. Visiškai palaiko ieškovo poziciją, nurodytas aplinkybes ir argumentus.

10Tretysis asmuo A. M. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialiste. 2009-07-16 įvyko eismo įvykis ir po tarnybinio tyrimo jai buvo išmokėta kompensacija vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., nes tai įvyko darbo metu ir vykdant pareigas. Jos banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenimis, 2009 m. gruodžio 9 d. jai buvo išmokėta ta 3040,30 Lt kompensacija. Ikiteisminio tyrimo metu nei ieškinio, nei kitokio reikalavimo V. K. nereiškė ir šiai dienai jai jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturi. Įrodymų, patvirtinančių apie jos turėtas gydymo išlaidas neteikė nei policijos komisariatui, nei draudimui, nei dar kam nors. Pati V. K. buvo atėjusi pas ją į ligoninę ir jai nupirko visus receptuose išrašytus vaistus, tačiau už kokią sumą, nepamena, t.y. jo ligoninėje turėtas gydymo išlaidas atlygino. Jai mokėjo ir Sodra, kai ji gulėjo ligoninėje.

11Ieškinys atmestinas.

12Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų bei trečiojo asmens A. M. paaiškinimų, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate 2009-08-24 gautas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Organizacinio poskyrio vyresniosios specialistės Žydrės Krivičienės tarnybinis pranešimas, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl šio policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės A. M. ir to paties poskyrio tyrėjo sužalojimo tarnybos metu (b.l. 31). Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl pareigūnės A. M. ir kito minėto pareigūno buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, 2009-08-24 surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS-292 ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-I-NA-24 (b.l. 32-34, 35-36). Tyrimo metu nustatyta, kad 2009-07-16 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK VTS PP specialistė A. M. (tretysis asmuo) ir kitas pareigūnas, dirbdami tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. Nr. ( - ) pagal priemonių planą, apie 14.50 val. J.Basanavičiaus g., ties namu Nr. 79, Kėdainių m., pateko į eismo įvykį, kurį sukėlė V. K. (atsakovė), vairuodama automobilį Ford Econovan, valst. Nr. ( - ). Eismo įvykio metu nukentėjo tarnybiniame automobilyje keleivio vietoje sėdėjusi pareigūnė A. M., kuri dėl patirtų sužalojimų nuo 2009-07-16 iki 2009-07-31 buvo gydoma VšĮ Kėdainių ligoninės traumatologijos skyriaus stacionare, o iki 2009-07-31 gydėsi ambulatoriškai Neurologijos skyriuje (b.l. 9-17, 24-30). Dėl šio įvykio 2009-07-16 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK V. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00717-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kuriame A. M. dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažinta nukentėjusiąją (b.l. 18-20, 21-23). Eismo įvykio metu atsakovės V. K. civilinė atsakomybė vairuojant minėtą automobilį buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 49). Šią aplinkybę teisme patvirtino ir draudiko, byloje įtrauktu bendraatsakoviu, atstovas, kuris nurodė, kad dėl minėto draudiminio įvykio A. M. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir jai 2009-09-16 draudiko sprendimu buvo išmokėtas 517,92 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas (b.l. 125). Tretysis asmuo A. M. teismo posėdžio metu patvirtino gavusi iš AB „Lietuvos draudimas“ šią draudimo išmoką bei nurodė, kad dėl šio įvykio jos patirtą turtinę žalą atlygino atsakovė V. K., nupirkdama visus jai reikalingus vaistus, todėl ji ikiteisminio tyrimo metu nei ieškinio, nei kitokio reikalavimo V. K. nereiškė ir šiai dienai jai jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturi. Be to, A. M. paaiškino, kad ji nedarbingumo laikotarpiu gavo ligos pašalpą iš Sodros.

132009-10-09 Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl pareigūnų A. M. ir J. M. sužalojimo“ Nr. 20-IS-347 pasiūlyta pripažinti, kad Kauno apskr. Kėdainių r. PK VTS PP specialistė M. buvo sužalota tarnybos metu, eidama tarnybines pareigas; pasiūlyta A. M. siųsti į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, o gavus išvadas, priimti sprendimą išmokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančias darbo užmokesčio dydžio kompensacijas ir kreiptis į Policijos departamento prie LR VRM Finansų valdybą su prašymu pervesti lėšas, reikalingas kompensacijoms išmokėti (b. l. 5-8). Lietuvos Respublikos VRM Medicinos centro Centrinė medicinos komisija atliko A. M. sveikatos ekspertizę dėl jos tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130, A. M. sveikatos sutrikdymas, patirtas 2009-07-16 priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 37). 2009-12-01 Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-759 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pripažinta, kad A. M. buvo sužalota eidama tarnybines pareigas ir nuspręsta išmokėti jai 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 38). 2009-12-22 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM išvada pasiūlyta skirti Kauno m. AVPK 3041,30 Lt sumą 1 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijai išmokėti ir pavesti Kauno m. AVPK Policijos departamento prie VRM naudai regreso tvarka šią sumą išieškoti iš įvykio kaltininko (b. l. 39, 40). Kaip teismo posėdyje nurodė A. M., minėta suma pinigų į jos sąskaitą banke buvo pervesta 2009-12-09, nors ir nepateikė tai patvirtinančių kitų įrodymų, tačiau byloje nėra minėtą aplinkybę paneigiančių įrodymų, t.y. ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie šios kompensacijos A. M. išmokėjimą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti A. M. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės teisingumu, juolab, kad ji šią aplinkybę nurodė, pasižiūrėjusi į teismo posėdžio metu turėtus užrašus (dokumentus).

14Ieškovas prašo iš atsakovų V. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ subsidiariai priteisti žalos atlyginimą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. M. sveikata buvo sutrikdyta 2009-07-16 jai vykdant tarnybines pareigas patekus į eismo įvykį. Ieškovas 3040,30 Lt sumą 2009-12-09 išmokėjo trečiajam asmeniui A. M. kaip vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl jos sužalojimo einant tarnybines pareigas dėl to, kad 2009-07-16 atsakovė V. K., vairuodama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu įvykiu ir atlygino trečiajam asmeniui A. M. 517,92 Lt dydžio neturtinę žalą (b.l. 124), o atsakovė V. K. atlygino jai nenustatyto dydžio turtinę žalą, t.y. nupirko visus reikiamus vaistus, dėl ko A. M. neturi pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

15Atsakovų atstovai prašo ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, atsakovai ginčija ieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą, ydingą iš esmės, nurodydami, kad V. K. sukelto eismo įvykio metu tarnybines pareigas vykdžiusiai pareigūnei A. M. atsakovė V. K. yra atlyginusi turtinę žalą, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ – neturtinę žalą, o ieškovo A. M. išmokėta vieno jos atlyginimo dydžio kompensacija yra papildoma socialinė garantija vidaus tarnybos sistemos pareigūnei, ieškovas net neįrodinėjo aplinkybės, kad šia kompensacija A. M. buvo atlyginama dėl sveikatos sužalojimo tarnyboje padaryta žala, teismo posėdyje ieškovo atstovė net neįvardijo reikalaujamos atlyginti žalos rūšies.

16Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, pasisakė, kad ieškinio senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. nuo žalos padarymo momento, o asmeniui, kuris nukentėjusiam asmeniui atlygino jo patirtą žalą, taikomi tie patys ieškinio senaties terminai ir ta pati jų skaičiavimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-73/2012, civilinėje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v A. V. U.). Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškovui, išmokėjusiam piniginę kompensaciją pareigūnei dėl jos sveikatos sutrikdymo, patirto jai atliekant tarnybines pareigas, ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo tuo pačiu momentu, kaip ir žalą dėl tarnybinių pareigų atlikimo patyrusiai pareigūnei, t.y. 2009-07-16. Ieškovo atstovės argumentas, kad Policijos departamentas lėšas kompensacijai išmokėti Kauno apskrities policijos komisariatui pervedė 2009-12-22 ir visiškai nežino, kodėl anksčiau laiko buvo ta kompensacija išmokėta A. M., gal ši kažką ne taip pasakė, todėl ieškinį pateikė nepraleisdami senaties termino, šio termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kai buvo pervesti pinigai, vertintinas kaip nepagrįstas. CK 1.127 str. 4 d. numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Tačiau šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžios momentas nustatomas taikant CK 1.127 str. 1 d. Ieškovui teisė reikšti regreso ieškinį asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, atsirado dėl to, kad jis atlygino žalą dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo. Ieškovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str.). Ieškovas, atlyginęs padarytą žalą, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio asmens) teises ir pareigas, t. y. jau egzistuojančioje prievolėje reikalauti žalos atlyginimo pasikeičia viena iš tos pačios prievolės šalių, ieškovui atlyginus žalą, pradinė prievolė nebuvo pakeista nauja, turinčia skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Todėl darytina išvada, kad išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-73/2012, civilinėje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v A. V. U.). Šiuo atveju regreso teisė nustato ieškovo perimto reikalavimo ribas ir terminus perimtą teisę įgyvendinti, tačiau savaime nenustato naujos ieškinio senaties termino pradžios nuo to momento, kuris šioje byloje nustatytas tik trečiojo asmens paaiškinimu – 2012-12-09 ir nepaneigtas kitais įrodymais, kai ieškovas trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančiai A. M. išmokėjo piniginę kompensaciją ir taip atlygino jai padarytą žalą. Teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado 2009-07-16, ieškinio senaties terminas baigėsi 2012-07-16. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2012-12-21, todėl darytina išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovams prašant taikyti šį terminą (CK 1.126 str. 2 d.), ieškovo reikalavimams taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas.

17Pritaikius ieškinio senaties terminą, teismas nebenagrinėja, nesprendžia ir nepasisako dėl atsakovų argumentų, jog trečiajam asmeniui A. M. jie yra pilnai atlyginę turtinę ir neturtinę žalą, kad ieškovo trečiajam asmeniui išmokėta kompensacija šiuo atveju neatlieka žalos atlyginimo funkcijos, nenustatinėja A. M. patirtos žalos dydžio, šios žalos pagrįstumo.

18Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei V. K. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sudaro 3300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 50, 123), kurios, įvertinus šalių procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę, jų skaičių, ginčo ir rengimosi bylos specifiką, reikalavimų dydį bei kiekį, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neviršija maksimalių šių išlaidų dydžių, numatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2, 8.18.,11 p.).

19Ieškovui įstatymu (CPK 83 str.) esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, 47,92 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos.

20Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d., CPK 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

22ieškinį atmesti.

23Atsakovės V. K., a.k. ( - ) naudai iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteisti 3300,00 Lt (tris tūkstančius tris šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

24Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 4. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų V.... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos... 6. Atsakovės V. K. atstovas advokatas E.Markevičius su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė,... 8. Jeigu teismas manytų, kad ieškininės senaties terminas nepraleistas, arba... 9. Trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė... 10. Tretysis asmuo A. M. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių ir trečiojo asmens Kauno apskrities... 13. 2009-10-09 Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl pareigūnų A. M. ir J. M.... 14. Ieškovas prašo iš atsakovų V. K. ir AB „Lietuvos draudimas“... 15. Atsakovų atstovai prašo ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senaties... 16. Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos... 17. Pritaikius ieškinio senaties terminą, teismas nebenagrinėja, nesprendžia ir... 18. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 19. Ieškovui įstatymu (CPK 83 str.) esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų... 20. Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d., CPK 268... 22. ieškinį atmesti.... 23. Atsakovės V. K., a.k. ( - ) naudai iš ieškovo Policijos departamento prie... 24. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno...