Byla I-4884-142/2016
Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, atsakovas Lietuvos bankas, trečiasis suinteresuotas asmuo Kooperatinė bendrovė Palangos kredito unija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjų atstovui E. P., atsakovo atstovams Daivai Safranavičiūtei-Pizzo, Editai Bagdonienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mariui Embrektui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, atsakovas Lietuvos bankas, trečiasis suinteresuotas asmuo Kooperatinė bendrovė Palangos kredito unija,

Nustatė

2A. V., V. V. (toliau – pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos banko 2015-10-01 raštą Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4234 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (VAGK) 2015-11-09 sprendimą Nr. 3R-459(AG-337/05-2015); įpareigoti Lietuvos banką pakartotinai nagrinėti 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl Palangos kredito unijos veiksmų ir priimti dėl to naują sprendimą. Prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Paaiškina, kad pareiškėjai su skundu į Lietuvos banką (toliau – LB) kreipėsi dėl teisės aktų pažeidimų finansų įstaigos - Palangos kredito unijos narių - vartotojų atžvilgiu, LB Priežiūros tarnyba neatlikusi savo funkcijų ir pareigos ir nepašalinusi skunde nurodytų teisės aktų pažeidimų, atsisakė skundą tinkamai išnagrinėti. Nesutikdami su tokiu LB raštu, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjai teikė skundą į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. 2015-11-09 VAGK pareiškėjų skundą atmetė. Nesutikdami su tokiais neteisėtais LB ir VAGK sprendimais, teikia skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

4Paaiškina, kad 2015-08-25 LB išdėstė faktus dėl neteisėtų Palangos kredito unijos veiksmų ir teisės aktų pažeidimų jų atžvilgiu. Lietuvos banko kaip finansų įstaigų priežiūros institucijos pareiga tinkamai prižiūrėti finansų rinkos dalyvių veiklą ir ginti vartotojų teises. Lietuvos bankas savo sprendime patvirtino, kad “teisės aktų yra įgaliotas nagrinėti tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių kylančius ginčus dėl finansinių paslaugų (netinkamo) suteikimo“. Pareiškėjai LB ir informavo, kad juos apgavo išduodant kreditą ir nepagrįstai, neteisėtai bandoma užvaldyti jų asmeninius pinigus 173,77 Eur (600 litų), nes reikalauja juos atnešti į uniją, kuriuos galbūt vėliau grąžins. Tai ir yra netinkamas finansinių paslaugų suteikimas kylantis iš sutartinių santykių.

5LB savo rašte teigia, kad Palangos kredito unija šiuo metu nevykdo kapitalo pakankamumo rodiklio (LB reikalauja, kad kapitalo pakankamumo rodiklis būtų ne mažesnis nei 13). Tačiau kai grąžino visą gautą kreditą 2014-11-03, tai kapitalo pakankamumo rodiklį, likvidumo rodiklį (kuris turi būti ne mažesnis nei 30) unija vykdė. Kadangi unija vykdė LB reikalaujamus kapitalo pakankamumo rodiklį, likvidumo rodiklį, pareiškėjai klausia, kodėl unija netenkino jų prašymo pabaigti tarp jų esamus sutartinius santykius. Akivaizdu, kad unija tyčia piktnaudžiavo, švaistė unijos pajininkų lėšas ir netenkino pareiškėjų 2014-09-24 prašymo. Toks unijos elgesys privedė, kad galimai šiuo metu unija pradėjo nevykdyti LB reikalaujamo kapitalo pakankamumo rodiklio. Mano, kad LB toleruodamas tokią neskaidrią unijos veiklą ir nereaguodamas į pareiškėjų skundą prisidėjo prie unijos valdymo organų tyčinio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir unijos pajininkų lėšų švaistymo. Tuo labiau, kad LB 2015 m. pradžioje atliko Palangos kredito unijos planinį auditą ir matydami unijos valdymo organų piktnaudžiavimus juos tiesiog ignoravo, todėl mano, kad LB neatlieka priskirtų funkcijų ir pareigų.

6Pareiškėjai metus laiko negavo iš unijos atsakymo, kodėl netenkino jų 2014-09-24 pateikto prašymo. Teigia, kad pažeistas viešojo administravimo įstatymas laiku atsakyti į pateiktą prašymą. LB savo rašte rašo, kad persiuntė pareiškėjų skundo kopiją unijai ir paprašė pateikti atsakymą per teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėjai savo skunde LB ir nurodė, kad negavo 173,77 Eur (600 litų), todėl ir neprivalo jų grąžinti. Palangos kredito unija išduodant paskolą nepaaiškino, kad iš jų paskolos 5600 litų pervedė į unijos pajinį kapitalą, kuris yra reikalingas pačios unijos poreikių tenkinimui. Pareiškėjams buvo pasakyta, kad reikės grąžinti pasiskolintus pinigus ir sumokėti palūkanas. Pareiškėjai grąžino pasiskolintus pinigus su palūkanomis, todėl nesupranta, kodėl turi dar atnešti 173,77 Eur (600 litų). Vieša paslaptis bendruomenėje yra, kad Palangos kredito unija 2012-01-06 buvo neteisėtai užvaldyta konkuruojančios centrinės kredito unijos. 2012-01-06 neteisėtai perimant unijos valdymą (buvo klastojami valdybos posėdžių protokolai, tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo nutartis 2013-06-03) dalyvavo ir pats LB Priežiūros departamento direktorius, kuris su centrinės unijos darbuotoju klastojo valdybos posėdžių protokolus, ko pasėkoje unijos valdymą perėmė Centrinė kredito unija. Todėl mano, kad nuo šio pareiškėjų skundo nagrinėjimo nurodytas asmuo turėjo nusišalinti dėl šališkumo.

7Pareiškėjams žinoma, kad kitiems unijos nariams su pajumi dengiamos paskolos, bet tik už tam tikrą mokestį. Su tuo pareiškėjai nesutinka. Paaiškina, kad Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 11 punkte rašoma: “Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis“ Akivaizdu, kad patikrinus uniją paaiškėtų daug teisės aktų pažeidimų. 2015-04-14 LB už teisės aktų pažeidimus jau pritaikė Palangos kredito unijai poveikio priemonę.

8Nurodo, kad panaši situacija buvo pareiškėjų pažįstamam E. P. iš Pajūrio kredito unijos. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014-07-30 sprendimu Nr. 3R-282 (AG-238/04-2014 įpareigojo LB tinkamai įvertinti unijos atsisakymą panaudoti pareiškėjo pajų paskolai uždengti, ko pasėkoje unija gavusi LB nurodymą nedelsiant su pajumi uždengė E. P. paskolą. Tai parodo, kad LB nevykdo tinkamai savo pareigos šalinant finansų rinkos dalyvių neteisėtas veikas vartototojų atžvilgiu ir tik gavusi iš VAGK įpareigojimą privertė Pajūrio kredito uniją laikytis teisės aktų ir su pajumi uždengti kredito likutį.

9Esant bent nedidelei abejonei dėl saugios ir patikimos kredito įstaigos veiklos Lietuvos bankas privalo imtis veiksmų, kad finansinės įstaigos neteisėti veiksmai būtų pašalinti ir tai numato Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 58 straipsnio 2 dalis.

10Lietuvos bankui yra pavesta funkcija nagrinėti ginčus, kylančius tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne tik dėl sutartinių santykių, tačiau ir dėl su jais susijusių santykių (Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 3 dalis, Aprašo 14 ir 25.2. punktai) Ginčas yra kilęs dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo, todėl Lietuvos banko pareiga vykdyti priskirtą atitinkamą ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka funkciją. Akivaizdu, kad LB nenori vykdyti priskirtų pareigų ir neatlieka priskirtų funkcijų.

11Kadangi Palangos kredito unijos veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai - sukčiavimas, kredito sutarčių klastojimo požymiai, nesilaikoma teisės aktų, unijos įstatų, Kredito unijų įstatymo nuostatų, toks neveikimas yra susijęs su grėsme patikimai ir stabiliai Palangos kredito unijos veiklai, todėl Lietuvos bankas, turėdamas įstatyme numatytus įgaliojimus, vykdydamas Palangos kredito unijos priežiūros funkcijas, neteisėtai atsisakė imtis įstatyme numatytų priemonių ir įpareigoti Palangos kredito uniją pašalinti teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus V. V. 2015-10-01 raštas Nr. S 2014/(21.14-2101)-12-4234 yra naikintinas.

12Pareiškėjams nesuprantama VAGK pozicija, kuri deklaratyviais teiginiais bando pateisinti Lietuvos banko atsisakymą tinkamai reaguoti į skunduose nurodytus faktus ir teisės aktų pažeidimus. Trys unijos nariai tvirtina, kad išduodant paskolą buvo apgauti ir išmokėta pinigų suma neatitinka tikrovės, nes dalis kredito sumos buvo pervesta į unijos pajinį kapitalą unijos iniaciatyva, o LB ir VAGK teigia, kad neužtenka įrodymų, kad jie yra apgauti. Tai juk labai lengva patikrinti, nes matosi pinigų judėjimas ir tai gali patvirtinti unijos darbuotoja, kuri atliko paskolos išmokėjimą. Reikėjo LB tiktai tinkamai reaguoti į skundą ir nustačius teisės aktų pažeidimus imtis įstatymų deleguotų poveikio priemonių.

13VAGK vengia atlikti savo pareigą - tinkamai reaguoti į skundą. Analogiškoje situacijoje VAGK 2014-07-30 sprendimu Nr. 3R-282 (AG-238/04-2014 buvo tinkamai reaguota ir LB buvo įpareigotas tinkamai spręsti ginčą kilusi tarp Pajūrio kredito unijos ir unijos nario – vartotojo.

14Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

15Lietuvos bankas (toliau – ir LB, atsakovas) pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka (b.l. 50-56).

16Paaiškina dėl Lietuvos banko atliekamų kredito unijų patikrinimų.

17Pareiškėjai skunde nurodo, kad, esant bent nedidelei abejonei dėl saugios ir patikimos kredito įstaigos veiklos, Lietuvos bankas privalo imtis veiksmų, kad finansinės įstaigos neteisėti veiksmai būtų pašalinti, ir tai numato Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau - Kredito unijų įstatymas) 58 straipsnio 2 dalis.

18Vertinant pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, visų pirma pažymi tai, kad, pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko veikla finansų rinkos dalyvių atžvilgiu yra organizuota per finansų rinkos priežiūrą bei ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių nagrinėjimą. Finansų rinkos priežiūra kredito unijų atžvilgiu ir jos veiksmai orientuoti į kredito unijų finansinės būklės, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų vertinimą bei į kitus neigiamą įtaką stabiliai ir patikimai konkrečios kredito unijos veiklai ir visai kredito unijų sistemai galinčius turėti veiksnius, todėl Lietuvos bankui įstatymų suteikti įgaliojimai skirti tik teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtikrinančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, vykdymo kontrolei atlikti. Taigi tokia Lietuvos banko veikla negali būti nukreipta į individualių kredito unijų narių interesų gynybą. Pažymi, kad Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūrą vykdo Lietuvos banko įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyta apimtimi ir tvarka.

19Lietuvos bankas 2015 m. rugsėjo 7 d. gavo pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl Unijos valdymo organų ir administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų, kuriuo pareiškėjai Lietuvos banko prašė sustabdyti neteisėtus ir galbūt nusikalstamus Unijos veiksmus Unijos narių atžvilgiu. Skunde pareiškėjai Lietuvos banko taip pat prašė atlikti Unijos patikrinimą, pritaikyti poveikio priemones dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir įpareigoti Uniją grąžinti papildomą pajų ir (arba) įskaityti jį paskutinei paskolos įmokai padengti. Lietuvos bankas, veikdamas pagal Lietuvos banko įstatyme jam nustatytą kompetenciją, įvertino pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundo dalyką ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4234 pareiškėjams nurodė, kad nėra pagrindo įtarti, kad Unijos veiksmais buvo pažeisti finansų rinką reguliuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl nėra pagrindo pradėti tyrimo dėl Unijos veiksmų.

20Atsakydamas į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde išdėstytą prašymą, susijusį su Unijos veiksmų tyrimo atlikimu ir poveikio priemonių taikymu, Lietuvos bankas skundžiamame rašte nurodė, kad nuolat pagal kompetenciją teisės aktų nustatytais būdais ir tvarka vykdo Unijos, kaip ir kitų prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, veiklos priežiūrą ir gaunamos informacijos pagrindu vertina, ar Unija nepažeidžia teisės aktuose nustatytų saugią ir patikimą kredito unijų veiklą užtikrinančių ir kitų finansų rinką reguliuojančių teisės aktų reikalavimų bei normatyvų, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka taiko poveikio priemones. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio reikalavimais, nuolat analizuoja kredito unijų finansinę būklę, vertina jų veiklą, kontroliuoja, kaip vykdomi veiklos riziką ribojantys normatyvai, be to, periodiškai inspektuoja ir tikrina kredito unijas.

21Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. S 2015/(21.14-2101)-12- 4234 buvo taip pat pažymėta, kad Lietuvos banke tyrimai atliekami vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 patvirtintais Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatais (toliau - Nuostatai). Remiantis Nuostatų 13 punktu, sprendimas pradėti tyrimą priimamas įvertinus informacijos apie teisės aktų pažeidimą pagrįstumą ir nustačius pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai atsiskaičius su asmeniu nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomą pajų grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai.

22Pareiškėjai skunde nurodo, kad pateikiant 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymą Unija dar vykdė kapitalo pakankamumo normatyvą, todėl nepagrįstai atsisakė pajiniu įnašu padengti paskolos likutį. Atkreipia dėmesį, kad pajinių įnašų gražinimas turi būti sustabdytas tais atvejais, kai kredito unija nevykdo ne tik kapitalo pakankamumo, bet ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Remiantis Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamais kreditų unijų sektoriaus veiklos rodikliais, Unija, tą dieną, kai buvo pateiktas pareiškėjų 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymas, jau nevykdė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo (pastarasis normatyvas nėra vykdomas iki šiol). Atitinkamai, 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, Unija nevykdė kapitalo pakankamumo, didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didžiausios atvirosios pozicijos užsienio valiuta normatyvų. Esant tokiai padėčiai, kredito unija turi teisę sustabdyti pajinių įnašų grąžinimą iki bus užtikrintas riziką ribojančių normatyvų vykdymas. Šias aplinkybes teisingai savo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime įvertino Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Nuostatų 13 punktu, Lietuvos bankas neturėjo pagrindo įtarti, kad Unija, nepadengdama paskolos likučio iš pareiškėjų pajaus, pažeidžia finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neturėjo pagrindo pradėti tyrimo dėl Unijos veiksmų. Tai buvo pabrėžta ir pareiškėjams skundžiamame Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4234.

23Įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjams buvo papildomai paaiškinta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojusioje Kredito unijų įstatymo redakcijoje sugriežtintas kredito unijos narių disponavimas pajiniais įnašais. Kredito unijos nariui pajinis įnašas arba pajinio įnašo dalis grąžinama laikantis Kredito unijų įstatymo 18 ir 481 straipsniuose nustatytos tvarkos. Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajinis įnašas už pagrindinį pajų grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas vadovaujantis kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka (Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Jeigu kredito unijos narys su kredito unija yra sudaręs paskolos sutartį, kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis (Kredito unijų įstatymo 481 straipsnis). Taigi kredito unijos nariui, sudariusiam paskolos sutartį su kredito unija, gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi Kredito unijų įstatymo 481 straipsnyje nustatyta tvarka, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal pareiškėjo A. V. ir Unijos 2006 m. vasario 11 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 06-00020 6.3 papunktį, pareiškėjas A. V., kaip paskolos gavėjas, įsipareigojo iki paskolos suteikimo išpirkti papildomą Unijos pajų, kad paskolos gavėjo turimas pajus Unijoje nebūtų mažesnis nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos paskolos sutarties 2.1 papunktyje. Vadovaujantis minėtos paskolos sutarties 6.3 papunkčiu, papildomas pajus paskolos gavėjui grąžinamas tada, kai jis visiškai įvykdo prievoles pagal paskolos sutartį.

24Paaiškina dėl Lietuvos banko nagrinėjamų finansų rinkos dalyvių ir vartotojų ginčų.

25Pareiškėjai skunde nurodo, kad Lietuvos bankui yra pavesta funkcija nagrinėti ginčus, kylančius tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ne tik dėl sutartinių, tačiau ir dėl su jais susijusių santykių. Pareiškėjų vertinimu, ginčas tarp jų ir Unijos yra kilęs dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo, todėl Lietuvos bankas privalo vykdyti jam priskirtą ginčų nagrinėjimo ne teisme funkciją.

26Pažymi, kad Lietuvos bankas, įvertinęs, kad tarp pareiškėjų ir Unijos yra kilęs individualus civilinis ginčas, ir atsižvelgdamas į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde išdėstytą prašymą įpareigoti Uniją įskaityti pajinį įnašą paskutinei paskolos įmokai padengti, skundžiamame Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d, rašte Nr. S 2015/(21.14- 2101)-12-4234 pareiškėjams nurodė, kad ginčai Lietuvos banke nagrinėjami, remiantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtinto Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis.

27Pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio nuostatas, Lietuvos bankas nagrinėja tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių kylančius ginčus. Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 4 punktu, Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kitokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas Lietuvos banko kompetencijai.

28Remiantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, vartotojas yra fizinis asmuo: 1) sudarantis su finansų rinkos dalyviu finansinių paslaugų sutartį, išskyrus profesionaliuosius klientus, asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jei finansinės paslaugos yra skirtos jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyvis, sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį; 3) kurio teisės ir pareigos finansų rinkos dalyvio atžvilgiu susijusios su finansinių paslaugų sutartimi, nepaisant to, kad jis nėra finansinių paslaugų sutarties šalis, jeigu esant santykių su finansų rinkos dalyviu toks asmuo nesiekia tikslų, susijusių su verslu ar profesine veikla.

29Pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų kontekste pažymi, kad pajinis įnašas yra į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė sudaro kredito unijos pajinį kapitalą (Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Teisiniai santykiai tarp kredito unijos ir jos narių laikytini juridinio asmens ir jo dalyvių teisiniais santykiais. Šie santykiai atsiranda ne finansinių paslaugų vartojimo sutarties pagrindu, o kredito unijos, kaip juridinio asmens, sprendimo ir kredito unijos veiklą reguliuojančių teisės aktų bei kredito unijos įstatų pagrindu. Taigi pajinio įnašo sumokėjimas ir grąžinimas nėra laikytinas finansine paslauga, o kredito unijos narys nelaikytinas vartotoju Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta prasme, todėl Lietuvos bankas nėra įgaliotas nagrinėti ginčo, kilusio dėl pajinio įnašo grąžinimo. Atkreipia dėmesį, kad ir pareiškėjas A. V. 2014 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Uniją su pretenzija ne kaip vartojimo sutarties šalis, prašydamas Unijos įvykdyti jos, kaip kredito davėjos, iš paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus, o kaip kredito unijos narys, remdamasis Unijos įstatų 4.12.10 papunkčiu, paprašė Unijos išmokėti papildomą pajų.

30Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamame 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. 3R-459 (AG-337/05-2015), kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, taip pat pažymėjo, kad sistemiškai vertinant Unijų įstatymo normas, ir atsižvelgiant į kompleksinį tarp pareiškėjų ir Unijos susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, darytina išvada, kad ginčas yra susijęs būtent su A. V. narystės unijoje sritimi ir pajaus, patvirtinančio asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, ir suteikiančio turtines ir neturtines teises unijos nariui, panaudojimu. Remdamiesi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pozicija, pabrėžia, kad šioje situacijoje pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundas Lietuvos bankui buvo susijęs išimtinai tik su pajaus, kaip vertybinio popieriaus, panaudojimo klausimu ir Unijos veiksmais, susijusiais su jos nariais ir kapitalo formavimu. Kaip nurodo patys pareiškėjai skunde Lietuvos bankui, visą gautą kreditą pareiškėjai yra grąžinę, savo skunduose jie nekelia jokių reikalavimų, susijusių su 2006 m. vasario 11 d. paskolos sutarties Nr. 06-00020 vykdymu, ir šiuo metu tarp pareiškėjų ir Unijos neišspręstas būtent pajinio įnašo, kuriam keliami specifiniai, su vartojimo santykiais nesusiję reikalavimai, grąžinimo klausimas.

31Atsižvelgdamas į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 7 dalies 1 punktu, Lietuvos bankas konstatavo, kad teisės aktų nėra įgaliotas nagrinėti pareiškėjų skunde nurodyto prašymo įpareigoti Uniją grąžinti papildomą pajų ar įskaityti papildomą pajinį įnašą paskutinei paskolos įmokai apmokėti. Tai, kaip ir kiti pirmiau minėti atsisakymo nagrinėti ginčą Lietuvos banke ne teismo tvarka teisiniai argumentai, buvo pažymėta pareiškėjams skundžiamame Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4234.

32Įvertinęs, kad pareiškėjų ir Unijos individualus ginčas yra kilęs iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, Lietuvos bankas taip pat atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, kad tokiems iš civilinių teisinių santykių kylantiems ginčams teisės aktai numato specialią nagrinėjimo tvarką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

33Papildomai atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjai savo skunde mini, kad Lietuvos bankas analogiškoje situacijoje yra nurodęs Pajūrio kredito unijai įskaityti papildomą pajinį įnašą paskutinei paskolos įmokai padengti gauto Pajūrio kredito unijos nario skundo pagrindu, tačiau pažymi, kad jokio tokio pobūdžio nurodymo Lietuvos bankas nėra pateikęs.

34Vadovaujantis nurodytais teisiniais argumentais, daro išvadą, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamame 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. 3R-459 (AG- 337/05-2015) teisingai konstatavo, kad Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai atsisakė šiuo atveju nagrinėti pareiškėjų ir Unijos ginčą ne teismo tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti patikslintame skunde pareiškėjų keliamų reikalavimų.

35Paaiškina dėl atsakymo į pareiškėjų pretenziją Unijai pateikimo.

36Skunde pareiškėjai, be kita ko, nurodo, kad Unija, nepateikusi atsakymo į pareiškėjų raštą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau - Viešojo administravimo įstatymas). Atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas - tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo administravimo įstatymas yra taikomas tik viešojo administravimo subjektams, o Unija yra privatus juridinis asmuo, jai nėra taikomos minėto įstatymo nuostatos.

37Paaiškina, kad Lietuvos bankas, nors ir nustatęs, kad šiuo atveju pareiškėjų ir Unijos ginčas kyla ne iš vartojimo, o iš dalyvavimo kredito unijoje santykių, vis dėlto, atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog Unija iki skundo pateikimo Lietuvos bankui dienos nėra atsakiusi į pareiškėjų pretenzijas, geranoriškai persiuntė pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundo kopiją Unijai ir paprašė informuoti pareiškėjus apie jų pretenzijos nagrinėjimo rezultatus ir apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjų reikalavimo.

38Informuoja, kad 2016 m. sausio 7 d. Lietuvos bankas gavo Unijos 2015 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 745, kuriuo Unija pateikė paaiškinimus Lietuvos bankui dėl pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde Lietuvos bankui nurodytų aplinkybių. Unija paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. gautą pareiškėjo A. V. prašymą dėl 600 Lt (173,77 Eur) papildomo pajaus panaudojimo, Unija valdybos posėdyje išnagrinėjo 2014 m. spalio 3 d. ir priėmė nutarimą minėto prašymo svarstymą atidėti 3 mėnesiams. 2015 m. vasario 4 d. pareiškėjo A. V. prašymas dėl papildomo pajaus panaudojimo buvo nagrinėtas valdybos posėdyje pakartotinai ir buvo priimtas nutarimas grąžinti papildomą pajų, panaudojant jį paskutinei paskolos įmokai padengti, jeigu Unija papildomo pajaus panaudojimo metu nepažeis kredito unijų veiklą ribojančių normatyvų. Unijos 2015 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 745 pažymima, kad Unija nevykdo veiklos riziką ribojančių normatyvų, todėl negali įvykdyti valdybos nutarimų pareiškėjo A. V. atžvilgiu, tačiau, baigus Unijos reorganizacijos procesą, bus galimybė įvykdyti priimtus Unijos valdybos nutarimus dėl papildomų pajų grąžinimo ar įskaitymo. Kaip matyti iš kartu su Unijos 2015 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 745 pridėtų dokumentų, pirmiau minėta informacija buvo pateikta ir Unijos 2015 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 747 pareiškėjui A. V..

39Vadovaujantis visu tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas, neperžengdamas teisės aktais suteiktų įgaliojimų ir neviršydamas savo kompetencijos, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakė į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundą, tinkamai pagrįsdamas ir nurodydamas atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisinius motyvus, daro išvadą, kad Lietuvos bankas veikė teisėtai ir pagrįstai ir nėra pagrindo naikinti skundžiamą Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d. raštą Nr. S2014/(21.14-2101)-12-4234 ir Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos 2015-11-09 sprendimą Nr. 3R-459(AG-337/05-2015), kaip ir atitinkamai tenkinti kitų pareiškėjų skundo reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas ir jame keliami reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Prašo atmesti pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą kaip nepagrįstą.

40Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

41Kooperatinė bendrovė Palangos kredito unija (toliau – ir Unija, Palangos kredito unija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundo argumentais ir reikalavimais nesutinka pilna apimtimi (b.l. 95-99). Pažymi, kad Unija palaiko Lietuvos banko 2016-01-19 atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus paaiškinimus ir argumentus.

42Paaiškina, kad nors pareiškėjų skundas Lietuvos bankui ir jo reikalavimai yra ypač neaiškūs ir neapibrėžti, iš skundo teksto galima suprasti, kad pareiškėjai reiškia abejones dėl (i) Unijos veiklos tinkamumo (dėl Unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi, Unijos veiklos skaidrumo ir pan.), bei (ii) dėl tam tikrų galimai nusikalstamų veikų atlikimo (pvz., Unijos „užvaldymo“, dokumentų klastojimo, valdymo organų piktnaudžiavimo, lėšų švaistymo, kyšio reikalavimo ir kt.).

43Pirma, abiem atvejais pareiškėjų teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o tik nekonkrečiais, sunkiai suprantamais ir, dažnai, nerišliais pareiškėjų samprotavimais.

44Antra, pareiškėjai apskritai neturi teisinio subjektiškumo reikšti bendro pobūdžio reikalavimų Lietuvos bankui, susijusių su Unijos veikla, jos atitikimu teisės aktų reikalavimais ir pan. Teigia, kad Unijos veiklos tinkamumą galėtų kvestionuoti tik Lietuvos bankas, kurio kompetencijai yra priskirta finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūra (Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnis).

45Tuo tarpu pareiškėjų teiginiai dėl tariamai nusikalstamų Unijos veiklų, akivaizdu, negali būti skundo Lietuvos bankui dalyku, nes yra priskirti teisėsaugos institucijų kompetencijai ir, kaip minėta, yra visiškai nepagrįsti.

46Trečia, kaip galima suprasti iš skundo turinio, dėl tariamo pareiškėjų interesų pažeidimo yra pareikštas vienintelis reikalavimas, t.y. reikalavimas dėl Unijos įpareigojimo užskaityti papildomo pajaus dalį 173,77 eurų sumoje. Pažymi, kad tokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimas nėra priskirtas Lietuvos banko kompetencijai, kadangi Lietuvos bankas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka sprendžia ginčus tik tarp finansų rinkos dalyvių ir vartotojų (Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 47 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjai nelaikytini vartotojais Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies prasme. Remiasi Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi. Lietuvos bankas neturi įgaliojimų spręsti turtinių kredito unijos ir jos dalyvių (pajininkų) ginčų bei įpareigoti finansų rinkos dalyvių privalomai atlikti kokius nors su tuo susijusius veiksmus. Lietuvos banko sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, jie ginčo šalims nėra privalomi ir negali būti skundžiami teismui (Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalis).

47Ketvirta, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Lietuvos banką nagrinėti pareiškėjų skundą pakartotinai yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos bankas, yra iš esmės pasisakęs dėl visų pareiškėjų skundo reikalavimų.

48Penkta, net ir darant prielaidą, kad reikalavimo dėl pajaus grąžinimo (užskaitymo) nagrinėjimas yra priskirtas Lietuvos banko kompetencijai (su kuo Unija nesutinka), toks pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pajus negalėjo ir negali būti grąžintas (taip pat ir įskaitymo būdu) remiantis Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Unija nuo 2014-09-24 (t.y. nuo pareiškėjo A. V. prašymo dėl pajaus išmokėjimo gavimo dienos) iki šio atsiliepimo dienos nevykdo Kredito unijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodytų Unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų.

49Šešta, pareiškėjų teiginiai, kad pareiškėjui A. V. nebuvo išmokėta visa 2006-02-11 paskolos sutarties Nr. 06-00020 suma akivaizdžiai prieštarauja pinigų išmokėjimo kvitui, kuriame pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad 2006-02-11 gavo 56000 litų, t.y. visą paskolos sumą. Taip pat aiškiai nepagrįstas ir teiginys, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, kad iki paskolos suteikimo jis turi išpirkti papildomą pajų, kurio suma būtų nemažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nes ši pareiškėjo pareiga buvo aiškiai numatyta 2006-02-11 paskolos sutarties 6.3 p.

50Atsižvelgdami į tai, kas pasakyta, Unija teismo prašo pareiškėjų A. V. ir V. V. 2015-12-22 skundą atmesti. Prašo priteisti iš pareiškėjų A. V. ir V. V. solidariai trečiojo suinteresuoto asmens Palangos kredito unija naudai visas Palangos kredito unija patirtas su šios bylos nagrinėjimu susijusias bylinėjimos ir atstovavimo byloje išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai byloje bus pateikti įstatymų nustatyta tvarka.

51Teismo posėdyje Unijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paneigė pareiškėjų atstovo teiginius, kad Unijos atstovas neįgaliotas atstovauti Uniją. Nurodė, kad advokatas atstovauja Uniją pagal 2012 m. gegužės 18 d. Atstovavimo sutartį, kurią Unijos vardu pasirašė administracijos vadovas. Juridinių asmenų registre Unijos vadovai nepasikeitė, o pareiškėjų atstovo pateiktą 2016 m. kovo 30 d. pranešimą apie sutarties su advokatų kontora nutraukimą pasirašė neįgaliotas asmuo.

52Skundas netenkinamas.

53Ginčijamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 3R-459(AG-337/05-2015), kuriuo atmestas pareiškėjų skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d. rašto Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4234 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

54Pareiškėjai 2015 m. spalio 26 d. padavė skundą VAGK, kuriame prašė panakinti minėtą raštą ir įpareigoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybą įvertinti ar kredito unijos teisės aktų pažeidimai, prašymų netenkinimas, piktnaudžavimai ir t.t. nepažeidžia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 10 punkto, Lietuvos Respublikos varototjų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų ir kitų straipsnių, o nustačius pažeidimus imtis teisinių priemonių, kad šie pažeidimai būtų pašalinti ir iš pareiškėjų Palangos kredito unija nereikalautų pinigų, kurių jie negavo.

55Skundas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pareiškėjų skunde Lietuvos bankui. Pareiškėjų skundo esmė LB buvo ta, kad jie teigė, jog juos apgavo išduodant kreditą ir nepagrįstai, neteisėtai bandoma užvaldyti jų asmeninius pinigus 173,77 Eur (600 Lt), nes reikalauja atnešti tuos pinigus į Uniją, kuriuos, galbūt, vėliau grąžins. Nustatyta, kad pareiškėjai parašė prašymą Unijai su likusia pajaus dalimi 173,77 Eur išmokėti pajų uždengiant kredito likutį ta pačia suma. Tokiu būdu pareiškėjai iš esmės prašė grąžinti jiems 173,77 Eur pajų. Tai patvirtina A. V. 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymas dėl papildomo pajaus panaudojimo, kuriuo pareiškėjas prašė remdamasis Palangos kredito unijos įstatų 4.12.10 punktu išmokėti jam papildomą pajų sumoje 600 Lt (b.l. 61). Šiame prašyme nebuvo nurodyta, kad išduodant pareiškėjui A. V. paskolą jis buvo apgautas, nes nurodyta 600 Lt suma jam nebuvo išduota. Skunde LB pareiškėjai nurodė, kad papildomo pajaus negrąžinimas ir yra netinkamas finansinių paslaugų suteikimas kylantis iš sutartinių santykių.

56Pareiškėjai skunde VAGK paaiškino, kodėl nesutinka su LB atsakymu.

57Iš esmės skunde VAGK pareiškėjai nurodė tas pačias faktines aplinkybes bei jų manymu taikytiną teisinį reglamentavimą kaip ir skunde teismui.

58VAGK sprendime išsamiai išanalizuotos visos su ginču susijusios faktinės aplinkybės bei taikytini teisės aktai ir padaryta pagrįsta išvada, kad Lietuvos bankui pavesta funkcija nagrinėti vartojimo ir su jais susijusius ginčus nesuteikia kompetencijos įsiterpti į individualius unijos ir jos nario tarpusavio teisinius santykius, susijusius su turtinėmis bei neturtinėmis unijos nario teisėmis ir pareigomis. Padaryta išvada, kad netgi nagrinėjant vartotojo skundą LB neturi kompetencijos suformuluoti įpareigojančio pobūdžio nurodymų (Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 13 dalis) kokiu nors būdu panaudoti pareiškėjo A. V. pajų. Taip pat padaryta teisinga išvada, kad LB pagrįstai atsisakė spręsti ginčą ikiteismine tvarka. VAGK pasisakė, kad LB neturėjo pareigos atlikti tyrimą ir taikyti sankcijas Unijai.

59Ginčas kilo dėl pareiškėjų Lietuvos bankui 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikto skundo nagrinėjimo (b.l. 86-87). Skunde išdėstomos atitinkamos aplinkybės ir prašoma sustabdyti neteisėtus, galimai nusikalstamus Palangos kredito unijos veiksmus unijos narių – vartotojų atžvilgiu ir atlikti tarnybinį patikrinimą, pritaikyti poveikio priemones dėl teisės aktų pažeidimų. Taip pat prašoma įpareigoti Uniją uždengti paskolą su pajumi. T.y. skundas ir jo reikalavimai susideda iš dviejų dalių: 1) keliamas individualus vartotojo ginčas; 2) teikiamas pranešimas Lietuvos bankui, kaip finansų rinkos dalyvius prižiūrinčiai institucijai, kuriame nurodoma, kad Palangos kredito unijoje pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Ir dėl pirmojo ir dėl antrojo reikalavimo pareiškėjai reikalauja tiek skundu LB, tiek skundu VAGK, tiek ir skundu teismui, kad LB imtusi ar būtų įpareigotas imtis atitinkamų, jų nurodomų veiksmų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 16 dalies nuostatas, tai laikytina skundu ir pranešimu, t.y. pareiškėjų kreipimasis į LB buvo dvejopo teisinio pobūdžio, todėl ir LB sprendimas turėjo atsakyti ir iš tiesų atsakė į dvi skirtingas kreipimosi dalis skirtingai.

60Teismas pritaria išvadai, kad šios dvi reikalavimų grupės nagrinėtinos atskirai (taip ginčą savo sprendime išnagrinėjo ir VAGK), nes pareiškėjų reikalavimo teisės ribos dviem nurodytais atvejais yra skirtingos. Jeigu būtų nustatyta, kad LB buvo pateiktas vartotojo ginčas su kredito įstaiga, pareiškėjai turėtų teisę, kad LB tokį ginčą išspręstų ir pateiktų nors ir rekomendacinio pobūdžio sprendimą. Taip pat LB įstatymu suteikta teisė tam tikrais atvejais atsisakyti nagrinėti skundą, kas ir buvo padaryta. Antruoju atveju, pareiškėjai turi teisę pranešti priežiūros įstaigai apie daromus teisės aktų pažeidimus, tačiau jų reikalavimo teisė ribojasi teise gauti atsakymą (informaciją), kaip tas pranešimas buvo išnagrinėtas, nes pareiškėjai neįgalioti ginti viešąjį interesą, be to, LB turi diskrecijos teisę spręsti, ar būtina atlikti kredito įstaigoje atitinkamą tyrimą, juo labiau, ar taikyti poveikio priemones.

61Dėl Lietuvos banko skundžiamo 2015 m. spalio 1 d. rašto dalies, susijusios su tuo, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju nelaikytini vartotojais, o keliamas yra privatinės teisės normomis reguliuojamas ginčas tarp kredito unijos ir jos nario (juridinio asmens dalyvio) dėl pajinio įnašo grąžinimo. Pirmiausiai, vertinant skundo bankui teiginius, daroma išvada, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pagrįstai rėmėsi Lietuvos banko įstatymo 47 straipsniu, Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintu Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašu (Aprašas) ir padarė tinkamą išvadą, kad pareiškėjai keliamo ginčo prasme nelaikytini vartojais, kurių ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, įpareigotas nagrinėti Lietuvos bankas. Pareiškėjai neneigia, kad jų prašoma grąžinti suma (padengiant kreditą) yra papildomas pajus. Byloje yra 2006 m. vasario 11 d. paskolos sutratis Nr. 06-00020, sudaryta tarp Unijos ir A. V. (pareiškėja V. V. laidavo paskolos grąžinimą), kuria Unija suteikė pareiškėjui 56000 Lt paskolą (b.l. 74, 75-76), kuri numato, kad A. V. įsipareigoja iki paskolos suteikimo išpirkti papildomą pajų bei, kad turimas pajus nebus mažesnis nei 1/10 paskolos sumos (sutarties 6.3 punktas), taip pat, kad pajus bus ne mažesnis kaip 1/10 likusios mokėti sumos (sutarties 7.2 punktas). Todėl pareiškėjų teiginiai skunde LB ir skunde teismui, jog jie nesuprato, jog išduodant paskolą dalis sumos pervesta į pajinį kapitalą, yra nepagrįsti. Pareiškėjas A. V., pasirašydamas paskolos sutartį ir gaudamas paskolą, turėjo žinoti paskolos sutarties sąlygas dėl būtino papildomo pajaus išpirkimo, nes priešingu atveju pareiškėjui nebūtų suteikta paskola. Faktas, kad 56000,00 Lt paskola buvo išmokėta patvirtinamas A. V. pasirašytu 2011 m. vasario 6 d. dokumentu (b.l. 60). Kokiu būdu pareiškėjas išpirko tą papildomą pajų, jis nenurodo, įrodymų dėl to neteikia, tačiau turimo papildomo pajaus Unijoje neneigia, todėl LB ir neturėjo vertinti kaip pareiškėjas sumokėjo papildomą pajų. Šie santykiai tarp pareiškėjo ir Unijos nėra vartojimo sutarties santykiai, o yra santykiai tarp kredito unijos ir jos nario – pajininko. Pareiškėjas A. V., nebūdamas Unijos nariu, paskolos Unijoje sutartyje nurodytomis sąlygomis nebūtų gavęs. Šiuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas ir konkrečiai Palangos kredito unijos įstatai.

62Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos bankas skundžiamu sprendimu pagrįstai, remdamasis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir Aprašo 4 punktu atsisakė ginčą dėl papildomo pajaus grąžinimo nagrinėti ikiteismine tvarka Lietuvos banke.

63Šioje skundo dalyje nustatyta ir tai, kad klausimas dėl papildomo pajaus grąžinimo pareiškėjui A. V. Unijoje jau yra išspręstas. Palangos kredito unija 2015 m. gruodžio 31 d. raštu, reg. Nr. 747 (b.l. 68) pranešė pareiškėjui, kad 2015 m. vasario 4 d. pareiškėjo prašymas dėl papildomo pajaus panaudojimo buvo nagrinėjamas valdybos posėdyje pakartotinai, ir priimtas nutarimas grąžinti papildomą pajų panaudojant jį paskolos paskutinei įmokao dengti, jeigu kredito unija papildomų pajų panaudojimo paskutinės įmokos dengimui metu nepažeis kredito unijos veiklą ribojančių normatyvų. Šis atsakymas pareiškėjui grindžiamas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjai neneigia, kad jiems yra žinoma, kad Unija dar nevykdo riziką ribojančių normatyvų, todėl jiems turi būti žinoma ir tai, kad tokiu atveju papildomų pajų grąžinimas turi būti sustabdomas.

64Lietuvos banko 2015 m. spalio 1 d. rašte taip pat išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjų skunde nurodomų faktų, kurių pagrindu jie teigia, kad Palangos kredito unijoje daromi teisės aktų pažeidimai. Šioje dalyja atsakymas pateiktas išsamus ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis. LB paaiškino pareiškėjams, kaip atliekami finansinių įstaigų tyrimai, jog Lietuvos bankas vadovaujasi Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 patvirtintais Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatais (Nuostatai). Remiantis Nuostatų 13 punktu paaiškina pareiškėjams, kad pagal jų pateiktas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo įtarti, kad Unijos veiksmais buvo pažeisti finansų rinką reguliuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl aptariamu atveju pagrindo pradėti tyrimą nėra. Kartu paaiškinamas pajinių įnašų grąžinimo teisinis reguliavimas.

65Lietuvos banko kaip priežiūros institucijos veikla kreditų unijų atžvilgiu siekiama užtikrinti saugią ir patikimą unijų veiklą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas nustatė, kad Palangos kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, apie tai pranešta pareiškėjams ir skundžiamame rašte nurodyta, kad tokiu atveju Unija privalo sustabdyti pajinių įnašų grąžinimą iki bus užtikrintas riziką ribojančių normatyvų vykdymas. T.y. Lietuvos bankas pranešė, kad jam žinoma padėtis Palangos kredito unijoje ir ši padėtis nesudaro pagrindo pradėti kokį nors tyrimą. Pareiškėjai neturi reikalavimo teisės prašyti atlikti kokius nors konkrečius Unijos veiklos tyrimo veiksmus. Pareiškėjai patikslintame skunde tokio reikalavimo ir nekelia, tačiau skundo motyvuose teigia, kad jų skundas nebuvo pilnai ir tinkamai išnagrinėtas, tame tarpe, LB, pasak pareiškėjų, neįvertino Unijoje daromų teisės pažeidimų. Tačiau šie pareiškėjų teiginiai nepagrįsti, nes Lietuvos bankas skundžiamame atsakyme į pareiškėjų skundą, jį išnagrinėjo išsamiai, įvertino visus skundo aspektus, tiek susijusius su keliamu individualiu ginču, tiek susijusius su pareiškėjų pranešimu apie galimai daromus teisės aktų pažeidimus, todėl panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti Lietuvos banką iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 3R-459(AG-337/05-2015). Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

66Pareiškėjai nepagrįstai nurodo kito asmens atžvilgiu priimtą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą (kuris pateiktas paduodant skundą teismui, b.l. 13-15), kadangi tuo atveju Lietuvos bankas nebuvo priėmęs sprendimo dėl asmens skundo priimtinumo, t.y. nebuvo priimtas tarpinis administracinės procedūros sprendimas, dėl to VAGK įpareigojo Lietuvos banką priimti naują sprendimą, bet neįpareigojo spręsti dėl pajaus grąžinimo. Todėl šios bylos yra skirtingos jų faktinėmis aplinkybėmis ir negali būti lyginamos.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

68Pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą atmesti.

69Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. A. V., V. V. (toliau –... 3. Paaiškina, kad pareiškėjai su skundu į Lietuvos banką (toliau – LB)... 4. Paaiškina, kad 2015-08-25 LB išdėstė faktus dėl neteisėtų Palangos... 5. LB savo rašte teigia, kad Palangos kredito unija šiuo metu nevykdo kapitalo... 6. Pareiškėjai metus laiko negavo iš unijos atsakymo, kodėl netenkino jų... 7. Pareiškėjams žinoma, kad kitiems unijos nariams su pajumi dengiamos... 8. Nurodo, kad panaši situacija buvo pareiškėjų pažįstamam 9. Esant bent nedidelei abejonei dėl saugios ir patikimos kredito įstaigos... 10. Lietuvos bankui yra pavesta funkcija nagrinėti ginčus, kylančius tarp... 11. Kadangi Palangos kredito unijos veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai -... 12. Pareiškėjams nesuprantama VAGK pozicija, kuri deklaratyviais teiginiais bando... 13. VAGK vengia atlikti savo pareigą - tinkamai reaguoti į skundą. Analogiškoje... 14. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį... 15. Lietuvos bankas (toliau – ir LB, atsakovas) pateikė teismui atsiliepimą į... 16. Paaiškina dėl Lietuvos banko atliekamų kredito... 17. Pareiškėjai skunde nurodo, kad, esant bent nedidelei abejonei dėl saugios ir... 18. Vertinant pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, visų pirma pažymi tai,... 19. Lietuvos bankas 2015 m. rugsėjo 7 d. gavo pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25... 20. Atsakydamas į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde išdėstytą... 21. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. S... 22. Pareiškėjai skunde nurodo, kad pateikiant 2014 m. rugsėjo 24 d. prašymą... 23. Įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjams buvo... 24. Paaiškina dėl Lietuvos banko nagrinėjamų finansų... 25. Pareiškėjai skunde nurodo, kad Lietuvos bankui yra pavesta funkcija... 26. Pažymi, kad Lietuvos bankas, įvertinęs, kad tarp pareiškėjų ir Unijos yra... 27. Pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio nuostatas, Lietuvos bankas... 28. Remiantis Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, vartotojas yra... 29. Pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų kontekste pažymi, kad pajinis... 30. Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamame 2015 m. lapkričio... 31. Atsižvelgdamas į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 25 d. skunde nurodytas... 32. Įvertinęs, kad pareiškėjų ir Unijos individualus ginčas yra kilęs iš... 33. Papildomai atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjai savo skunde mini, kad... 34. Vadovaujantis nurodytais teisiniais argumentais, daro išvadą, kad Vyriausioji... 35. Paaiškina dėl atsakymo į pareiškėjų pretenziją... 36. Skunde pareiškėjai, be kita ko, nurodo, kad Unija, nepateikusi atsakymo į... 37. Paaiškina, kad Lietuvos bankas, nors ir nustatęs, kad šiuo atveju... 38. Informuoja, kad 2016 m. sausio 7 d. Lietuvos bankas gavo Unijos 2015 m.... 39. Vadovaujantis visu tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgiant į tai, kad... 40. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo... 41. Kooperatinė bendrovė Palangos kredito unija (toliau – ir Unija, Palan 42. Paaiškina, kad nors pareiškėjų skundas Lietuvos bankui ir jo reikalavimai... 43. Pirma, abiem atvejais pareiškėjų teiginiai yra nepagrįsti jokiais... 44. Antra, pareiškėjai apskritai neturi teisinio subjektiškumo reikšti bendro... 45. Tuo tarpu pareiškėjų teiginiai dėl tariamai nusikalstamų Unijos veiklų,... 46. Trečia, kaip galima suprasti iš skundo turinio, dėl tariamo pareiškėjų... 47. Ketvirta, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Lietuvos banką nagrinėti... 48. Penkta, net ir darant prielaidą, kad reikalavimo dėl pajaus grąžinimo... 49. Šešta, pareiškėjų teiginiai, kad pareiškėjui A. V.... 50. Atsižvelgdami į tai, kas pasakyta, Unija teismo prašo pareiškėjų 51. Teismo posėdyje Unijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.... 52. Skundas netenkinamas.... 53. Ginčijamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio... 54. Pareiškėjai 2015 m. spalio 26 d. padavė skundą VAGK, kuriame prašė... 55. Skundas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pareiškėjų... 56. Pareiškėjai skunde VAGK paaiškino, kodėl nesutinka su LB atsakymu.... 57. Iš esmės skunde VAGK pareiškėjai nurodė tas pačias faktines aplinkybes... 58. VAGK sprendime išsamiai išanalizuotos visos su ginču susijusios faktinės... 59. Ginčas kilo dėl pareiškėjų Lietuvos bankui 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikto... 60. Teismas pritaria išvadai, kad šios dvi reikalavimų grupės nagrinėtinos... 61. Dėl Lietuvos banko skundžiamo 2015 m. spalio 1 d. rašto dalies, susijusios... 62. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos bankas skundžiamu sprendimu... 63. Šioje skundo dalyje nustatyta ir tai, kad klausimas dėl papildomo pajaus... 64. Lietuvos banko 2015 m. spalio 1 d. rašte taip pat išsamiai pasisakyta dėl... 65. Lietuvos banko kaip priežiūros institucijos veikla kreditų unijų atžvilgiu... 66. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo kito asmens atžvilgiu priimtą Vyriausiosios... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 68. Pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą... 69. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...