Byla e2A-1050-390/2018
Dėl valdymo teisės gynimo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo –Kauno rajono savivaldybės administracija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Gesuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1537-924/2017 pagal ieškovų V. P. ir S. P. ieškinį atsakovei UAB „Gesuva“ dėl valdymo teisės gynimo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo –Kauno rajono savivaldybės administracija.

3Teismas

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai ieškiniu prašė: 1) Įpareigoti atsakovę UAB „Gesuva“ per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastatą - vandentiekio bokštą su arteziniu gręžiniu, unikalus Nr. ( - ) , esantį ieškovams priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) Kauno r. sav., į pradinę padėtį, buvusią iki sugriuvimo; 2) Priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 1 000 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol atsakovė ar bet kuris kitas ūkio subjektas naudosis ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., Kauno r. sav., 0,0498 ha ploto dalimi servituto pagrindu; 3) Priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype yra atsakovei priklausantis vandens bokštas, kuris yra neprižiūrėtas, nugriuvęs, dėl to ieškovai patiria nepatogumus. Administraciniu aktu yra nustatytas servitutas žemės sklypui, tačiau jokia kompensacija tarnaujančio daikto savininkams nenustatyta.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu priėmė ieškovų ieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 853 Eur kompensacijos, mokamos periodiškai vieną kartą per metus, priteisimo nutraukė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Gesuva“ ieškovams S. P. ir V. P. 147 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-07-20) iki kol atsakovė ar bet kuris kitas ūkio subjektas naudosis ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Kauno r. sav., 0,0498 ha ploto dalimi servituto pagrindu, 65 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė, grąžino ieškovams 7,53 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2017 m. liepos 18 d.
  2. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti pastatą - vandentiekio bokštą su arteziniu gręžiniu, į pradinę padėtį, buvusią iki sugriuvimo yra dėl valdymo teisės pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti valdymo pažeidimus. Ieškinio reikalavimo tenkinimui ieškovai turi įrodyti du faktus: kad jie kaip valdymo gynimo reikalaujantis subjektas tą daiktą iš tikrųjų valdo ir kad atsakovas šį valdymą pažeidė.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis atsakovei priklausantis vandens bokštas fiziškai pažeistas, pagal pagrindinę naudojimo paskirtį šiuo nenaudojamas, bokštas atstatytas ne į pradinę padėtį (statinys yra apverstas). Vandentiekio bokštas, iškėlus bylą teisme, buvo pastatytas į vertikalią padėtį, pritvirtintas prie žemės (pagrindo) toje pačioje vietoje kaip ir buvo iki nugriovimo. Ieškovai jokių įrodymų, kad tokia vandentiekio bokšto su arteziniu gręžiniu padėtis pažeidžia jų teisę naudotis ginčo žemės sklypu nepateikė, todėl ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti pastatą - vandentiekio bokštą su arteziniu gręžiniu, į pradinę padėtį, buvusią iki sugriuvimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovai, esant CK 4.130 straipsnyje numatytiems pagrindams, turi teisę kreiptis dėl administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigos/panaikinimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų (sugriuvusio statinio išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro) (CK 4.112 str. 5 d.).
  4. Kadangi servitutas ginčo žemės sklypui buvo nustatytas administraciniu aktu ir jokia kompensacija tarnaujančio daikto savininkams nenustatyta, o ieškovai, kuriems priklausančiame žemės sklype stovi vandentiekio bokštas, patiria nepatogumus, nes be apribojimų negali naudotis visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl ieškovams turi būti atlyginami nuostoliai. Įvertinęs tai, kad nustatyto servituto plotas užima apie 10 procentų ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies bei į 2017 metais nustatytą vidutinę žemės sklypo rinkos vertę (1470 Eur), bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų pusiausvyros bei teisingo nuostolių atlyginimo už nustatytą servitutą, teismas sprendė, kad yra pagrįstas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 147 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus.
  5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentai, kad kompensacija už servitutą turi būti nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gesuva“, kurios interesams atstovauja advokatas Raimondas Lignugaris, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir priteistą sumą sumažinti iki 0,92 Eur kompensacijos mokesčio bei proporcingai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatų – kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis. Teismo nustatyta 147 Eur kompensacija yra beveik trečdalis sklypo rinkos kainos (ieškovai sklypą nusipirko už 500 Eur).
    2. Teismas taip pat neįvertino, kad: atsakovei nustatytoje naudotis žemės sklypo dalyje (nepilnai penkiasdešimt kvadratinių metrų) praktiškai yra įvažiavimas į sklypą ir nustatytas servitutas visiškai netrukdo ieškovams naudotis žemės sklypu ir jį prižiūrėti; ieškovų atstovo pateiktas 2016-10-11 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta vidutinė rinkos vertė, žemės sklypo vertinimas 2017 metais yra vidutinės rinkos/mokestinės vertės išrašas.
    3. Ieškovų pateiktame NTR centrinio duomenų banko išraše ieškovų žemės sklypo plotas yra 0,4770 ha, o servituto plotas – 0,0498 ha (10,44%). Servitutu nustatyto žemės sklypo masinio vertinimo rinkos vertė, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, yra 153,49 Eur. Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2016 m. balandžio 28d. sprendimo Nr.TS-136 1 punktu, kompensacija už servitutą yra 0,92 Eur (153,49 x 0,6 proc). Tokio dydžio kompensaciją už servitutą atsakovė sutinka mokėti ieškovams.
    4. Teismas neteisingai konstatavo, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Faktiškai neturtinis reikalavimas buvo atmestas (50 proc.), o turtinio reikalavimo buvo patenkinta tik 14,7 procento (147:1000 x 100). Apeliantei nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovams buvo grąžintas žyminis mokestis.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai, kurių interesams atstovauja advokatas Georgijus Zavtrakovas, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovai žemės sklypą įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o ne nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl nėra pagrindo teismui taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas.
    2. Atsakovė ginčija žemės sklypo vertę, teigiant, jog „tikroji rinkos vertė yra reali kaina už kurią ieškovai nusipirko žemės sklypą – 500 Eur.“ Jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų nurodomą žemės sklypo vertę, atsakovė nepateikė. Turto pardavimo kaina neatspindi šio turto rinkos vertės, nes pirkėjai, derėdamiesi dėl perkamo objekto, jį gali įsigyti už mažesnę nei rinkos kainą, be to, žemės sklypas nupirktas 2016 m., o sprendimas šioje byloje priimtas 2018 m., t. y. visuotinai žinoma, jog per dvejus pastaruosius metus nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė padidėjo.
    3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog nustatant atlygintino servituto dydį turėtų būti vadovaujamasi Kauno rajono savivaldybės Tarybos posėdyje 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. TS-136 „Dėl žemės mokesčio 2017 m. tarifų nustatymo“ nustatytais Kauno rajono žemės mokesčio 2016 m. tarifais, tai ginčo situacijoje turėtų būti skaičiuojamas ne 0,6 proc. dydis nuo vidutinės rinkos vertės, o 4 proc. (kuris taikomas netvarkomų ir apleistų žemės sklypų arba naudojamų ne pagal paskirtį žemės sklypų (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) naudotojams).

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai

12argumentai ir išvados

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti jai priteistą kompensaciją dėl dalies žemės sklypo naudojimo, atsiradusio servituto pagrindu. Apeliantės apeliaciniame skunde dominuoja argumentai, susiję su neteisingos kompensacijos dydžio nustatymu, o taip pat su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
  3. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administracinius aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. ( CK 4.129 straipsnis).
  4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009.
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktas).
  6. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009;2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
  7. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas spręsdamas dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo, dydį siejo su nekilnojamojo turto 2017 metų V Į Registrų centras nurodyta vidutine rinkos verte – 1470 Eur verte bei atsižvelgdamas į nustatyto servituto plotą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darė išvadą, kad yra pagrįstas ieškovų ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 147 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus, atsiradusią nustatyto servituto pagrindu.
  8. Apeliantė teigia, kad teismas nustatydamas kompensaciją turėjo atsižvelgti į žemės sklypo kainą už kurią ieškovai įsigijo žemės sklypą ir tokia kaina yra reali sklypo rinkos vertei.
  9. Akcentuotina, kad sandoryje nurodyta nekilnojamojo turto vertė ne visada atspindi realią nekilnojamojo turto rinkos vertę ir teismas nustatydamas kompensacijos dydį, šios bylos nagrinėjamu atveju, tokia verte neprivalo vadovautis tiesiogiai. Spręsdamas aptartą klausimą teismas turi įvertinti ir kitas byloje svarbias aplinkybes.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką yra vienas iš reikšmingų kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217/2011;2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nustatydamas kompensacijos dydį, galėjo remtis žemės sklypo verte nurodyta viešuose registruose. Atsakovė nepateikė kitų byloje įrodymų patvirtinančių, kad žemės sklypo vertė yra neteisinga ( CPK 178 straipsnis).
  11. Pažymėtina, kad teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančio daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti (likusią) dalį, kuriai nustatytas servitutas, apimtimi, jam kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. Galimi net atvejai, kai teisinga ir adekvati kompensacija tarnaujančio daikto savininkui prilyginama viso sklypo rinkos vertei. Tačiau tiek žemės sklypo vertė, tiek suvaržymų naudotis likusia sklypo dalimi būtent dėl servituto nustatymo faktas teismų turi būti nustatyti remiantis bylos duomenų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
  12. Apeliacinis teismas įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą ( CPK 185 straipsnis) sprendžia, kad ginčo žemės sklype nustatyto servituto plotas rinkos kaina viešuose registruose yra tas kriterijus, kuris leidžia nustatyti naudojimosi nuosavybės teisėmis apribojimo apimtį ir leidžia teisingai pašalinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas nekartodamas teismo sprendimo motyvų dėl apeliantės atmestų atsikirtimų į ieškinį konstatuoja, kad nustatytos prievolės dydis atitinka tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesų derinimo pusiausvyros principui, nėra neteisinga bei apeliantės teisių nepažeidžia. Visa apeliantės apeliacinio skundo argumentacija aptartu klausimu pripažintina nepagrįsta ir atmestina.
  13. Apibendrinant nurodytus argumentus apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė materialinės teisės normas. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Įvertinant tai, kad ieškovai buvo sumokėję žyminio mokesčio daugiau negu numatė įstatymas bei jiems dalies ieškinio atsisakius, teismas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies, 1 punkto ir CPK 87 straipsnio 2 dalies taisykles pagrįstai sprendė žyminio mokesčio ieškovams grąžinimo klausimą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas bei taikydamas CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas teisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo argumentacija aptartu klausimu negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 24. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei sumokėjusiai išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2018m. sausio 4d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Iš atsakovės UAB „Gesuva“ priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei V. P..

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai