Byla 2S-2128-577/2014
Dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – B. P., antstolis D. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. O. A. atskirąjį skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. O. A. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – B. P., antstolis D. K..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėja I. O. A. pateikė skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2014 m. balandžio 25 patvarkymą Nr. 2-DK-9687 vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/00021 ir išspręsti klausimą dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto įteisinimo. Nurodė, kad antstolio 2014 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. 2-DK-9687 buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjai priklausančio turto varžytinės, kurios turėjo įvykti nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. birželio 5 d. Paaiškino, kad varžytinėse buvo siekiama parduoti turto dalį, turinčią registro duomenis, bet neegzistuojančią, bei turtą, kuris yra neįteisintas ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, dėl ko, pareiškėjos teigimu, toks turtas negali būti tinkamai įkainotas bei parduodamas iš varžytinių. Pareiškėjos nuomone, antstolis vykdomojoje byloje tinkamai nenustatė teisinio pagrindo realizuoti tokio pobūdžio pareiškėjos turtą, nepagrįstai apsiribodamas tik išieškotojo pasiūlytos kainos vertinimu. Taip pat tvirtino, kad kol išieškotojas neatliko namo įteisinimo procedūros bei visas realiai egzistuojantis pareiškėjos nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjos turto nėra.

5Antstolis D. K. 2014 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. 2-DK-15509 atsisakė tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, kad antstoliui vykdyti 2014 m. sausio 6 d. yra pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1471-567/2012 dėl 437 920 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos suinteresuotojo asmens, III eilės išieškotojo B. P. naudai. Teigė, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1471-567/2012 išnagrinėtomis bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, laikytina, kad ginčo, jog skundžiamu patvarkymu pirmose varžytinėse parduodamas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, nėra, o vykdymo procese surinkti duomenys detaliai ir realiai atspindi varžytinėse parduodamo turto faktinę būklę. Paaiškino, kad remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatė, jog žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 2.2. punkte įregistruotas objektas, gyvenamasis namas, faktiškai yra nugriautas, o tame pačiame sklype, bet kitoje vietoje, pastatytas naujas gyvenamasis namas, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, tačiau kuriam 2008 m. gruodžio 16 d. išduotas statybos leidimas. Antstolio nuomone, naujasis statinio įgijėjas turėtų galimybę perregistruoti statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko, antstolio teigimu, nėra ginčo, kad varžytinėse parduodamas pareiškėjos turtas gali būti realizuotas, t. y. būti civilinės apyvartos objektu. Taip pat antstolis nurodė, kad 2012 m. vasario 27 d. ekspertizės aktu Nr. 5 EKZ_2012 ZKA VHAN buvo nustatyta aptariamo nekilnojamojo turto rinkos vertė, kuri yra pagrįsta aiškiais metodais, dėl ko pareiškėjos prieštaravimai dėl turto rinkos vertės yra niekuo nepagrįsti.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokia tiksliai informacija bei kokia apimtimi turi būti pateikiama skelbime apie varžytines, siekiant apibūdinti varžytinėse parduodamą objektą. Įvertinęs skundžiamo patvarkymo turinį bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, teismas nenustatė, kad antstolis skundžiamame patvarkyme pareiškėjai priklausantį turtą apibūdindamas pagal viešame registre nurodytus šio turto oficialius duomenis, juos būtų kaip nors iškraipęs. Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės aktu nustatyta turto verte, kuri buvo nustatyta įvertinus faktinę pareiškėjai priklausančio turto būklę, ir atmetė pareiškėjos argumentą, kad varžytinių objektu negali būti viešajame registre neįregistruoti objektai, kurių, kaip teigia pareiškėja, neturi galimybės įteisinti, kadangi statybos leidimas yra išduotas išieškotojo vardu. Paaiškino, kad leidimas statyti ar rekonstruoti statinį gali būti perregistruotas jo vardu.

9III.

10Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11 Pareiškėja I. O. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus ir neobjektyviai ištyrė bylos medžiagą. Apeliantė nesutinka, kad antstolis nepažeidė savo kompetencijos nekilnojamojo turto aprašyme nurodydamas neva faktinę gyvenamojo namo būklę, taip iškreipdamas oficialius VĮ Registrų centro duomenis. Apeliantė tvirtina, kad antstolis paskelbė varžytynes dėl nelegalaus, neįteisinto statinio pardavimo. Pareiškėjos įsitikinimu, jei statiniui yra išduotas statybos leidimas, bet statinys nepripažintas tinkamu naudoti, neatlikti statinio kadastriniai matavimai ir jie neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, namo būklė turi būti nustatoma ne statybos leidime nurodytais duomenimis, o faktiniais duomenimis, nustatytais atlikus kadastrinius matavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jai nuosavybės teise priklauso būtent toks nekilnojamasis turtas, koks numatytas parduoti antstolio paskelbtose varžytynėse. Taip pat pareiškėja tvirtina, kad neteisingai buvo įvertintas areštuotas turtas. Pažymi, kad ekspertizės aktu buvo remtasi išieškotojo iniciatyva. Be to, pareiškėjos nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai turto įteisinimo pareigą perkėlė tik jai, nors ji ir nėra gavusi statybą leidžiančio dokumento, kuris suteiktų teisinį pagrindą inicijuoti jai priklausančio gyvenamojo namo įteisinimą.

12Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

15Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1471-567/2012 buvo nutarta atidalyti suinteresuotam asmeniui B. P. priklausančią 1/2 dalį iš ginčo turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai O. A. ir suinteresuotam asmeniui B. P., ir priteisti iš pareiškėjos 425000 Lt piniginę kompensaciją suinteresuoto asmens B. P. naudai (v.b.l. 83-92). Antstoliui yra pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1471-567/2012 dėl 437 920 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos suinteresuotojo asmens, III eilės išieškotojo B. P. naudai (v.b.l. 1). Pagal vykdomąją bylą, 2014 m. sausio 7 d. antstolis surašė raginimą įvykdyti sprendimą reg. Nr. 2-DK-289 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą reg. Nr. 2-DK-292, kurie pareiškėjai įteikti asmeniškai (v.b.l. 5-10). Nustatyta, kad vykdant vykdomąją bylą 2014 m. vasario 26 d. patvarkymu reg. Nr. 2-DK-3201 buvo areštuotos pareiškėjos lėšos banko sąskaitose, turto arešto aktu reg. Nr. 2-DK-3200 areštuotas pareiškėjai asmeninės nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), bei skundžiamu patvarkymu paskelbtos šio turto pirmosios varžytynės (v.b.l. 44-48). Pagal vykdomosios bylos medžiagą taip pat nustatyta, kad skundžiamu patvarkymu buvo nuspręsta parduoti iš varžytinių 2014 m. vasario 26 d. turto arešto aktu reg. Nr. 2-DK-3200 areštuotą žemės sklypą, adresu ( - ), gyvenamąjį namą, adresu ( - ), ūkinį pastatą, adresu ( - ), garažą, adresu ( - ), bei kitus statinius, adresu ( - ) (toliau – turtas) (v.b.l. 51-54). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, šis turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise (v.b.l. 106-109). Skundžiamame patvarkyme išvardinant varžytinėse parduodamus objektus, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ) (būklė: nebaigtas rekonstruoti, baigtumas 92 procentai, o faktinė būklė – pastatytas naujas pagal 2008 m. gruodžio 16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. GN/1411/08-1445, statybos leidime pastato plotas – 355,70 kv. m. (v.b.l. 110). Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2014 m. balandžio 25 d. patvarkymą Nr. 2-DK-9687 vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/00021 ir išspręsti klausimą dėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto įteisinimo. Pirmos instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, o pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą.

16Taigi, nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas nutarties, kuria buvo nutarta atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra ginčijami trys aspektai: 1) ar antstolis galėjo skelbti varžytines dėl gyvenamojo namo, kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas bei įteisintas; 2) ar antstolis, skelbdamas apie varžytines, tinkamai apibūdino šiose varžytinėse parduodamus nekilnojamojo turto objektus, nepažeisdamas pareiškėjos, kaip šio turto savininkės, teisių bei interesų; 3) ar antstolis tinkamai nustatė parduodamo varžytynėse turto vertę.

17Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas ? svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).

18Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu patvarkymu buvo nuspręsta parduoti iš varžytinių 2014 m. vasario 26 d. turto arešto aktu reg. Nr. 2-DK-3200 areštuotą žemės sklypą, adresu ( - ), gyvenamąjį namą, adresu ( - ), ūkinį pastatą, adresu ( - ), garažą, adresu ( - ), bei kitus statinius, adresu ( - ) (toliau – turtas) (v.b.l. 51-54). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise (v.b.l. 106-109). Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atmestini pareiškėjos argumentai dėl to, kad varžytinių objektu negali būti viešajame registre neįregistruoti objektai. Taip pat kritiškai vertintina pareiškėjos pozicija, jog ji neturi galimybės tuos nekilnojamojo turto objektus įteisinti, kadangi statybos leidimas yra išduotas išieškotojo vardu. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėja gali perregistruoti statybos leidimą savo vardu ir įteisinti nekilnojamojo turto objektus, kurie teisiškai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise (Statybos techninio reglamento 1.07.01.2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 37 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad būtent ji, būdama varžytinėse parduodamo turto savininke, turi pareigą imtis veiksmų siekiant įregistruoti faktiškai bei realiai egzistuojančią turto būklę.

19Taip pat pažymėtina, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokia tiksliai informacija bei kokia apimtimi turi būti pateikiama skelbime apie varžytynes, siekiant apibūdinti varžytinėse parduodamą objektą. Pagal CPK 707 str. nuostatas skelbime apie varžytynes, be kita ko, turi būti nurodyta turto buvimo vieta ir trumpas turto aprašymas. Pritartina pirmos instancijos teismo nuomonei, kad nagrinėjamu atveju antstolis tinkamai pagal viešame registre nurodytus pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto oficialius duomenis, papildomai nurodydamas faktinę šiuo metu esančią turto būklę, tinkamai apibūdino varžytinėse parduodamą objektą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo patvarkymo turinį, neturi pagrindo išvadai, kad antstolis, remdamasis viešame registre nenuginčytais duomenimis, nurodydamas faktinę gyvenamojo namo būklę, viršijo savo kompetencijos ribos.

20Be to, apeliantė kelia klausimą dėl netinkamo varžytynėse parduodamo turto įkainojimo. CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, o taip pat tais atvejais, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinant varžytynėse parduodamą turtą, buvo vadovautasi 2012 m vasario 27 d. ekspertizės aktu Nr. 5 EKZ_2012 ZKA VHAN, kuriame nurodyta, jog, atliekant pareiškėjai priklausančio turto vertės nustatymą, buvo vertinama faktinė šio turto būklė, įskaitant aplinkybę, kad gyvenamasis namas yra faktiškai nugriautas, kitoje žemės sklypo vietoje pastačius naują gyvenamąjį namą pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. GN/1411/08-1445, kurio statybos leidime pastato plotas – 355,70 kv. m (ekspertizės aktas 113-114 p). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad ji, nesutikdama su turto verte, nurodo tik abstraktaus pobūdžio prieštaravimus dėl neva nepagrįstos turto vertės nustatymo, tačiau neprašo ekspertizės turto vertei nustatyti, nepateikia jokių objektyvių duomenų apie kitokią turto vertę, todėl argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

21Be to, pastebėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmos instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 str. 1 d.).

23Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėja I. O. A. pateikė skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, kuriuo... 5. Antstolis D. K. 2014 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. 2-DK-15509 atsisakė... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos... 9. III.... 10. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Pareiškėja I. O. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo... 16. Taigi, nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas nutarties, kuria buvo nutarta... 17. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priverstinio... 18. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu patvarkymu buvo... 19. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokia tiksliai... 20. Be to, apeliantė kelia klausimą dėl netinkamo varžytynėse parduodamo turto... 21. Be to, pastebėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs,... 22. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 23. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti...