Byla 3K-3-121/2010
Dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmų; suinteresuotas asmuo - M. T

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmų; suinteresuotas asmuo - M. T.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas (skolininkas) K. S. skundu dėl antstolės veiksmų prašė: pripažinti antstolės Nemiros Šiugždaitės 2008 m. gruodžio 22 d. paskelbimą apie 0,2990 ha žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), varžytynes vadovaujantis 2008 m. gruodžio 11 d. surašyta sklypo vertinimo pažyma, neteisėtu; paskirti pakartotinę šio sklypo ekspertizę vykdomojoje byloje, pavedant ją atlikti UAB „Liturta“. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais: vykdomojoje byloje yra prieštaringi turto vertinimo aktai, o antstolė, remdamasi paskutinės ekspertizės aktu, paskelbė sklypo varžytynes, neatsižvelgusi į tai, kad akte nurodyta sklypo vertė yra 42 proc. mažesnė nei pirminės ekspertizės išvadoje: pakartotinės ekspertizės išvada nebuvo pateikta pareiškėjui, jis nebuvo raštu informuotas apie teisę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės; pranešimas apie sklypo pakartotinės ekspertizės rezultatus ir sklypo varžytynes pateiktas per vėlai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį ekspertizę turto vertei nustatyti skiria antstolis. Šios normos prasme skolininko pasirinkto eksperto atliktas turto vertinimas nėra tinkamas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo (skolininko) pateikta preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažyma nėra tinkamas turto įvertinimas, juolab, kad turto vertė siejama su tam tikrų sąlygų atsiradimu, t. y. detaliojo plano padarymu, sklypo paskirties pakeitimu, komunikacijų įrengimu. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė Civilinio proceso kodekse nustatytos pareigos tinkamai įvertinti parduodamą iš varžytynių turtą. Pareiškėjo argumentą, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė yra nepagrįstai maža, teismo nuomone, paneigia faktas, kad paskelbus apie varžytynes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas su antstolio priimtais sprendimais buvo susipažinęs Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nepasinaudojo nustatyta galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, neįgyvendino savo teisės reikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 straipsnis), nesiūlė savo pasirinkto pirkėjo (CPK 704 straipsnio 1 dalis), nesiėmė priemonių pirkėjui surasti.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodė, kad, atlikus ekspertizę ir jos pagrindu paskelbus turto varžytynes, pirkėjų neatsirado. Teisėjų kolegija sprendė, kad šis faktas patvirtina, jog pirmojo vertinimo metu nustatyta parduodamo turto pradinė kaina neatitinka rinkos sąlygų, yra nepatraukli potencialiems pirkėjams, todėl nėra pagrindo abejoti pakartotinės ekspertizės metu nustatytos žemės sklypo rinkos kainos teisingumu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti nešališko turto vertintojo nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Skolininko pateikta preliminari turto vertinimo pažyma nėra dokumentas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normas, todėl antstolis vien juo remdamasis neturėjo pagrindo suabejoti kvalifikuotų turto vertintojų nustatyta žemės sklypo verte. Kadangi nebuvo pareikšta nušalinimų turto vertintojui, pareiškėjas neteikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaitoje atsižvelgta į tai, kad žemės sklypas patenka į mažo intensyvumo zoną ir kitas sklypo vertei turinčias reikšmės aplinkybes, tai kolegija padarė išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti atlikta turto vertinimo ekspertize ir skirti pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekse nenustatyta, jog antstolis turėtų išaiškinti pareiškėjui apie jo teisę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau pareiškėjas visą laiką naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl ši teisė jam turėjo būti žinoma. Viena iš skolininko pareigų vykdymo procese – domėtis vykdymo eiga. Tenkinus prašymą dėl ekspertizės skyrimo, skolininkas buvo tinkamai informuotas. Kolegija sprendė, kad antstolis nepažeidė teisės aktų reikalavimų paskelbdamas žemės sklypo varžytynes.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu pareiškėjas K. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

111. Teismas neatsižvelgė į 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolinininko pasirinktam pirkėjui apžvalgą, pagal kurią turto vertintojų išvada, nors ir gauta ne CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka, vertintina kaip lygiavertis įrodymas su kitais įrodymais, esančiais byloje. Teismai privalėjo 2009 m. gruodžio 11 d. ekspertizės aktą vertinti neatskiriamai nuo kitų byloje esančių įrodymų, t. y. nustatyti, dėl kokių priežasčių yra dideli per tuos pačius metus atliktų žemės sklypo vertinimų prieštaravimai, nagrinėti ir vertinti kiekvieno vertinimo duomenis. Teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą visapusiškai ištirti byloje esančius įrodymus, vertino tik 2009 m. gruodžio 11 d. ekspertizės aktą.

122. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Jeigu yra didelis nekilnojamojo turto registre ir vykdymo procese nustatytos areštuoto turto vertės skirtumas, nepagrindžiamas su turto verte susijusiais duomenimis, antstolis tai turi vertinti kaip pagrindą abejoti ekspertizės išvada.

133. Antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko turtą iš varžytynių, turi veikti taip, kad parduodant daiktą būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti ir išieškotojo, ir skolininko interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), remdamasis nuosavybės teisių apribojimo pateisinamumo sąlygomis, pabrėžė, kad nuosavybės paėmimas, nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jos verte, paprastai reiškia neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (Papachelas v. Greece, Nr. 31423/96). Teismai, nevertindami, ar žemės sklypas bus realizuotas rinkos kainomis, neatsižvelgė į EŽTT praktiką ir netinkamai vertino antstolio pareigas pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį.

144. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad Civilinio proceso kodekse nenustatyta, jog antstolis turėtų išaiškinti pareiškėjui apie jo teisę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, pažeidė CPK 681 ir 682 straipsnių nuostatas. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie pakartotinės ekspertizės rezultatus, o penkių dienų terminas nebuvo pakankamas savo iniciatyva susipažinti su ekspertizės aktu ir pateikti motyvuotus prieštaravimus.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo M. T. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismai, priimdami skundžiamas nutartis, rėmėsi ne tik antstolės užsakytu pakartotiniu turto vertinimu, bet ir išsamiai ištyrė bei visapusiškai įvertino visus įrodymus. Kadangi į skelbiamas žemės sklypo varžytynes galimi pirkėjai neužsiregistravo, skolininkas nepasiūlė savo pirkėjų, turto vertinimo ataskaitoje atsižvelgta į sklypo vertei turinčias reikšmės aplinkybes, tai teismai padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo suabejoti nešališko vertintojo nustatyta žemės sklypo kaina vien remdamasis skolininko pateikta pažyma.

172. Pareiškėjas, teigdamas apie jo teisių pažeidimą netinkamai jį informuojant, pats ignoruoja savo pareigas domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu.

183. Šiuo ir ankstesniais skundais dėl vykdymo veiksmų skolininkas vilkina vykdomąją bylą, t. y. piktnaudžiauja teise, todėl, vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, atsisakytina ginti tokiu būdu įgyvendinamą pareiškėjo teisę.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo

22Teismo (arbitražo) sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos juo pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo (arbitražo) sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.

23CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B. ir R. B. v. antstolė B. Palavinskienė, J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir V. G. v. antstolė R. Stašenienė, M. K., O. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

25Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).

26CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

27Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolis pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti. Toks eksperto vertinimas atliktas 2008 m. balandžio 30 d. Įvertinus turtą, paskelbtos varžytynės, tačiau jos neįvyko, nes užsiregistravo tik vienas pirkėjas. Po to dėl vykusių teisminių ginčų vykdymo procesas buvo sustabdytas.

28Vykdymą atnaujinus, antstolis, atsižvelgdamas į praėjusį ilgą laiko tarpą nuo ankstesnio rinkos vertės nustatymo ir į kainų pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, 2008 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kad būtų nustatyta žemės sklypo rinkos kaina vykdymo veiksmų atlikimo metu. Tokia antstolio teisė įtvirtinta CPK 681 straipsnio 2 dalyje.

29Kasatoriaus manymu, eksperto atliktas vertinimas ir juo nustatyta turto vertė neatspindi tikrosios turto vertės, ši daug mažesnė už ankstesniu vertinimu nustatytą, todėl antstoliui turėjo kilti abejonių dėl vertinimo teisingumo, abejonėms pašalinti turėjo būti skirta dar viena ekspertizė.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).

31Nagrinėjamoje byloje vykdymo proceso dalyviai nepateikė prieštaravimų dėl ekspertizės akto. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar antstolis neskirdamas pakartotinės arba papildomos ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, reikia įvertinti tai, kad: 1) varžytynės jau buvo skelbtos anksčiau, jose parduodamo turto kainą nustatant pagal didesnę turto rinkos vertę, tačiau varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjų. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje M. C. v. antstolė A.Adomaitienė, bylos Nr. 3K-3-133/2005); 2) nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atliktų turto įkainojimų buvo tokios, kad kainos kito mažėjimo linkme; 3) būtent dėl didelio nekilnojamojo turto kainų nepastovumo rinkoje ir buvo paskirta nauja ekspertizė.

32Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų kontekste priėjo pagrįstą išvadą, kad turto įkainojimas mažesne suma, nei buvo pagal ankstesnį vertinimą, atspindi realią padėtį rinkoje, todėl antstoliui neturėjo kilti abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo. Dėl to antstolio veiksmai, neskiriant dar vienos ekspertizės, o paskelbiant varžytynes, parduodamo turto kainą nustačius atliktos ekspertizės pagrindu, yra teisėti.

33Kasatoriaus argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįstas. Kasacinis teismas neanalizuoja faktų, teisėjų kolegija tik vertina ir pasisako, ar procese nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Teismo praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji, kaip rašytinis įrodymas, yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje L. R. v. antstolis V.Drungilas, R. D., valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas, bylos Nr. 3K-3-514/2006). Kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai kasatoriaus nurodomos 2008 m. rugsėjo 12 d. preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymos nepripažino ekspertizės aktu, tačiau vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais įrodymais ir sprendimuose pasisakė dėl jos leistinumo ir įrodomosios vertės. Vien tai, kad teismų vertinimas neatitiko pareiškėjo pozicijos dėl šio įrodymo, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės.

34Dėl kasatoriaus argumentų, grindžiamų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėtina, kad šio teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: EŽT Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimą, priimtą byloje Kanala v. Slovakia, bylos Nr.57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (EŽTT 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas, priimtas byloje Burdov v. Russia, bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Jasiūnienė v. Lithuania, bylos Nr. 41510/98).

35Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolio veiksmus šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo jo pardavimo momentu (patvarkymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo), tiek kuo greitesnio turto realizavimo (varžytynių paskelbimas tuoj pat po ekspertizės rezultatų gavimo).

36Dėl vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimo

37Vykdant teismo sprendimus, būtina griežtai laikytis priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas. Ši tvarka visų pirma nustatyta CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ ir detalizuota poįstatyminiuose aktuose.

38Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies prasmę antstolis tam, kad būtų užtikrintos vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo. Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai turto vertė nustatoma ekspertų išvada, nes ekspertizė yra vienas iš turto įkainojimo būdų ir tokiu atveju areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Kasatorius nurodo, kad jam ši teisė nebuvo išaiškinta.

39Proceso teisės normų pažeidimai gali būti pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų iš esmės pažeistos vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai, nes proporcingumo principas reikalauja, kad teisinio poveikio priemonės būtų adekvačios teisės pažeidimui.

40Byloje nustatyta, kad dėl to paties turto objekto vertės nustatymo jau buvo skirta ekspertizė, kurią atlikus kasatorius pasinaudojo teise reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taigi, tokia teisė jam neabejotinai buvo žinoma. Be to, vykdymo procese kasatorius naudojosi advokato paslaugomis. Dėl to antstolio veiksmų (pakartotinės ekspertizės neskyrimo ir varžytynių paskelbimo) pripažinimas neteisėtais dėl šio procesinio pažeidimo būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą.

41Kasaciniame skunde nurodomas ir kitas procesinis pažeidimas – kad kasatoriui nebuvo suteiktas pakankamas terminas susipažinti su ekspertizės aktu ir pateikti motyvuotus prieštaravimus. Terminas, per kurį gali būti pareiškiami prieštaravimai dėl turto įkainojimo, nustatomas ne antstolio, jis nustatytas įstatyme – penkios dienos nuo tos dienos, kai gautas turto arešto aktas (jei vertė nustatoma eksperto, atitinkamai- ekspertizės aktas) (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. L. ir A. K. v. antstolė D. Milevičienė, S. O. ir. kt., bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje D. R. v. A. D. ir antstolis D. Bliznikas, bylos Nr. 3K-3-79/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis A. Selezniovas v. S. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007). Be to, šiuo atveju turto įkainojimo teisėtumas patikrintas teismine tvarka, todėl skolininkas turėjo galimybę visus prieštaravimus, kurių nespėjo pareikšti antstoliui, pateikti teismui. Dėl nurodytų priežasčių ir šis kasatoriaus argumentas nesudaro pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

42Dėl bylinėjimosi ir dokumentų siuntimo išlaidų

43Netenkinant kasacinio skundo, suinteresuotam asmeniui, pateikusiam atsiliepimą į kasacinį skundą, priteistinas išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą suinteresuotas asmuo M. T. sumokėjo advokatui 3200 Lt. Ši suma viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą priteistiną užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, maksimalų dydį, todėl iš kasatoriaus suinteresuotam asmeniui priteistina suma mažintina iki nustatytojo dydžio – 1600 Lt. Be to, iš kasatoriaus valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, yra 39,15 Lt (2010 m. kovo 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Priteisti iš K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

47Priteisti iš K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 39,15 Lt (trisdešimt devynis litus 15 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas (skolininkas) K. S. skundu dėl antstolės veiksmų prašė:... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu pareiškėjas K. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. 1. Teismas neatsižvelgė į 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo... 12. 2. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo... 13. 3. Antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko turtą iš varžytynių, turi... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad Civilinio proceso kodekse... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo M. T. prašo kasacinį... 16. 1. Teismai, priimdami skundžiamas nutartis, rėmėsi ne tik antstolės... 17. 2. Pareiškėjas, teigdamas apie jo teisių pažeidimą netinkamai jį... 18. 3. Šiuo ir ankstesniais skundais dėl vykdymo veiksmų skolininkas vilkina... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo... 22. Teismo (arbitražo) sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos juo pritaikytos... 23. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 25. Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias... 26. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar... 27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolis pasinaudojo įstatymine... 28. Vykdymą atnaujinus, antstolis, atsižvelgdamas į praėjusį ilgą laiko... 29. Kasatoriaus manymu, eksperto atliktas vertinimas ir juo nustatyta turto vertė... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolio, kaip... 31. Nagrinėjamoje byloje vykdymo proceso dalyviai nepateikė prieštaravimų dėl... 32. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į šias teisiškai reikšmingas... 33. Kasatoriaus argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįstas.... 34. Dėl kasatoriaus argumentų, grindžiamų Europos Žmogaus Teisių Teismo... 35. Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas,... 36. Dėl vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimo... 37. Vykdant teismo sprendimus, būtina griežtai laikytis priverstinės teismo... 38. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies prasmę antstolis tam, kad būtų... 39. Proceso teisės normų pažeidimai gali būti pagrindas pripažinti antstolio... 40. Byloje nustatyta, kad dėl to paties turto objekto vertės nustatymo jau buvo... 41. Kasaciniame skunde nurodomas ir kitas procesinis pažeidimas – kad kasatoriui... 42. Dėl bylinėjimosi ir dokumentų siuntimo išlaidų... 43. Netenkinant kasacinio skundo, suinteresuotam asmeniui, pateikusiam atsiliepimą... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 46. Priteisti iš K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui M. T.... 47. Priteisti iš K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 39,15 Lt... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...