Byla I-6362-815/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. sausio 12 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1– 5).

52. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2014 m. sausio 5 d. iki 2014 m. balandžio 20 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo 2–4 asmenys, o toks asmenų laikymas tokiose patalpose prilygsta kankinimui, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K jis buvo baudžiamas kankinant, šiais veiksmais buvo pažeista pareiškėjo kaip kalinamojo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas.

72.2. Kamerose šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu nustatyta teisės aktuose, kalinimo taisyklėse. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) 6.15 punktą vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 kameros ploto.

82.3. Lukiškių TI-K kamerų plotas sudaro apie 7 m2, kamerose yra: stalas, užimantis 1 m2 grindų ploto, 7 dviejų aukštų gultai, užimantys 4 m2 grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 2 m2 grindų ploto. Taigi, nesunku apskaičiuoti, kiek atitenka grindų ploto vienam asmeniui. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, kas yra nepakeliama kiekvienam asmeniui. Tokios gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos, tai yra akivaizdus baudimas kankinant. Be to, gyvenamosiose patalpose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, tai labai kenkia regėjimui. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiaisiais, tai žemina asmens orumą, be to, tyčia pareigūnų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų. Konfliktinės situacijos dažnai iškyla ir esant psichologiniams ir fiziniams nepatogumams, kurie atsiranda dėl per mažo vienam asmeniui skiriamo (atitenkančio) ploto.

9Kam patalpose įrengta tiek miegamų vietų (gultų), jeigu tvirtinama, kad laikomasi įstatymų; jeigu patalpa yra 20 m2, turėtų būti 4 miegamosios vietos, ne daugiau. Lietuvoje į laisvės atėmimo įstaigą talpinama tiek žmonių, kiek nori pati įstaigos vadovybė, neatsižvelgiama, kokiam kalinamųjų skaičiui pritaikyta įstaiga.

102.4. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K, darant asmens ir jo daiktų apžiūras, tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.) Asmuo, esant žemai oro temperatūrai, verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Tokiu baisiu būdu pasityčiojama iš žmogaus, jo daiktų ir nužeminami žmogaus orumas, garbė.

112.5. Dėl šių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis), dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą ir kt., tai įvertina 1 000 Eur.

122.6. Teisės aktuose nurodyta, kad laisvės atėmimas yra pats savaime bausmė, todėl jos stiprinti ar griežtinti negalima. Šiuo atveju tai akivaizdus faktas, kad sumažintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas nuo 5 m2 iki 3,6 m2 yra bausmės griežtinimas ir stiprinimas.

132.7. Valstybės institucijoms, pareigūnams draudžiama elgtis su nuteistaisiais nežmoniškai, pavyzdžiui, kelti teisinę baimę, psichologinę prievartą ar sukelti fizinį skausmą, atliekant asmens apžiūrą, nustatyti ir skirti bausmes, elgtis su žmogumi kaip su daiktu. Akivaizdus faktas, kad Lukiškių TI-K pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis, taip siekia apriboti pareiškėjo, kaip asmens, kuriam laikinai apribota laisvė, teisių žinojimą arba tiesiog stengiasi visiškai jas panaikinti.

142.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, CK 6.250, 6.271 straipsniais, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (pavyzdžiui, byla Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, V. prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą, Ananyev ir kiti prieš Rusiją), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

15II

16Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 10–14) .

171. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

182. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2014 m. kovo 7 d. – 2014 m. kovo 8 d., 2014 m. kovo 10 d. – 2014 m. kovo 11 d., 2014 m. balandžio 13 d., 2014 m. balandžio 17 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. 2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. kovo 21 d. – 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. balandžio 17 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K (b. l. 15–18).

193. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

204. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus, kalėjimo ir areštinės funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šiuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2). Nuo gegužės mėnesio laikomų asmenų skaičius įstaigoje neviršijamas.

215. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

22Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

236. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

247. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.`

258. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

269. Dėl kamerų įrengimo

27Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas; pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

2810. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

29Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

3011. Dėl ventiliacijos

31Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3212. Pareiškėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat išvardytais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo Lukiškių TI-K buvimo laikotarpis yra pakankamai neilgas. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiajam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

3313. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

34III

35Teismo posėdyje pareiškėjas S. P., remdamasis skundu, prašė jo reikalavimą tenkinti.

36Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

37I

38Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

391. Pareiškėjas S. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10–14), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 15–18)):

40– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2014 m. kovo 7 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m2), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m2), kameroje buvo 5 asmenys;

41– 2014 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 399 buvo 7 asmenys;

42– 2014 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 399 buvo 9 asmenys;

43– 2014 m. kovo 10 d. – 2014 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 399 buvo 8 asmenys;

44– 2014 m. kovo 12 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

45– 2014 m. kovo 20 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 4 asmenys;

46– 2014 m. kovo 21 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, Rasų g. 8;

47– 2014 m. balandžio 11 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 4 asmenys;

48– 2014 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 106 buvo 4 asmenys;

49– 2014 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 106 buvo 2 asmenys;

50– 2014 m. balandžio 14 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

51– 2014 m. balandžio 17 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

52– 2014 m. balandžio 18 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, Rasų g. 8.

532. 2014 m. kovo 7 d. – 2014 m. kovo 8 d., 2014 m. kovo 10 d. – 2014 m. kovo 11 d., 2014 m. balandžio 13 d., 2014 m. balandžio 17 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus;. 2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. kovo 21 d. – 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. balandžio 17 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K (atsiliepimas (b. l. 10–14), pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 15–18)).

543. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

553.1. 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-45: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 106 yra langai, patalpa vėdinama natūraliai per langus, nepažeidžiant HN 76:2010 24 punkto; kameroje Nr. 106 vietomis nubyrėję sienos dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje yra valymui skirtas inventorius; patalpų valymas organizuojamas Lukiškių TI-K nustatyta tvarka „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 1-136); dezinfekciniu medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale, sanitarinių įrenginių dezinfekcija atliekama naudojant kalcinuotą sodą, patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; kameroje Nr. 106 patalynė buvo vizualiai švari; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale; kameroje Nr. 106 dirbtinė apšvieta sudarė 215 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punktą, dirbtinė naktinė apšvieta kameroje sudarė 17 lx, tai atitiko HN 76:2010 23 punktą, santykinė oro drėgmė buvo 51 proc., tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus (b. l. 30–32).

563.2. 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-46: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 106 vietomis nubyrėję sienų dažai, kamera vėdinama per langą, nepažeidžiant H0N 76:2010 punkto 24 reikalavimų; kameroje Nr. 106 pelėsio vizualiai nenustatyta; patalpų valymas organizuojamas Lukiškių TI-K nustatyta tvarka „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 1-136); dezinfekcinių medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale, sanitarinių įrenginių dezinfekcija atliekama naudojant kalcinuotą sodą, patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarką asmenims, atliekantiems patalpų valymo darbus, išduodamas valymo inventorius ir priemonės prieš vykdant valymo darbus; kameroje Nr. 106 išmatuota dirbtinė dieninė apšvieta buvo 215 lx ir atitiko HN 76:2010 22 punktą; oro temperatūra buvo 18,7°C ir atitiko HN 76:2010 26 punktą; santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 106 buvo 51 proc. ir atitiko HN 76:2010 26 punktą; oro judėjimo greitis kameroje Nr. 106 buvo 0,02 m/s ir neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamo rodiklio; pagal HN 76:2010 tardymo izoliatorių ir kalėjimų kamerų sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje; HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais; šiuo atveju sanitarinių mazgų su atskira oro šalinimo sistema įrengimui atskirose patalpose reikėtų atlikti Lukiškių TI-K pastato rekonstrukcijos darbus, todėl HN 76:2010 punkto 21 reikalavimai tiesiogiai netaikomi, tačiau pagal galimybes turi būti siekiama maksimaliai pritaikyti sąlygas Lukiškių TI-K kamerose pagal HN 76:2010 reikalavimus, įrengiant veidrodžius; pateiktas siūlymas oro judėjimo greičiui padidinti dažniau vėdinti patalpas (b. l. 33–35).

573.3. 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-71: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad: patikrinimo metu kameroje Nr. 106 dirbtinė apšvieta siekė 16 lx, oro judėjimo greitis – 0,06 m/s, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kamera Nr. 106 vėdinama per langus, nepažeidžiant HN 76:2010 24 punkto reikalavimo; patikrinimo metu kameroje Nr. 106 buvo švaru, tai atitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimą, pelėsio kameroje Nr. 106 patikrinimo metu vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 105 oro temperatūra buvo 18,6°C ir atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 105 praustuvė buvo švari, atitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 106 unitazas buvo švarus; kameroje Nr. 105 patikrinimo metu valymui skirto inventoriaus nebuvo, nes šios gyvenamosios patalpos švaros ir tvarkos palaikymu rūpinasi Lukiškių TI-K dirbantys ir už tai atsakingi asmenys; patalpų valymas organizuojamas pagal Lukiškių TI-K 2013 m. rugsėjo 6 d. direktoriaus įsakyme Nr. 1-136 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; kameroje Nr. 105 lubų paviršiaus pažeidimų, keliančių pavojų sveikatai, nenustatyta (b. l. 21–23).

583.4. 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-93: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad: kamera Nr. 124 vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 76:2010 punkto 24 reikalavimų; pagal HN 76:2010 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, Lukiškių TI-K patalpų remonto darbai atliekami atsižvelgiant į skiriamą finansavimą; patikrinimo metu pelėsio vizualiai nenustatyta (b. l. 44–45).

593.5. 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-125: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad: Lukiškių TI-K patalynę numatyta keisti 1 kartą per savaitę; informacija apie gyvenamųjų patalpų valymą registruojama Lukiškių TI-K nustatyta tvarka; patikrinimo metu kamerose buvo vizualiai švaru, patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, kuri skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos išdavimą registruojami žurnale; patikrintose kamerose buvo valymui skirtas inventorius; HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale (b. l. 46–48).

603.6. 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-585: atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir, be kita ko, nustatyta, kad: 2013 m. liepos 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16.-845 buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 105 virš sanitarinio mazgo yra drėgnos lubos, kad drėgna siena ir vietomis atšokę sienos dažai, tai neatitiko HN 76:2010 62 punkto reikalavimų, Lukiškių TI-K administracijai buvo nurodyta, esant finansinėms galimybėms, atlikti kameros Nr. 105 paprastąjį remontą; 2014 m. balandžio 1 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 105 paprastasis remontas neatliktas, nustatyta, kad vietomis yra atšokę lubų ir sienų dažai (pažeidimas nepašalintas, nes remonto darbų atlikimas susijęs su skiriamu finansavimu); 2013 m. spalio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-1292 buvo, be kita ko, nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 106 neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, o šio patikrinimo metu kameroje Nr. 106 santykinė oro drėgmė siekė 64,3 proc. ir neatitiko HN 76:2010 reikalavimų; pateiktas nurodymas, be kita ko, kameroje Nr. 105 pašalinti esančius lubų ir sienų nelygumus iki 2014 m. liepos 23 d. (b. l. 24–26).

613.7. 2014 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-645: atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir, be kita ko, nustatyta, kad: 2013 m. gruodžio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13( 13.3)-13.16-1657 patikrinimo akte buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 399 ant sienų ir lubų buvo dėmių, vietomis nubyrėję sienų dažai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimu; 2014 m. balandžio 29 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 399 sienos ir lubos vietomis nuglaistytos (b. l. 19–20).

623.8. 2014 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-763: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 106 oro temperatūra buvo 18 °C, santykinė oro drėgmė – 64,4 proc., tai HN 76:2010 reikalavimus; patikrinimo metu HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 42–43).

633.9. 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-909: atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, vadovaujantis HN 76:2010, ir, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 105 yra langai, patalpa vėdinama natūraliai per langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; kameroje Nr. 105 išmatuota dirbtinė dieninė apšvieta buvo 202 lx, oro temperatūra – 19,9°C, santykinė oro drėgmė – 65 proc., tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 105 buvo valymui skirti įrankiai, tualeto valymui kameroje naudojama kalcinuota soda; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (b. l. 27–29).

644. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 49–51).

65II

661. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas S. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes S. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. (b. l. 10-14).

672. Minėta, kad pareiškėjas S. P. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 1 000 Eur.

682.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

69Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

70„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

71Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

72Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

732.2. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. P. į Lukiškių TI-K atvyko ne 2014 m. sausio 5 d., bet 2014 m. kovo 7 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10-14); asmens įskaitos kortelę (b. l. 15-18)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas S. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims tik 2014 m. kovo 9 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 12 d., t. y. iš viso keturias paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

742.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

75Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

76Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

77Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas, nes įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 19-48), matyti, kad, nustačius pažeidimus, Lukiškių TI-K juos taiso, pagal Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“ 2013 m. gruodžio mėn. sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 49-51) Lukiškių TI-K atliekamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-125 nustatyta, jog Lukiškių TI-K patalynę numatyta keisti 1 kartą per savaitę; informacija apie gyvenamųjų patalpų valymą registruojama Lukiškių TI-K nustatyta tvarka; patikrinimo metu kamerose buvo vizualiai švaru, patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, kuri skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos išdavimą registruojami žurnale; patikrintose kamerose buvo valymui skirtas inventorius; HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; Lukiškių TI-K minkštas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale (b. l. 46–48)

78Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (tik 4 dienas pareiškėjas S. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 30 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 30 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

79Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

80Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.

81Priteisti pareiškėjui S. P., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2014 m. kovo 9 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 12 d.

82Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

83Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. sausio 12 d.... 5. 2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2014 m. sausio 5 d. iki 2014 m. balandžio 20... 7. 2.2. Kamerose šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu... 8. 2.3. Lukiškių TI-K kamerų plotas sudaro apie 7 m2, kamerose yra: stalas,... 9. Kam patalpose įrengta tiek miegamų vietų (gultų), jeigu tvirtinama, kad... 10. 2.4. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K, darant asmens ir jo... 11. 2.5. Dėl šių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė... 12. 2.6. Teisės aktuose nurodyta, kad laisvės atėmimas yra pats savaime bausmė,... 13. 2.7. Valstybės institucijoms, pareigūnams draudžiama elgtis su... 14. 2.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos Tarybos... 15. II... 16. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 17. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos... 18. 2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2014 m. kovo 7 d.... 19. 3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą... 20. 4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus,... 21. 5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 22. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 23. 6. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam... 24. 7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų,... 25. 8. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą... 26. 9. Dėl kamerų įrengimo... 27. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 28. 10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 29. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 30. 11. Dėl ventiliacijos... 31. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 32. 12. Pareiškėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikrais... 33. 13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 34. III... 35. Teismo posėdyje pareiškėjas S. P., remdamasis skundu, prašė jo... 36. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 37. I... 38. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 39. 1. Pareiškėjas S. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas... 40. – atvykęs į Lukiškių TI-K, 2014 m. kovo 7 d. buvo uždarytas į kamerą... 41. – 2014 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 399 buvo 7 asmenys;... 42. – 2014 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 399 buvo 9 asmenys;... 43. – 2014 m. kovo 10 d. – 2014 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 399 buvo 8 asmenys;... 44. – 2014 m. kovo 12 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;... 45. – 2014 m. kovo 20 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas... 46. – 2014 m. kovo 21 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, Rasų g. 8;... 47. – 2014 m. balandžio 11 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo... 48. – 2014 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 106 buvo 4 asmenys;... 49. – 2014 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 106 buvo 2 asmenys;... 50. – 2014 m. balandžio 14 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;... 51. – 2014 m. balandžio 17 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo... 52. – 2014 m. balandžio 18 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, Rasų g. 8.... 53. 2. 2014 m. kovo 7 d. – 2014 m. kovo 8 d., 2014 m. kovo 10 d. – 2014 m. kovo... 54. 3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko,... 55. 3.1. 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-45: atlikta... 56. 3.2. 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-46: atlikta... 57. 3.3. 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-71: atlikta... 58. 3.4. 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-93: atlikta... 59. 3.5. 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-125: atlikta... 60. 3.6. 2014 m. balandžio 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-585: atlikta... 61. 3.7. 2014 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-645: atlikta... 62. 3.8. 2014 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-763: atlikta... 63. 3.9. 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-909: atlikta... 64. 4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m.... 65. II... 66. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas S. P.... 67. 2. Minėta, kad pareiškėjas S. P. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 68. 2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 70. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 71. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 72. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 73. 2.2. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. P. į Lukiškių... 74. 2.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 75. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 76. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 77. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 78. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 79. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 80. Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.... 81. Priteisti pareiškėjui S. P., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 82. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 83. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...