Byla 2A-1686-577/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 469 daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams N. R., A. R. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas 469 daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 292,68 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1996-02-26 administruoja daugiabutį namą, esantį ( - ). Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ). Ieškovas, vykdydamas jam pagal teisės aktų daugiabučių namų savininkų bendrijos nuostatas paskirtas teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, kas mėnesį teikė atsakovams mokėjimo pranešimus (sąskaitas) dėl išlaidų už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas apmokėjimo, tačiau atsakovai įsipareigojimų bendrijai nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30 susidarė 292,68 Lt įsiskolinimas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino visiškai: priteisė solidariai iš atsakovų N. R. ir A. R. ieškovui 469 daugiabučio namo savininkų bendrijai 292,68 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-10) iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 129,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 64,65 Lt bei 29,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 14,50 Lt į valstybės pajamas (b.l. 60-61).

6Atsakovai N. R., A. R. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovai teigia, kad apmoka ieškovo pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas, tame tarpe už karštą ir šaltą vandenį, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio nemoka amortizavimo mokesčio, taip pat neapmoka neaiškių sąskaitų skirtumų. Atsakovai nesutinka mokėti amortizavimo mokestį, kadangi, jų nuomone, dėl šio mokesčio 2012-02-18 vykusio pakartotinio 469 daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimo priimtas sprendimas yra neteisėtas. Ieškovas iki 2013-05-30 nebuvo patvirtinęs jokios amortizavimo mokesčio naudojimo tvarkos ir tarifų. Taip pat ieškovas nepateikia į atsakovų paklausimus duomenų pagrindžiančių pateikiamose apmokėti sąskaitose prašomas apmokėti sumas; atsakovai mano, kad jų sumokėti mokesčiai ieškovui yra galimai naudojami kitų butų savininkų įsiskolinimams apmokėti. Tvirtina, kad ieškovas, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. rugsėjo, apskaičiuoja mokesčius už karštą ir šaltą vandenį pagal padidintus tarifus. Atsakovai informavo ieškovą apie taikytinus mažesnius UAB „Vilniaus energijos“ nurodytus karšto ir šalto vandens tarifus, tačiau ieškovas perskaičiavo vandens kainas tik už 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Atsakovai 2012-04-28 ir 2012-09-17 pateikė ieškovui prašymus dėl ieškovo vykdomos apskaitos, neteisingai taikomo karšto vandens tarifo bei 2012-04-28 visuotinio susirinkimo nutarimo 6.3 punkto nevykdymo, tačiau atsakymo iš ieškovo į pateiktus prašymus negavo. 2013 m. vasario mėnesį gavo kitą, negu ieškovas pateikia su ieškiniu, sąskaitą apmokėjimui. 2012-05-11 atsakovai išsiuntė ieškovui prašymus dėl atsakovams pateikiamų sąskaitų skirtumų ir susirinkimų dokumentų pateikimo, tačiau ieškovas nepateikė prašomų dokumentų ir atsakymų į ieškovo pateiktus prašymus, tokiais veiksmais ieškovas riboja atsakovų teisę gauti visą informaciją apie ieškovo vykdomą veiklą ir galimai klastoja dokumentus. Atsakovai prašė pripažinti ieškovo prašomą priteisti 292,68 Lt įsiskolinimą nepagrįstu dėl aplaidžiai tvarkomos karšo vandens ir buhalterinės apskaitos, A. S. neskaidraus daugiabučių namų savininkų bendrijos valdymo, neteisėto administravimo mokesčio administravimo.

7Ieškovas 469 daugiabučio namo savininkų bendrija pateiktame atsiliepime su atsakovo prieštaravimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės klaidinančios, nepagrįstos leistinais įrodymais, o jų teiginiai, kad ieškovas neteisėtai renka amortizacijos mokestį, taiko padidintus tarifus apskaičiuodamas mokesčius už karštą vandenį bei nepateikia paaiškinimų ir dokumentų pagrindžiančių renkamo amortizacijos mokesčio ir taikomų karšto vandens tarifų teisėtumo yra nepagrįsti. 2012-12-29 ieškovas pateikė atsakovams paaiškinimus ir visus dokumentus pagrindžiančius amortizacijos mokestį. Ieškovo sprendimą dėl amortizacijos mokesčio rinkimo teisėtumo patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyrius 2013-04-11. Ieškovas, įpareigotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento, tiek departamentui, tiek atsakovei N. R. 2012-12-29 pateikė paaiškinimus dėl karšto vandens skaičiavimo principų ir tarifų, bei šiuos skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus, o 2013-04-18 pateikė paaiškinimus dėl taikomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kainos ir taikomą kainą pagrindžiančius dokumentus. Be to, bendrijos revizorė atlikusi 2011 m. ir 2012 m. ieškovo finansinės ir ūkinės veiklos patikrinimą, pažeidimų dėl taikomų tarifų už karštą ir šaltą vandenį bei amortizacijos mokesčio nenustatė. Ieškovas tvirtina, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog bendrijos primininkas klastoja dokumentus. Ieškovas prašė atmesti atsakovų prieštaravimus, ieškinį patenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovams, kaip ir visiems kitiems butų ar kitų patalpų savininkams, kyla pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas taip pat valdyti, tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str. 3 d.). Pažymėjo, kad bendrija, kuri įgyvendina namo bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ne tik administruoja bendrijos lėšas, bet ir paskaičiuoja, surenka mokesčius bei už bendraturčius atsiskaito su trečiaisiais asmenimis. Tokius mokesčius sudaro mokesčių paskaičiavimas už teikiamą šaltą ir karštą vandenį. Teismas nustatė, kad iš 2012-02-18 vykusio bendrijos susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkimo metu buvo sprendžiami einamieji klausimai, tame tarpe, dėl amortizavimo mokesčio; šis sprendimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra teisėtas. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad Bendrijos ūkinę finansinę veiklą už laikotarpius nuo 2011-01-01 iki 2012-02-29, nuo 2012-03-01 iki 2012-12-31 tikrino revizorė S. P., o patikrinimo aktuose konstatuota, kad ženklių neatitikimų ar neleistinų operacijų nepastebėta. Todėl, atsakovų argumentai dėl neteisėto mokesčio panaudojimo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokestį už karštą vandenį, tenkančius jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas. Nurodė, kad taikant bendrą civilinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijos principą, preziumuojama, kad ieškovas teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir jo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys apie atsakovo skolą yra teisingi, todėl atsakovas, manantis, kad apskaitos duomenys neteisingi, turi tai įrodyti įstatymo leistinomis priemonėmis Pirmos instancijos teismas atkreipė atsakovų dėmesį į tai, kad už ginčo skolos susidarymo laikotarpį buvo atlikti bendrijos finansinės ir ūkinės veiklos patikrinimai, kurių metu esminių pažeidimų nenustatyta, todėl nurodė, kad teismas neturi pagrindo abejoti šių dokumentų teisėtumu.

9III.

10Apeliacinio skundo argumentai

11Atsakovai N. R., A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai ir išsamiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos panašiose bylose. Atsakovai nurodo, kad nesutikdami su ieškovo reikalavimais, jie nurodė, jog neapmoka gautose sąskaitose nurodytos amortizavimo mokesčio grafoje sumos, nes, jų nuomone, 469 daugiabučio namo savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo 2012-02-18 sprendimas, kuriuo buvo nustatytas reikalaujamas mokėti amortizavimo mokestis, neteisėtas. Atsakovų nuomone, pirmos instancijos teismas ex officio turėjo patikrinti, ar toks nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas, o nustatęs, kad minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant viešąjį interesą ar kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ieškinį turėjo atmesti. Atsakovai pažymi, kad jie tinkamai įgyvendina savo pareigą padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nuo 2011-01-22, kai buvo priimtas atitinkamas sprendimas dėl lėšų kaupimo. Apeliantai teigia, kad pagal CPK 4.83 str. 4 d. išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ar kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų, o šios išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju amortizavimo mokestis yra naudojamas kitų butų skolininkų įsiskolinimams dengti. 2012-02-18 sprendimu nustatytas amortizavimo mokestis ir sprendimas dėl jo mokėjimo buvo priimtas neturint teisinio pagrindo, o tokiu atveju nėra pagrindo kildinti atsakovų pareigos mokėti amortizacinius atsiskaitymus remiantis vien CK 4.82 str. 3 d. Apeliantų nuomone, įmokos už bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimą bei remontą jau yra nustatytas 2011-01-22 sprendimu ir šias įmokas atsakovai moka laikantis tvarkos ir sulygtais terminais. 2012-02-18 nustatytas amortizavimo mokestis dubliuoja 2011-01-22 sprendimu nustatytą lėšų kaupimo mokestį. Taigi, pasak apeliantų, ieškovas tuo pačiu pagrindu, tam pačiam tikslui du kartus renka tą patį mokestį tik kitaip jį įvardina. Taip pat atsakovai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovas apskaičiuodamas mokestį už karštą vandenį, tarifą parinko tinkamai, nurodydamas, kad pasirinkus 2-ąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą, skaičiuojama bendra mokesčių už šilumą sumą, į kurią įeina tiek šiluma, skirta butui šildyti, tiek karštam vandeniui paruošti skirta šilumos energija. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad paties ieškovo pateiktuose mokesčių kvituose 4 punkte atskirai yra nurodytas mokestis už „šildymą ir šilumos energiją k.v. ruošti (kv.m.)“. Be to, apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, kilus abejonių dėl tam tikrų dokumentų autentiškumo, tokioje byloje turėjo pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau tai nepagrįstai padaryta nebuvo.

12 Ieškovas 469 daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 1996-02-26 daugiabučio namo, esančio ( - ), savininkų bendrija (ieškovas), administruoja daugiabutį namą, esantį ( - ) (t. 1, b.l. 7-11). Butas esantis, adresu ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (t. 1, b.l. 12-18). Ieškovas, vykdydamas jam pagal teisės aktų daugiabučių namų savininkų bendrijos nuostatas paskirtas teises ir pareigas, kas mėnesį teikė atsakovams mokėjimo pranešimus (sąskaitas) dėl išlaidų apmokėjimo, tačiau, pasak ieškovo, atsakovai įsipareigojimus bendrijai vykdė netinkamai (t. 1, b.l. 19-20, 21-38) ir už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30 nėra sumokėję ieškovui 292,68 Lt (t. 1, b.l. 19-20). Tuo tarpu atsakovai tvirtina, kad jie tinkamai apmoka ieškovo pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas, tame tarpe už karštą ir šaltą vandenį, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio nemoka amortizavimo mokesčio, taip pat neapmoka neaiškių sąskaitų skirtumų.

16Taigi šiuo konkrečiu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl buto savininkų pareigos, numatytos CK 4.82 str. 3 d., išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovai byloje būtent ir ginčija šią savo prievolę, nesutikdami sumokėti bendrijai amortizavimo mokesčio, mokesčių už karšto ir šalto vandens tiekimo paslaugas, ginčija skolos dydį bei jos apskaičiavimo tvarką.

17Butų savininkų pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas nustatyta ir CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovams, kaip ir visiems kitiems butų ar kitų patalpų savininkams, kyla pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas taip pat valdyti, tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus.

18Dėl amortizavimo mokesčio

19Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 2012-02-18 vykusio bendrijos susirinkimo metu priimtas dėl amortizavimo mokesčio nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo juo nesiremti. Tuo tarpu apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, matydamas, jog atsakovai kvestionuoja DNSB sprendimą dėl atitinkamo mokesčio nustatymo ir rinkimo, turėjo ex officio patikrinti, ar toks bendrijos susirinkimo metu priimtas sprendimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia viešojo intereso.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-02-18 vykusio pakartotinio daugiabučio namo savininkų bendrijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl amortizavimo mokesčio panaikinimo, o susirinkime dalyvavusių didžiosios daugumos narių sprendimu nutarta tęsti amortizavimo mokesčio rinkimą (t. 1, b.l.97-98).

21Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio ar akto negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio ar akto pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris ar aktas yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris ar aktas prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir kt.).

22Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos energetikos departamento būsto renovavimo skyrius išnagrinėjęs bendrijos primininko prašymą, nustatė, jog 2012 m. vasario 18 d. vykusio visuotino susirinkimo sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų (t. 2, b.l. 3-5). Be to, Bendrijos ūkinė finansinė veikla už laikotarpius nuo 2011-01-01 iki 2012-02-29 bei nuo 2012-03-01 iki 2012-12-31 buvo patikrinta tikrino revizorės S. P., o patikrinimo aktuose konstatuota, kad ženklių neatitikimų ar neleistinų operacijų nepastebėta (t.2, b.l. 129,130). Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo nuomonei, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad 2012 m. vasario 18 d. vykusio visuotino susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo nutarta rinkti amortizavimo mokestį, buvo priimtas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, ir kad minėtas mokestis yra naudojamas ne pagal paskirtį, todėl atsakovų argumentas, jog pirmos instancijos teismas ex officio nustatęs, kad minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant viešąjį interesą ar kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ieškinį turėjo atmesti, atmestinas kaip nepagrįstas.

23Dėl karšto vandens kainų

24Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-10-11 vykusio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nutarta pasirinkti 2-ąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą, t.y. apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, todėl yra skaičiuojama bendra mokesčių už šilumą suma, į kurią įeina tiek šiluma, skirta butui šildyti, tiek karštam vandeniui paruošti skirta šilumos energija. 2012-04-28 vykusio susirinkimo metu buvo atsisakyta pereiti prie tiesioginio gyventojų atsiskaitymo už šaltą vandenį su UAB „Vilniaus vandenys“ ir karštą vandenį su UAB „Vilniaus energija“ (1 t., b.l. 90-93).

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Pabrėžtina, kad atsakovai turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė, kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokestį už karštą ir šaltą vandenį, taip pat per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebuvo į bylą pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas. Pastebėtina, kad šią aplinkybę patvirtina ir 469 DNSB bendrijos revizorės atlikto 2011 m. 2012 m. laikotarpio finansinės ir ūkinės veiklos patikrinimo išvada, kurioje nėra nurodoma, jog būtų nustatyti pažeidimai dėl taikomų tarifų už gyventojų sunaudotą karštą ir šaltą vandenį (2 t., b.l. 129-130).

26Taigi atsakovai, teigdami, jog nesutinka su mokesčio už karštą vandenį apskaičiavimu, neįrodė, kodėl šie mokesčiai apskaičiuoti netinkamai ar nepagrįstai. Priešingai, bylos medžiaga pagrindžia ieškovo reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo.

27Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad kol bendrijos sprendimai nėra nuginčyti, tol jie yra privalomi bendrijos nariams (Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 3 p.). Minėto įstatymo 21 str. 4 p. 7 d. įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 str. nustatyta tvarka. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantai pirmosios instancijos teismui nereiškė jokių priešpriešinių reikalavimų, neginčijo bendrijos organų priimtų sprendimų, kurių pagrindu paskaičiuotos priteistos sumos, vadinasi, šių sprendimų pagrindu paskaičiuotos sumos yra pagrįstai ir teisėtai priteistos.

28Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas 469 daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą,... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. preliminariu... 6. Atsakovai N. R., A. R. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad... 7. Ieškovas 469 daugiabučio namo savininkų bendrija pateiktame atsiliepime su... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Atsakovai N. R., A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. Ieškovas 469 daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimo į apeliacinį... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 1996-02-26 daugiabučio namo, esančio ( -... 16. Taigi šiuo konkrečiu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl buto savininkų... 17. Butų savininkų pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas... 18. Dėl amortizavimo mokesčio... 19. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 2012-02-18... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-02-18 vykusio pakartotinio daugiabučio... 21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų,... 22. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 23. Dėl karšto vandens kainų... 24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-10-11 vykusio bendrijos narių... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti... 26. Taigi atsakovai, teigdami, jog nesutinka su mokesčio už karštą vandenį... 27. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad kol bendrijos sprendimai nėra... 28. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti... 29. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 30. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti...