Byla 2A-941/2013
Dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1306-125/2011 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui A. L. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. L., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 59 930,09 Lt turtinę ir 200 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 27-37). Nurodė, kad nuo 1999 m. liepos 21 d. nuosavybės teisėmis jam priklausė 16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio ( - ), o atsakovas yra šio namo bendraturtis. Palangos miesto apylinkės teismas 2002 m. birželio 17 d. sprendimu atsakovą įpareigojo netrukdyti ieškovui įsirengti atskirą vandens apskaitos kontrolinį skaitiklį, uždraudė atsakovui bendro naudojimo įvažiavimą ir patalpas naudoti poilsiautojų apgyvendinimui. Už šio sprendimo nevykdymą Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, paliktu galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi, atsakovas pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nuteistas 500 Lt bauda. Teismas pripažino ieškovo teisę į civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, kad atsakovas kėlė nepagrįstas privataus kaltinimo bylas Nr. 1-5-676/2007, Nr. 1-62-676/1006, Nr. 1-6-47/2007, kuriose ieškovas išteisintas, tačiau liko neatlygintos jo turėtos išlaidos. Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 59 930,09 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: 1) 11 750 Lt jo turėtos išlaidos nuomojantis kitas patalpas, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų tuo metu negalėjo naudotis savo nuosavybe Palangoje; 2) 15 180,09 Lt išlaidos, susijusios su kelionėmis ir automobilio amortizacija tiek privataus kaltinimo bylose, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006. Ieškovas nurodo, kad dėl ilgo laiko tarpo visi kuro kvitai neišliko arba išbluko, todėl ieškovas pateikia išlaidų apskaičiavimą pagal normatyvus; 3) 8 000 Lt išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms tiek privataus kaltinimo, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006, civilinėje byloje Nr. 2-334-370/2009. Neišlikus daliai įrodymų, ieškovas prašo turėtas išlaidas priteisti pagal proceso trukmę, procesinių dokumentų skaičių vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“; 4) 25 000 Lt negautų pajamų, kurias jis būtų galėjęs gauti per 8 metus nuomodamas savo nuosavybę Palangoje. Taip pat prašė priteisti 200 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimui, nes dėl ilgalaikių atsakovo neteisėtų veiksmų turėjo ginti savo teises civilinėse, administracinėse, privataus kaltinimo bylose, turėjo didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinių depresijų, pažeminimų, reputacijos pablogėjimų, buvo apsunkintas jo bendravimas su giminėmis ir kitais asmenimis, netekta galimybė pailsėti bei nuomoti patalpas.

5Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas atsisakė dalies reikalavimų: išlaidas, susijusias su kelionėmis ir automobilio amortizacija sumažino iki 2 224,09 Lt (1556,29 Lt už kurą, 667,80 Lt automobilio amortizaciją); atsisakė reikalavimo priteisti 25 000 Lt negautų pajamų bei iki 50 000 Lt sumažino reikalavimą priteisti neturtinę žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui A. N. 21 750 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylos dalis dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 25 000 Lt negautų pajamų priteisimo ir 12 956 Lt kelionės išlaidų priteisimo nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. L. į valstybės biudžetą 652,50 Lt žyminio mokesčio (t. 3, b.l. 126-130). Teismas prejudiciniais faktais laikė įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimu nustatytas aplinkybes, t.y. kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais – nevykdydamas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-462-01/2002 bei pakeisdamas bendrų durų spyną ir ieškovui neduodamas rakto trukdė ieškovui naudotis savo nuosavybe ne tik nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 12 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2004 m. liepos 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d., bet ir visais ieškovo nurodytais laikotarpiais nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2004 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. Iš ieškovo pateiktų 8 prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų matyti, kad nurodytais laikotarpiais ieškovas A. A. už kambario nuomą sumokėjo 11 800 Lt, skaičiuojant po 50 Lt už parą. Nors atsakovas ir teigia, kad šie kvitai yra suklastoti, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė, ekspertizės neprašė (CPK 184 str. 1 d.). Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad nuomos kaina yra per didelė, o paaiškinimai, kad ieškovo nuosavybė yra nugyventa, be patogumų, todėl turėtų būti priteista mažesnė žalos suma, prieštarauja CK 6.251 straipsnio įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui. Dėl šių priežasčių teismas iš atsakovo ieškovui priteisė prašomą 11 750 Lt žalą, susijusią su kambario nuoma. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog už kelionę iš Kauno į Klaipėdą ir Palangą 2005 m. rugsėjo 14 d. ir 2005 m. lapkričio 27 d. ieškovui yra atlyginta 79,87 Lt išmokant iš biudžeto pagal 2006 m. gegužės 10 d. pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turėtos kelionės išlaidos buvo atlygintos baudžiamojoje byloje, todėl teismas svarstė tik su kelione susijusių išlaidų atlyginimo ieškovui sprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje klausimą. Sprendžiant civilinį ieškinį ieškovas pateikė kuro už 1283,43 Lt įsigijimo dokumentus 2008 m. spalio 6 d. - 2011 m. spalio 3 d. laikotarpiu, kurie atitinka ieškovo keliones į teismą iš Kauno į Klaipėdą ir Vilnių ir atgal į Kauną pagal bylose buvusius teismo posėdžius, todėl laikytinos priimtinomis CPK 88 straipsnio 8 punkto prasme. Taip pat teismas laikė priimtinomis 667,80 Lt ieškovo dėl šių kelionių patirtas automobilių amortizacines išlaidas. Iš viso priimtinos ieškovo su kelionėmis turėtos 1 951,23 Lt išlaidos. Teismas pripažino priimtinomis ir 30 Lt išlaidų, ieškovo turėtų ryšium su teismo procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Dėl 8 000 Lt išlaidų patirtų advokato pagalbai, teismas nurodė, kad ieškovas privataus kaltinimo bylose šių išlaidų atlyginti neprašė ir nepateikė įrodymų apie jų turėjimą. Privataus kaltinimo byloje išteisinto kaltinamojo turėtų išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas civilinėje byloje. Tokia pati nuostata taikytina ir nagrinėjant ieškovo baudžiamojoje byloje pareikštą, bet neišnagrinėtą civilinį ieškinį. Civilinėje byloje Nr. 2-334-370/2009 ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėjo būti sprendžiamos nurodytoje byloje. Teismas pažymėjo, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos ne žala, o išlaidomis, susijusiomis su bylos išnagrinėjimu, todėl negali būti iš vienos bylos perkeliamos į kitą bylą. Šioje byloje gali būti svarstomas tik išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 ir su joje pareikšto civilinio ieškinio išnagrinėjimu priteisimo klausimas, nes ši byla yra baudžiamosios bylos tęsinys, todėl svarstytinas tik 3 257 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų šioje byloje, priteisimo klausimas.

8Teismas sprendė, kad atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo, trukdydamas ieškovui naudotis savo nuosavybe, atliko tyčinius nusikalstamus veiksmus, todėl pagal CK 6.250 straipsnį turi ieškovui atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas ieškovui nuosavybės teisėmis priklausantį turtą naudotis trukdė ilgą laiką, elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovas turėjo didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, jam buvo padaryta turtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, nuomodamas savo nuosavybės dalį nuomininkų poreikiams, naudojo ir ieškovui priklausančias bendro naudojimo patalpas ir iš to gavo naudos; atsakovo turtinę padėtį, kurią nelaikė bloga; atsakovas nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir toliau trukdė ieškovui naudotis nuosavybe. Dėl to iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

9Ieškovas šioje byloje turėjo 5 238,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies 21 750 Lt sumai arba mažiau nei 10 proc., iš atsakovo ieškovui teismas priteisė įrodymais pagrįstas 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybei priteista 652,50 Lt žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 4 p.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas A. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos ir 11 750 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašo: 1) pranešti prokurorui apie galimai padarytą ieškovo nusikalstamą veiką, dokumentų klastojimą, civilinę bylą stabdyti kol bus atliktas tyrimas; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; 3) apklausti liudytojas A. Š. ir A. L., kurias atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas; 4) priimti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 4, b.l. 2-15). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas nepateikė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo būdo bei kriterijų, turtinės žalos skaičiavimo būdo bei neįrodinėjo šį skaičiavimą pagrindžiančių dokumentų tikrumo, neįrodinėjo kitų su žala susijusių faktinių aplinkybių.
  2. Ieškinį dalyje dėl 11 750 Lt nusikaltimu padarytos žalos teismas tenkino, ieškovui nepateikus jokių papildomų įrodymų, t.y. neįrodžius teisės į 11 750 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas 11 750 Lt nuostolių pagrįstumą grindė dokumentais esančiais baudžiamojoje byloje, kurių kaip nurodyta nuosprendyje, nepakako žalai nustatyti, t.y. ieškovas šio reikalavimo neįrodė. Juo labiau, kad jam priklausančias patalpas ieškovas pastoviai nuomojo.
  3. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliantui neteisėtai apgyvendinus name (pirmame namo aukšte) nuomininkus, be ieškovo sutikimo leidus jiems naudotis ieškovui priklausančiomis bendro naudojimo gyvenamosiomis patalpomis bei kiemo dalimi, jis ir jo šeimos nariai negalėjo naudotis jam priklausančia namo dalimi nuo 2003 m. liepos 12 iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. bei nuo 2004 m. liepos 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d. Apelianto teigimu, tai, kad apeliantas naudojosi bendro naudojimo patalpomis, bendru įvažiavimu, nereiškia, jog ieškovas negalėjo naudotis savo patalpomis. Be to, tai nenustatyta baudžiamojoje byloje ir dėl to nėra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
  4. Teismas nevertino, kad ieškovas be bendraturčių sutikimo negalėjo nuomoti patalpų kitiems asmenims. Ieškovas nepateikė verslo liudijimų, leidžiančių užsiimti patalpų nuoma. Ieškovas nepateikė pelno deklaracijų, kad jis ir jo sesuo A. A. sumokėjo mokesčius valstybei. Be to, byloje pakankamai pateikta prieštaringų įrodymų, iš kurių galima būtų nuspręsti, kad pateikti paslaugų kvitai dirbtinai surašyti. 2009 m. liepos 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-00418-07 ieškovas nurodo, kad kasmet patyrė 4 500 Lt nuostolį. Pateikdamas kvitus už patalpų nuomą ( - ), tuo pačiu metu ( - ) nuomoja patalpas nuomininkams, sudarinėja sutartis, perduoda raktus. Rašo ieškinius teismui, kad neturi rakto ir tuo pat metu perduoda raktą nuomininkui.
  5. Nors baudžiamojoje byloje pateiktuose kvituose nurodyta, kad vienos dienos nuomos kaina lygi 50 Lt, nuomos atveju už 16/100 namo dalių ( - ), ieškovas, manytina, nebūtų gavęs net 10 Lt, nes jam priklausiusiame neremontuotiname apleistame kambaryje nebuvo įmanoma normaliai gyventi, nebuvo elektros, dujų, vandens. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 59 dienas apeliantas savo 64/100 namo dalis pirmame aukšte, esančias ( - ), nuomojo poilsiautojams. Apelianto teigimu, jei ieškovą erzino poilsiautojai pirmame aukšte ir jis negalėjo gyventi savo kambaryje (antrame aukšte), dėl to prašyti atlyginti žalą gali tik už tokio pat kambario - be elektros, be vandens, be dujų, be remonto – nuomą, o tokiu atveju padaryta žala vertintina 590 Lt (59 dienos po 10 Lt).
  6. Tai, kad poilsiautojai praeidavo į nuomojamas patalpas per bendro naudojimo patalpas (koridoriais) ieškovas negalėjo patirti jokių pasekmių - fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dėl to negalėjo pablogėti jo reputacija, sumažėti bendravimo galimybės ir, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, negalėjo kilti jokių padarinių, t.y. neturtinė žala.Atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t.y. padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika, o byloje pasekmių, susijusių su nusikalstama veika, nenurodyta.
  7. Teismas netinkamai vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, sprendimo nemotyvavo bei už abejotiną pažeidimą nustatė labai didelę žalą.

12Ieškovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą bei skirti apeliantui baudą iki 20 000 Lt, kurios 50 procentų skirti ieškovui (t. 4, b.l. 55-56). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nagrinėjo ieškinį, kurio pagrįstumą jau buvo konstatavęs teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat ištyrė ir įvertino visas aplinkybes.
  2. Sutartys sudarytos su nuomininkais tik patvirtina, kad buvo patalpų paklausa, kad buvo ieškovo noras jas nuomoti, tačiau jos nepaneigė, kad tas patalpas ieškovas negalėjo nuomoti dėl apelianto trukdžių. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu įrodyta, kad nurodytu laikotarpiu apeliantas vengė įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
  3. Teismų dokumentais nustatytos aplinkybės, kad apeliantas trukdė ieškovui naudotis patalpomis savo reikmėmis arba poilsiautojų apgyvendinimui, todėl prašymas atmesti ieškinį prieštarauja teisės normoms ir negali būti tenkinamas.
  4. Teismas nustatė turtinę ir neturtinę žalą, padarytą apelianto nusikalstamais veiksmais – įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymu. Turtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis pateiktais dokumentais. Teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nes bylos nagrinėjimas tęsiasi 8 metus ir tebėra neįvykdytas teismo sprendimas. Ieškovo teigimu, jau 8 metai tęsiasi dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimo būsena, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Byloje nustatyta, kad šalys yra(buvo) gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai. Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2002 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-462-01/2002 uždraudė A. L. (apeliantui) gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas naudoti poilsiautojams apgyvendinti bei bendrą įvažiavimą į ( - ) naudoti kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, taip pat įpareigojo apeliantą netrukdyti ieškovui įsirengti atskirą vandens apskaitos kontrolinį skaitiklį (t. 1, b.l. 17, 20). Palangos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 apeliantą pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, t.y. dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymo bei civiliniam ieškovui A. N. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 62-65). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 9 d. šį nuosprendį paliko nepakeistą (t. 1, b.l. 83-87). Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl 59 930,09 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dalies reikalavimų teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė arba juos sumažino.

16Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkinant ieškinį iš apelianto ieškovui priteista 11 750 Lt turtinės ir 10 000 neturtinės žalos, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik skundžiamoje jo dalyje (CPK 320 str. 2 d.).

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

19Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus išsamiai yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų (išskyrus liudytojų apklausą – apie tai žemiau) dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

20Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių prašymų

21Apeliantas prašo pranešti prokurorui apie galimai padarytą ieškovo nusikalstamą veiką, dokumentų klastojimą, civilinę bylą stabdyti kol bus atliktas tyrimas. Apelianto teigimu, ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką dirbtinai kurdamas bylas bei klastodamas dokumentus (įrodymus), todėl prašė informuoti prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (CPK 300 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

22Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti apie nusikalstamą veiką vien dėl to, kad taip teigia apeliantas. Pažymėtina, kad apeliantas, manydamas, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą, turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimą atliekančias institucijas neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui, juo labiau, kad pateikti įrodymus, jog kitos šalies teikiamas įrodymas yra suklastotas, yra taip teigusio asmens pareiga (CPK 184 str. 1 d.).

23Apeliantas yra pareiškęs prašymą dėl liudytojų A. Š. ir A. L. apklausos, kurias atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas (t. 3, b.l. 99). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių atsisakyta apklausti liudytojas - „eina kalba apie nusikaltimu padarytą žalą, spręsti pagal esamus duomenis“ - iš tikrųjų abejotini, nes bylos nagrinėjimo dalyku buvo ne tik nusikalstamais, bet ir kitais veiksmais (ne)padaryta žala (pavyzdžiui, per kelis metus negautos pajamos). Tačiau įvertintina tai, kad teismas priteisė ir apeliaciniu skundu turtinės žalos atlyginimo dalyje skundžiama tik reikalavimų dalis dėl ieškovo negalėjimo pačiam naudotis patalpomis padarytų tiesioginių nuostolių, t.y. nagrinėjimo dalyko apimtis šiuo metu yra ženkliai susiaurėjusi. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas šių liudytojų parodymais norėtų pagrįsti savo aiškinimą, kad ieškovas turėjo galimybę naudotis jam priklausančiomis patalpomis pats, nuomoti jas kitiems asmenims, taip pat, kad nebuvo problemų dėl rakto nuo patalpų. Vis tik pastebėtina, kad pats apeliantas nurodo, kad ieškinys dalyje dėl 11 750 Lt priteisimo nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su patalpų raktais. Todėl, atsižvelgiant į paties apelianto nuomonę dėl ginčui reikšmingų aplinkybių apimties, apklausti minėtas liudytojas dėl aplinkybių, susijusių su raktų negavimu, apskritai nebūtų reikalinga. Tuo tarpu dėl ieškovo negalimumo pačiam naudotis ginčo patalpomis aplinkybės pažymėtina, kad visų pirma savo poziciją turi įrodyti ieškovas (CK 178 str.), t.y. tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu minėtų liudytojų apklausa nėra būtina, tačiau tuo atveju, jei būtų pakankamas pagrindas daryti prielaidas, jog ieškovo pateikti įrodymai leidžia tikėtinai manyti apie jo aiškinimo pagrįstumą, apelianto nurodomų liudytojų apklausa iš tikrųjų galėtų būti tikslinga, nes tokiu atveju ir atsakovui (apeliantui) turi būti sudaromos visos sąlygos savo atsikirtimams pagrįsti.

24Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – apeliantas iš esmės konkrečiai nenurodo, dėl kokių tik teismo sprendime nurodytų aplinkybių atsirado būtinumas teikti apelianto jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje, kuri pradėta dar 2008 m. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (vertinti) (CPK 314 str.).

25Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą

26Dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo ieškinį dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tiek baudžiamajame procese, tiek ir civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese pareikštas ieškinys turi būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (1 dalis) ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (2 dalis).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009, 2009 m. lapkričio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009).

28Kaip minėta, Palangos apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi paliko galioti, apeliantą pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, bei civiliniam ieškovui A. N. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 62-65, 83-87). Apeliantas, kaip civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, tačiau šia teise nepasinaudojo (BPK 312 str. 3 d.).

29Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, spręstina, kad nagrinėjant ieškovo pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka ieškinio pagrįstumas ta apimtimi, kuria baudžiamąja tvarka jau yra konstatuoti neteisėti asmens veiksmai ir iš to galimai kylanti žala, iš naujo nenagrinėtinas, tačiau tai nešalina ieškovo pareigos įrodyti šiais veiksmais padarytos žalos dydį. Todėl, teismui pripažinus ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygų buvimas iš naujo nenagrinėtinas.

30Dėl turtinės žalos atlyginimo

31Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė priteisti 59 930,09 Lt patirtos turtinės žalos, kurią grindė tuo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra teismo sprendimo nevykdymo ir nepagrįstų atsakovo kaltinimų kitose bylose, jis patyrė išlaidų kelionėms ir automobilio amortizacijai (15 180,09 Lt), advokatų paslaugoms (8 000 Lt), negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos poilsiui Palangoje turėjo nuomoti kitas patalpas (11 750 Lt), neteko galimybės gauti pajamas, jei jam nebūtų trukdoma naudotis savo turtu (25 000 Lt). Pirmosios instancijos teismas dalį ieškinių reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, dėl dalies – bylą nutraukė, tačiau laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 11 750 Lt turtinės žalos priteisimo, t.y. dėl to, kad ieškovas, negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos poilsiui Palangoje, turėjo nuomoti kitas patalpas. Taigi, apeliacinis skundas paduotas dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl 11 750 Lt turtinės žalos priteisimo, todėl, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia būtent tik šios turtinės žalos priteisimo (ne)pagrįstumo klausimą (CPK 320 str. 2 d.).

32Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Šiame straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos ar turėtos išlaidos, kurių asmuo būtų nepatyręs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl neteisėtų veiksmų prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau, minėta, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (CPK 178 str.).

33Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė reiškiąs ieškinį, kurį vėliau tikslino, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 2-7, t. 3, b.l. 27-32). Apeliacijos dalyku esančios 11 750 Lt patirtos žalos priteisimą ieškovas patikslintame ieškinyje grindė tuo, kad buvo priverstas sau ir savo šeimai nuo 2003 m. liepos 12 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2004 m. liepos 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d. nuomoti kitas gyvenamąsias patalpas, nes apeliantas neteisėtai savo patalpose ( - ), apgyvendino nuomininkus be bendraturčio (ieškovo) sutikimo, leido jiems naudotis ieškovui priklausančiomis bendrojo naudojimo gyvenamojo namo patalpomis bei kiemo dalimi. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu susiaurino laikotarpį, kuriuo jis negalėjo naudotis savo patalpomis, - iš pradinio ieškinio matyti, kad tokio pat dydžio (11 750 Lt) patirta žala buvo grindžiama tuo, kad ieškovas buvo priverstas ne tik nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, bet ir laikotarpiais nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2004 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2005 m. birželio 10 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuomoti kitas gyvenamąsias patalpas. Todėl spręstina, ar dėl apelianto neteisėtų veiksmų, t.y. nevykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo apkaltinamajame nuosprendyje (ir patikslintame ieškinyje) nurodytu laikotarpiu, ieškovas patyrė 11 750 Lt išlaidų (tiesioginių nuostolių), kurie pasireiškė tuo, kad ieškovas, negalėdamas naudotis savo nuosavybe šeimos poilsiui Palangoje, turėjo nuomoti kitas patalpas.

34Visų pirma, tiek Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartyje konstatuota, kad apeliantas nevykdė aukščiau minėtu Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimu nustatytų draudimų: 2003 m. liepos 12 d. - rugpjūčio 11 d. ir 2004 m. liepos 17 d. - rugpjūčio 13 d. laikotarpiais be bendraturčio A. N. sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas poilsiautojų ir jų šeimos narių apgyvendinimui, taip pat naudojo bendrą įvažiavimą į ( - ) namo kiemą kitų asmenų transporto priemonėms laikyti. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai konstatavo, jog apeliantas tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo ir padarė BK 245 straipsnyje numatytą veiką. Tačiau baudžiamojoje byloje teismų priimtuose minėtuose procesiniuose sprendimuose nenustatyta, kad dėl to, jog apeliantas be ieškovo sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas poilsiautojų ir jų šeimų narių apgyvendinimui, taip pat naudojo bendrą įvažiavimą į namo kiemą kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančiomis patalpomis. Taigi, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad ieškovas, apeliantui nuomojant patalpas, esančias namo pirmame aukšte, bei nevykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo, negalėjo pats naudotis jam antrame namo aukšte priklausančiomis patalpomis. Todėl pagrįstas apelianto argumentas, jog vien tai, kad apeliantas naudojosi bendro naudojimo patalpomis, bendru įvažiavimu, dar nereiškia, jog ieškovas apskritai negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyti apelianto neteisėti veiksmai toje apimtyje, kuria baudžiamąja tvarka konstatuotas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymas (bendrojo naudojimo patalpų naudojimas, įvažiavimo į kiemo naudojimas automobilių laikymui) nuosprendyje nustatytu laikotarpiu, neteikia pagrindo išvadai, jog ieškovas dėl tokio pobūdžio aplinkybių pats būtų apskritai negalėjęs naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis ( - ), ir dėl to būtų priverstas nuomotis patalpas kitur.

35Antra, baudžiamojoje byloje teismas, nors joje buvo pateikti įrodymai apie tiesioginius ieškovo nuostolius, jų nepriteisė, pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, nurodydamas, jog būtina aiškintis faktines aplinkybes. Tuo tarpu ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys – paneigia paties ieškovo argumentus, kad jeigu nebūtų apelianto neteisėtų veiksmų, ieškovas ir jo šeima nurodytais laikotarpiais būtų gyvenę jam priklausančiose patalpose Palangoje. Iš byloje esančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių (t. 1, b.l. 119-121) matyti, kad ieškovo siekis buvo jam priklausančias patalpas vasaros metu laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 15 d iki 2003 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2004 m. rugpjūčio 30 d. bei nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2005 m. rugpjūčio 30 d. nuomoti, o ne pačiam jose gyventi. Pastebėtina ir tai, kad aplinkybę, jog ieškovas neketino pats naudotis jam priklausančiomis namo patalpomis patvirtina ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodomi argumentai, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo gauti 25 000 Lt pajamų, t.y. negalėjo apgyvendinti jam nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje poilsiautojų. Nors vėliau ieškovas šio reikalavimo pirmosios instancijos teisme atsisakė, tačiau jau vien tai rodo nenuoseklią jo poziciją – viena vertus, teigiama, kad patalpomis norėjo naudotis jis pats, kita vertus, jas išnuomoti. Tuo tarpu tai, kad nuomos sutartys buvo nutraukiamos dėl netinkamo apelianto elgesio, per se nepaneigia ieškovo ketinimų ne pačiam gyventi patalpose ir nepatvirtina jo paties negalėjimo gyventi jam priklausančiose patalpose, dėl ko jis buvo priverstas patirti 11 750 Lt nuostolius.

36Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl nuosprendžiu nustatytu laikotarpiu apelianto atliktų nusikalstamų veiksmų, ieškovas negalėjo savo paties gyvenimui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis namo, esančio ( - ), patalpomis (CPK 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paties ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys liudija apie jo ketinimą išnuomoti patalpas kitiems asmenims ir kitais, ne tik nuosprendyje nurodytais, laikotarpiais. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo turėtas 11 750 Lt išlaidas kitų patalpų nuomai priteisė iš apelianto. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 11 750 Lt turtinės žalos priteisimo naikintina, nes toks reikalavimas turėjo būti atmestas.

37Dėl neturtinės žalos atlyginimo

38Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti ir neturtinę žalą, kurią įvertino 200 000 Lt suma, tačiau teismo posėdyje neturtinės žalos dydį sumažino iki 50 000 Lt (t. 3, b.l. 116-125). Ieškovo teigimu, dėl apelianto veiksmų jam padaryta neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu dėl jo konstitucinės teisės į nuosavybę ilgalaikio pažeidimo, pastovaus savo teisių gynimo teismuose, dėl ko patyrė dvasinius ir nervinius išgyvenimus, negalėjo naudotis savo ir savo šeimos poilsiui skirtu būstu Palangoje, reputacijos pablogėjimu tarp artimųjų, pažįstamų ir giminių, dėl nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės buvo apsunkintas jo bendravimas su giminėmis ir kitais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 10 000 Lt neturtinę žalą, padarytą nusikalstamais apelianto veiksmais.

39Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Tokią žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, vadovaudamiesi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnyje neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

40Sprendžiant nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į tai, iš kokių neteisėtų apelianto veiksmų ieškovas kildina neturtinės žalos padarymą. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad visų pirma ieškovas jam padarytą neturtinę žalą sieja su apelianto neteisėtais veiksmais - Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymu, dėl ko, minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu. Taigi, iš esmės nagrinėtinas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nes nuosprendžiu jam konstatuota teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl nuosprendyje nurodytų veiksmų. Pastebėtina, jog ieškovas patirtą neturtinę žalą kildina ir dėl to, kad jis turėjo savo teises ginti civilinėse, administracinėse, privataus kaltinimo bylose, dėl jam nepagrįstai paskirtos kardomosios priemonės ir kt., t.y. išplėtė reikalavimo pagrindą. Tačiau, visų pirma, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Antra, ginčų sprendimas teisme ar kitose teisėsaugos institucijose yra teisėtas veiksmas, o žala atlyginama tik esant neteisėtiems veiksmams. Trečia, nors ieškovas ir nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau apie konkrečių neigiamų jam pasekmių realų kilimą, kas sudarytų neturtinę žalą, įrodymų nepateikė - nei kokie jam pasireiškė liekamieji neigiami pokyčiai, kitokio pobūdžio suvaržymai, moraliniai praradimai, šių praradimų įtaka tolimesniame visuomeniniame ir/ar šeimyniniame gyvenime, darbinėje veikloje, t.y. iš esmės nenurodė ir neapibūdino patirtos neturtinės žalos realaus turinio. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vien ieškovo nurodyti deklaratyvūs teiginiai nesuponuoja patirtos neturtinės žalos, padarytos kitais nei teismo sprendimo nevykdymas veiksmais, fakto.

41Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, teigia, kad dėl to, jog poilsiautojai praeidavo į nuomojamas patalpas per bendro naudojimo patalpas, ieškovas negalėjo patirti jokių pasekmių, fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dėl to negalėjo pablogėti jo reputacija, sumažėti bendravimo galimybės, negalėjo kilti jokių padarinių. Su apelianto argumentais galima sutikti, bet tik iš dalies.

42Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dėl teismo sprendimo nevykdymo atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad apeliantas tyčia ir sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, jo toks elgesys įvertintas ne tik kaip neteisėtas civilinės teisės prasme, bet ir kaip nusikalstamas baudžiamosios teisės prasme. Dėl nuosprendžiu konstatuotų apelianto veiksmų, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas iš tikrųjų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, baudžiamąja tvarka jam yra pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, dydį. Pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis (10 000 Lt), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra per didelis.

43Kaip minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymas pasireiškė nuosprendyje nustatytu laikotarpiu bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, įvažiavimo į kiemo naudojimu automobilių laikymo tvarkos pažeidimu. Atsižvelgiant į nuosprendžiu konstatuotų veiksmų bei jais pažeistų vertybių pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad ieškovo patirti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai dėl tokio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymo turėtų būti vertinami tokiu pat ar net aukštesniu lygmeniu kaip ir ženkliai svarbesnių vertybių pažeidimo atvejais (pavyzdžiui, sveikata, gyvybė ir pan.). Šiame kontekste pastebėtina, kad teisminėje praktikoje kalbant apie neturtinės žalos atlyginimą yra pripažįstama, kad ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Be to, apeliantas yra nubaustas už savo elgesį baudžiamąja tvarka, kas tam tikra prasme laikytina satisfakcija ieškovui

44Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1 000 Lt, kas laikytina pakankama ir adekvačia ieškovo pažeistų teisių gynimo priemone. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

45Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

46Ieškovas prašo skirti apeliantui baudą iki 20 000 Lt, kurios 50 procentų skirti ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodo pakankamai pagrįstų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieškinys iš dalies tenkinamas, teisėjų kolegija ieškovo prašymą skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesu atmeta kaip nepagrįstą (CPK 95 str. 1 d.).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal bendrąją taisyklę, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tačiau teismui kartu yra suteikta diskrecijos teisė nukrypti nuo tokių išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 2, 4 d. d.).

49Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 26 Lt, jų priteisimo klausimo teismas neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra patenkintas ir apelianto atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė, šių išlaidų apimtis nepriklauso nuo ieškinio tenkinimo laipsnio, teisėjų kolegija sprendžia, kad 26 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

50Ieškovui buvo priteista 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šalys neskundė sprendimo dalyje dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje priimamas ieškovui procesine prasme palankus sprendimas, tačiau, kadangi apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, priteista iš apelianto ieškovui bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintina iki 350 Lt (CPK 93 str. 5 d.).

51Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai bei pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų pagrįstumą (t. 4, b.l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, bei į tai, kad trumpame atsiliepime į apeliacinį skundą faktiškai nurodomos anksčiau procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydis mažintinas, priteisiant iš apelianto ieškovui 100 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs žyminį mokestį 652,50 Lt (t. 3, b.l. 182). Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas –vienas iš dviejų patenkintų reikalavimų yra atmetamas, kitas - ženkliai mažinamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui priteistina žyminio mokesčio dalis – 450 Lt (CPK 3 str. 1 d.). Įskaičius šias sumas, iš ieškovo apeliantui priteistina 350 Lt apeliacinės instancijos teisme.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

53Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

54„Ieškinį tenkinti iš dalies.

55Priteisti iš atsakovo A. L. ( - ) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui, 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų už advokato pagalbą ieškovui A. N. ( - ).

56Bylos dalis dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 25 000 Lt negautų pajamų priteisimo, 12 956 Lt kelionės išlaidų priteisimo nutraukti.

57Kitą ieškinio dalį atmesti.

58Priteisti iš atsakovo A. L. į valstybės biudžetą 144 Lt žyminio mokesčio ir 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

59Priteisti iš ieškovo A. N. atsakovui A. L. 350 (tris šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

60Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo A. L. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sumažinant areštuotino šia nutartimi turto vertę iki 1 450 Lt (Turto arešto aktas Nr. ( - )).

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su patikslintu... 5. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas atsisakė dalies reikalavimų:... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas sprendė, kad atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo, trukdydamas... 9. Ieškovas šioje byloje turėjo 5 238,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas A. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos... 12. Ieškovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Byloje nustatyta, kad šalys yra(buvo) gyvenamojo namo, esančio ( - ),... 16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 19. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 20. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių prašymų... 21. Apeliantas prašo pranešti prokurorui apie galimai padarytą ieškovo... 22. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens... 23. Apeliantas yra pareiškęs prašymą dėl liudytojų A. Š. ir A. L. apklausos,... 24. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus, kuriuos... 25. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kai apkaltinamuoju... 26. Dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo ieškinį dėl žalos... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai... 28. Kaip minėta, Palangos apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d.... 29. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, spręstina, kad nagrinėjant... 30. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 31. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas prašė priteisti 59 930,09 Lt... 32. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 33. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė reiškiąs ieškinį, kurį vėliau... 34. Visų pirma, tiek Palangos miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d.... 35. Antra, baudžiamojoje byloje teismas, nors joje buvo pateikti įrodymai apie... 36. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl... 37. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 38. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti ir neturtinę žalą, kurią... 39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 40. Sprendžiant nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimą,... 41. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje... 42. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18... 43. Kaip minėta, Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d.... 44. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 45. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 46. Ieškovas prašo skirti apeliantui baudą iki 20 000 Lt, kurios 50 procentų... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos... 49. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 50. Ieškovui buvo priteista 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šalys neskundė... 51. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 500 Lt išlaidų... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo... 54. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 55. Priteisti iš atsakovo A. L. ( - ) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų)... 56. Bylos dalis dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 25 000 Lt negautų... 57. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 58. Priteisti iš atsakovo A. L. į valstybės biudžetą 144 Lt žyminio mokesčio... 59. Priteisti iš ieškovo A. N. atsakovui A. L. 350 (tris šimtus penkiasdešimt... 60. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo...