Byla 2A-767-115/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-511-130/2010 pagal K. K. ieškinį, pareikštą atsakovams notarei R. R. ir UADB ”ERGO LIETUVA”, tretiesiems asmenims G. A., K. A., V. A., M. A. dėl nuostolių atlyginimo

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas K. K. patikslintu ieškiniu (II t. b.l. 99 ) prašė taikyti solidarinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovų 41933,31 Lt nuostoliams atlyginti.

4Nurodė, kad 1993-03-26 d. Vilniaus m. 3 notarų biure jis su trečiuoju asmeniu G. A. sudarė dviejų butų įkeitimo sutartį, registro įrašas Nr. 687), siekiant užtikrinti 4000 JAV dolerių paskolos grąžinimą G. A., kuri buvo suteikta šalims pasirašant 1993-03-26 d. paskolos sutartį, registro Nr. 686. G. A. įsipareigojo paskolą ieškovui grąžinti iki 1993-05-26 d. G. A. nustatytu sutartyje terminu paskolos negrąžinus, ieškovas 1994-06-16 d. notarų biure gavo vykdomąjį įrašą, registro Nr.2492, kurį pateikė vykdyti antstolių kontorai. G. A. siekė paskolos negrąžinti, inicijavo įvairius tyrimus ir bylas. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2002-03-07 sprendimu pripažino negaliojančia ir panaikino butų įkeitimo sutartį, patvirtintą notarės R. R. 1993-03-26 d. Vilniaus m. 3 notarų biure, registro Nr. 687, o taip pat pripažino negaliojančiu ir panaikino 1993-03-26 d. notarės R. R. draudimą, registro Nr. 22, 1994-06-16 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą, registro Nr.2492 dėl išieškojimo pagal prievolę vykdymo. Sprendime nurodyta, kad įkeitimo sutartis buvo sudaryta atstovo interesais ir neatitiko tikrosios turto savininkų valios. Dėl vykdomojo įrašo Nr. 2492 vyko daug teisminių ginčų, kurių metu ieškovas patyrė daug bylinėjimosi išlaidų, buvo sustabdytas išieškojimas, o atnaujinus išieškojimą paaiškėjo, kad skolininkas nemokus ir jokio turto neturi. Teismo sprendimu panaikinus įkeitimo sandorį, ieškovas neteko paskolos grąžinimo užtikrinimo, kas sąlygojo 40400 Lt nuostolių ir 1538,31 Lt nuostolių, susijusių su teisminiais procesais, atsiradimą. Šie nuostoliai atsirado dėl netinkamų notarės veiksmų, nes notarė, tvirtindama įkeitimo sutartį, privalėjo įvertinti visas sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes ir nustatyti tikrąją šalių valią. Šių veiksmų notarė neatliko, todėl tvirtindama sutartį veikė aplaidžiai, nerūpestingai, tokie notarės veiksmai sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą, o kitai šaliai – skolininkui sudarė sąlygas piktnaudžiauti ir išvengti atsakomybės. Tarp notarės neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių yra priežastinis ryšys. Notarų atsakomybės dydį sąlygojo dideli notarinių rinkliavų dydžiai ir notarų profesinės veiklos civilinės atsakomybės draudimas. Notarė buvo apsidraudusi bendrovėje “Drauda” (šiuo metu UADB “ERGO LIETUVA”), todėl draudimo bendrovė privalo atlyginti dėl notaro profesinės veiklos susidariusius nuostolius draudimo sutarties 8 p. pagrindu, nes notarės neteisėti veiksmai buvo atlikti sutarties galiojimo metu.

5Atsakovė notarė R. R. atsiliepimu į ieškinį (I t. 56 b.l., II t. 146-147 b.l.) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti notarės kaltę. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-03-27 d. sprendimas tik patvirtino, kad butų įkeitimas ieškovui buvo sudarytas atstovo interesais, kaip prieštaraujantis butų savininkų tikrajai valiai ir kartu pažeidžiantis sąžiningumo ir protingumo principus, todėl ir buvo pripažintas negaliojančiu. 1993-03-26 notarės patvirtinta paskolos sutartis yra galiojanti, o taip pat yra galiojantis ir vykdomasis įrašas dėl 40400 Lt skolos išieškojimo iš G. A. ieškovo naudai. Sudarant įkeitimo sandorį notarės kaltų veiksmų teismas nenustatė. LR notariato įstatymo 16 str. numato, kad už žalą, padarytą kaltais notaro veiksmais, notarai atsako LR CK nustatyta tvarka, t.y. taikant deliktinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė prašė taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų senaties terminą, nes ieškovas savo ieškininius reikalavimus sieja su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-03-27 d. sprendimo įsiteisėjimu. Ieškovas šio teismo sprendimo neskundė. Tuo metu, kai buvo sudaroma butų įkeitimo sutartis, skolininkai galėjo veikti įkaito davėjo vardu turėdami jų įgaliojimus. Ieškovui už skolininką G. A. jo prievolių įvykdymą savo turtu yra užtikrinę ir kiti asmenys, todėl ieškovo tvirtinimas, kad jis negali atgauti skolos, neatitinka tikrovės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų susidariusių nuostolių dydį. Tuo metu galiojęs CK nereglamentavo įkeitimo, kaip vienintelio skolos grąžinimo užtikrinimo, nes įkeitimą, kaip vieną iš skolos užtikrinimo sąlygų, turėjo teisę pasirinkti kreditorius.

6Atsakovas UADB “ERGO LIETUVA” atsiliepime į ieškinį (II t. 122 b.l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad savo nuostolių atsiradimą ieškovas sieja su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-03-27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-05/2002, kurioje buvo pripažinta negaliojančia butų įkeitimo sutartis, 1993-03-26 patvirtinta notarės R. R.. Teismo sprendimo ieškovas neskundė, todėl ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą notarei dėl nuostolių atlyginimo ir prašo teismą jį taikyti. Atsakovas taip pat nurodo, kad notarė negali būti tinkama atsakove ir atsakinga dėl ieškovo reikalaujamų atlyginti nuostolių, nes nuostolių atsiradimą sąlygojo ne notarės neteisėti veiksmai, bet G. A. veiksmai, kuris kartu su ieškovu veikė nesąžiningai ir sudarė ne vieną tokio pobūdžio sandorį veikdami prieš silpnesniąsias sandorio šalis, ką nurodė ir sprendime Ukmergės rajono apylinkės teismas. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuostolių dydį, kaip numato LR CPK 12 str. UADB “ERGO LIETUVA” į bylą yra įtraukta kaip notarės civilinės atsakomybės draudikas (UAB “Drauda” teisių perėmėja). 1993-03-26 d. įkeitimo sutarties sudarymo metu galiojo savarankiška notarės civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr.30 ir civilinės atsakomybės sutartis Nr. 27-670-100130, kuriomis buvo apdrausta notarės civilinė atsakomybė už padarytą žalą pagal LR notariato įstatymą, nes tuo metu privalomojo draudimo nebuvo, o sudarytos draudimo sutartys numatė draudiko įsipareigojimo ribas. Notarės draudiminė apsauga apėmė tuos atvejus, kai draudėjas, atlikdamas savo darbą, padaro nusižengimą, o kitas asmuo civilinės teisės pagrindu pareiškia jam pretenziją dėl padarytos žalos draudimo sutarties galiojimo metu ar 2 metų laikotarpyje po draudimo pasibaigimo su sąlyga, kad apie pažeidimą pranešta draudikui sutartyse nustatytais terminais. Draudimo sutartyse buvo numatyti ir nedraudiminiai atvejai, o draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui buvo apribota 5000 ir 10000 Vokietijos markių dydžiu. UADB “ERGO LIETUVA” apie ieškinį su reikalavimu atlyginti nuostolius sužinojo tik 2009-02-12 gavusi teismo nutartį, t.y. pažeidžiant draudimo sutartyse numatytus terminus ir praėjus ilgam laiko tarpui po notarės civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo pabaigos, todėl vadovaudamasi notarės civilinės atsakomybės draudimo sutartyse numatyta draudimo apsaugos apimtimi, draudimo bendrovė neturi jokio pagrindo pripažinti įvykį draudiminiu.

7Tretysis asmuo G. A. atsiliepimu į ieškinį (I t. 41 b.l.) su ieškiniu dalinai sutiko. Nurodė, kad pasirašant biure sutartis, notarė nieko neaiškindavo, jis visus dokumentus pasirašydavo notarų biure nedalyvaujant ieškovui. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovui butų įkeitimai buvo būtini vystant savo biznį. Įkeitimo sutartis buvo sudaryta neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes jokių pinigų iš ieškovo K. K. jis nėra gavęs, todėl ir buvo pateikęs ieškinį dėl paskolos sutarties panaikinimo, tačiau dėl neapsižiūrėjimo praleido ieškininės senaties terminą, todėl jo ieškinys buvo atmestas. Trylika metų ieškovas nereikalavo pinigų, kurių faktiškai jis nėra davęs. Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo iškeltos 28 bylos dėl įkeistų butų, o taip pat buvo iškelta ir baudžiamoji byla. Jokių susitarimų tarp G. A. ir notarės nebuvo, ieškovas dirbo su jo, t.y. G. A., sesers buvusiu vyru, kurie jam paaiškino, kad įkeisti jo ir tėvų butai bus nuomojami. Jeigu jis būtų žinojęs tikrą padėtį, įkeitimo sandorių būtų nesudaręs. Apie sumokėtas ieškovui sumas, vykdant paskolos sutartį, G. A. informacijos teismui nepateikė nurodydamas, kad pinigus iš jo darbo užmokesčio išskaito buhalterijos darbuotojos.

8Tretieji asmenys M. A.,V. A. ir K. A. analogiškuose atsiliepimuose (I t. b.l.36-37) nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes notarė, elgdamasi nerūpestingai, nepagrįstai įtraukė juos į teismų procesą. Jeigu notarė būtų išaiškinusi įstatymų reikalavimus, jų butai nebūtų buvę įkeisti.

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (III t., b.l. 45-50) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. K. atsakovei notarei R. R. 2420,10 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 157,54 Lt procesinių dokumentų išlaidoms atlyginti, valstybės naudai

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 1993-03-26 Vilniaus m. 3 notarų biure su trečiuoju asmeniu G. A. sudarė dviejų butų įkeitimo sutartį. Ieškovas ir G. A. paskolos sutartį buvo sudarę 1993-03-26, kurios pagrindu ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 4000 JAV dolerių paskolą iki 1993-05-26. G. A. nustatytu terminu paskolos negrąžinus, ieškovas gavo vykdomąjį įrašą dėl 40.400 Lt išieškojimo ir pateikė antstolių kontorai. Prasidėjus vykdymui, G. A. žmona M. A. ir tėvai K. A. ir V. A. kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl butų įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2002-03-27 sprendimu pripažino negaliojančia ir panaikino butų įkeitimo sutartį, kurią patvirtino 1993-03-26 Vilniaus m. 3 notarų biure notarė R. R., registro Nr. 687. Sprendime teismas nurodė, kad G. A. ir K. K. veikė nesąžiningai. Teismo sprendimo šalys neskundė. Šiame teismo sprendime nėra nustatyta notarės, tvirtinusios įkeitimo sutartį, kaltų veiksmų. LR notariato įstatymo 16 str. numato, kad notarai atsako už žalą, padarytą kaltais veiksmais, vykdant notarų profesinę veiklą ir LR CK nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog nėra įrodymų, kad notarė atliko kokius nors kaltus veiksmus. Ieškovas neatgavo paskolintų pinigų 1993-03-26 pasirašytos su G. A. paskolos sutarties pagrindu. Ši sutartis yra galiojanti, todėl ieškovas turi teisę šią skolą susigrąžinti iš G. A.. G. A. paskolos sutarties sąlygas vykdo. Ieškovas nuostolių atsiradimą sieja su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-03-27 sprendimu civ.byloje Nr.2-27-05/2002, kuris įsiteisėjo 2002-04-11, o su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ieškovas į teismą kreipėsi tik 2007-11-23. Apie teisių pažeidimą ieškovas žinojo 1993-05-27, t.y. kai baigėsi paskolos grąžinimo terminas, taip pat žinojo ir 1994-06-16, kai buvo išduotas vykdomasis įrašas, o taip pat žinojo ir gavęs Ukmergės raj. apylinkės teismo 2002-03-27 įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl teismas laikė, kad į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą 3 m. ieškininės senaties terminą, kurį taikyti atsakovai prašė (LR CK 1.126 str. 8 d.). Prašymų atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovas nepateikė, nepateikė ir įrodymų (CPK 178 str.), kurie patvirtintų svarbias termino praleidimo priežastis (CK 1.131 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad skolos išieškojimo procesas buvo susijęs su kitų ieškinių nagrinėjimu teismuose, negali būti pagrindu reikšti ieškinį atsakovams praleidus senaties terminą ir neatsižvelgiant į kitų šalių teises ir įstatymų saugomus interesus. Ieškovas prašė taikyti solidarią atsakomybę, todėl teismas pasisakė ir dėl ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo ir atsakovo atžvilgiu. UADB „ERGO LIETUVA” pateikė įrodymus, kad notarei tvirtinant 1993-03-26 įkeitimo sutartį, galiojo savarankiška notarų civilinės atsakomybės sutartis Nr. 30 (1993-03-01 – 1994-03-01), kuria buvo apdrausta notarės civilinė atsakomybė už padarytą turtinę žalą LR notariato įstatymo (1992-09-15) nustatytais pagrindais. Vykdomojo įrašo 1996-06-16 tvirtinimo metu galiojo kita notarės civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 27-670-100130 (1994-03-01–1995-03-01). Šios sutartys numatė, kad draudimas galiojo toms žalos atlyginimo pretenzijoms, kurios pareiškiamos draudėjui draudimo sutarties galiojimo terminais su sąlyga, kad nusižengimas buvo padarytas prasidėjus draudimo galiojimui ar po sutartyje (daugiausiai 2 m. po draudimo pasibaigimo) numatytos datos ir su sąlyga, kad apie pažeidimą pranešama draudikui sutartais terminais prieš draudimui pasibaigiant. Draudimo sutarties sąlygos nustatė draudiko įsipareigojimų ribas, nes draudikui pareiga mokėti išmoką tenka tik tada, kai nustatomi visi draudžiamojo įvykio sudėties elementai, t.y. draudėjo neteisėti veiksmai, nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijos (kartu su visais įrodymai) pateikimas dėl padarytos žalos atlyginimo ir šie veiksmai pasireiškė sutarties galiojimo ar kitu sutartyje nurodytu laikotarpiu. Šalys nepateikė teismui įrodymų, kad apie draudėjui reiškiamas pretenzijas įstatymų ir sutarčių nustatyta tvarka buvo informuotas draudikas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad draudiminė apsauga sutarčių Nr. 30 ir Nr. 27-670-100130 pagrindu galėjo būti taikoma tik toms pretenzijoms, kurios galėjo būti pareikštos ne daugiau kaip 2 metai po draudimo pasibaigimo, todėl draudikui vien šiuo pagrindu negali būti taikoma pareiga mokėti draudimo išmoką, o nenustačius notaro veiksmuose kaltės, draudikas neatsako už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą. Draudimo bendrovės prašymą taikyti jo atžvilgiu pateiktiems reikalavimams ieškinio senatį teismas laikė pagrįstu (1964 m. LR CK 84 str. ir CK 1.129 str.). Teismas pažymėjo, jog tretysis asmuo G. A. pažeidė 1993-03-26 d. pasirašytos paskolos sutarties sąlygas, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad G. A. iki bylos nagrinėjimo dienos yra sumokėjęs ieškovui 23.297,74 Lt, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas notarei atlyginti nuostolius yra nepagrįstas, nes skolininkas savo įsipareigojimus, nors ir pavėluotai, bet vykdo. Teismas pažymėjo, jog ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis neįrodytas.

11Ieškovas K. K. pateikė apeliacinį skundą (III t., b.l.61-65), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškinį dalyje dėl 16.166,47 Lt (14.633,16 Lt neišieškotos skolos+1533,31 Lt bylinėjimosi išlaidų) nuostolių, padarytų notarės neteisėtais veiksmais, atlyginimo, grąžinti likusią žyminio mokesčio dalį. Po apeliacinio skundo pateikimo iš skolininko G. A. vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį įrašą Nr. 2492 dar buvo išieškota 1.165,33 Lt, ir neišieškota suma sumažėjo iki 13.467,83 Lt (b.l.70). Nurodo, skolininkas inicijavo pradėtos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo sustabdymą, todėl apeliantas kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Tik atnaujinus išieškojimą vykdomojoje byloje, paaiškėjo, kad skolininkas neturi turto, tas sąlygojo nuostolių atsiradimą, t.y. pasinaudojus įkeitimu apeliantas būtų skolą išsiieškojęs iš įkeisto turto žymiai anksčiau ir nepatyręs tiek nuostolių. Teigia, jog ieškinio senatis nėra praleista, nes po teismo išaiškinimo, jog vykdomasis įrašas panaikintas tik dalyje dėl įkeisto turto, apeliantas iš karto kreipėsi į antstolius dėl išieškojimo. Tik vykdomojo proceso metu paaiškėjo, kad G. A. jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl skola išieškoma iš jo darbo užmokesčio, nedidelėmis sumomis. Šiuo metu skolininko atžvilgiu yra dar keli vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos mokamos išmokos, toliau tęsiant išieškojimą, gali atsirasti dar ir naujų vykdomųjų. Pažymi, jog remiantis Lietuvos teismų praktika ieškinio reikalavimo (dalyko) sumažinimas nėra laikomas ieškinio dalyko pakeitimu, nes sumažinant ieškinio reikalavimą tik sumažėja ieškinio elementų apimtis, tačiau patys ieškinio elementai nepakinta (LAT 2003-05-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-616/2003). Mano, kad teismas turėjo būti aktyvus ir priimti pateiktą ieškinio sumos patikslinimą, nes ieškinio suma nuolat kinta, skolininkui grąžinant skolą. Teismas privalėjo ieškinį tenkinti iš dalies, nes per tą laiką, kol vyko teisminis nagrinėjimas, dalis skolos buvo priverstinai išieškota iš trečiojo asmens G. A.. Sumažinus ieškinio dalį turėtų būti grąžintas žyminis mokestis. Nesuprantama teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. A. paskolos sutarties sąlygas vykdo. Byloje pateikti įrodymai, kad G. A. paskolos sutarties, buvo pradėtas priverstinis paskolos išieškojimas iš G. A.. Pažymi, jog tik dėl notarės kaltės paskolos užtikrinimui sudaryta ir notarės patvirtinta buto įkeitimo sutartis buvo panaikinta, o apeliantas buvo įtrauktas į nepagrįstą bylinėjimąsi, dėl to patyrė nuostolių. Vadovaujasi LAT praktika, kurioje pabrėžiama, kad notaras privalo atlikti teisinį kvalifikavimą ir daryti teisinio pobūdžio išvadas, ar asmenų pageidaujamas sandoris neprieštaraus įstatymams, kokiai konkrečiai sutarties rūšiai atitinka asmenų nurodytos aplinkybės ir pageidaujamos sąlygos, tai tinkamai teisiškai įforminti (LAT 2002-06-13 nutartis c.b. Nr. 3K-7-645/2002, LAT 2003-01-21 nutartis c.b. Nr. 3K-7-127/2003). 2002-03-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-05/2002 konstatuota, kad notarės R. R. patvirtinta įkeitimo sutartis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ir dėl to paskolos užtikrinimui sudaryta įkeitimo sutartis buvo panaikinta dėl notarės kaltų veiksmų. Pažymi, jog UADB „ERGO Lietuva“ ir notarės R. R. sudarytos Draudimo sutarties 8 p. numatė, kad draudimas galioja toms žalos atlyginimo pretenzijoms, kurios pareiškiamos draudėjui draudimo sutarties galiojimo terminais su sąlyga, kad nusižengimas buvo padarytas prasidėjus draudimo galiojimui. Todėl teigia, kad draudiminė apsauga galioja ne tik sutarties galiojimo metu, bet ir po sutarties pasibaigimo, jei notaro neteisėti veiksmai atlikti sutarties galiojimo metu. Momentas, kada pareiškiama pretenzija, šiuo atveju neturi reikšmės. Todėl UADB „ERGO Lietuva“ privalo atlyginti žalą dėl notarės atliktų neteisėtų veiksmų. Nesutinka dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes notarė būdama profesionali teisininkė, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą bylinėtis dėl jos pačios kasdienio darbo, dėl sandorio, už kurio įforminimą esu sumokėjęs didelius mokesčius notarei, galėjo ir be advokato pagalbos. Siekiant nustatyti, ar bylinėjimosi išlaidos tikrai buvo būtinos, svarbu nustatyti ar asmuo prašantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo be šių išlaidų gali pasiekti savo procesinių tikslų.

12Atsakovas UADB “ERGO LIETUVA” atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t.,b.l.78-83) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas neteisingai aiškina ieškinio senaties pradžios momentą. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ieškinio senaties termino sustabdymui ar nutraukimui kaip numato CK 1.129 bei 1.130 str. Apeliantas apie teisių pažeidimą žinojo ir 1993-05-27, t.y. kai baigėsi paskolos grąžinimo terminas, taip pat žinojo ir 1994-04-16, kai buvo išduotas vykdomasis įrašas. Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismas 2002-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-05/2002 pripažino negaliojančia ir panaikino butų įkeitimo sutartis, notarinį draudimą ir vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo pagal prievolę vykdymo. Apeliantas teismo posėdžiuose dalyvavo, šis sprendimas įsigaliojo, apeliantas jo neskundė. Teigtina, kad įsiteisėjęs 2002-03-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas yra objektyvusis momentas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Nors pareiga įrodyti patirtą žalą tinkamais įrodymais tenka reikalavimus reiškiančiam asmeniui (LR CPK 12 str.), tačiau ieškovas (apeliantas) šią pareigą vykdė netinkamai. Apeliantas nepateikė jokių nuostolių dydį patikslinančių duomenų, nors apeliaciniame skunde nurodo, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškinio sumą turėdavo nuolat tikslinti. Pažymi, jog liko išieškoti 17.102,26 Lt. Šis įrodymas paneigia apeliaciniame skunde išsakytus teiginius, kad jis negavo išieškomų sumų arba gavo labai nedideles. Apeliantas negali nežinoti, kad vykdomojoje byloje antstolė iš skolininko G. A. reguliariai kas mėnesį išieško 800 Lt ir didesnes sumas. Teismas nepažeidė CPK numatytų nuostatų dėl dalies ieškinio atsiėmimo, todėl apelianto išsakytas teiginys, jog teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą ieškinį nagrinėti dėl mažesnės ieškinio sumos, yra nepagrįstas. Įsiteisėjusiame 2002-03-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-27-05/2002 nėra nustatyta nei notarės R. R. neteisėtų veiksmų, nei jos kaltės. Todėl nenustačius, kad žalos atsiradimą sąlygojo minėtos notarės neteisėti veiksmai, nėra įmanomas ir priežastinis ryšys, kad atsiradusi žala yra jos veiksmų objektyvus rezultatas (pasekmė). Vien tik daiktinės teisės praradimas nėra pagrindas reikalauti atlyginti paskolos sumą iš notarės R. R., ir neužtenka apelianto abejonių, kad skolos nebus galima išieškoti iš G. A., kai tuo tarpu objektyvūs duomenys byloje patvirtina, jog vyksta reguliarus išieškojimas vykdomąjį įrašą Nr. 2492.Pažymi, jog minimu laikotarpiu nebuvo atitinkamu teisės aktu patvirtintų notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, t.y. draudikas turėjo teisę siūlyti savo parengtas taisykles kitai draudimo sutarties šaliai. Draudimo sutarties sąlygos nustato draudimo apsaugos, t.y. draudiko įsipareigojimų ribas. Teigia, kad draudiminė apsauga minėtų sutarčių Nr. 30 bei Nr. 27-670-100130 pagrindu taikoma tik toms pretenzijoms, kurios pareiškiamos ne daugiau kaip 2 metai po draudimo pasibaigimo. Pažymi, kad ieškinys dėl notarės R. R. patvirtintos įkeitimo sutarties pareikštas praėjus ilgam laiko tarpui po notarės civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo pabaigos, taip pat jis nėra pagrįstas, todėl draudikui vien šiuo pagrindu nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

13Atsakovė notarė R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t.,b.l.85-87) prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skolininko pagrindinė skola yra tik 16.000 Lt, bet ieškinys pareikštas 41.933,31 Lt sumai. Pažymi, jog notarės vykdomojo įrašo pagrindu apeliantas „užsidirbo“ 160 proc. pelną. Be to, apeliantas iš 40.400 Lt sumos atgavo daugiau nei 27.000 Lt, išieškojimas vyksta nuolat, apeliantas gauna išieškomas sumas kas mėnesį. Pažymi, jog apeliantas norėjo atsiimti ieškinį, tačiau atsakovas su tuo nesutiko dėl ieškinio atsiėmimo pasekmių (ateityje galimybės reikšti reikalavimus iš naujo). Tačiau atsiakyti dalies reikalavimų ieškovas nesutiko, teigdamas kad ieškinio atsiėmimas ir atsisakymas yra tas pats. Pažymi, jog asmens teisė turėti advokatą yra absoliuti, nepriklausomai nuo to, kokia yra asmens profesija.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

16Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje tarp ieškovo ir atsakovų kilo dėl atlyginimo nuostolių, teigiant apeliantui, kad jie atsirado dėl notaro kaltės. Apelianats(ieškovas) mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį ir notaro civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl prašo jį panaikinti ir ieškinį iš dalies patenkinti, priteisiant 16166,47Lt nuostolių atlyginimo ir grąžinti likusią dalį žyminio mokesčio. Tačiau kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neduoda pagrindo ieškinį tenkinti.

18Dėl ieškinio senaties.

19CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi šis institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kiti, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

20CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas apibrėžiamas momentu, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sužinojimu apie teisės pažeidimą laikoma diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeistas. Būtent nuo to momento pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Sprendžiant, kada asmuo sužinojo apie pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, teismų praktikoje įprastai svarstoma, kaip vidutinis, apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista. Vertinant tokias situacijas reikšmės turi pareiškėjo amžius, išsilavinimas, faktinės bylos aplinkybės ir susiklosčiusi teisinė situacija. Tik įvertinęs faktorių visumą, teismas gali nustatyti, kada asmuo, prašantis apginti pažeistas teises, sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti.

21Apeliantas prašo priteisti nuostolius, todėl pagal CK 1.125 str. 8 d. tokio pobūdžio reikalavimui yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pats nuostolių atsiradimas yra siejamas su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-03-27 sprendimu civ.byloje Nr.2-27-05/2002, kuriuo buvo pripažinta negaliojanti turto įkeitimo sutartis ir jos pagrindu notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl paskolos išieškojimo iš įkeisto turto. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2002-04-11, nes nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio padavimo senaties terminas, kuris faktiškai baigėsi 2005-04-11. Tuo tarpu apelianto nurodyta aplinkybė dėl teismo sprendimo išaiškinimo jo esmės ir įsiteisėjimo datos nepakeitė. Ieškovas su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2007-11-23. Atnaujinti ieškinio padavimo termino ieškovas neprašė ir nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kurie patvirtintų svarbias jo praleidimo priežastis, leidžiančias teismui atnaujinti terminą savo iniciatyva (CK 1.131str.2d.). Tai rodo, kad atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinys nurodytu pagrindu yra atmestas pagrįstai (CK 1.126str.2d., 1.131 str. 1 d.).

22Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl UADB „ERGO LIETUVA” civilinės atsakomybės pagal tvirtinant 1993m įkeitimo sutartį ir 1996m. išduodant 1996m. vykdomąjį įrašą galiojusias savarankiškas notarų civilinės atsakomybės sutartis Nr. 30 (1993-03-01 – 1994-03-01), Nr. 27-670-100130 (1994-03-01–1995-03-01), kuriomis buvo apdrausta notaro civilinė atsakomybė už padarytą turtinę žalą LR notariato įstatymo nustatytais pagrindais. Šios sutartys numatė, kad draudimas galiojo toms žalos atlyginimo pretenzijoms, kurios pareiškiamos draudėjui draudimo sutarties galiojimo terminais su sąlyga, kad nusižengimas buvo padarytas prasidėjus draudimo galiojimui ar po sutartyje (daugiausiai 2 m. po draudimo pasibaigimo) numatytos datos ir su sąlyga, kad apie pažeidimą pranešama draudikui sutartais terminais prieš draudimui pasibaigiant. Draudimo sutarties sąlygos nustatė draudiko įsipareigojimų ribas, nes draudikui pareiga mokėti išmoką tenka tik tada, kai nustatomi visi draudžiamojo įvykio sudėties elementai, t.y. draudėjo neteisėti veiksmai, nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijos (kartu su visais įrodymai) pateikimas dėl padarytos žalos atlyginimo ir šie veiksmai pasireiškė sutarties galiojimo ar kitu sutartyje nurodytu laikotarpiu. Tuo tarpu šalys nepateikė įrodymų, kad apie draudėjui reiškiamas pretenzijas įstatymų ir sutarčių nustatyta tvarka buvo informuotas draudikas. Taigi ieškinys draudikui atmestinas jau vien šiuo pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismas draudimo bendrovės prašymu teisingai aiškino ir taikė jos atžvilgiu reiškiamam reikalavimui 3m ieškinio senatį (1964 m. LR CK 84 str.), kuri po Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-03-27 įsiteisėjimo nebuvo nutraukta ar sustabdyta, todėl ieškinys draudikui ir šiuo pagrindu atmestas pagrįstai.

23Pažymėtina ir tai, kad nei byloje esantys įsiteisėję teismo sprendimai, nei kiti įrodymai nepatvirtina notarės kaltės, kuri būtina civilinei atsakomybei atsirasti tiek pagal LR notariato įstatymo 16str., tiek pagal CK 6.248str. Taip pat nėra įrodytos aplinkybės, kad ieškovas dėl įkeitimo sutarties ir vykdomojo išrašo panaikinimo negalėjo atgauti 40400Lt skolos iš skolininko G. A. ir dėl to patyrė nuostolius, kadangi jau 2010-08-12 duomenimis iš skolininko buvo išieškota ir ieškovui pervesta 23297,74Lt (b.l.28, t.3). Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2012-02-14 pažyma rodo, kad iš skolininko G. A. yra išieškota visa 40400Lt suma, kuri ieškiniu buvo reikalaujama priteisti iš atsakovų. Tai rodo, kad dėl atsakovų kaltės ieškovas faktiškai nepatyrė ir šių nuostolių, o apie išieškomas ir pervedamas sumas jam buvo žinoma, nes jas gaudavo dalimis (po 800Lt). Nežiūrint į tai, ieškovas tik 2010-08-19 teismo posėdžio metu ieškinį sumažino ir palaikė reikalavimą 17102,26Lt sumai (b.l.37, t.3), gavus iš antstolio informaciją apie jau išieškotą 23297,74Lt sumą (b.l.27-31, t.3). Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad ieškinys pilna apimtimi yra atmestas pagrįstai, nes jis yra paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, o taip pat nėra įrodytos įstatymu numatytos kitos jo tenkinimo sąlygos (CK 6.246-249str.).

24Apeliantas taip pat nesutinka su notarei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodant, kad ji yra profesionali teisininkė, todėl galėjo verstis šioje byloje be advokato. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę ją vesti pats ar per atstovą, pasirūpinant tinkamu atstovavimu ir naudotis advokato pagalba (CPK 42, 51, 56str.). Atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra priteista 2420Lt, jų trape įskaičiuotos ir išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu pagal teismo išduotą liudijimą (b.l.23,34,35, b.l. 3). Todėl atsižvelgiant į atsakovės atstovės teiktų dokumentų ir nurodytą darbo valandų bei vykusių posėdžių skaičių, o taip pat vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8p. nuostatas, kolegija sprendžia, kad atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje negali būti pripažinta neprotingai didelė ir jas mažinti pagrindo nėra.

25Netenkintinas ir apelianto prašymas grąžinti dalį žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad žyminis mokestis ar jo dalis gali būti grąžinama tik įstatymu numatytais atvejais (CPK 87str.).

26Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tiek pradiniu, tiek patikslintu ieškiniu nuostoliams atlyginti prašė priteisti iš atsakovų 41933,31Lt (b.l.1-8, t.1, b.l. 100-105, t.2). Tuo tarpu joks kitas procesinis dokumentas dėl ieškinio sumažinimo ar atsisakymo raštu teismui pateiktas nebuvo, nors ieškovas iki paskutinio posėdžio pradžios buvo gavęs informaciją iš antstolio apie jau išieškotas sumas (b.l. 29, 31, 37, t.3). Todėl kolegija mano, kad grąžinti dalį žyminio mokesčio pagal žodžiu pareikštą ieškinio reikalavimo sumažinimą pagrindo nėra, nes sumokėtas šio mokesčio dydis(1258Lt) atitinka CPK 80str. numatytą (41933,31Lt.x3proc.).

27Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

28Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

29Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 93,98str.). Pagal pateiktus įrodymus šios išlaidos sudaro 2605,10Lt, iš jų 605Lt už pažymos iš antstolio gavimą ir išsiuntimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgiant į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, pašto išlaidas, o taip pat pateiktus kitus dokumentus, kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra aiškiai neprotinga, todėl atsakovės apeliacinės instancijos išlaidoms atlyginti priteisia 800Lt.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-511-130/2010 palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovo K. K. 800,0Lt atsakovei R. R. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas K. K. patikslintu ieškiniu (II t. b.l. 99 ) prašė taikyti... 4. Nurodė, kad 1993-03-26 d. Vilniaus m. 3 notarų biure jis su trečiuoju... 5. Atsakovė notarė R. R. atsiliepimu į ieškinį (I t. 56 b.l., II t. 146-147... 6. Atsakovas UADB “ERGO LIETUVA” atsiliepime į ieškinį (II t. 122 b.l.)... 7. Tretysis asmuo G. A. atsiliepimu į ieškinį (I t. 41 b.l.) su ieškiniu... 8. Tretieji asmenys M. A.,V. A. ir K. A. analogiškuose atsiliepimuose (I t.... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (III t.,... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 1993-03-26 Vilniaus m. 3... 11. Ieškovas K. K. pateikė apeliacinį skundą (III t., b.l.61-65), kuriuo prašo... 12. Atsakovas UADB “ERGO LIETUVA” atsiliepimu į apeliacinį skundą (III... 13. Atsakovė notarė R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t.,b.l.85-87)... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 17. Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje tarp ieškovo ir atsakovų kilo... 18. Dėl ieškinio senaties. ... 19. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko... 20. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 21. Apeliantas prašo priteisti nuostolius, todėl pagal CK 1.125 str. 8 d. tokio... 22. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl UADB... 23. Pažymėtina ir tai, kad nei byloje esantys įsiteisėję teismo sprendimai,... 24. Apeliantas taip pat nesutinka su notarei priteistomis bylinėjimosi... 25. Netenkintinas ir apelianto prašymas grąžinti dalį žyminio mokesčio.... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tiek pradiniu, tiek patikslintu... 27. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto priteistinos atsakovo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą... 32. Priteisti iš ieškovo K. K. 800,0Lt atsakovei R. R. bylinėjimosi išlaidų...