Byla 2A-385-657/2012
Dėl valdymo gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12463-774/2011 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei G. V., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovės G. V. priešieškinį, dėl valdymo gynimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovė N. D. kreipėsi į teismą ir 2011-09-19 patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad G. V., atsisakymas pasirašyti ant rekonstruoto gyvenamojo namo ( - ) pripažinimo tinkamu naudotis akto yra neteisėtas bei pripažinti teisę be jos sutikimo įforminti aktą dėl gyvenamojo namo ( - ) priestato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti; pripažinti N. D. teisę be gyvenamojo namo ( - ) (unikalus Nr. ( - ) bendraturtės G. V. sutikimo atlikti gyvenamojo namo ( - ) ( - ) statybos įteisinimo užbaigimo procedūras pagal pripažinimo tinkamu naudoti aktą; tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą, pripažinti N. D. teisę be gyvenamojo namo ( - ) (unikalus Nr. ( - ) bendraturtės G. V., a.k. ( - ), sutikimo atlikti ūkio pastato ( - ), esančio ( - ) statybos įteisinimo procedūras (T.3, b.l. 67-76).

4Atsakovė G. V. 2008-03-18 patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu gyvenamo namo ( - ), ( - ) (unikalus Nr. ( - ), priestato ( - ), statybos leidimą, išduotą 1994-07-18; pripažinti negaliojančiu G. M. (įregistravus santuoką - V.), 1993 liepos mėn. sutikimą, duotą N. D. prie gyvenamo namo ( - ) statyti priestatą ( - ); įpareigoti ieškovę N. D., gyv. ( - ), nugriauti savo lėšomis savavališkai pastatytą priestatą ( - ), esantį ( - ), kad pašalinti savavališkos statybos padarinius; įpareigoti ieškovę N. D., a/k ( - ) gyv. ( - ), nugriauti savo lėšomis savavališkai pastatytą ūkinį pastatą ( - ), esantį ( - ), kad pašalinti savavališkos statybos padarinius (T.2, b.l. 20-23)

5Ieškovė N. D. nurodė, kad ji su atsakove G. V. yra namo ( - ) bendraturtės, paveldėjusios namą po motinos mirties. Šiame name ieškovė su atsakove su šeimomis ir gyvena. Ieškovė nurodo esanti neįgali, gauna invalidumo pensiją. Kadangi sunkiai vaikščioja, augina neįgalų sūnų ir labai sudėtinga patekti į mansardos patalpas, todėl 1992 metais, po motinos mirties, kreipėsi į seserį, dėl ūkio pastatą ( - ) su rūsiu, į kurio pirmą aukštą būtų patogu patekti statybos. Sesuo tam neprieštaravo. Vėliau atsakovė davė sutikimą pastatyti priestatą prie gyvenamojo namo šiaurinės pusės. Atlikus pastogės patalpų rekonstrukciją, gyvenamojo namo ( - ) bendras plotas padidėjo iki 238,74 kv.m. Priestato ( - ) patalpose 1-8, 1-9, 1-10 įrengta kavinė baras (bendras plotas 41,08 kv.m.). 1999 06 30 kadastrinių matavimų metu užfiksuotas ir ūkinis statinys 4I1p, užstatymo plotas 60 kv.m., tūris 294 kub.m. Ieškovė su seserimi puikiai sugyveno, ginčų dėl statybų nebuvo, dėl lėšų stokos bei sunkios ieškovės ir jos sūnaus sveikatos būklės neturėjo galimybės tvarkyti ūkinio pastato 4I1p įteisinimo klausimo. 2007 m. kovo mėnesį gavusi raštą iš Kauno apskrities viršininko administracijos sužinojo, kad sesuo G. V. kreipėsi su skundu dėl pastatų ( - ) ir priestato ( - ) statybos, nurodydama, kad tai savavališka statyba, tačiau tai neatitinka realios padėties - priestatą lalp ieškovė pasistatė turėdama raštišką sesers sutikimą, statybos leidimą. Ūkinį priestatą ( - ) taipogi pasistatė turėdama žodinį ir konkliudentiniais veiksmais išreikštą bendraturtės sutikimą. Ieškovės užsakymu yra paruoštas ūkinio priestato 411 p projektas jo įteisinimui. Tačiau sesuo atsisako duoti sutikimą jo įteisinimui. Statinys pilnai atitinka sanitarinius - higieninius, priešgaisrinius reikalavimus, bei nepažeidžia atsakovės teisių. Mano, kad atsisakymas pasirašyti ant namo pripažinimo tinkamu naudoti akto yra aiški nepagarba įstatymui bei ieškovės turtinių teisių pažeidimas.

6Atsakovė G. V. nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant įstatymus -LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343. Gyvenamo namo ( - ), ( - ), priestato ( - ) statybai leidimas, išduotas 1994-07-18, yra netekęs galios, todėl statytoja turi gauti naują statybos leidimą. Ieškovė teismui tokių duomenų apie naują statybos leidimą nepateikė. Ieškovė pažeidžia atsakovės teises, nes pagrindinės namo komunikacijos yra bendros, priklausančios bendrasavininkams dalinės nuosavybės teise, tuo tarpu gyvenamo namo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai VĮ Registrų centre nėra įregistruoti, kaip priklausantys bendrasavininkėms bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, atsakovės nuomone, vykdant gyvenamo namo priestato la1p statybą buvo nukrypta nuo 1993-08-03 gen. projekto, t.y. užblokuoti priėjimai ir privažiavimai į namų valdą. Esant statinio projekto pažeidimams iškilo neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės - būtinumas šalinti savavališkos statybos padarinius. Žemės sklypas nebuvo išpirktas iš valstybės, žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. 1993 07 mėn. sutikimas iš atsakovės buvo išgautas apgaulės, grasinimo būdu bei psichologinio spaudimo įtakoje, nes atsakovė bijojo ieškovės ir jos sugyventinio S. P.. Sandoris buvo padarytas su valios trūkumais, t.y. prieš atsakovės valią, todėl yra niekinis. Dėl pažeistų teisių atsakovė į teismą anksčiau nesikreipė, nes bijojo ieškovės. Ieškovė namų valdoje ( - )savavališkai pasistatė ( - ) ūkinį pastatą, nors žemės sklypas iki šiol nėra tarp bendrasavininkių pasidalintas. Ūkinis pastatas ( - ) yra pastatytas ant bendro naudojimosi žemės. Ieškovė netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi atsakovei ir jos šeimai bei aplinkiniams. Nesutinka, kad ieškovė pasistatė priestatą ir ūkinį pastatą kurie iki šiol nėra teisiškai įregistruoti, nes priestato 1a1p statyba buvo vykdoma, pažeidus esminius statinio reikalavimus. Gyvenamo namo priestatas yra pastatytas ant vandentiekio įvado ir nuotekų išvado, todėl nėra galimybės įteisinti nuotekų tinklus.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, bei priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.

8Teismas nustatė, jog kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio ( - ) bendraturtės. Nuosavybės teise N. D. priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, G. V. 2/3 dalys gyvenamojo namo (T.2, b.l. 39). 1993m. liepos mėnesį atsakovė G. V. (ikisantuokinė pavardė M., T.1, b.l. 116) davė sutikimą, kad bendraturtė N. D. prie gyvenamojo namo šiaurinės pusės pasistatytų priestatą ir vieno aukšto priestatą prie vakarinės jos sklypo ribos (T.1, b.l. 11, rekonstrukcijos priestato projekto 4,5 lapai). Žemės sklypo, adresu ( - ), ribos kadastro žemėlapyje nepažymėtos (T.1, b.l. 105), tačiau Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007-08-09 informavo, kad kol vyksta teisminiai ginčai valstybinės žemės išsipirkimo klausimas nebus sprendžiamas (T.3, b.l. 31). Ieškovė 1993 metais parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą ir jį suderino pagal tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimus su visomis reikiamomis institucijomis (atskiras priedas prie bylos 1-jo tomo). 1994-07-20 atsakovei sutikus, kad ieškovė namo priestate įrengtų kavinę-barą, Kauno miesto valdybos Valstybinėje statybos inspekcijoje atlikta statybos registracija Nr. 274/94 (statybos leidimas) (T.1, b.l. 84-85). Ieškovė negalėjo baigti priestato įteisinimo procedūrų, nes atsakovė atsisakė pasirašyti rekonstruoto gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą (T.1, b.l. 75-76). Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški (T.1, b.l. 62, 102-104, 144). Teismas pažymėjo, kad namo rekonstrukcija ir priestato ( - ) nėra pripažinta savavališka statyba, o ieškovė statinių negali įsiteisinti administracine tvarka, kadangi atsakovė atsisako duoti sutikimą.

9Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė prašydama pripažinti negaliojančiu gyvenamo namo ( - ), ( - ) (unikalus Nr. ( - ), priestato 1a1p, statybos leidimą, išduotą 1994-07-18 nepateikė įrodymų pagrindžiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Visi atsakovės nurodyti pažeidimai nėra nustatyti tą atlikti įstatymo įgaliotų subjektų (Statybos įstatymo 24 str. 1 d., 28 str. 1 d.). Be to, atsakovė prašydama pripažinti negaliojančiu 1994 m. išduotą leidimą prašo taikyti 2004 m. galiojusius teisės aktus. Teismas konstatavo, kad civiliniams teisiniams aktams taikomi tik tie teisės aktai, kurie galiojo tų teisinių santykių atsiradimo metu, t.y. kad teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisinės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu yra netekę galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.

10Teismas atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu G. M. (įregistravus santuoką – V.) N. D. 1993 liepos mėn. duotą sutikimą prie gyvenamo namo ( - ) statyti priestatą ( - ), nes atsakovė neįrodė, kad sutikimas buvo išgautas apgaulės ir grasinimo būdu.

11Teismas taip pat taikė ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl statybos leidimo ir sutikimo pripažinimo negaliojančiais, ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 84 str. nuostatas, įstatymo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas pasibaigė 1997-07-18 ir atitinkamai 1996m. liepos mėnesį.

12Teismas padarė išvadą, kad nepripažinus negaliojančiais 1994-07-18 leidimą statybai, bei 1993 liepos mėn. atsakovės duotą sutikimą, nėra pagrindo įpareigoti ieškovę N. D. nugriauti savo lėšomis savavališkai pastatytą priestatą ( - ), esantį ( - ), kad pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes statyba turint projektą ir leidimą statybai nėra savavališka ir šis reikalavimas neatsiejamai susijęs su atmestais reikalavimais (Statybos įstatymo 281 str. 2d. 2p.). Teismas pripažino, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijos įteisinimui pažeidžia ieškovės teisės, todėl pripažino atsakovės atsisakymą duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai įteisinti nepagrįstu ir pripažino ieškovei teisę be atsakovės sutikimo įforminti aktą dėl gyvenamojo namo ( - ) priestato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti ir atlikti gyvenamojo namo ( - ) ( - ) statybos įteisinimo užbaigimo procedūras pagal pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

13Teismas taip pat pripažino, kad pastatyto ūkinio pastato ( - ), ( - ) administracine tvarka ieškovė negali, nes atsakovė, būdama ginčo namo bendraturtė nesutinka dėl statinio įteisinimo ieškovės vardu. Kad įteisinti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą ( - ) ieškovė privalo parengti naujos statybos projektą ir būti žemės sklypo, ant kurio pastatytas ginčo ūkinis pastatas savininke, tačiau žemės sklypo dokumentų negali susitvarkyti dėl teisme vykstančių ginčų. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad pastato įteisinimas pažeistų atsakovės teises, todėl jos atsisakymą duoti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui pripažino nepagrįstu ir pripažino ieškovės teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti ūkio pastato ( - ), esančio ( - ) statybos įteisinimo procedūras be bendraturtės G. V. sutikimo. Patenkinus šį ieškinio reikalavimą, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę N. D. nugriauti savo lėšomis savavališkai pastatytą ūkinį pastatą ( - ), esantį ( - ), kad pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes reikalavimai tarpusavyje susiję.

14Atsakovė G. V. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti (T.2, b.l. 92-93). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas. Teismas nesprendė klausimo iš esmės, kad ieškovė ant bendro naudojimo naudojimosi žemės vykdė savavališkas statybas ir rekonstravo gyvenamąjį namą, pasistatė priestatą ( - ) ir ūkio pastatą ( - ), tuo pagerindama savo gyvenimo sąlygas ir sumažindama atsakovei priklausančios žemės dalį. Teismas taip pat neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad priestatas 1a1p yra pastatytas ant vandentiekio ir nuotėkų tinklų, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, ir kurių atsakovė negali įteisinti. Dėl teisės aktų pažeidimo kyla statinio avarijos pavojus, nes tinklai yra susidėvėję ir juos būtina iškelti iš po priestato.
  2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną. Nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ieškovei užvedus bylą teisme.
  3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė turėjo leidimą statybai, nes ant projekto nėra grupės vadovės parašo, projektas nebuvo derintas su Kauno vandentiekio ir kanalizacijos tresto technine tarnyba dėl tinklų iškėlimo, kaip reikalavo Statybos projektų rengimo taisyklių ( - )91 4.1 p. Be to, priestatas buvo pradėtas statyti 1993 metais, o leidimas išduotas tik po metų 1994-07-18.
  4. Teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas dėl 1993 m. liepos mėnesį duoto sutikimo pripažinimo negaliojančiu. Sutikimas buvo gautas apgaulės būdu, nes ji buvo nepilnametė, nebuvo supažindinta, kad priestatas bus statomas ant vandentiekio ir nuotekų tinklų, teismas nevertino aplinkybių, kad sutikimo pasirašymo metu, jos materialinė padėtis buvo sunki, neturėjo darbo, pragyvenimo šaltinio, buvo gerokai jaunesnė už ieškovę. Teismas, apeliantės teigimu, nepagrįstai pripažino, kad buvo duotas sutikimas pastato ( - ) statybai konkliudentiniais veiksmais. Nurodo, kad jokio sutikimo nedavė, o pats ūkinis pastatas yra didelis, jo užstatymo plotas 88,14 kv.m. Be to, prie pastato dar pastatyta lauko terasa. Ieškovė yra išnaudojusi visą užstatomą namų valdos sklypo plotą. Dėl abiejų pastatų statybos neturi įvažiavimo ir įėjimo į namų valdą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
  5. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl tinklų iškėlimo, sklypo užstatymo ploto liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

15Ieškovė N. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė pati pripažįsta, kad 1993 m. liepos mėnesį davė rašytinį sutikimą statyti priestatą. Sutikimas yra vienašalis sandoris, todėl tokį sandorį pripažįstant negaliojančiu taikomas senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė sutikimo neginčijo 14 metų, todėl atsakovės argumentas, kad ji apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik prasidėjus ginčui teisme nepagrįstas. Ieškovei prašant, teismas pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senatį. Be to, priestatas buvo pastatytas pagal projektą, atitiko tuo metu galiojančius teisės aktus. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovė reikalavimą pripažinti negaliojančiu statybos leidimą ginčija tik formaliais argumentais – grupės vadovės parašo ant gen. plano nebuvimo, vandentiekio tinklų neiškėlimo. Statant priestatą projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo gauti visi reikalingi sutikimai, o atsakovės nurodomi teisės aktai STR 2.07.01:2003 ir STR 2.03.0:2005 negali būti taikomi atgal, nes tai prieštarautų civilinių santykių teisinio reguliavimo principui – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Ieškovė taip pat nurodė, kad statinio priėmimo komisija pripažino, kad statinys pastatytas pagal projektą ir nėra savavališka statyba, todėl visi atsakovės argumentai apie statybos savavališkumą atmestini. Atsakovė nepasirašydama ant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, trukdo užbaigti statybos įteisinimo procedūras, todėl teismas pagrįstai pripažino jos atsisakymą nepagrįstu ir leido užbaigti procedūras be atsakovės sutikimo. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nuo 2010-10-01 Statybos įstatymas leidžia įstatymų nustatyta tvarka įteisinti savavališkas statybas. Žemės sklypas, esantis ( - ) yra neprivatizuotas. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų rengiami statybą leidžiantys dokumentai, todėl atsakovės argumentai, kad statinys 4I1p yra pastatytas bendro naudojimo žemėje, nenustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir tuo pagrindu atsisakymas duoti sutikimą rengti statybą leidžiančius dokumentus yra nepagrįsti. Nurodė, kad atsakovė pateikdama dokumentą apie priestato statybą, kuris turėtų patvirtinti sklypo leistino užstatymo procentą, neturėtų būti vertinamas, nes tai nėra projektas, jis nesuderintas su įgaliotomis institucijomis ir galėjo būti pateitas pirmosios instancijos teisme. Šių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė ir teismas jų nenagrinėjo. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsakovės pateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka yra atlikta institucijos, kuri neturėjo licenzijos tokiems darbams atlikti, todėl teismas pagrįstai jį atmetė. Teismas visapusiškai išnagrinėjo įrodymus, teisingai nustatė faktus, taikė įstatymus ir priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą (T.3, b.l. 136-141).

16Trečiais asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad teismas statybos leidimui ir atsakovės sutikimui ginčyti pagrįstai taikė trijų metų senaties terminą, nes teisėtai išduotas leidimas negali būti pripažintas tęstiniu pažeidimu, todėl atsakovės argumentas dėl netinkamo ieškinio senaties termino ir skaičiavimo yra nepagrįsti. Be to, statybos leidimas, kaip specialia tvarka išduotas kompetentingo organo priskiriamas individualiems administraciniams aktams, kuriems ginčyti nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė visi komisijos nariai, nenustačius statybos pažeidimų, todėl atsakovės atsisakymas pasirašyti ant akto yra neteisėtas ir tenkinti atsakovės reikalavimą nugriauti priestatą 1a1p kaip savavališką statybą nėra pagrindo. Tretysis asmuo atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos sutikimas statybai buvo gautas apgaulės ar grasinimo būdu (T.3, b.l. 144-147).

17Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka negauta.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20Byloje yra kilęs ginčas dėl statinių ( - ), ( - ), esančių ( - ) įteisinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, vienašalio sandorio (1993 m. liepos mėn.) atsakovės duoto sutikimo ir 1994-07-18 išduoto statybos leidimo Nr. 274/94 pripažinimo negaliojančiais, ieškinio senaties taikymo. Kolegija pasisako dėl visų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose nurodytų argumentų atskirai.

21Dėl vienašalio sandorio (1993 m. liepos mėn.) atsakovės duoto sutikimo pripažinimo negaliojančiu

22Apeliantė teigia, kad statinys 1a1p yra savavališka statyba ir turėtų būti nugriautas, nes statyba buvo vykdoma pažeidžiant esminius projekto sprendinius, pastatyta ant vandentiekio ir nuotekų tinklų, išgavus jos sutikimą apgaulės ir grasinimo būdu, nesant žemės sklypo valdymą ir naudojimą patvirtinančių dokumentų, nustatytos naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos.

23Byloje nustatyta, kad 1993 m. liepos mėnesį atsakovė G. V. (ikisantuokinė pavardė M., T.1, b.l. 116) davė sutikimą gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1996-8032-4014) bendraturtei N. D., kad ji prie gyvenamojo namo šiaurinės pusės pasistatytų priestatą (T.1, b.l. 11, rekonstrukcijos priestato projekto 4 lapas). Apeliantė nurodė, kad šis sutikimas buvo gautas apgaulės ir grasinimo būdu (CK 1.91 str.). Apgaulė apeliantės nuomonė, pasireiškė tuo, kad kai mirė mama ji buvo nepilnametė, ji nebuvo supažindinta su priestato statybos projektu, jos sesuo (ieškovė) yra už ją 16 metų vyresnė, tuo metu ji neturėjo darbo ir pragyvenimo šaltinio. Apeliantės teigimu, grasinimas ir smurtas pasireiškė psichologiniu spaudimu iš ieškovės ir jos sutuoktinio pusės, ir tokias aplinkybes patvirtino liudytojai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, nurodydamas, kad jais remtis negali, kadangi jie šalių nurodomų aplinkybių dėl ginčo esmės nepatvirtino.

24Pagal CK 1.91 str. apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-306/2007). Šioje byloje atsakovė konkrečiai nenurodo, ką netinkamai atliko ieškovė, tik deklaruoja ieškovės apgaulę, pasireiškiančią projekto neparodymu, ir grasinimais iš ieškovės pusės. Duomenų apie tai, kad atsakovei buvo nežinomos priestato 1a1p statymo aplinkybės, kad ji nebūtų supažindinta su projektu byloje nėra. Kitų aplinkybių, kurios atsakovei pasirašant 1993 m. liepos mėnesį sutikimą, buvo nutylėtos, atsakovė nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas neatsižvelgė, kad jos sesuo (ieškovė) yra už ją 16 metų vyresnė, kad sutikimo pasirašymo metu ji neturėjo darbo ir pragyvenimo šaltinio, tačiau šių aplinkybių patvirtinimui, jokių įrodymų nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad liudytojų parodymai yra neinformatyvūs ir neatskleidžia ginčo (sutikimo pasirašymo aplinkybių) esmės, nes liudytojai patvirtino, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės 1993 m. liepos mėnesio sutikimą priestato 1a1p statybai negaliojančiu, nes atsakovė neįrodė, jog ieškovė apgaule, tai yra tyčiniais veiksmais siekė ją suklaidinti ir taip palenkti sudaryti šį sandorį, t.y. ieškovė neatliko jokių apgaulingų veiksmų, kurie butų turėję lemiamos įtakos atsakovės valios susiformavimui.

25Dėl 1994-07-18 išduoto statybos leidimo Nr. 274/94 pripažinimo negaliojančiu

26Apeliaciniame skunde teigiama, kad spręsdamas Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovės išdėstytų faktinių Statybos leidimo išdavimo aplinkybių, kurios, atsakovės nuomone, yra reikšmingos, sprendžiant Statybos leidimo panaikinimo klausimą. Atsakovė buvo nurodžiusi, jog visi priestato statybos klausimai nuo jos buvo slepiami, jai nebuvo leidžiama susipažinti su projektu, pats projektas parengtas ir leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų dėl vandentiekio tinklų reikalavimus.

27Statybos leidimo išdavimo ypatumus savitoms statinių grupėms nustato skirtingi teisės aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos (redakcija galiojusi nuo 1993-11-11 iki 2002-07-05) 1.5. punkte ir 1.6 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad namų valdos bendrasavininkis gali statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus, įrengti rūsį tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raštu arba esant teismo sprendimui, bei pateikus namų valdos žemės sklypo dokumentus, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad prie namų valdos buvo naudojamas 652 kv.m (T.1, b.l. 19). Ieškovė gaudama leidimą turėjo atsakovės sutikimą ir bendraturčių susitarimą pirkti žemės sklypą (T.1, b.l. 12; 123), projektą, suderintą su įgaliotomis institucijomis ir patvirtintą architekto (atskiras priedas, prijungtas prie T.1). 1994-07-18 Kauno miesto valdybos Valstybinėje statybos inspekcijoje atlikta statybos registracija Nr. 274/94 (statybos leidimas) (T.1, b.l. 84). Atsakovė1994-07-20 pasirašė sutikimą, kad ieškovė namo priestate įrengtų kavinę-barą (T.1, b.l. 85). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes projektas nebuvo suderintas su Kauno vandentiekio ir kanalizacijos tresto technine tarnyba. Atsakovės nurodytų ( - )91 Statybos projektų rengimo taisyklių 4.1 p. 2 d. buvo nustatyta, kad suderinimo objektas yra projektavimo užduoties, techninių sąlygų ir kitų duomenų bei teisnių reikalavimų ir nurodymų vykdymas, o ne kaip teigia atsakovė – parengtas projektas. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad organizacinius suderinimo klausimus sprendžia miestų ir rajonų valdybos kartu su projektavimo įmonėmis. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos nurodytos institucijos funkcija buvo tikrinti ar derinti rengiamus statybos projektus, duoti dėl jų išvadas ir pan. Projektas buvo suderintas su statybos techninės priežiūros skyriumi, Higienos centru, priešgaisrinės apsaugos skyriumi, rajono architektu, ir patvirtintas vyriausiojo architekto pavaduotojo individuliai statybai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nebuvo tiesioginio reikalavimo parengtą projektą derinti su vandentiekio ir nuotekų tinklus eksploatuojančia įmone.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nenustatyti statybos leidimo išdavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą naikinti ginčijamą statybos leidimą, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu statybos leidimą.

29Dėl gyvenamojo namo priestato ( - ), įteisinimo ir/ar savavališkos statybos padarinių šalinimo

30Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepripažinus negaliojančiu 1994-07-18 išduoto statybos leidimo Nr. 274/94 negaliojančiu, nėra pagrindo gyvenamojo namo priestato 1a1p statybą pripažinti savavališka statyba.

31Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir norminiuose teisės aktuose nustatyta statinio statyba (rekonstrukcija) yra nuosekli ir vientisa ir turi būti užbaigiama galutinius rezultatus įforminančiu dokumentu. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pabaigusi statybos darbus, 2007 m. kreipėsi į Valstybinę komisiją dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti.

32Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Akto priėmimo metu galiojusios STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ redakcijos 9.6 punktas statinio pripažinimą tinkamu naudoti apibrėžė kaip nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamą patikrinimą ir patvirtinimą, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams. Pagal to paties teisės akto 16 punktą komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Reglamento 3 priede išvardytus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti ir nors vienas komisijos narys nepasirašo akto (17 p.; 21 p.). Visi Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. V-538 sudarytos komisijos nariai pasirašė statinio (rekonstruoto gyvenamojo namo ( - ) ( - ) pripažinimo tinkamu naudoti aktą (T.1, b.l. 76). Komisijos pirmininkė akto negalėjo pasirašyti, nes ant akto nėra bendraturtės G. V. parašo (STR 1.11.01:2002 27.2 p.), nors priestate ( - )p (patalpos 1-8, 1-9, 1-10) su atsakovės sutikimu buvo įrengtos kavinės patalpos (T.1, b.l. 150).

33Atkreiptinas dėmesys, kad statinio bendraturčių sprendimas (susitarimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.3 punktą buvo būtinas tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys (patalpa) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu suformuojamas į naujus kadastro objektus, neatliekant rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbų. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ar neišspręstas klausimas dėl bendrų vandentiekio ir nuotekų tinklų nuosavybės atmestini kaip nepagrįsti.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs savavališkos statybos fakto ir atsakovės teisių pažeidimo dėl gyvenamojo namo 1A1p rekonstrukcijos ir priestato ( - ) statybos, pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą pripažinti N. D. teisę be gyvenamojo namo ( - ) (unikalus Nr. ( - ) bendraturtės G. V. sutikimo atlikti gyvenamojo namo ( - ) ( - )s statybos įteisinimo užbaigimo procedūras pagal pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovę N. D., gyv. ( - ), nugriauti savo lėšomis savavališkai pastatytą priestatą ( - ), esantį ( - ), kad pašalinti savavališkos statybos padarinius atmetė.

35Dėl senaties termino

36Atsakovės priešieškinis dėl 1993 m. liepos mėnesio sutikimo ir 1994-07-18 statybos leidimo Nr. 274/94 buvo atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone dėl taikyto ieškinio senaties termino, nurodydama, kad pažeidimai yra tęstiniai ir senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.

37Atsakovė duodama sutikimą namo rekonstrukcijai ir priestato statybai, statybos leidimo išdavimo metu nuolat gyveno name, esančiame ( - ), taigi akivaizdžiai matė atliekamus rekonstrukcijos darbus.

38Pažymėtina, kad ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas sietinas ne su pačiu sutikimo davimo ar Statybos leidimo išdavimo faktu, bet su jų sukeltomis pasekmėmis – atliekamais statybos darbais name, kuris pareiškėjai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad statybos leidimas yra individualaus pobūdžio administracinis aktas.

391964 m. CK 84 str. 1 d. buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 10 str. nustatyta, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo (t.y. iki 2002-07-01).

40Tiek ABTĮ 17 str. (1999 m. redakcija), tiek nuo 2001 m. galiojančio ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tai santykinai trumpas terminas, įpareigojantis subjektus, suinteresuotus ginti teisme savo pažeistas teises teisme, aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Vieno mėnesio termino nustatymas viešojo administravimo subjekto sprendimams ir veiksmams (neveikimui) skųsti pagrįstas siekiu išvengti nepateisinamo delsimo įgyvendinant viešojo administravimo subjekto sprendimus, teisinio apibrėžtumo lūkesčių realizavimu, kuris neatsiejamas nuo intereso užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą. Nagrinėjamu atveju atsakovei Statybos leidimas, kaip viešojo administravimo subjekto individualus administracinis aktas, neturėjo būti įteikiamas, todėl terminas jam apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjos sužinojimo apie išduotą Statybos leidimą momento. Tai fakto klausimas, nustatinėtinas ir vertintinas kiekvienoje byloje individualiai. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis aplinkybėmis pripažintini faktai, kad atsakovė nuolat gyveno name, kuriame buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, todėl apie su jos sutikimu išduotą Statybos leidimą turėjo sužinoti vėliausiai tuomet, kai sužinojo apie jo sukeliamas pasekmes. Apie priestato statybą ir įrengtą kavinę atsakovei buvo žinoma nuo 1994 m., ką ji pripažino, duodama paaiškinimus, teismo posėdžio metu (T.3, b.l. 88). Remdamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė apie jos sutikimu išduotą Statybos leidimą vėliausiai sužinojo prasidėjus namo rekonstrukcijos darbams 1994 metais, nuo to laiko ir turi būti skaičiuojamas terminas ieškiniui dėl 1993 m. liepos mėnesio sutikimo ir 1994-07-18 statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais paduoti. Pažeidimo pripažinimo tęstiniu ir termino kreiptis į teismą skaičiavimas nuo to momento, kai atsakovė, praėjus daugiau nei dešimt metų po statybos darbų užbaigimo, neva sužino apie išduotą Statybos leidimą ir tai, kad jos duotas sutikimas pažeidžia jos teises, nepaisant akivaizdžių kilusių pasekmių – atliktos namo rekonstrukcijos 1994 metais, prieštarautų vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto reikalavimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Reikalavimą dėl Statybos leidimo panaikinimo atsakovė teismui pareiškė tik 2008 m. kovo 18 d. (T.2, b.l. 20-23, 29-30), praleidusi terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, o reikalavimą pripažinti negaliojančiu 1993 m. liepos mėnesį praleidus trejų metų terminą ginčyti šį sutikimą, todėl teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl taikyto ieškinio senaties termino.

41Dėl ūkio pastato ( - ) savavališkos statybos padarinių šalinimo

42Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė namų valdoje, esančioje ( - ) pastatė ūkio pastatą ( - ) (T.1, b.l. 15). Byloje nustatyta, kad ieškovė nori likviduoti savavališkos statybos (ūkio pastato ( - ), esančio ( - ) padarinius Statybos įstatymo 28 str. 4 d. nustatyta tvarka, t.y. atlikti veiksmus, tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau pradėti šių veiksmų (gauti projektavimo sąlygas, jų sąvadą parengti projektą, suderinti su atitinkamomis institucijomis ir pan.) ieškovė negali, nes neturi gyvenamojo namo bendraturtės atsakovės G. V. sutikimo, kurį reikia turėti pateikiant prašymą dėl savavališkos statybos įteisinimo procedūrų pradėjimo (Statybos įstatymo 23 str.; STR 1.05.07:2002 Statinio projektavimo sąlygų sąvado 10 p.).

43Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarime konstatavo, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį.

44Byloje nėra savavališkos statybos akto, kuris konstatuotų tokio fakto buvimą, tačiau ieškovė pripažįsta, kad tai yra savavališka statyba ir ji negali pateikti statybą leidžiančių dokumentų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija, Žin., 2010, Nr. 84-4401) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta nustatyta, kad, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius įstatymo Nr. XI-992 nustatyta tvarka.

45Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė negali pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrų be atsakovės sutikimo, ieškovės reikalavimas tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą, pripažinti N. D. teisę be gyvenamojo namo bendraturtės G. V., sutikimo atlikti ūkio pastato ( - ), esančio ( - ) statybos įteisinimo procedūras yra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, ar gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, priima savivaldybės administracija. Esant tokiam teisiniam savavališkų statybų padarinių šalinimo reguliavimui, teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymas duoti sutikimą minėtų darbų įteisinimui pažeidžia įstatymo leidėjo nustatytus savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą leidžiantį pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be atsakovės sutikimo, o priešieškinio reikalavimą dėl statinio ( - ) nugriovimo atmetė.

46Dėl įrodymų vertinimo

47Su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 str. nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis – šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įvertinusi surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Kitus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino atsakovės sunkios materialinės padėties, tų aplinkybių, kad ji ketino statyti priestatą ir dėl sklypo užstatymo zonos išnaudojimo ji to padaryti negali, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes šių aplinkybių apeliantė neįrodinėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (CPK 178 str.), todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra neleistini (CPK 306 str. 2 d.). Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamame teismo sprendime yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

48Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas ir šioje byloje teisiškai nereikšmingi.

49Remdamasi nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

50Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo ir esant ieškovės prašymui bei išlaidų dydį patvirtinantiems įrodymams (T.3, b.l. 142), ieškovei N. D. iš apeliantės G. V. priteistinos 600,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

52Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti iš atsakovės G. V., a.k. ( - ) ieškovei N. D., a.k. ( - ) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovė N. D. kreipėsi į teismą ir 2011-09-19 patikslintu ieškiniu... 4. Atsakovė G. V. 2008-03-18 patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti... 5. Ieškovė N. D. nurodė, kad ji su atsakove G. V. yra namo ( - ) bendraturtės,... 6. Atsakovė G. V. nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, jog kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio... 9. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė prašydama pripažinti negaliojančiu... 10. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu G. M.... 11. Teismas taip pat taikė ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl statybos... 12. Teismas padarė išvadą, kad nepripažinus negaliojančiais 1994-07-18... 13. Teismas taip pat pripažino, kad pastatyto ūkinio pastato ( - ), ( - )... 14. Atsakovė G. V. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto... 15. Ieškovė N. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti,... 16. Trečiais asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 17. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą civilinio proceso kodekso nustatyta... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Byloje yra kilęs ginčas dėl statinių ( - ), ( - ), esančių ( - )... 21. Dėl vienašalio sandorio (1993 m. liepos mėn.) atsakovės duoto sutikimo... 22. Apeliantė teigia, kad statinys 1a1p yra savavališka statyba ir turėtų būti... 23. Byloje nustatyta, kad 1993 m. liepos mėnesį atsakovė G. V. (ikisantuokinė... 24. Pagal CK 1.91 str. apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 25. Dėl 1994-07-18 išduoto statybos leidimo Nr. 274/94 pripažinimo... 26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad spręsdamas Statybos leidimo pripažinimo... 27. Statybos leidimo išdavimo ypatumus savitoms statinių grupėms nustato... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios bylos faktines aplinkybes,... 29. Dėl gyvenamojo namo priestato ( - ), įteisinimo ir/ar savavališkos statybos... 30. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba... 31. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir norminiuose teisės aktuose... 32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dauguma teisinių santykių yra... 33. Atkreiptinas dėmesys, kad statinio bendraturčių sprendimas (susitarimą)... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs... 35. Dėl senaties termino... 36. Atsakovės priešieškinis dėl 1993 m. liepos mėnesio sutikimo ir 1994-07-18... 37. Atsakovė duodama sutikimą namo rekonstrukcijai ir priestato statybai,... 38. Pažymėtina, kad ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas... 39. 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties... 40. Tiek ABTĮ 17 str. (1999 m. redakcija), tiek nuo 2001 m. galiojančio ABTĮ 33... 41. Dėl ūkio pastato ( - ) savavališkos statybos padarinių šalinimo... 42. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė namų valdoje, esančioje ( - )... 43. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-01-31... 44. Byloje nėra savavališkos statybos akto, kuris konstatuotų tokio fakto... 45. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė negali pradėti savavališkos... 46. Dėl įrodymų vertinimo... 47. Su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai... 48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo... 49. Remdamasi nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau... 50. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo ir esant ieškovės prašymui bei... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti... 53. Priteisti iš atsakovės G. V., a.k. ( - ) ieškovei N. D., a.k. ( - ) 600,00...