Byla 2-1457-230/2016
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Jurgitai Beniuškevičiūtei, Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokatui R. L., atsakovei A. J., jos atstovei advokatei O. D., trečiajam asmeniui N. N., jos atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. J., trečiajam asmeniui N. N. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir

Nustatė

2ieškovė ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys ( - ), 1/11 dalis inžinerinių tinklų - mažo slėgio dujotiekio tinklų ( - ), 0,2000 ha miško ūkio žemės sklypas, esantis ( - ), transporto priemonės priekaba - MAZ 8114, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. (VIN) ( - ), registruoti A. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J., mirusiam ( - ); 2) priteisti iš atsakovės A. J. bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog ( - ) mirė jos tėvas A. J.. Po tėvo mirties liko turtas, todėl dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos Kauno rajono II-jį notarų biurą. 2015-05-19 buvo užvesta paveldėjimo byla ir jai išduotas liudijimas nurodant, kad mirus A. J. palikimą priėmė V. J. ir pageidauja gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Į palikimo atsiradimo vietos Kauno rajono II-jį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir A. J. sutuoktinė – A. J.. 1989-04-21 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota A. J. ir A. J. santuoka. 2014-05-06 A. J. Rokiškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, o atsakovė 2014-09-25 pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, neturtinės žalos atlyginimo. ( - ) mirus A. J., Rokiškio rajono apylinkės teismas nustatęs, kad byloje yra galimas teisių perėmimas, 2015-05-20 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki paaiškės A. J. teisių perėmimas. 2015-07-31 V. J. Rokiškio rajono apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno rajono II-ojo notarų biuro notarei R. B. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą atsakovei į po A. J. mirties atsiradusį palikimą. 2015-08-07 Rokiškio rajono apylinkės teismas nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. A. J. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo. 2015-10-06 Panevėžio apygardos teismas, nustatęs, jog pasitraukusio iš bylos mirusio sutuoktinio A. J. teisių perėmimas yra negalimas, nutarė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-20 nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. A. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis ( - ) – A. J. buvo įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo iš jo asmeninių lėšų ir jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. 1986-01-31 turto pasidalinimo tarp sutuoktinių A. J. ir T. J. sutartis patvirtina, kad A. J. perėjo transporto priemonės, namų apyvokos apstatymo daiktai, statybinės medžiagos ir 12 970 rublių. 1986-04-23 Kauno rajono darbo raudonosios vėliavos ordino Salomėjos Nėries kolūkio susirinkime buvo nutarta A. J. prie perkamo gyvenamojo namo, kuris randasi ( - ), iš A. A. E. skirti 0,15 ha žemės, pažymint, kad A. J. gyvena ( - ). 1986-05-06 sudarytos sutarties Nr. 22 pagrindu A. A. E. perdavė A. J. gyvenamąjį namą 56 kv. m bendrojo ploto, 48,26 kv. m gyvenamojo ploto, esantį ( - ) Salomėjos Nėries kolūkio teritorijoje. 1986-05-21 Kauno rajono Karmėlavos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 24 A. J. buvo leista perstatyti naujai gyvenamąjį namą. Remdamasis minėtu sprendimu A. J. nuo 1986 metų gegužės mėn. pradėjo vykdyti jam priklausančio gyvenamojo namo perstatymo-statybos darbus, šiam tikslui panaudodamas savo asmenines lėšas bei statybines medžiagas, įgytas 1986-01-31 turto pasidalinimo tarp sutuoktinių sutartimi. Visus statybos darbus A. J. atliko savarankiškai, t. y. savo darbu. Faktinę aplinkybę, kad gyvenamojo namo perstatymo darbus A. J. pradėjo vykdyti nuo 1986 metų birželio mėn., patvirtina rašytiniai įrodymai: prekiniai čekiai, prekių transporto važtaraščiai, užsakymai-pavedimai ir kt., iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo perstatymo-statymo darbams atlikti A. J. iš savo asmeninių lėšų įsigijo didelį kiekį įvairių statybinių medžiagų, mokėjo už technikos priemones joms atvežti, kurių nurodyta pristatymo vieta atitiko jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresą. Po tam tikro laiko šio gyvenamojo namo numeris buvo pakeistas, vietoje ( - ) buvo pradėtas žymėti ( - ). 1987-05-06 A. J. buvo išduotas leidimas Nr. 41 statybos darbams atlikti pagal Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto gamybinės grupės prie Kauno rajono architekto R. Š. 1987-04-17 sudarytą ir patvirtintą projektą. 1988 metais gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais statyba buvo baigta. A. J. vardu nuosavybės teise registruoto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos pabaigos metai taip pat nurodyti 1988 m. Todėl A. J. įregistravus santuoką su atsakove tik 1989-04-21, jie realiai negalėjo įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar ūkio būdu sukurti aukščiau nurodyto turto. Viešame registre nėra įrašo, kad nurodytas turtas būtų įregistruotas abiejų sutuoktinių ar būtų pažymėta, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodytas nekilnojamasis turtas A. J. vardu nuosavybės teise įregistruotas 2013-03-16, kadangi anksčiau 1986–1988 m. kaimo vietovėse esantys pastatui buvo registruojami vykdomųjų komitetų ūkinėse knygose. Visus veiksmus, susijusius su turto registracija, įteisinimu atliko A. J., tokiu būdu jis aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teisėmis. Atsakovė A. J. tam nesipriešino, į registrą dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė, nekilnojamojo turto įregistravimo fakto neginčijo. A. J. įgytas ir vėliau perstatytas-pastatytas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nėra šeimos turtas, kadangi A. J. su atsakove kartu negyveno nuo pat jų santuokos sudarymo pradžios, nevedė bendro ūkio, gyvenamasis namas nebuvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, juo nebuvo disponuojama bendru sutuoktinių sutikimu, kadangi jų faktiniai šeimyniniai santykiai nutrūko vos tik įregistravus santuoką. Atsakovė visą santuokos įregistravimo laiką gyveno ir iki šiol gyvena ( - ), jai priklausančioje namų valdoje. A. J. daug metų (daugiau nei 20 metų) kartu gyveno ir palaikė šeiminius santykius su ieškovės motina – N. N.. Be minėto nekilnojamojo turto A. J. vardu registruotas ir kitas nekilnojamasis turtas – 1/11 dalis inžinerinių tinklų - mažo slėgio dujotiekio tinklų ( - ), 0,2000 ha miško ūkio žemės sklypas, esantis ( - ), transporto priemonės priekaba – MAZ 8114, valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. (VIN) ( - ). Nors pastarasis turtas A. J. buvo įgytas po santuokos su atsakove įregistravimo, tačiau iš jo asmeninių lėšų. A. J. su atsakove nuo jų santuokos įregistravimo gyvenant skyrium, jokių bendrų lėšų jie neturėjo, todėl šio turto įgijimui buvo panaudotos išimtinai tik A. J. asmeninės lėšos.

3Atsakovė A. J. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį palikti nenagrinėtą arba atmesti ir nurodo, jog ieškovė reikšdama ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine mirusio A. J. nuosavybe teigia, kad ji kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, ir kadangi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi ir mirusiojo sutuoktinė A. J., todėl tarp jos ir atsakovės kils ginčas dėl paveldimo turto masės, nes Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo užvesta santuokos nutraukimo byla, kurioje tarp sutuoktinių buvo kilęs ginčas dėl turto priklausymo sutuoktiniams asmenine ar jungtinės nuosavybės teise. Taigi ieškiniu yra keliami reikalavimai dėl teisių pripažinimo, preziumuojant, kad kils ginčas dėl turto priklausymo mirusiajam asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe jo mirties dieną. Atsakovės nuomone, šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad yra kilęs ginčas dėl turto priklausymo mirusiajam A. J. asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su atsakove. Tik notarui išdavus paveldėjimo turto liudijimą, atsakovė ketina apsispręsti, ar ginčysis dėl turto, įregistruoto A. J. vardu, nuosavybės formos. Taigi ieškovės ieškinys negina jokių jos teisių, nes šiuo metu niekas jos teisių dar nėra pažeidęs. Kadangi gyvenamasis namas su priklausiniais yra įregistruotas kaip įgytas iki santuokos, todėl atsakovė turėtų reikšti ieškinį dėl šio turto pripažinimo priklausius jai ir mirusiajam bendrosios nuosavybės teise. Atsakovė pažymi, kad ieškinyje nurodytas turtas palikėjo mirties momentu sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškinyje nėra nurodytas asmeninių lėšų šaltinis, iš kurių buvo įsigytas turtas, taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė aiškiai išreikšta mirusiojo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šį turtą pripažinti asmenine nuosavybe prašoma nurodant, kad sutuoktiniai jo įgijimo metu gyveno skyrium. Pagal CK 3.100 str. 5 p. bendroji jungtinė nuosavybė iš tiesų pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, tačiau ši įstatyminė nuostata reiškia, kad yra teismo patvirtintas faktas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, o ne faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium. Tik santuokos nutraukimo byloje sutuoktinis gali teikti teismui reikalavimą taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms gyvenimo skyrium teisines pasekmes nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios. Tokio reikalavimo nutrauktoje santuokos nutraukimo byloje mirusysis A. J. teismui nebuvo pateikęs. Dėl šių priežasčių faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium, kaip nenustatytas teismo, negali turėti juridinių pasekmių sprendžiant dėl turto priklausymo bendrąja jungtine nuosavybe ar asmenine nuosavybe fakto paveldėjimo byloje. Šį turtą pripažinti asmenine mirusiojo nuosavybe galima tik įrodžius asmeninių lėšų šiam turtui panaudojimą ir aiškų valios išreiškimą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, tačiau tokių įrodymų su ieškiniu nėra pateikta. Aplinkybė, kad A. J. ir A. J. bendro ūkio nevedė nuo pat santuokos sudarymo momento, neatitinka tikrovės. Nuo 1978 m. iki 1998 m. A. J. niekur nedirbo, išskyrus atsitiktinius uždarbius statybose, o sutuoktiniai gyveno iš atsakovės santaupų, darbo užmokesčio ir pajamų iš jos ūkio. Iki pat 2003 metų sutuoktiniai gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys ( - ), buvo pastatyti ne 1988 m., tuo metu buvo tik pradėti sklypo paruošimo darbai, o patys statiniai buvo statomi santuokos metu. Minėtas turtas buvo statomas kaip šeimos turtas, kuriame sutuoktiniai planavo kartu gyventi.

4Trečiasis asmuo N. N. atsiliepimu į ieškovės ieškinį palaiko ieškinyje reiškiamus reikalavimus ir nurodo, jog ji daugiau nei 20 metų gyveno kartu su ieškovės tėvu A. J., ( - ) susilaukė dukters ir, nors santuokos su juo nebuvo sudariusi, vedė bendrą ūkį, prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo tiek savo darbu, tiek ir savo asmeninėmis lėšomis. Tokiu būdu bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. ( - ) mirus A. J. liko turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kuris A. J. buvo įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo iš jo asmeninių lėšų ir jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Kitas turtas, nors ir yra įgytas po santuokos su atsakove sudarymo, tačiau jis buvo įgytas išimtinai iš A. J. asmeninių lėšų, kadangi A. J. su atsakove gyvenant skyrium, jokių bendrų lėšų jie neturėjo.

5Ieškovė V. J. dubliku nesutinka su atsakovės A. J. atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir nurodo, jog Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje pareikštas atsakovės A. J. priešieškinis įrodo, kad atsakovė turi pretenzijų į po A. J. mirties likusį turtą, kurį laiko bendrąja jungtine savo ir A. J. nuosavybe. Ieškinyje yra aiškiai nurodyta, iš kur A. J. turėjo pakankamai lėšų įsigyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn. Remiantis 1986-01-31 turto pasidalinimo tarp sutuoktinių sutartimi, A. J. perėjo transporto priemonės, namų apyvokos apstatymo daiktai, statybinės medžiagos ir 12 970,00 rublių. Be to, A. J. buvo statybininkas, nuolat dirbo statybose, todėl pinigų užsidirbo ne tik pragyvenimui, bet ir iš uždirbtų pinigų galėdavo atsidėti santaupoms. Atsakovės teiginiai dėl bendro gyvenimo su A. J. nepagrįsti, kadangi A. J. jau nuo 1993 m. palaikė artimus santykius su N. N.. 1996 m. N. N. atsikraustė gyventi į A. J. nuosavybės teise priklausantį namą ir nuo tada A. J. ir N. N. faktiškai pradėjo vesti tiek šeimyninį gyvenimą, tiek bendrą ūkį. Ieškovė pažymi, kad ji gyvenamajame name gyveno nuo pat gimimo kartu su savo tėvais N. N. ir A. J..

6Trečiasis asmuo N. N. tripliku palaiko ieškovės ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, nurodo, jog A. J. visada turėjo pakankamai asmeninių lėšų, kuriomis disponuodamas įsigijo bei pasistatė nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), taip pat visą kitą turtą. Ji visą laiką gyveno su A. J., nors ir nebuvo susituokę, vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis ir pastangomis kūrė savo gerbūvį.

7Ieškovė V. J. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad nuo vaikystės gyveno Karmėlavoje, ten lankė darželį ir mokyklą, ten gyveno iki tėvo mirties. Apie tai, kad tėvas buvo susituokęs, sužinojo tik jam iškėlus bylą Rokiškio teisme, o atsakovės iki tol niekada nėra mačiusi. Pripažino, kad priekabos nebėra, nes ji perduota į metalo laužą.

8Ieškovės atstovas advokatas R. L. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad A. J. turtą įgijo iš savo asmeninių lėšų. Būtent A. J. 1986 m. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo statinį, jam buvo paskirtas žemės sklypas, leista nugriauti pastatą ir nuo 1986 m. pradėjo statyti. A. J. lėšų turėjo, kadangi jų įgijo sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, jam paskolino ir brolis, be to, jis buvo geras statybininkas, užsiiminėjo paminklų statyba, todėl gaudavo lėšų. Nurodo, jog nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie turto įgijimo, jo išlaikymo.

9Atsakovė A. J. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad su A. J. susipažino 1983 m., kartu gyveno nuo 1986 m., sutarė kartu statytis namą, į jį buvo nuvežti baldai. Prie statybų dirbo sesers vyras ir jų sūnus, ji su dukromis ir jų vyrais taip pat atvykdavo kas savaitę padėti, tačiau pažinojo tik kaimynus, kurie šiuo metu yra mirę. Kai atsirado mergaitė, santykiai su A. J. pablogėjo ir nuo 1996 m. šeimyninių ryšių nebebuvo ir kiekvienas iš jų tvarkėsi kas sau, todėl nepretenduoja į A. J. po to įsigytą žemės sklypą ir vandentiekį.

10Atsakovės atstovė advokatė O. D. prašo ieškinį arba palikti nenagrinėtą, arba atmesti. Pripažįsta, kad gyvenamasis namas yra A. J. asmeninė nuosavybė, todėl atsakovę tenkina ir tai, kad turtas bus pripažintas asmenine nuosavybe, kadangi jį vis tiek atsakovė paveldės tik kita dalimi. Atkreipia dėmesį į tai, kad turto pasidalijimo sutartyje nėra T. J. parašo, o liudytojai nurodydami aplinkybes maišosi 2 metų laikotarpyje. Be to, ekspertai atsakė, kad namas galimai pabaigtas iki 1990 m. Mano, kad inžineriniai tinklai ir žemės sklypas – sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi nebuvo sutuoktinio reikalavimo taikyti gyvenimo skyrium pasekmes.

11Trečiasis asmuo N. N. prašo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad su A. J. susipažino nuo 1990 m. vasaros pabaigos, kadangi jis pas ją atliko remonto darbus. Artimiau pradėjo bendrauti 1994 m. pradžioje, kadangi ji pradėjo dirbti šalia A. J. valdos esančioje įmonėje, 1995 m. per Kalėdas pas jį apsigyveno, 1996 m. gimė dukra. Žinojo, kad A. J. buvo santuokoje su atsakove, jis jai pasakė, kad yra susituokęs, tačiau kartu negyvena, bet santuokos nutraukimą vis atidėliojo. Paaiškino, kad A. J. dirbo kaip statybininkas, taip pat dirbo pagal verslo liudijimus. Atsakovę yra mačiusi 2 kartus, kai dukra dar buvo maža, bet ji tuometiniuose A. J. ir atsakovės pokalbiuose nedalyvavo, po to atsakovę pamatė tik teisme. A. J. jai sakė, kad namą statėsi pats, ji matė, kaip buvo kasami grioviai dujų įvadui. Kai ji atsikėlė pas A. J., namas jau buvo įrengtas taip, kad jame buvo galima gyventi (rūsyje), viršuje taip pat buvo pradėta tinkuoti, 2 aukštas ir dabar dar neįrengtas. A. J. pajamų pakako toliau tvarkyti namą, jis pradėjus gyventi kartu nėra vykęs pas atsakovę.

12Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. yra mirusiojo (palikėjo) A. J. dukra, ką patvirtina jos gimimo liudijimo nuorašas (b. l. 21), ji gimė ( - ). A. J. mirė ( - ) (b. l. 20). Atsakovės A. J. ir A. J. santuoka įregistruota 1989 m. balandžio 21 d. (prijungtos Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-14-126/2015 t. 1, b. l. 8–9). A. J. vardu yra įregistruotas šis turtas: pastatai (gyvenamasis, 3 ūkio pastatai, esantys ( - ) (b. l. 33–34); 0,2000 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (b. l. 31) ; 1/11 inžinerinių tinklų – mažo slėgio dujotiekio tinklų ( - ) (b. l. 32). Būtent dėl šio turto byloje pareikštas ieškinys, prašant jį pripažinti A. J. asmenine nuosavybe.

13A. J. dar jam gyvam esant 2014 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką ir pripažinti jam ir atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į santuokos metu kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotą turtą (b. l. 26, prijungtos civilinės bylos t. 1, b. l. 1– 6). Ši byla, Panevėžio apygardos teismui 2015 m. spalio 6 d. nutartimi panaikinus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį dėl bylos sustabdymo kol paaiškės mirusio A. J. teisių perėmėjai (b. l. 24), buvo nutraukta (prijungtos civilinės bylos t. 3, b. l. 33–34) ir ginčas tarp sutuoktinių dėl sutuoktinių įgyto turto teisinio statuso liko neišnagrinėtas ir neišspręstas. Kauno rajono II-ojo notaro biuro notarės R. B. išduotas liudijimas (b. l. 25) patvirtina, kad po A. J. mirties yra užvesta paveldėjimo byla ir kad ieškovė yra priėmusi palikimą bei pageidauja, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nutrauktoje Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje atsakovė A. J. buvo pareiškusi priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jos padalinimo (prijungtos civilinės bylos t. 2, b. l. 1–8). Priešieškiniu ieškovė prašė pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe statinius, esančius ( - ), kuriuos ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo pripažinti A. J. asmenine nuosavybe. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi atsakovė nėra apsisprendusi, ar ginčys A. J. vardu įregistruoto turto nuosavybės formą, t. y. ar tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių, ar asmeninė A. J. nuosavybė, todėl šiuo metu ieškovės teisės dar nėra pažeidžiamos ir nėra poreikio jas ginti.

14Tačiau atsakovės elgesys nagrinėjant tarp sutuoktinių kilusį ginčą Rokiškio rajono apylinkės teisme, kai ji buvo pareiškusi priešieškinį dėl ginčo pastatų nurodytu adresu pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir prašė padalinti santuokos su A. J. metu įgytą kitą turtą (dujotiekio tinklus, žemės sklypą ir automobilio priekabą) rodo, kad tarp šalių yra ginčas dėl palikimu tapusio A. J. įgyto turto nuosavybės formos ir turto teisinio režimo. Nors atsakovė nagrinėjamoje byloje priešieškinio dėl ginčo turto priklausymo sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe nebepareiškė, o atsiliepime nurodė, kad dėl to ketina apsispręsti, bet neapsisprendė, tai rodo, kad tarp šalių vis tik tebėra ginčas dėl paveldėto turto teisinio režimo. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovė pareiškė, kad nekyla ginčo dėl nurodytų statinių priklausymo A. J. asmeninės nuosavybės teise, tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, siekiant išsiaiškinti atsakovės poziciją šiuo klausimu, paaiškėjo, kad atsakovė ieškinio šioje dalyje vis tik nepripažįsta, o tai patvirtina, kad yra ginčas dėl A. J. vardu registruoto turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe (pastatų dalyje – dėl atsakovės prieštaravimo, o likusio turto – inžinerinių tinklų, žemės sklypo ir automobilio priekabos dalyje – pagal ieškovės pareikštą reikalavimą).

15Ginčo pastatų – gyvenamojo namo ir 3 ūkio pastatų, esančių ( - ), nuosavybės teisė A. J. vardu įregistruota 1986-05-06 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 22 pagrindu (b. l. 33–34, 39). Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatyto teisinio režimo, nors ginčo pastatai A. J. buvo įgyti iki 2000 m. redakcijos Civilinio Kodekso įsigaliojimo, taikytinos būtent šio Kodekso normos. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Kadangi A. J. nuosavybės teisė į nurodytus pastatus atsirado iki santuokos su atsakove įregistravimo, todėl tai yra A. J. asmeninė nuosavybė. Tačiau galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus, kadangi turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė nors nereiškė reikalavimo pripažinti šį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau tai įrodinėjo atsikirtimų forma, tvirtindama, kad A. J. buvo įsigijęs tik 56 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, kuris šiuo metu yra 407,69 kv. m ploto, ir teigia, kad tai buvo padaryta santuokos metu iš bendrų lėšų ir bendru darbu.

16Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantis teismas.

17Atsakovė, tvirtindama, kad nugriovus įgytą statinį naujų pastatų statybos vyko santuokos metu, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį. Atsakovė tai grindžia byloje dėl santuokos nutraukimo 2015 m. kovo 10 d. atliktos ekspertizės išvada, jog įvertinus gyvenamojo namo ir jo atskirų konstrukcijų būklę, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų faktinis statybos pabaigos laikas galimai yra iki 1990 metų (b. l. 28, prijungtos civilinės bylos t. 2, b. l. 86–276). Tačiau tose pačiose ekspertizės išvadose nurodyta, kad negalima paneigti, jog tų pačių statinių faktinė statybos pabaigos data yra 1988 m., kas beje nurodyta registruojant statinius (b. l. 33–34) ir kadastro duomenyse (prijungtos civilinės bylos t. 1, b. l. 61–66). Kad nurodyti statybos pabaigos metai – 1988 m. yra teisingi, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Kaip jau nurodyta, A. J. nuosavybę įgijo 1986-05-06 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 39), 1986 m. balandžio 23 d. įvykusiame Kauno rajono darbo raudonosios vėliavos ordino Salomėjos Nėries kolūkio įgaliotinių susirinkime buvo nutarta A. J. skirti 0,15 ha žemės sklypą prie perkamo namo (b. l. 40), 1986 m. gegužės 21 d. Kauno rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 24 A. J. buvo leista perstatyti naujai gyvenamąjį namą (b. l. 41), 1987-04-17 buvo patvirtintas sklypo raudonųjų linijų planas (b. l. 43), 1987-05-06 išduotas leidimas (b. l. 44). Byloje pateikti orderiai, čekiai, sąskaitos faktūros patvirtina, kad A. J. statybines medžiagas įsigijo būtent 1986–1987 m. (b. l. 46–60, prijungtos bylos t.1, b. l. 67–74, t. 2, b. l. 29–40). Be to, liudytoja B. D. – A. J. kaimynė patvirtino, kad jau 1987 m. matė ant pastatyto namo vainiką, liudytoja A. D. – A. J. sesuo ir P. J. – A. J. brolis taip pat patvirtino, kad namas buvo pastatytas jau 1987 m., o pradėjo statyti nuo ūkinio pastato 1986 m., brolis ir sesuo padėjo prie statybų. Nurodytų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad statybos darbai buvo atlikti iki santuokos. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji savo asmeninėmis lėšomis ar bendromis sutuoktinių lėšomis ir bendru darbu prisidėjo prie esminio A. J. iki santuokos įgytos nuosavybės pagerinimo, kadangi, kaip jau nurodyta, įrodymų visuma leidžia daryti kur kas labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo statiniai buvo iš esmės pastatyti iki atsakovės ir A. J. santuokos sudarymo. Atsakovės liudytojos R. V. ir J. J. – atsakovės dukros nors ir parodė, kad statybos prasidėjo 1988 m., o baigėsi 1991 m. ir jos su vyrais padėjo statant ginčo statinius, tačiau tokie jų parodymai atmesti, nes jie prieštarauja rašytiniams įrodymams, o jų nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

18Tokiu būdu atsakovė neįrodė aplinkybės, kad pastatai buvo pastatyti ar iš esmės pagerinti jų santuokos su A. J. metu, be to, neįrodyta, kokia apimtimi šis turtas santuokos metu buvo pagerintas ir kad tai buvo esminis pagerinimas, neįrodyta ir kad atsakovė panaudojo asmenines lėšas ar bendras santuokines lėšas šio turto pagerinimui. Vien tas faktas, kad statybų metu sutuoktiniai gyveno atskirai, A. J. ( - ), o atsakovė gyveno ir dirbo ( - ) leidžia spręsti, kad faktinis sutuoktinių gyvenimas buvo atskiras ir todėl, nesant kitokių įrodymų, kad sutuoktinių pajamos ir lėšos buvo tvarkomos bendrai, nėra pagrindo spręsti, jog buvo sukurta bendroji jungtinė nuosavybė, ypač, kai nenustatyta, kad A. J. asmeninis turtas buvo pagerintas santuokos metu.

19Atmestini ir atsakovės atsikirtimų argumentai, kad perstatant pastatus atsakovas neturėjo lėšų, o faktiškai buvo jos išlaikomas. Pirmiausia, A. J. nutraukdamas ankstesnę santuoką su T. J., 1986 m. sausio 31 d. turto pasidalijimo sutartimi (b. l. 37) įgijo tam tikrą turtą – baldus automobilį, motociklą, statybinių medžiagų ir 12 970 rub. Nors pateiktame šios turto pasidalijimo sutarties nuoraše nėra T. J. parašo, tačiau iš atliktų notarinių veiksmų registro (b. l. 38) matyti, kad T. J. yra pasirašiusi dėl nurodytos sutarties patvirtinimo. Todėl šis įrodymas laikytinas tinkamu ir patvirtinančiu nurodytas aplinkybes. Be to, ieškovės liudytojai A. D., B. D. R. K., P. J. patvirtino, kad atsakovas buvo geras statybininkas, užsiiminėjo paminklų gamyba, todėl turėjo pakankamai lėšų, o brolis net buvo paskolinęs jam pinigų. Atsakovės pateikti duomenys apie A. J. socialinio draudimo laikotarpius, kuriuose A. J. draudimo laikotarpiai nurodyti nuo 1998 m. (b. l. 90), nepaneigia, kad jis galėjo turėti ir turėjo kitų pajamų gavimo šaltinių ir nepatvirtina, kad sutuoktinis būtent atsakovės lėšomis įgijo turtą. Prijungtoje byloje atsakovės pateikti įrodymai apie jos turėtas pajamas (prijungtos bylos b. l. 89–130) patvirtina tik faktą, kad ji ginčo laikotarpiu turėjo tam tikrų pajamų, tačiau nepatvirtina, kad jos buvo naudojamos bendrai su A. J.. Vien gyvenimo ir darbo skirtinguose Lietuvos rajonuose ( - ) faktas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad lėšos buvo tvarkomos atskirai, juolab, kad ir pati atsakovė pripažino, kad ryšiai nutrūko nuo 1996 m., kai gimė A. J. ir trečiojo asmens N. N. dukra – ieškovė.

20Nustatytos aplinkybės, kad ginčo statiniai buvo pastatyti dar iki santuokos su atsakove, kartu įvertinus atsakovės ir A. J. gyvenimo skyrium aplinkybes, patvirtina, kad ir aplinkybė, jog pastatų statybos vyko siekiant užtikrinti atsakovės ir A. J. šeimai būstą, t. y. šeimos interesais ir jos poreikiams (CK 3.84 straipsnio 1–3 dalys), laikytina neįrodyta.

21Atsižvelgiant į tai, atsakovei ginčijant, kad nurodyti pastatai Karmėlavos miestelyje buvo A. J. asmeninė nuosavybė, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti šiuos pastatus A. J. asmenine nuosavybe.

22Nuosavybės teisė A. J. į kitą turtą – 1/11 inžinerinių tinklų – mažo slėgio dujotiekio tinklų ( - ) yra įregistruota nuo 2007-10-30 (b. l. 32), o nuosavybės teisė į 0,2000 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 31) A. J. buvo įgyta pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 1998-12-23, t. y. A. J. ir atsakovei esant santuokoje. Taigi šiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta taisyklė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiu atveju preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent, jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-365/2011).

23Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Būtent šiuo pagrindu grindžiamas ieškinys, prašant pripažinti pastarąjį turtą asmenine A. J. nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

24Inžinerinių tinklų – mažo slėgio dujotiekio tinklų nuosavybę A. J. įgijo būtent dėl pasistatytų statinių, esančių ( - ), t. y. jiems aptarnauti, todėl šių tinklų dalis pripažintina A. J. asmeninės nuosavybės į šiuos pastatus priklausiniu (CK 4.13 straipsnis), o antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl jis turi būti paliekamas A. J. nuosavybėje, o atsakovė galėtų pretenduoti tik į lėšų kompensaciją.

25Be to, atsakovė A. J., duodama paaiškinimus 2016 m. rugsėjo 9 d. posėdyje, pripažino, kad ji nuo 1996 m. jokių šeiminių santykių su A. J. nebeturėjo, kadangi sužinojo apie jo faktinę šeimą, ir nuo to momento jie tvarkėsi kiekvienas atskirai, t. y. atsakovė pripažino faktą, kad nuo šio momento (1996 m.) nebebuvo lėšų bendrumo ir bendro ūkio vedimo. Ji šiais paaiškinimais taip pat pripažino, kad nepretenduoja į A. J. įgytus inžinerinius tinklus ir jo įgytą žemės sklypą. Toks atsakovės faktų pripažinimas (CPK 187 straipsnis) laikytinas tinkamu įrodymu, kadangi tai iš esmės neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir tą atsakovė nurodė gera valia. Kadangi šie nuosavybės teisės objektai A. J. nuosavybės teise buvo įgyti po 1996 m., todėl atsakovei pripažįstant faktą, kad tuo metu lėšos nebuvo tvarkomos sutuoktinių bendrai, ir jai nepateikus įrodymų, kad buvo panaudotos jos asmeninės lėšos nurodytų objektų (inžinerinių tinklų dalies ir žemės sklypo) įsigijimui, spręstina, kad šis turtas A. J. buvo įsigytas taip pat iš jo asmeninių lėšų ir dėl šios priežasties tenkintinas ieškovės reikalavimas jį pripažinti asmenine A. J. nuosavybe.

26Atsakovės atstovė teigia, kad šiuo atveju negali būti nustatytas sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) faktas, nes toks faktas teismo nėra nustatytas ir tokio fakto neprašė nustatyti pats A. J., iškeldamas santuokos nutraukimo bylą. CK 3.100 straipsnio 5 punkte numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija). Iš tikrųjų CK 5 skyriuje yra reglamentuota sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo sąlygos ir tvarka ir pagal ją vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo (CK 3.73 straipsnio 1 dalis), byla dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka (CK 3.75 straipsnio 1 dalis) ir, kai teismas priima sprendimą dėl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas (CK 3.77 straipsnio 1 dalis).

27Tačiau teismai, taikydami naujojo Civilinio Kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

28Ginčo turto – žemės sklypo įsigijimo metu (1998 m.) galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK) nenumatė nurodytos sutuoktinių gyvenimo skyrium fakto nustatymo tvarkos, todėl tai neturėtų užkirsti kelio įrodinėti, kad sutuoktiniai nuo tam tikro momento negyveno kartu. SŠK, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo reikalaujama turto perleidimo sandoryje nurodyti, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn. Todėl nepagrįstas atsakovės atsikirtimas, kad nėra įrodyta A. J. valia įgyti nurodytą turtą asmeninėn nuosavybėn, kadangi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Nagrinėjamu atveju A. J. įgyjant žemės sklypą, kuris buvo pirktas sutuoktiniams faktiškai nutraukus santykius, jo valia įsigyti šį turtą negali būti aiškinama kitaip, kaip jo valia šį turtą įgyti neabejotinai asmeninės nuosavybės teise, šis turtas ir įregistruotas A. J. vardu.

29Nors ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti, kad ir transporto priemonės priekaba – MAZ 8114 valst. Nr. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausė A. J., tačiau ji pati pripažino, kad šio turto nebėra, kadangi priekaba buvo perduota metalo laužui. Byloje nėra jokių duomenų apie šios priekabos priklausymą palikėjui, atvirkščiai, byloje pateikta VĮ „Regitra“ pažyma, kad A. J. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 36). Todėl nenustačius tokio turto buvimo fakto reikalavimas pripažinti transporto priemonės priekabą asmenine A. J. nuosavybe netenkintinas.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 18–190) ir ji yra 100 % atleista nuo žyminio mokesčio. Todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo jos ginčytos turto dalies vertės 95 730,18 Eur – 2 115,44 Eur (95 730,18 Eur -86 868 Eur = 862,118 Eur x 1 % = 88,62 Eur +2 027 Eur ) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteistinos valstybei ir turėtos atstovavimo išlaidos, kurios pagal pateiktus duomenis yra 504,86 Eur (b l. 148) bei – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,69 Eur.

32Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

33Ieškinį patenkinti iš dalies.

34Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), 1/11 dalis inžinerinių tinklų - mažo slėgio dujotiekio tinklų ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 0,2000 ha miško ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), registruoti A. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J., mirusiam ( - ).

35Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

36Priteisti iš atsakovės A. J. (a. k. ( - ) valstybei 504,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5630, 2 115,44 Eur žyminį mokestį ir 6,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į tą pačią sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

37Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą Kauno rajono II-ojo notarų biuro notarei R. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei A. J. dėl turto, atsiradusio po A. J. mirties ( - ) paveldėjimo.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovė ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti, kad gyvenamasis namas ir... 3. Atsakovė A. J. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį palikti... 4. Trečiasis asmuo N. N. atsiliepimu į ieškovės ieškinį palaiko ieškinyje... 5. Ieškovė V. J. dubliku nesutinka su atsakovės A. J. atsiliepime į ieškinį... 6. Trečiasis asmuo N. N. tripliku palaiko ieškovės ieškinyje ir dublike... 7. Ieškovė V. J. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad nuo vaikystės... 8. Ieškovės atstovas advokatas R. L. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino,... 9. Atsakovė A. J. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad su A. J.... 10. Atsakovės atstovė advokatė O. D. prašo ieškinį arba palikti... 11. Trečiasis asmuo N. N. prašo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad su A. J.... 12. Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. yra mirusiojo... 13. A. J. dar jam gyvam esant 2014 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Rokiškio rajono... 14. Tačiau atsakovės elgesys nagrinėjant tarp sutuoktinių kilusį ginčą... 15. Ginčo pastatų – gyvenamojo namo ir 3 ūkio pastatų, esančių ( - ),... 16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra... 17. Atsakovė, tvirtindama, kad nugriovus įgytą statinį naujų pastatų statybos... 18. Tokiu būdu atsakovė neįrodė aplinkybės, kad pastatai buvo pastatyti ar iš... 19. Atmestini ir atsakovės atsikirtimų argumentai, kad perstatant pastatus... 20. Nustatytos aplinkybės, kad ginčo statiniai buvo pastatyti dar iki santuokos... 21. Atsižvelgiant į tai, atsakovei ginčijant, kad nurodyti pastatai Karmėlavos... 22. Nuosavybės teisė A. J. į kitą turtą – 1/11 inžinerinių tinklų –... 23. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažįstamas sutuoktinio įgytas... 24. Inžinerinių tinklų – mažo slėgio dujotiekio tinklų nuosavybę A. J.... 25. Be to, atsakovė A. J., duodama paaiškinimus 2016 m. rugsėjo 9 d. posėdyje,... 26. Atsakovės atstovė teigia, kad šiuo atveju negali būti nustatytas... 27. Tačiau teismai, taikydami naujojo Civilinio Kodekso normas iki jo... 28. Ginčo turto – žemės sklypo įsigijimo metu (1998 m.) galiojęs Santuokos... 29. Nors ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti, kad ir transporto priemonės... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo teikta antrinė teisinė pagalba (b. l.... 32. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,... 33. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 34. Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatas,... 35. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš atsakovės A. J. (a. k. ( - ) valstybei 504,86 Eur antrinės... 37. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...