Byla 3K-3-447/2012
Dėl iškeldinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir L. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovams A. G., L. G., antstoliui Dariui Bliznikui dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo M. K. (M. K.) bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį K. K., M. K., D. K. dėl iškeldinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė K. K. ir trečiasis asmuo M. K. nuo 1984 m. gegužės 19 d. gyvena santuokoje. M. K. 1997 m. liepos 4 d. paveldėjo 62/100 gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). 1997 m. gyvenamajame name buvo du butai, M. K. paveldėto buto bendras plotas – 67,29 kv. m. 2009 m. gegužės 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009 m. birželio 3 d. buvo įregistruota M. K. nuosavybės teisė į 138,60 kv. m bendro ploto butą. Gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo po rekonstrukcijos, kuri, anot ieškovės, buvo atlikta abiejų sutuoktinių lėšomis.

5Vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimą ir notaro išduotą 2009 m. birželio 29 d. vykdomąjį įrašą, antstolis D. Bliznikas 2010 m. rugpjūčio 12 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu, perdavė A. G. skolininkui M. K. priklausantį pirmiau nurodytą butą bei prie jo esančius pastatus (kiemo statinius, ūkinius pastatus, kiemo rūsį, garažą). A. G. įregistravo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre ir 2010 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į M. K., reikalaudamas atlaisvinti patalpas ir išsikelti iš buto, tačiau atsakovas į reikalavimą nesureagavo.

6Ieškovė nurodė, kad nei apie sutuoktinio paimtą paskolą, nei apie vykdomą išieškojimo iš buto procesą nieko nežinojo, ginčo butas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių darbu ir kartu uždirbtomis lėšomis, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; antstolis, nukreipdamas išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, turėjo išsiaiškinti, ar viešame registre išviešinta informacija atitinka faktinę situaciją, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai perdavė išieškotojui visą butą, nors skolininkas buvo tik ieškovės vyras M. K., paskola nebuvo skirta šeimos bendriems poreikiams tenkinti; nesant teismo sprendimo dėl M. K. prievolės pobūdžio, antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir perduoti jį kreditoriui. Ieškovė prašė teismo panaikinti turto perdavimo išieškotojui aktą ir pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine jos ir M. K. nuosavybe.

7Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį M. K., K. K., D. K., prašydamas iškeldinti juos iš ginčo buto, nurodęs, kad atsakovas ir jo šeimos nariai butą ir ūkinius pastatus valdo neteisėtai, be savininko leidimo, nesant nei nuomos, nei panaudos, nei kitų sutarčių.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: iškeldino K. K., M. K. ir D. K. iš atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančio buto; sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą atidėjo iki atsakovė D. K. sulauks pilnametystės, t. y. iki 2012 m. vasario 16 d.

10Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog butas buvo rekonstruotas, t. y. iš esmės pagerintas bendromis ieškovės bei sutuoktinio lėšomis ir darbu, byloje nėra įrodymų apie tai, kada buvo pradėta gyvenamojo namo rekonstrukcija, kapitalinis remontas ar kitoks pagerinimas, todėl neaišku, ar namo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti dar iki jo paveldėjimo ar jau po M. K. tėvų mirties. Vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro 2008 m. balandžio 15 d. duomenimis, viso gyvenamojo namo, priklausiusio M. K. bei G. C., bendras ir naudingas plotas buvo 108,61 kv. m, gyvenamasis plotas – 62,91 kv. m (M. K. priklausė 62/100 dalių), o 2009 m. rugsėjo 25 d. duomenims, vien M. K. buto bendras ir naudingas plotas tapo 138,60 kv. m, gyvenamasis plotas – 103,54 kv. m, nesant byloje įrodymų apie tai, kada buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, kiek laiko jie tęsėsi, ar jie buvo atlikti bendromis ar asmeninėmis ieškovės lėšomis ar darbu ir pan., teismo vertinimu, nėra pagrindas išvadai, jog rekonstrukcija buvo atlikta būtent ieškovės ir jos sutuoktinio; pasikeitusių buto duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre 2009 m. nereiškia, kad šie pakeitimai ir buvo padaryti būtent 2009 m. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta nei statybos leidimo rekonstrukcijai atlikti (nors M. K. buvo nurodęs, kad 2007 m. jį gavo), nei rekonstrukcijos projekto, nei kitos statybinės–projektinės dokumentacijos, iš kurios galima būtų spręsti, jog ieškovės ir jos sutuoktinio galbūt atlikti statybos darbai laikytini gyvenamojo namo rekonstrukcija Statybos įstatymo prasme, o ne, pavyzdžiui, namo remontu, taip pat kurie leistų nustatyti gyvenamojo namo faktinę būklę iki ir po ieškovės nurodytų statybos darbų bei įvertinti, ar darbai iš esmės pakeitė ir pagerino nekilnojamojo turto objektą, patvirtintų, jog ieškovės ir jos sutuoktinio apskritai buvo atliekami kokie nors statybos darbai jų name – nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų, baldų ir pan., pirkimą, išlaidas rangos darbams, atliktų statybos darbų vertę, t. y. sutuoktinių patirtas išlaidas jų nurodomiems buto rekonstrukcijos darbams atlikti. Nesant jokių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės ir jos sutuoktinio paaiškinimus apie tai, kad name buvo pakeisti langai, durys, grindys, sutvarkyta šildymo, santechnikos sistema, įrengta mansarda ir t. t., t. y. padaryti esminiai pertvarkymai ir pagerinimai, teismas neturėjo galimybės nustatyti statybos darbų buvimo fakto, įvertinti jų masto, pobūdžio, išlaidų joms atlikti dydžio, palyginti buto būklę iki ir po rekonstrukcijos bei nustatyti kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad, nors byloje esantys duomenys apie sutuoktinių pajamas (ieškovės darbo užmokestį, jos sutuoktinio darbą savo įmonėse, pajamas, gautas pardavus turėtą nekilnojamąjį turtą), iš dalies patvirtina jos nurodytas aplinkybes apie tai, kad butui pagerinti galėjo būti panaudotos bendros jos ir sutuoktinio santuokos metu gautos pajamos iš darbinės veiklos, pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau nesant duomenų apie turto pagerinimo atlikimo laiką, mastą, pobūdį, vertę, statybinių medžiagų įsigijimą ir pan., negalima daryti išvados dėl sutuoktinių gautų pajamų panaudojimo namui pagerinti fakto. Vien ta aplinkybė, kad 2004 m. vasario 29 d. buvo įregistruota M. K. žemės ūkio ir kaimo valda, nepatvirtina fakto, kad sutuoktiniai iš tikrųjų ūkininkavo, iš šios veiklos gavo pajamų, jas panaudojo ginčo turtui pagerinti. M. K. paaiškinimai apie tai, kad namo rekonstrukcijai buvo panaudota apie 140 000 Lt, prieš namo rekonstrukciją šeima turėjo apie 170 000 Lt santaupų, gaudavo apie 5000–7000 Lt per mėnesį iš ūkinės veiklos ir pan., nepagrįsti jokiais įrodymais, sukėlė teismui abejonių, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo pat laikotarpiu M. K. skolinosi iš A. G. pakankamai dideles pinigų sumas, o jo įmonė 2008 m. patyrė 247 030 Lt nuostolių. Liudytojos T. T. (ieškovės sesers) parodymų apie atliktą namo rekonstrukciją, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, teismas nepripažino pakankamai pagrindžiančiais bylai reikšmingas aplinkybes.

11Teismas atsižvelgė ir į antstolio D. Blizniko veiksmų neteisėtumo nebuvimą, pačių sutuoktinių elgesį – nustatęs, kad ginčo turtas viešame registre nebuvo išviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o įregistruotas tik ieškovės sutuoktinio vardu, ir byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų ėmęsi veiksmų pakeisti, jų nuomone, neteisingus registro duomenis, kuriais sąžiningai turi teisę vadovautis tretieji asmenys, įskaitant antstolį bei sutuoktinio (sutuoktinių) kreditorių, teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. spalio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal O. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-453/2008; 2007 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. S. v. notaras M. Stračkaitis, bylos Nr. 3K-3-522/2007), pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, taip pat paneigti sąžiningų trečiųjų asmenų (šiuo atveju – atsakovo A. G.) įgytas teises bei teisėtus lūkesčius.

12Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyti namo statytojai M. K. ir G. C., o ieškovė nenurodyta; Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą pagal A. G. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo, kurioje priimtas teismo sprendimas buvo vykdomas antstolio D. Blizniko, M. K. buvo procesiškai pasyvus – nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, neskundė sprendimo ir neatliko jokių kitų veiksmų, taip pat nekėlė byloje klausimo dėl prievolės kreditoriui A. G. pobūdžio (asmeninė ar solidari), kurį kelia šios bylos nagrinėjimo metu, akcentuodamas, jog prievolė, nors ir atsiradusi santuokos metu, pripažintina jo asmenine; matydamas, kad išieškojimas nukreipiamas į ginčo butą, nenurodė antstoliui, kad butas nėra jo asmeninė nuosavybė, nepateikė jokių su tuo susijusių prašymų, neskundė antstolio veiksmų, nesikreipė į teismą dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o į viešą registrą – dėl neteisingų duomenų pakeitimo ir pan.; pati ieškovė nekėlė klausimo dėl buto priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, laiku nesiėmė jokių veiksmų turto duomenims išviešinti. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad apie savo sutuoktinio skolas ir turtinius reikalus ji nieko nežinojo, teismas vertino kaip sutuoktinio pareigų (CK 3.27 straipsnis ir kt.) pažeidimą, tačiau pažymėjo, kad tai negali sukelti neigiamų turtinių padarinių sąžiningiems tretiesiems asmenims.

13Konstatavęs, kad M. K., K. K. ir D. K., gyvendami atsakovui A. G. priklausančiame bute be jokio teisinio pagrindo, trukdo buto savininkui juo naudotis, valdyti ir disponuoti, teismas juos įpareigojo išsikelti iš ginčo buto. Atsižvelgęs į ieškovės šeimos turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko teisę į būstą bei teisėtus interesus, teismas atidėjo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą iki D. K. sulauks pilnametystės.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 20 d. sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino butą bendrąja jungtine sutuoktinių M. K. ir K. K. nuosavybe, panaikino šio turto perdavimo išieškotojui A. G. aktą; paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą panaikinti buto registraciją atsakovo A. G. vardu; priešieškinį atmetė.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje įrašyti duomenys patvirtina, jog dvejų butų gyvenamais namas, esantis Vilniaus rajone, , (duomenys neskelbtini), 2009 metais buvo rekonstruotas; namo bendras plotas po rekonstrukcijos padidėjo nuo 108,61 kv. m iki 203,86 kv. m, o M. K. buto bendras plotas – nuo 67,29 kv. m iki 138,60 kv. m. Kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, esančiais išaiškinimais, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Pažymėjusi, kad pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog rekonstrukcija buvo atlikta ūkio būdu, tačiau nenurodyta, kad rekonstrukciją atliko K. K., taip pat nėra jokių įrodymų, kad rekonstrukcija buvo atlikta iš jos asmeninių lėšų, kolegija nurodė, jog šios aplinkybės nepaneigia ieškovės teisės pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į tai, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad rekonstrukcijai atlikti buvo panaudotos asmeninės M. K. lėšos arba turtas. Vadovaudamasi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi, kolegija padarė išvadą, kad ginčo butas 2009 m. iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, taigi yra visos CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos M. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

16Kadangi antstolis vykdė išieškojimą iš skolininko M. K., o ieškovė vykdomojoje byloje nėra skolininkė, tai neturėjo teisės turto perdavimo išieškotojui aktu perduoti ginčo butą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ne tik skolininkui, bet ir jo sutuoktinei, taip buvo pažeistos ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis iš esmės pagerintą butą (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.90 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymėjo, kad CPK 634 straipsnyje nustatyta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, antstolis savo pareigas privalo vykdyti sąžiningai. Vykdomojoje byloje esantys Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų išrašai, turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad ginčijamo turto perdavimo išieškotojui akto surašymo metu antstoliui buvo žinomos aplinkybės, jog butas skolininko santuokos metu yra rekonstruotas, po rekonstrukcijos jo bendras plotas padidėjo daugiau kaip dvigubai, buto rekonstrukcija yra įteisinta 2009 m. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, teikė pagrindo manyti, kad ginčo butas nėra vien tik asmeninė skolininko nuosavybė, todėl antstolis privalėjo vykdyti CPK 667 straipsnyje nustatytą pareigą pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

17Ieškovės reikalavimą panaikinti buto registraciją atsakovo A. G. vardu kolegija paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes jis keliamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris šioje civilinėje byloje nedalyvauja.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovai A. G. ir L. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą (nutartį) pažeidimo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas praktiškai neanalizavo ir nevertino nei įrodymų viseto, nei kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės atskirai, nepasisakė dėl daugumos atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinių ir teisinių argumentų, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 suformuotų nuostatų dėl įrodinėjimo, nes netaikė įrodymų sąsajumo taisyklės (CPK 180 straipsnis), netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų, nepatikrino jų sąsajumo, leistinumo ir įrodomosios reikšmės (CPK 250 straipsnis), glausta forma teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas (CPK 331 straipsnis), nesivadovavo CPK 302, 320 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), tačiau nepatikrino šių duomenų tikrumo (patikimumo), remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 3 dalies, 3.90 straipsnio taisyklėmis, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2009 m. rekonstrukcija atlikta abiejų sutuoktinių lėšomis, akivaizdžiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimu, iš jo konteksto paėmė tik vieną nuostatą, nors nutarimas priimtas visai kitu klausimu. Kasatoriai nurodo, kad M. K. neginčijo turto perdavimo aktų, nes žinojo, kad A. G. už perduotą turtą antstoliui sumokėjo turto kainos ir skolos skirtumą (13 415,51 Lt), kuriuos antstolis pervedė į M. K. sąskaitą.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė K. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

221. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pirmosios instancijos teismo surinktais įrodymais, juos tyrė ir vertino, pagrįstai konstatavo, kad ginčo butas buvo pagerintas iš esmės konkrečiu laikotarpiu, vadovavosi įstatymo nuostatomis ir Registrų centro pateiktais duomenimis bei ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės (CPK 197 straipsnio 2 dalies) taikymo klaidą. Teismo nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik ieškovė ir M. K., bet ir D. K. bei apklausta liudytoja T. T., šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas, iš kurio matyti, kad 2009 m. gegužės 15 d. darbai jau buvo visiškai užbaigti, o pinigus iš A. G. M. K. skolinosi 2009 m. kovo mėn. konkrečiai verslui. Ieškovė pažymi, kad kasatorius neginčijo apeliacinės instancijos teismo sprendimo netinkamo materialiosios teisės normų taikymo pagrindu. Proceso teisės normos apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai, pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo konkrečiais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių bei šių įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodomosios reikšmės prareikštų reikalavimų atžvilgiu.

232. Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė visas teisiškai reikšmingas įrodymais patvirtintas faktines aplinkybes, nutartyje jas labai aiškiai išdėstė ir motyvavo savo sprendimą, remdamasis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikdamas konkrečias nuorodas į bylos lapus. Kasatorius apsiribojo abstrakčiu nurodymu, kad nutartis yra nemotyvuota, nepagrįstai formali bei lakoniška, neįvertinta ir nepasisakyta dėl daugumos apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų, tačiau jeigu kaip kasacijos pagrindas nurodomi CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimai apeliacinės instancijos teisme, o kasaciniame skunde nurodyti abstraktūs argumentai dėl neišsamaus teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo, tai vertinama kaip kasacijos dalyko šiuo klausimu nesuformulavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įgyvendina proceso įstatymo nustatytą kompetenciją, kada teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl sutuoktinio teisės prašyti pripažinti vieno iš sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jį pagerinus, kai šis turtas kaip asmeninė sutuoktinio (skolininko) nuosavybė perduotas išieškotojui

27CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Neretai asmenys jau sudarydami santuoką būna įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

28Asmuo, įgijęs nekilnojamąjį turtą asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, šią teisę įregistruoja viešame registre. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka jų išviešinimo funkciją, taip suteikiama galimybė tretiesiems asmenims sužinoti apie turimą nuosavybės teisę. Registro duomenys turi būti teisingi ir išsamūs, todėl asmenys, prašantys juos įregistruoti, turi pateikti duomenis, atitinkančius šiuos reikalavimus. Kartu asmenys turi pareigą duomenims pasikeitus įregistruoti teisių atsiradimą, pasikeitimą ir jų pasibaigimą.

29Nagrinėjamos bylos atveju antstolis, remdamasis viešo registro duomenimis, nukreipė išieškojimą pagal vykdomąjį raštą dėl vieno sutuoktinio (M. K.) prievolės į jo vardu įregistruotą turtą – ginčo butą, kuris M. K. buvo paveldėtas 1997 m. liepos 4 d. ir registre nenurodyta, ar jis šiam asmeniui priklauso asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise. 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai arba turtas nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šia taisykle turi būti vadovaujamasi ir tuo atveju, kai asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė iš esmės pagerinama ir atsiranda pagrindas tokią nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį. Tokiais atvejais registre nurodomi savininkais abu sutuoktiniai vietoje vieno, kuris turtą iki pagerinimo valdė asmenine nuosavybės teise, arba turtas nurodomas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamos bylos atveju turto (ginčo buto) pasikeitimai (ploto padidėjimas dvigubai) buvo įregistruoti, bet nebuvo įvykdyti CK 3.88 straipsnio 3 dalies reikalavimai įregistruoti nuosavybės teisės subjektų ar nuosavybės rūšies pasikeitimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepaisymo teisinių padarinių kyla ginčas tarp sutuoktinių, būtina tikrinti išviešintų duomenų patikimumą remiantis nuosavybės santykius tarp sutuoktinių nustatančiomis teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors šį išaiškinimą plenarine sesija pateikė spręsdama sutuoktinių turto padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje, juo turėtų vadovautis ir antstolis, vykdydamas išieškojimą iš vieno sutuoktinių turto, kai tenka nukreipti šį išieškojimą į skolininko asmeninį turtą ar jo dalį bendrame su kitu sutuoktiniu turte. CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles išieškoti galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tais atvejais, kai antstolis, vykdydamas išieškojimą ir areštuodamas turtą, nenustato duomenų apie įvykusius šio turto pasikeitimus, vadovaujasi viešo registro duomenimis, nepatikrindamas jų patikimumo, ir perduoda turtą išieškotojui kaip vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę, kitas sutuoktinis gali ginčyti tokio turto perdavimą, reikšdamas ieškinį dėl perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir skolininko turto dalies nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai toks ieškinys pareiškiamas vykdymo procese, tai, pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, neatsakingas pagal kito sutuoktinio prievolę išieškotojui sutuoktinis turėtų teisę prašyti nustatyti skolininko dalį bendrame turte, į kurią būtų galima nukreipti ieškojimą (CPK 667 straipsnis). Tais atvejais, kai turtas jau yra perduotas išieškotojui kaip asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė ir įregistruotas naujojo savininko – išieškotojo – vardu, teismas, nustatęs, kad iki perdavimo išieškotojui šis turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, turi pareigą nustatyti sutuoktinio turto dalį ir pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu dėl tos dalies, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią turto dalį (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl kitos turto perdavimo išieškotojui akto dalies galiojimo, teismas turėtų atsižvelgti į išieškotojo valią – ar jis sutinka pasiimti turto dalį.

30Dėl įrodymų pakankamumo nustatant ar yra pagrindas asmeninės nuosavybes teise valdytą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011).

32Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir M. K. gyvena santuokoje nuo 1984 m. gegužės 19 d.; 1997 m. M. K. paveldėjo 67,29 kv. m. bendro ploto butą, o 2009 m. gegužės 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dvigubai didesnis šio buto plotas – 138,60 kv. m; pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog atlikta ginčo turto rekonstrukcija ūkio būdu. Ginčo buto plotui padidėjus dvigubai, konstatuotina, kad jis pagerintas iš esmės. Turto pagerinimas užfiksuotas 2009 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus dvylikai metų nuo jo paveldėjimo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pagerinimas buvo atliktas iki turto paveldėjimo. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo ginčo turto paveldėjimo iki rekonstruoto turto pripažinimo tinkamu naudoti sutuoktiniai gavo darbo užmokestį, pajamų pardavus turėtą nekilnojamąjį turtą. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, taigi yra visos CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos M. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 180, 185 straipsniai).

34Dėl skolininko turto dalies nustatymo

35Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčo butas buvo nepagrįstai perduotas išieškotojui kaip buvusi asmeninė vieno iš sutuoktinių (skolininko) nuosavybė. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, pripažinus šį turtą bendrąją jungtine nuosavybe, teismas neturėjo teisės šiuo pagrindu pripažinti turto perdavimo ieškotojui akto negaliojančiu visa apimtimi, nes skolininko dalis bendrame turte perduota išieškotojui teisėtai (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų galima turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu iš dalies, būtina nustatyti skolininko turto dalį. Pažymėtina, kad turtas turi būti padalijamas, kai kreditoriaus reikalavimas pareikštas vienam iš sutuoktinių ir tai yra vienas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 6 punktas). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Tai gali būti vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų ar turto (pvz., paveldėto, gauto kaip dovana) panaudojimo sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti faktai.

36Nors minėtoje byloje ieškovė prašė pripažinti visą turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu, tačiau teismas, tinkamai taikant materialiosios teisės normas, neturėjo teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Dalių nustatymas bendrame turte – fakto klausimas, kurio spręsti kasacinis teismas neturi jurisdikcijos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo apeliacines instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo panaikinti turto perdavimo išieškotojui aktą ir atsakovo priešieškinio naikintina ir ši bylos dalis gražintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirta 56 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), bylinėjimosi išlaidų patyrė ir šalys. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

40Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas 2010 m. rugpjūčio 12 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0035/09/00882, 0035/10/00837, atmestas priešieškinis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

41Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė K. K. ir trečiasis asmuo M. K. nuo 1984 m. gegužės 19 d. gyvena... 5. Vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. sprendimą ir... 6. Ieškovė nurodė, kad nei apie sutuoktinio paimtą paskolą, nei apie vykdomą... 7. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį M. K., K. K., D. K., prašydamas... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog butas... 11. Teismas atsižvelgė ir į antstolio D. Blizniko veiksmų neteisėtumo... 12. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pripažinimo tinkamu naudoti akte... 13. Konstatavęs, kad M. K., K. K. ir D. K., gyvendami atsakovui A. G.... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių... 16. Kadangi antstolis vykdė išieškojimą iš skolininko M. K., o ieškovė... 17. Ieškovės reikalavimą panaikinti buto registraciją atsakovo A. G. vardu... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovai A. G. ir L. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 20. 1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir teismo pareigos tinkamai motyvuoti... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė K. K. prašo kasacinį skundą... 22. 1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovės nuomone,... 23. 2. Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl sutuoktinio teisės prašyti pripažinti vieno iš sutuoktinio asmeninės... 27. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio... 28. Asmuo, įgijęs nekilnojamąjį turtą asmeninės ar bendrosios nuosavybės... 29. Nagrinėjamos bylos atveju antstolis, remdamasis viešo registro duomenimis,... 30. Dėl įrodymų pakankamumo nustatant ar yra pagrindas asmeninės nuosavybes... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tam,... 32. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir M. K. gyvena santuokoje nuo... 34. Dėl skolininko turto dalies nustatymo... 35. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčo butas buvo nepagrįstai... 36. Nors minėtoje byloje ieškovė prašė pripažinti visą turto perdavimo... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirta 56 Lt su bylos nagrinėjimu... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 41. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...