Byla 2A-1200-259/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 1-osios garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-155-713/2016 pagal ieškovės 1-osios garažų eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui A. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5237,66 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2012-08-09 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 1-ojoje garažų eksploatavimo bendrijoje atliko operatyvaus patikrinimo dėl mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo ir piniginių srautų analizę. Patikrinimo metu buvo nustatyta pažeidimų, buhalterės J. N. darbo bendrijoje metu rastas 5237,66 Eur (18084,59 Lt) trūkumas kasoje. Tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kauno apylinkės teismas 2014-11-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014 pripažino atsakovą A. R. kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Byloje atsakovas savo kaltę pripažino, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos, nevedė kasos knygos, su buhaltere J. N. nesudarė materialinės atsakomybės sutarties ir įsakymu nepavedė vykdyti kasininkės pareigų, nesurašė grynų pinigų inventorizacijos aktų, nenustatė naudojimosi seifu tvarkos, asmenų, galinčių juo naudotis, neužtikrino seifo saugumo, nenustatė jame paliekamų grynų pinigų likučio sumos, dėl to bendrovės kasoje atsirado 5237,66 Eur trūkumas. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, todėl jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas kaip vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė pareigas, todėl jis turi atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).
  2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininku buvo laikotarpiu nuo 1998-06-18 iki 2013-03-01. Pirmininku dirbo visuomeniniais pagrindais, su juo bendrija nebuvo sudariusi materialinės atsakomybės sutarties. 2007-06-22 konkurso būdu į darbą buvo priimta buhalterė - kasininkė J. N., su ja sudaryta darbo sutartis, išaiškintos jos pareigos. Pagal susitarimą ir darbo sutartį J. N. apskaičiuodavo nario įnašų dydį, priimdavo bendrijos narių įmokas, tvarkė einamąją sąskaitą, vykdė banko operacijas, mokėjo atlyginimus darbuotojams. Prieš kiekvieną bendrijos narių visuotinį susirinkimą J. N. pateikdavo dokumentus revizijos komisijai. 2010 m. spalio mėn. buhalterė J. N. pradėjo sirguliuoti, aplaidžiai tvarkyti pajamų - išlaidų suvestines, ataskaitas. Į reiškiamas pastabas žadėdavo pasitaisyti. 2011-05-02 buhalterės-kasininkės pareigoms buvo priimta D. K.. Atlikus J. N. buhalterinės apskaitos patikrinimą ir reviziją, buvo nustatytas 5237,66 Eur grynųjų pinigų trūkumas kasoje, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-05-01. 2012-04-21 garažo bendrijos susirinkimas pripažino buhalterės J. N. kaltę, todėl ir buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. J. N. nuteista pagal BK 223 str. 1 d. ir 300 str.1 d., o atsakovas pagal BK 223 str.1 d. Atsakovas už padarytą nusikaltimą yra nubaustas, sumokėjo teismo paskirtą baudą, jis pinigų nepasisavino, todėl, jo nuomone, be pagrindo iš jo reikalaujama atlyginti žalą bendrovei.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014 A. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir pritaikius BK 641 str. jam paskirta galutinė 4 MGL dydžio, t. y. 520 Lt bauda. J. N. pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), pritaikius BK 63 str. 1 d. ir BK 641 str., paskirta galutinė 6 MGL, t. y. 780,00 Lt bauda. J. N. ( - ) mirė (31 b. l., 1 t.). Ieškovė kreditorinių reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams per nustatytą 3 mėn. terminą (CK 5.63 str. 1 d.) nereiškė. Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo 2012-08-09 pažyma Nr. AU12-230 patvirtina, kad bendrijos kasoje nustatytas 5237,66 Eur (18084,59 Lt) trūkumas.
  3. Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės ir jos sąlygų (CK 6.246-249 str.), nurodė, kad nustačius, jog buvusi buhalterė J. N. pripažinta kalta, jos neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu tyčiniu veikimu – dokumento suklastojimu. Atsakovo A. R. atlikti neteisėti veiksmai aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str. 1 d.) pasireiškė netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, jo veika priskirtina prie neatsargių veikų. Esant neatsargiai nusikalstamos veikos formai, negalimas bendrininkavimas, o tai reiškia, kad kiekvienas iš subjektų atsako už savo asmeninius veiksmus. Iš byloje esančių dokumentų teismas sprendė, kad aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, todėl bendrijos vadovo veiksmai – netinkamas apskaitos organizavimas, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su J. N. nusikalstama veika - aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, 53 kasos pajamų orderių neapskaitymu, parašų ir piniginių sumų klastojimu tikruose dokumentuose. Nurodė, kad atsakovas yra nubaustas bauda už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Buvusi buhalterė J. N. pripažinta kalta ir už tyčinį nusikaltimą pagal BK 300 str. (dokumento suklastojimas), suklastojo tikrą dokumentą, bendrijos narių parašus ir iš jų gautas sumas, dėl ko kasoje susidarė 5237,66 Eur trūkumas.
  4. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, kad ne atsakovo veiksmai sąlygojo pinigų trūkumo atsiradimą bendrijos kasoje, todėl nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir paskaičiuotos žalos, civilinė atsakomybė negalima, dėl ko ieškinį atmetė. Nurodė, kad žalą nustatė Kauno apskrities VMI atlikusi patikrinimą ir 2012-08-09 surašiusi Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. AU12-230, pagal kurią bendrijos kasoje nustatytas 5237,66 Eur trūkumas. Atsakovas pripažintas kaltu dėl aplaidus apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.), jo kaltė pasireiškė netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, todėl nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nubaustas bauda. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas tiesiogiai netvarkė buhalterinės apskaitos, neklastojo dokumentų, juose nurodomų sumų, parašų ir ne jis atlikinėjo operacijas grynaisiais pinigais. Buhalterei buvo suteikta parašo teisė banke, bendrijos revizijos komisija periodiškai kiekvienais metais iki 2010 m. atlikdavo patikrinimus ir nebuvo nustačiusi jokių buhalterės darbo pažeidimų. Padėtis pasikeitė 2010 m. spalio mėn., atlikus reviziją, patikrinimą ir radus 18084,59 Eur trūkumą kasoje. Byloje apklausti liudytojai D. K., P. Č., E. S. patvirtino, kad bendrijos seifu naudojosi viena buhalterė, pas ją buvo raktas nuo seifo, kito rakto nebuvo. Todėl teismas vertino, jog atsakovo veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kauno apylinkės teismas 2014-11-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014 pripažino A. R. kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Byloje atsakovas savo kaltę pripažino, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad bendrijos vadovas negali būti BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, jog aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, todėl negalimas bendrininkavimas, o tai reiškia, kad kiekvienas iš subjektų atsako už savo asmeninius veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008, pažymėjo, kad kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrovės vadovui, pažeidusiam jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir dėl to padarius bendrovei žalą, galimas civilinės atsakomybės taikymas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės apimtys bei rūšys detaliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009.
    3. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad bendrijos vadovo veiksmai - netinkamas apskaitos organizavimas, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Priešingai, teisinių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, pažeidimai tik patvirtina atsakovo tyčinius, ilgai trunkančius veiksmus, dėl kurių bendrijai padaryta 5237,67 Eur dydžio turtinė žala. Be to, baudžiamojo proceso tvarka yra konstatuoti atsakovo nusikalstami veiksmai, objektyviai atitinkantys aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymius, t. y. ta žala, kuri padaryta dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, vertintina kaip žala, padaryta bendrijos pirmininko veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių, todėl šią žalą atsakovas turi atlyginti pilnai. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrijos pirmininkas kaltas. Būtent dėl to, kad atsakovas nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos, nevedė kasos knygos, su buhaltere J. N. nesudarė materialinės atsakomybės sutarties ir įsakymu nepavedė vykdyti kasininkės pareigų, nesurašė grynų pinigų inventorizacijos aktų, nenustatė naudojimosi seifu tvarkos, asmenų, galinčių juo naudotis, neužtikrino seifo saugumo, jokiu dokumentu nenustatė jame paliekamų grynų pinigų likučio sumos, bendrovės kasoje atsirado 5237,67 Eur trūkumas, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą.
    4. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, įeinančių į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, taip pat to, ar juos padarė asmuo ar asmenys, dėl kurio ar kurių priimtas teismo nuosprendis. Todėl laikytina, kad atsakovo bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.245-6.255 straipsnius yra nustatytos remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka. Teismas tiksliai nustatė visas bylos aplinkybes. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja atsakovo vykdytą buvusios bendrijos buhalterės darbo nepriežiūrą. Tai prieštarauja bendrijos tarybos posėdžių protokolams, kuriuose nuolat buvo svarstoma bendrijos finansinė padėtis. Už buhalterinės apskaitos nepakankamą priežiūrą atsakovas jau buvo nubaustas pagal BK 223 str. 1 d., paskirtą baudą jis sumokėjo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl buvusio bendrijos vadovo civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų buvimo, ieškovei Garažų eksploatavimo bendrijai įrodinėjant, jog apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu konstatuoti ir tokiu būdu įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių bendrijai padaryta 5237,67 Eur dydžio turtinė žala.
  2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė šias faktines aplinkybes: 2012-08-09 Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-230 patvirtina, kad I–oje Garažų eksploatavimo bendrijos kasoje nustatytas 5237,66 Eur (18084,59 Lt) trūkumas (16-20 b. l., 1 t.). Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2014-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014 atsakovas A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir jam paskirta galutinė 4 MGL dydžio, t. y. 520 Lt bauda. Minėtu teismo nuosprendžiu konstatuota, jog A. R., būdamas I-sios garažo eksploatavimo bendrijos pirmininku, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str., kadangi laikotarpiu nuo 2007-06-22 iki 2011-08-09 nebuvo nustatęs bendrijoje apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos; jog pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16, 23, 25, 26, 28, 29, 30 punkto reikalavimus, kadangi nevedė kasos knygos, su buhaltere J. N. nesudarė materialinės atsakomybės sutarties ir įsakymu nepavedė vykdyti jai kasininkės pareigų, nesurašė grynųjų pinigų inventorizacijos aktų, nenustatė naudojimosi seifu tvarkos, asmenų, galinčių juo naudotis, jokiu dokumentu nenustatė jame paliekamų grynųjų pinigų likučio sumos, tokiu būdu nėra galimybės nustatyti I-osios garažo eksploatavimo bendrijos turto ir įsipareigojimų dydžio.
  3. Bendrija reiškė ieškinį teisme atsakovui, įrodinėdama, jog teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, prašė priteisti iš atsakovo 5237,66 Eur turtinei žalai atlyginti, ieškinį grindė CK 2.87 straipsnio 7 dalies ir CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais pagrindais. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  4. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, baudžiamojoje byloje ir priimtame nuosprendyje buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę 5237,67 Eur dydžio žalos padarymą bendrovei, apeliantė teigia, jog atsakovo bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.245-6.255 straipsnius byloje yra nustatytos ir įrodytos, nurodo, jog teismas byloje nesilaikė suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
  5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka vertina, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir sąlygas (CK 2.87 str., 6.246-6.249 str.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
  6. Teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014 atsakovas A. R. pripažintas kaltu aplaidžiai tvarkęs I-os Garažų eksploatavimo bendrijos buhalterinę apskaitą, kas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas bendrijos vadovu, pažeidė: Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. ,, Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalies nuostatas, nes laikotarpiu 2007-06-22 iki 2011-08-09 nebuvo nustatęs apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 nutarimu Nr.179 16, 23, 25, 26, 28, 29, 30 punkto reikalavimus, nes nevedė kasos knygos; su buhaltere J. N. nesudarė materialinės atsakomybės sutarties ir įsakymu nepavedė vykdyti kasininkės pareigų; nesurašė grynų pinigų inventorizacijos aktų; nenustatė naudojimosi seifu tvarkos, asmenų, galinčių juo naudotis, neužtikrino seifo saugumo, jokiu dokumentu nenustatė jame paliekamų grynų pinigų likučio sumos; Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 (nauja redakcija 2008-04-17 LR Vyriausybės nutarimas Nr.370) 1-2, 10, 40 p. reikalavimus, kadangi neinicijavo savo, kaip bendrijos pirmininko įsakymais dėl inventorizacijos atlikimo tokių inventorizacijų už laikotarpį nuo 2007-06-22 iki 2011-08-09; neužtikrino bendrijoje naudojamų blankų apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti I-osios garažo eksploatavimo bendrijos turto ir įsipareigojimų dydžio. A. R. veika teismo nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas). Teisėjų kolegija iš komentuojamo teismo nuosprendžio turinio nustatė, kad A. R. veika kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį todėl, kad nėra galimybės nustatyti I-osios garažo eksploatavimo bendrijos turto ir įsipareigojimų dydžio.
  7. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendyje konstatuotos aplinkybės niekaip nepagrindžia ieškovės pozicijos, jog atsakovo tyčiniais, ilgai trunkančiais, neteisėtais veiksmais bendrijai padaryta turtinė 5237,67 Eur dydžio žala. Asmens arba juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti būtina nustatyti visas privalomas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ir Kauno apylinkės teismo 2014 11 07 nuosprendyje atsakovas nebuvo kaltinamas ir teisiamas už bendrijos lėšų pasisavinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas faktines aplinkybes, jog Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012-08-09 Pažymoje konstatavus 5237,66 Eur (18084,59 Lt) I–oje Garažų eksploatavimo bendrijos kasoje trūkumą, (16-20 b. l., 1 t.), bendrijos pirmininkas atsakovas A. R. kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl šio fakto ir baudžiamosios bylos iškėlimo (1 t. b. l. 91). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1652-311/2014, atsakovui įtarimai dėl lėšų trūkumo bendrijos kasoje ar lėšų pasisavinimo iš bendrijos kasos nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė savaip interpretuoja Kauno apylinkės teismo 2014 11 07 nuosprendyje nustatytas aplinkybes ir išvadas, nes minėtame nuosprendyje nėra konstatuota atsakovo kaltė dėl susidariusio 5237,67 Eur trūkumo bendrijos kasoje ir priežastinio ryšio tarp nuosprendžiu konstatuotų neteisėtų veiksmų tvarkant buhalterinę apskaitą ir atsiradusios 5237,66 Eur žalos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas bendrijai padarytos žalos faktas ir dydis, tačiau nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos atsiradimą, priežastinis ryšys ir atsakovo kaltė (CPK 178 str., CK 6.2246-6.248 str.).
  8. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog bendrovės vadovo (atsakovo) atsakomybė kyla ir dėl įstatymu apibrėžtų bendrųjų juridinio asmens organo (vadovo) pareigų pažeidimo. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien bendrovės (bendrijos) valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei. Šiuo atveju yra būtina nustatyti tokio asmens visas privalomas civilinės teisinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 str.-6.249 str). Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas A. R. tiesiogiai pažeidė CK 2.87 straipsnyje apibrėžtas bendrijos vadovo pareigas, o civilinės teisinės atsakomybės pagrindų nebuvimas yra konstatuotas šios teisėjų kolegijos nutarties 15 punkte.
  9. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog teismas byloje nesilaikė suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nustatydama atsakovo neteisėtus veiksmus ir šiais veiksmais padarytos žalos dydį, bei prašydama žalą priteisti iš atsakovo, savo argumentus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, minėtoje nutartyje esančiais išaiškinimais, neatkreipdama dėmesio į tai, jog šie pateikti skirtingomis negu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 buvo formuojamos kasacinio teismo nuostatos dėl bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, taikytinos atsakomybės pobūdžio, atribojant jo civilinę teisinę atsakomybę nuo materialinės atsakomybės pagal darbo teisę. O nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas bendrijos vadovo atsakomybės klausimas, vertinant apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu konstatuotas faktines aplinkybes.
  10. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį šalių ginčą, nurodomų motyvų pagrindu tiesiogiai nesivadovauja ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 buvo konstatuota būtinybė, jog ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Šios pareigos nagrinėjamoje byloje ieškovė nevykdė (šios nutarties 15 punktas).
  11. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).
  12. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 0,72 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai