Byla 2A-1948-153/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Arūno Rudzinsko,

3sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovo G. B. atstovui advokatui G. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olmita ir Ko“ atstovui Ž. K., atsakovės atstovei advokatei R. N.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olmita ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-626-752/2011 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Olmita ir Ko“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,

Nustatė

6ieškovas G. B. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ direktoriaus įsakymus:

72010-04-06 įsakymą Nr. 20100406 Į 1OLM, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2010-04-08 įsakymą Nr. 20100408 Į 1OLM, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2010-04-08 įsakymą Nr. 20100408 Į 2OLM, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2010 m. balandžio 8 d;

8pripažinti, kad į darbą ieškovas negali būti grąžintas, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, jo į ankstesnį darbą negrąžinti ir nustatyti, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;

9priteisti iš atsakovės trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

10priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

11priteisti iš atsakovės UAB „Olimita ir Ko“ kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

12priteisti iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ neturtinę žalą – 10 000 Lt;

13priteisti iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-6).

14Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, nes atsakovė su juo atsiskaitė (2 t., b. l. 61).

15Ieškovas nurodė, kad 2006-10-23 sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti pardavimų vadybininku UAB „Olmita ir Ko“, kur dirbo iki 2010-04-08. Ieškovo kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2010-03-01 iki 2010-03-10 metu, t. y. 2010-03-08, atsakovė išsiuntė elektroninius laiškus klientams su informacija, kad jis nuo 2010-03-08 UAB „Olmita ir Ko“ nebedirba, jo darbuotojo pažymėjimas laikomas negaliojančiu. Ieškovas nuo 2010-03-08 iki 2010-03-30 sirgo, todėl į darbą po atostogų grįžo 2010-04-06, savo darbo vietą rado užimtą, jam nesuteiktos darbo priemonės. Ieškovui 2010-04-06 UAB „Olmita ir Ko“ direktoriaus įsakymu Nr. 20100406 Į l OLM buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis neperdavė einamųjų darbų ir darbo priemonės (mobiliojo ryšio telefono) kitam įmonės pardavimų vadybininkui savo kasmetinių atostogų metu, nuo 2010-03-01 iki 2010-03-07 ir nuo 2010-03-31 iki 2010-04-02. Mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes nebuvo numatyta, kam telefoną palikti, kam ir kaip perduoti darbus. Telefoną buvo leidžiama naudoti ir asmeniniams tikslams, tik tam būdavo nustatytas limitas. 2010-04-07 jis 16.50 val. ir 17.00 val. iš atsakovės gavo du nurodymus: pasiaiškinti dėl nesutikimo su jau paskirtu papeikimu ir reikalavimą pasiaiškinti dėl kito pažeidimo – nesutvarkytos darbo vietos. 2010-04-07 ieškovas pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kurį išsiuntė registruotu laišku. 2010-04-08 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 20100408 Į l OLM jam buvo skirtas papeikimas dėl tariamai nesutvarkytos darbo vietos bei palikto įjungto kompiuterio su jam suteiktais slaptažodžiais. 2010-04-08 11.00 val. jam buvo įteiktas naujas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą raštu dėl užsiėmimo pašaliniais veiksmais: laikraščių skaitymo, kalbėjimo telefonu asmeniniais reikalais ir trukdymo kitų darbuotojų darbui bei savo tiesioginio darbo neatlikimo nuo 2010-04-06 iki 2010-04-08. 2010-04-08 jis gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo įsakymu Nr. 20100408 Į 2 OLM ir pavedimą atlaisvinti patalpas. Ši nuobauda buvo skirta už tai, kad ieškovas atsisakė atlikti savo tiesioginį darbą ir užsiėmė pašaliniais veiksmais darbo metu, be pateisinamos priežasties (laikraščių skaitymu, kalbėjimu telefonu asmeniniais reikalais ir trukdymu kitų darbuotojų darbui). Kadangi ieškovas darbo patalpų nepaliko, jis buvo sulaikytas ir išvežtas į Kauno apskrities Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatą.

16Ieškovo nuomone, jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo atleistas iš darbo, atsakovės veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą teise, skundžiami įsakymai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt. Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, nemigą, neaiškumą dėl ateities, taip pat patyrė materialinių nuostolių, nes atleidus jį drausmine tvarka tris mėnesius negavo pašalpos iš darbo biržos.

17Atsakovė UAB „Olmita ir Ko“ su ieškiniu nesutiko, nes drausminės nuobaudos ieškovui buvo skirtos teisėtai. Neperduodamas mobiliojo ryšio telefono ir jį išsinešdamas, ieškovas pažeidė UAB „Olmita ir Ko“ patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 48 punktą, kuriame nurodyta, jog įmonės telefonais darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais. Taisyklių 55.8 ir 55.17 punktuose įtvirtintas draudimas darbuotojams iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, tačiau ieškovas nevykdė darbo taisyklių reikalavimų. Pasiaiškinimo nepareikalavimas yra formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymas, kuris nedaro drausminės nuobaudos neteisėta. Ieškovas atsisakė pateikti pasiaiškinimą. 2010-04-08 paskirta nuobauda už tai, kad ieškovas pažeidė darbo tvarkos taisyklių 29 p., pagal kurį darbuotojai, baigę darbą, privalo palikti darbo vietą tvarkingą, išjungti elektrą, darbo taisyklių 55.8 p., 55.18 p., kur nurodyta, kad pasibaigus darbo dienai, draudžiama palikti ant stalo, darbo vietoje dokumentus ar projektus, nesutvarkytas darbo priemones, bei darbo taisyklių 93 p., kur nurodyta, kad darbuotojai privalo paslaptyje saugoti įmonės finansinę, ūkinę ar komercinę informaciją. Ieškovas, išeidamas iš darbo ir palikdamas nesutvarkytą darbo vietą bei įjungtą kompiuterį su laisvai prieinama duomenų baze, pažeidė minėtas pareigas, nustatytas darbo tvarkos taisyklėse. Ieškovas, prieš atleidžiant jį iš darbo, neatliko savo tiesioginio darbo, naudojo darbo priemones asmeniniams reikalams. Kadangi ieškovas ketvirtą dieną iš eilės tyčia nevykdė tiesioginių darbo funkcijų, be to, jam anksčiau jau keletą kartų buvo skirtos drausminės nuobaudos, todėl jam buvo pritaikytas atleidimas iš darbo. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, nes neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala nėra atlyginama. Ieškovas, siekdamas pasipelnyti, prašo priteisti nepagrįstai didelę pinigų sumą neturtinės žalos atlyginimui.

18Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, panaikino atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ ieškovui G. B. 2010-04-06 įsakymu Nr. 20100406-Į-1 OLM, 2010-04-08 įsakymu Nr. 20100408-Į-1 OLM, 2010-04-08 įsakymu Nr. 20100408-Į-2 OLM paskirtas drausmines nuobaudas; pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nutraukta neteisėtai; ieškovo į darbą negrąžino; nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės 4 800 Lt išeitinę išmoką (priskaityta suma); vidutinį darbo užmokestį už 14 mėnesių ir 2 darbo dienas, iš viso 22 564,42 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2010-04-08) iki teismo sprendimo paskelbimo (2011-06-10) ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį po 82,21 Lt (priskaityta suma) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant skaičiuoti po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisė iš atsakovės valstybei 1 048 Lt žyminį mokestį ir 28,42 Lt pašto išlaidas. Sprendimą dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1 600 Lt) (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės teismas nukreipė vykdyti skubiai.

19Teismas nustatė, kad ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2006-10-23 dirbo UAB „Olmita ir Ko“ vadybininku. Jam buvo nustatytas 1 600 Lt darbo užmokestis ir penkių dienų darbo savaitė, dirbant 40 val. per savaitę. Nuo 2010-03-01 iki 2010-03-10 ieškovui suteiktos kasmetinės apmokamos atostogos. Atostogų metu, nuo 2010-03-08 iki 2010-03-30 ieškovas sirgo, todėl į darbą po atostogų grįžo 2010-04-06. Ieškovo atostogų metu atsakovė įmonės klientams išplatino informaciją, kad nuo 2010-03-08 ieškovas įmonėje nebedirba ir jo darbo pažymėjimą prašo laikyti negaliojančiu. Iki 2010-04-06 nėra jokių duomenų apie drausminių nuobaudų ieškovui skyrimą. Ieškovui grįžus į darbą, nuo 2010-04-06 iki 2010-04-08, jam paskirtos trys drausminės nuobaudos. 2010-04-06 UAB „Olmita ir Ko“ direktoriaus įsakymu Nr. 20100406 Į lOLM ieškovui paskirtas papeikimas už tai, kad jis neperdavė einamųjų darbų ir darbo priemonės (mobiliojo ryšio telefono) kitam įmonės pardavimų vadybininkui savo kasmetinių atostogų metu, nuo 2010-03-01 iki 2010-03-07 ir nuo 2010-03-31 iki 2010-04-02. 2010-04-08 įsakymu Nr. 20100408 Į lOLM ieškovui paskirtas papeikimas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą: nesutvarkytą darbo vietą bei paliktą įjungtą kompiuterį su ieškovui suteiktais slaptažodžiais, taigi visiems asmenims laisvai prieinama duomenų baze, nuo 2010-03-01 iki 2010-03-06, be pateisinamos priežasties. 2010-04-08 įsakymu Nr. 20100408 Į 2OLM ieškovas atleistas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., bei 206 str. 1 d. 2 p. pagrindu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. už atsisakymą atlikti savo tiesioginį darbą ir užsiėmimą pašaliniais veiksmais (laikraščių skaitymu, kalbėjimu telefonu asmeniniais reikalais ir trukdymo kitų darbuotojų darbui) darbo metu, be pateisinamos priežasties.

20Pasisakydamas dėl pirmos drausminės nuobaudos – papeikimo, paskirtos 2010-04-06 įsakymu Nr. 20100406 Į 10LM teisėtumo, teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog įmonėje buvo nustatyta ir galiojo konkreti tvarka dėl darbų ir darbo priemonių perdavimo. Pardavimų vadybininkų pareiginių nuostatų atsakovė nepateikė, o nurodytose darbo tvarkos taisyklių punktuose apie darbų perdavimą taip pat nieko nekalbama. O tai, kad darbo tvarkos taisyklių 48 p. nurodyta, jog įmonės telefonais, elektroniniais ryšiais ir kitomis priemonėmis darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais, savaime nereiškia, kad išvykstant atostogų darbuotojas kažkam turi perduoti jam skirtą mobilųjį telefoną, iš kurio, kaip pripažino ir bendrovės direktorius Ž. K., buvo leidžiama skambinti ir ne darbo tikslais, tik neviršijant nustatyto limito. Teismo nuomone, darbo taisyklių 55.8 ir 55.17 punktuose įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas išsinešti iš įmonės patalpų įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių. Tačiau mobiliojo ryšio telefonas yra darbo priemonė, kuri, kaip nustatyta, atsakovės bendrovėje buvo suteikiama pardavimų vadybininkams dėl jų darbo pobūdžio ir kurią jiems neišvengiamai tekdavo išsinešti iš įmonės patalpų. Nesant atskirai nustatytos tvarkos dėl darbų ir mobiliojo telefono perdavimo, atsakovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti, kad ieškovas laikytųsi nenustatytų taisyklių. Teismas konstatavo, kad nesant padaryto darbo drausmės pažeidimo, paskirta drausminė nuobauda turi būti panaikinta.

21Teismas, pasisakydamas dėl antrosios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, padarė išvadą, kad toks ieškovo neveikimas, kai jis išeidamas atostogauti darbo vietą paliko netvarkingą, stalą apkrautą, neišjungė kompiuterio ir neatsijungė nuo apskaitos programos, o tai prieštarauja darbo tvarkos taisyklių 29 p., 55.8 p., 55.18 p. reikalavimams, sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Tačiau įvertinęs šio darbo drausmės pažeidimo sunkumą, jo sukeltas pasekmes, teismas pripažino, kad neigiamų pasekmių atsakovei nebuvo sukelta, atsakovė to ir neįrodinėjo. Teismas nenustatė, kad padarytu pažeidimu būtų pažeistas darbdavio interesas užtikrinti tvarką įmonėje, nes akivaizdu, jog tokio intereso atsakovė ir neturėjo. Teismas sprendė, kad paskirtas papeikimas ieškovui yra per griežta nuobauda, neatitinkanti padaryto pažeidimo sunkumo, ir turi būti vertinama kaip mažareikšmė. Teismas laikė, kad kitomis aplinkybėmis (neturint tikslo atleisti ieškovą iš darbo) drausminės atsakomybės klausimo atsakovė iš viso būtų nekėlusi, o apsiribojusi žodiniu įspėjimu. Teismas konstatavo, kad akivaizdžiai per griežtos drausminės nuobaudos paskyrimas yra pagrindas ją panaikinti.

22Teismas nustatė, kad atleidimo iš darbo – trečiosios nuobaudos – taikymą atsakovė grindė tuo, kad grįžęs iš atostogų ieškovas nepakluso teisėtiems administracijos nurodymams ir atsisakė dirbti, nors jam buvo suteikta darbo vieta su kompiuteriu darbo pareigoms vykdyti, o ieškovas kitu kompiuteriu dirbti atsisakė. Atsakovė nurodytas aplinkybes grindė liudytojų parodymais, 2010-06-18 antstolio V. Z. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0137/10/18, kuriuo konstatuotos faktinės aplinkybės apie direktoriaus kabinete esančio darbuotojo kompiuteryje sukauptus duomenis „Skype“ susirašinėjimo sistemoje. Ieškovas neneigė, kad nuo grįžimo iš atostogų dienos, t. y. nuo 2010-04-06, jis nedirbo savo tiesioginio darbo. Tačiau teigė, kad nedirbo tik dėl atsakovės kaltės, nes grįžus po atostogų jo darbo vietoje dirbo kitas darbuotojas, jo kompiuterio nebuvo, mobilusis telefonas buvo išjungtas atostogų metu, o grįžus kitas nesuteiktas, nebuvo duotas automobilis vykti pas klientus. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė 2010-04-06 pranešimą Darbo inspekcijai dėl darbdavio veiksmų įvertinimo, 2010-04-06 vykusių pokalbių garso įrašais ir jų stenogramomis, liudytojų parodymais. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovo garso įrašai padaryti nepažeidžiant įstatymų, nes jie padaryti ne privačioje valdoje ir ne privačių asmenų pokalbio metu, o darbovietėje, esant darbiniams santykiams tarp besikalbančių asmenų ir tik dėl darbo santykių, todėl gali būti laikomi leistinais įrodymais. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės pateikto įrodymo – 2010-06-18 antstolio V. Z. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/10/18, pažymėjo, kad atsakovė neteisėtai ir neleistinai pateikė minėtą įrodymą. Atsakovė neturėjo teisės skaityti ieškovo siųstų ir gautų žinučių, vertinti, kviesti antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui, ir tų žinučių turiniu remtis kaip aplinkybe, patvirtinančia ieškovo nelojalumą darbdaviui, nes iš pateiktų žinučių turinio matyti, kad tai privataus pobūdžio susirašinėjimas su kitais darbuotojais ir pašaliniais asmenimis įvairiais ne darbo klausimais. Toks asmens susirašinėjimas yra neliečiamas.

23Atsakovės išdėstytus teiginius, jog ieškovui grįžus po atostogų jam buvo suteikta darbo vieta su kompiuteriu darbo pareigoms vykdyti, teismas vertino kaip neįrodytus. Teismas nustatė, kad iš garso įrašų turinio matyti, kad nuo pat pirmos ieškovo darbo dienos jam grįžus po atostogų, ieškovas darbe buvo nepageidaujamas. Jam ne tik nebuvo suteiktos darbo priemonės, bet tiesiogiai liepiama nedirbti, neskambinti klientams, sakoma, jog jis nuo darbo nušalintas ir gali eiti namo. Tokią situaciją teismas vertino kaip ieškovo nušalinimą nuo darbo. Teismas laikė, kad šie aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nevykdė darbo funkcijų ne savo noru, o atsakovės administracijos nurodymu. Teismas sprendė, kad ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir atsakovė jį atleido iš darbo nepagrįstai.

24Teismas, nustatęs, jog ieškinys pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu yra pagrįstas, pripažino, kad ieškovas, atleidžiant jį iš darbo, dėl darbdavio kaltės patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasinio pobūdžio pakenkimais – neigiamais išgyvenimais. Teismas konstatavo ir DK 35 str. numatytos darbdavio teisės, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, piktnaudžiavimą. Teismas laikė, kad tokie neleistini tyčiniai atsakovės veiksmai ieškovui sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeidė jo orumą ir sumenkino kitų darbuotojų akyse, o nepagrįstas atleidimas drausmine tvarka sumažino galimybę greitai susirasti kitą jo kvalifikaciją atitinkantį darbą. Teismas atsižvelgė į tai, kad aktyvūs neteisėti atsakovės veiksmai truko ganėtinai trumpai – 3 dienas, ir ypatingai sunkių pasekmių (sveikatos sutrikdymo, negalėjimo vykdyti finansinius įpareigojimus ir kt. ) nesukėlė, todėl laikė, kad pakankama kompensacija už patirtą turtinę žalą yra 3 000 Lt.

25Teismas tenkino ieškovo reikalavimus dėl išeitinės išmokos priteisimo ieškovui grįžti į darbą nepageidaujant, nes po kilusio konflikto ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teismas nustatė, kad ieškovas jau yra susiradęs kitą darbą. Teismas sprendė, kad ieškovas atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, taigi ieškovui turi būti priteista trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes ieškovo darbo stažas bendrovėje viršijo 36 mėnesius, bet yra mažesnis nei 60 mėnesių (DK 140 str. 1 d. 2 p., 297 str. 4 d.). Atsižvelgiant į ieškovo vidutinį darbo užmokestį, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 4 800 Lt išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už 14 mėnesių – 22 400 Lt, ir 164,42 Lt už 2 darbo dienas priverstinės pravaikštos laiką bei už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-04-08) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-06-10) ir po 82,21 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant skaičiuoti po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

26Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Olmita ir Ko“ prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:

271) teismas nepagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat nenustatė ir neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą;

282) teismas, neįvertino, kad pati ieškovo pareigybė buvo atsakinga, reikalaujanti ne tik protingo, logiško asmens mąstysenos, bet ir atsakomybės už poelgius, tvarkos palaikymą, patikėtos, surinktos informacijos apsaugą, inventoriaus priežiūrą ir sąmoningumo organizuojant savo darbotvarkę, derinant darbų, klientų perdavimą kitiems kolegoms savo atostogų metu. Drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta ne tik dėl konkrečių darbo pareigų nevykdymo, bet ir dėl jo veiksmų, neatitikusių vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų;

293) teismas, vertindamas drausminės nuobaudos skyrimą dėl neperduoto mobiliojo telefono ieškovo atostogų metu, neatsižvelgė, jog pagal bendrovėje nustatytą tvarką ieškovui, kaip ir liudijusiems įmonėms darbuotojams, turėjo būti žinoma, kad telefonas atostogų metu pagal vidinę tvarką ir „praktiką“ paliekamas bendrovėje, ir atsakovė remdamasi liudytojų parodymais šią aplinkybę įrodė. Teismas nepagrįstai nustatė, kad mobiliojo ryšio priemonės leidimas naudoti ir asmeniniais tikslais reiškia mobiliojo ryšio priemonę darbuotojui turėti su savim ir atostogų metu. Toks aiškinimas nukrypsta nuo darbo tvarkos taisyklių 47 punkto, kuriame nurodyta, kad darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, elektros energiją ir kitus materialinius įmonės išteklius, 48 punkto, kuriame nurodyta, jog įmonės telefonais darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiai reikalais, 55.8 ir 55.7 punktuose įtvirtinto draudimo darbuotojams iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, todėl ieškovui skirta pirmoji drausminė nuobauda yra pagrista ir teisėta;

304) įmonei yra svarbi informacijos ir kitų duomenų apsauga. Tam atsakovės užsakymu buvo įdiegta verslo valdymo programa „Tėja“, prisijungimui prie programos kiekvienam darbuotojui priskirtas vartotojo vardas/prisijungimo vardas ir slaptažodis, kuris keičiamas darbuotojo iniciatyva. Teismo nustatyta aplinkybė, kad direktorius ilgą laiką toleravo ieškovo elgesį dėl netvarkingo darbo vietos, nėra pagrindas teigti, jog nuobauda ieškovui buvo paskirta neproporcingai. Ieškovui palikus darbo vietą nesutvarkytą (neatsijungus nuo duomenų bazės), prie duomenų galėjo prieiti pašalinis asmuo ir bet kuris kitas darbuotojas, kuris neturi leidimo matyti tam tikrų duomenų;

315) teismų praktikoje pasisakoma, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju. Darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui.

326) iš atsakovės pakviestų liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas ginčo laikotarpiu (2010-04-06–2010-04-08) buvo darbe, tačiau nevykdė jam nustatytų darbo pareigų, užsiėmė pašaliniais veiksmais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo;

337) antstolio V. Z. 2010-06-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0137/10/18 dėl „Skype“ programoje rastų ieškovo žinučių, paties ieškovo veiksmai slapta įrašinėjant pokalbius su įmonės direktoriumi, komercijos direktoriumi, taip pat paaiškinimų dėl drausminių nuobaudų siuntimas registruotu paštu, kreipimasis į Darbo inspekciją, visų šių aplinkybių visuma patvirtina ieškovo norą provokuoti darbo ginčą ir „išeiti kuo pelningiau“, taip pat visomis įmanomomis priemonėmis susidėlioti saugiklius ir kelti įtampą. Tokia ieškovo pozicija pagristai atsakovės įvertinta kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas;

348) teismas, priteisdamas ieškovui išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, netinkamai aiškino ir taikė DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atleisto iš darbo darbuotojo „priverstinė pravaikšta“ ir teisė į išeitinę išmoką egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jis neteisėto atleidimo metu dirba kitoje darbovietėje. Toks aiškinimas neatitinka DK 297 str. 3, 4 d. nuostatų, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismų praktikai. Kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ši priteistina išmoka turi būti mažinama pinigų sumomis, darbuotojo gautomis po neteisėto jo atleidimo (bedarbio pašalpa, darbo užmokesčiu kitoje darbovietėje ir kt.). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Pagal formuojamą praktiką sprendžiant dėl darbuotojui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principams. Teismas nustatė, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėn. ieškovas dirbo kitoje įmonėje, tačiau šios aplinkybės nevertino.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašė apeliacinį skundą atmesti. Su apeliaciniu skundu ieškovas nesutiko dėl šių motyvų:

361) atsakovė nepateikė įrodymų, kad bendrovėje yra nusistovėjusi tvarka, jog ieškovas nors vienų atostogų ir išvykų į užsienį metu būtų kam nors perdavęs mobiliojo ryšio telefoną, skirtą darbui, ar einamuosius darbus. Nors liudytojai ir paaiškino, kad bendrovėje nusistovėjusi tvarka dėl vadybininkų telefonų perdavimo vadovaujančiam asmeniui, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti, kam ieškovas turėjo perduoti telefoną ir einamuosius darbus;

372) ieškovas buvo materialiai atsakingas bendrovei, todėl ieškovui perduodant patikėtą turtą kitam asmeniui, tai reikštų materialiai atsakingo asmens pasikeitimą. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 p. keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui. Už inventorizacijos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas (taisyklių 9 p.). Išleisdamas ieškovą atostogų, vadovas ne tik kad neorganizavo inventorizacijos atlikimo, bet ir nedavė nurodymų dėl einamųjų darbų ir darbo priemonių paėmimo ir perdavimo kitam darbuotojui, todėl negali reikalauti, kad ieškovas atliktų atsakovės vadovo funkcijas;

383) atsakovės argumentas dėl siekimo iš darbo išeiti kuo pelningiau negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad šie duomenys yra paimti iš konteksto, o teismui pateiktas „Skype“ susirašinėjimas nėra vientisas;

394) atsakovės siekį bet kokia kaina atleisti ieškovą iš darbo patvirtina ir bendra faktinė situacija, kai per visą darbo sutarties laiką ieškovui nebuvo skirta nei viena drausminė nuobauda, nepareikšta jokių pretenzijų dėl atlikto darbo, o per tris paskutines darbo dienas ieškovui paskirtos net trys drausminės nuobaudos. Ši aplinkybė svarbi ir vertinant apeliantės motyvus dėl tariamai nepagrįsto teismo nesivadovavimo proporcingumo bei darbo ir bendruoju teisės principais.

40Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

41Byloje kilo ginčas dėl ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl už priverstinę pravaikštą ieškovui priteistos išmokos dydžio.

42Apeliantė UAB „Olmita ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to neteisingai išsprendė ginčą.

43Bylos duomenimis, ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2006-10-23iki 2010-04-08 dirbo UAB „Olmita ir Ko“ vadybininku ( 2 t., b. l. 20-22). Nuo 2010-03-01 iki 2010-03-10 ieškovui suteiktos kasmetinės apmokamos atostogos. Atostogų metu, nuo 2010-03-08 iki 2010-03-30, ieškovas sirgo, todėl į darbą po atostogų grįžo 2010-04-06. Ieškovui grįžus į darbą, nuo 2010-04-06 iki 2010-04-08, jam paskirtos trys drausminės nuobaudos.

44Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

452010-04-06 UAB „Olmita ir Ko“ direktoriaus įsakymu Nr. 20100406 Į lOLM ieškovui paskirtas papeikimas už tai, kad jis neperdavė einamųjų darbų ir darbo priemonės (mobiliojo ryšio telefono) kitam įmonės pardavimų vadybininkui savo kasmetinių atostogų metu, nuo 2010-03-01 iki 2010-03-07 ir nuo 2010-03-31 iki 2010-04-02.

46Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007;.). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

47Apeliantė yra tos nuomonės, jog drausminės nuobaudos paskirtos ieškovui pagrįstai, nes ieškovas pažeidė bendrovėje nusistovėjusią tvarką, nesilaikė darbo drausmės.

48Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

49Įvertinusi surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagrįstai ieškovo veiksmų nekvalifikavo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, atitinkančio DK 235 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Taisyklių 55.8 ir 55.17 punktuose įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas išsinešti iš įmonės patalpų įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių. Tačiau mobiliojo ryšio telefonas yra darbo priemonė, kuri, kaip nustatyta, atsakovės bendrovėje buvo suteikiama pardavimų vadybininkams dėl jų darbo pobūdžio ir kurią jiems neišvengiamai tekdavo išsinešti iš įmonės patalpų. Taip pat ja buvo leista naudotis ir ne darbo tikslais. Todėl nesant atskirai nustatytos tvarkos dėl darbų ir mobiliojo telefono perdavimo, atsakovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti, kad ieškovas laikytųsi nenustatytų taisyklių.

50Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas atsakovės vadovas Ž. K. iš esmės neginčijo, jog ieškovas galėjo naudoti mobilųjį telefoną ne darbo tikslu, tačiau ieškovas negalėjo viršyti nustatyto ne darbo tikslais pokalbių laiko limito. Taip pat atsakovės atstovas Ž. K. tvirtino, kad darbo vietoje buvo nustatyta vidaus tvarka, kuria remdamiesi darbuotojai išeidami atostogų palikdavo darbo telefonus įmonėje, būtinybė palikti darbo telefoną įmonėje buvo dėl to, kad nesutriktų įmonės darbas, kad klientai galėtų susiekti su įmone, o ieškovui atostogaujant jo darbo telefonas buvo išjungtas, dėl to įmonės klientai negavo reikiamų paslaugų. Tačiau nei atsakovės atstovas, nei apklausti liudytojai I. Š., G. Š., V. V., G. J. jokių konkrečių aplinkybių atsakovės atstovo nurodytai vidaus tvarkai, kurios pagrindu buvo reikalaujama palikti telefonus darbo vietoje, paaiškinti negalėjo. Apklaustas pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad ankstesnių atostogų metu jam duoto mobiliojo telefono niekam nepalikdavo, nes jo darbo pobūdis buvo toks, kad ir atostogų metu palaikydavo ryšį su klientais. Taip pat neperduodavo ir duomenų apie savo darbą kitiems darbuotojams. Darbo priemonės kiekvienam buvo duotos pasirašytinai, jis buvo materialiai už jas atsakingas. Nebuvo numatyta, kam tą telefoną jis turi palikti, kas už jį bus atsakingas, kam ir kaip perduoti darbus. Nebuvo jokios procedūros. Be to, telefoną buvo leidžiama naudoti ir asmeniniams tikslams, tik tam būdavo nustatytas limitas. Šis ieškovo paaiškinimas nėra nuginčytas byloje, be to, iš dalies patvirtinamas liudytojo G. J. paaiškinimu, kad vadybininkai išvykdami atostogų patys susitardavo, kam dirbti, kad darbai nesustotų. Vadybininkai turėjo jiems priskirtus regionus. Įvertinus ieškovo, atsakovės atstovo, liudytojų paaiškinimus bei suteiktų ieškovui atostogų trukmę (atostogos ieškovui buvo suteiktos nuo 2010-03-01 iki 2010-03-07, 2010-03-31 iki 2010-04-02, taigi ieškovas atostogavo trumpą laiką) sprendžiama, jog byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Taigi drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepagrįstai, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas.

512010-04-08 įsakymu Nr. 20100408 Į lOLM ieškovui paskirtas papeikimas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą: nesutvarkytą darbo vietą bei paliktą įjungtą kompiuterį su ieškovui suteiktais slaptažodžiais, taigi visiems asmenims laisvai prieinama duomenų baze, nuo 2010-03-01 iki 2010-03-06.

52Apklaustas teismo posėdyje atsakovės atstovas Ž. K. paaiškino, kad kabinete su ieškovu dirbo ir kitų profesijų asmenų, kabinetas buvo nerakinamas, nei vienam iš darbuotojų nebuvo priskirtas konkretus kompiuteris, tačiau ieškovas turėjo asmeninį slaptažodį, tad prie jo duomenų bazės kitas asmuo nežinodamas slaptažodžio prisijungti negalėjo. Duomenys, kurie buvo saugomi kompiuteryje, buvo susiję su klientų duomenimis, tiek apie asmenį, tiek apie sudarytus sandorius, taikomas klientams nuolaidas, ir buvo saugomi nuo trečiųjų asmenų. Be to, ieškovas paliko netvarkingą darbo stalą, ant kurio buvo palikti darbo dokumentai. Todėl ieškovo veiksmai neišjungus kompiuterio programos darbdavio vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės ir darbo tvarkos taisyklių 29 p., 55.8 p., 55.18 p., 93 p. pažeidimas, už kurį ieškovui paskirtas papeikimas. Apeliantės motyvą, jog kompiuteryje ir darbo dokumentuose saugomi duomenys buvo svarbūs informacijos prasme ir saugomi ne tik nuo pašalinių asmenų, bet ir nuo įmonės darbuotojų, o ieškovo veiksmai sudarė sąlygas šiuos duomenis paviešinti pašaliniams asmenims, paneigia atsakovės atstovo paaiškinimas apeliacinės instancijos teisme dėl įmonėje esančių darbo sąlygų ir dokumentų saugojimo tvarkos. Atsakovės atstovo ir atsakovės darbuotojų, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, paaiškinimu nustatyta, kad atsakovės įmonės darbuotojai nuolat prie to paties darbo stalo ar kompiuterio nedirbo, įmonės darbo dokumentai buvo laikomi stalčiuje (dėžutėse) bei kompiuteryje, kuris taip pat nebuvo priskirtas konkrečiam darbuotojui. Kabinete nuolat būdavo keli darbuotojai, taip pat ten atvykdavo interesantai. Kabinetas buvo nerakinamas, jame nebuvo signalizacijos. Taigi tokios atsakovės sudarytos sąlygos saugant įmonėje sukauptą informaciją nepatvirtina atsakovės atstovo motyvų apie informacijos saugumo svarbą ir griežtus reikalavimus šiai tvarkai vykdyti. Atsakovės sudarytos darbuotojams darbo sąlygos nebuvo orientuotos į griežtą verslo informacijos apsaugą, nes įmonės darbuotojai turėjo galimybę naudotis laisva darbo vieta (stalas, kompiuteris) savo nuožiūra, taip pat turėjo galimybę susipažinti su darbo stalčiuose palikta rašytine informacija apie įmonės klientus ir verslą. Esant tokiai darbo priemonių naudojimo ir su įmonės verslu susijusios informacijos saugojimu tvarkai ieškovo veiksmai neišjungus kompiuterio negali būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuriuo pažeista duomenų apsauga. Atmestinas apeliantės motyvas, kad kabinete esančia verslo informacija galėjo naudotis pašaliniai asmenys. Kaip nustatyta anksčiau, kabinete nuolat būdavo darbuotojų, tarp jų ir vadovaujančių darbuotojų, taigi galimybė pašaliniams asmenims domėtis įmonės saugoma informacija yra tik atsakovės prielaida. Ir tai patvirtina liudytojos G. Š. paaiškinimas (2 t., b. l. 95-99), kad kabinete be ieškovo nuolat būdavo kitų įmonės darbuotojų, ir jeigu liudytoja, kuri tuo metu dirbo įmonėje prekybos vadove, pastebėtų, kad klientai domisi kompiuterio informacija, to neleistų daryti. Be to, kaip nustatyta byloje, kompiuteriuose įdegta programa po tam tikro laiko užgesdavo, o atsakovės vadovas pripažino, kad mažai tikėtina tai, jog kiti asmenys pastebėjo, kad ieškovas neatsijungė nuo programos. Tad esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvados, kad už ieškovo padarytą mažareikšmį pažeidimą atsakovė skyrė neadekvačiai griežtą nuobaudą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingos, todėl apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino ieškovui paskirtą darbo drausmės nuobaudą, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

532010-04-08 įsakymu Nr. 20100408 Į 2OLM ieškovas atleistas iš darbo 2010-04-08 DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., bei 206 str. 1 d. 2 p. pagrindu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. už atsisakymą atlikti savo tiesioginį darbą ir užsiėmimą pašaliniais veiksmais (laikraščių skaitymą, kalbėjimą telefonu asmeniniais reikalais ir trukdymą kitų darbuotojų darbui) darbo metu, be pateisinamos priežasties.

54Bylos duomenimis, tarp ieškovo ir darbdavio susidarė nenormalūs santykiai, tai patvirtina ieškovo paaiškinimas, jog ieškovo darbo mobilusis telefonas buvo atjungtas, klientams buvo paaiškinta, kad ieškovas atleistas, darbo dokumentai perkelti į kitą vietą, kompiuteris, darbdavio paaiškinimu, išvežtas remontuoti. Taigi ieškovas turėjo atlikti pavestą darbą neturėdamas darbo priemonių, reikalingų darbo funkcijoms vykdyti, be to, ieškovas teigė, jog įmonės vadovai nenorėjo, kad ieškovas dirbtų įmonėje, to nepaneigė ir teismo posėdyje apklaustas A. K., bei pateikti byloje įrodymai (garso įrašai), kurie patvirtina, jog ieškovas atsakovės įmonėje buvo nepageidaujamas darbuotojas. Todėl nėra paneigtas ieškovo motyvas, jog jis gynėsi nuo nepagrįstų priekaištų ir konfliktinės situacijos rinkdamas įrodymus (fotografavo darbo vietoje įrengtą laikrodį ir laikraštį, kuriame aiškiai buvo matyti darbo dienos data, įrašinėjo vadovo pokalbį su ieškovu), patvirtinančius, jog darbo drausmės nepažeidė ir darbo funkcijas pagal išgales atliko. To fakto, jog ieškovas susiskambino su keliais įmonės klientais, atsakovė neginčijo, taip pat nėra nuginčytas ieškovo atstovo aiškinimas, jog ieškovas skaitė darbo metu laikraštyje skelbimus, aktualius jo atliekamam darbui. Byloje yra liudytojų I. Š., V. V., G. J. parodymai, kurie iš esmės patvirtino tik tai, jog ieškovas skaitė laikraštį, kitų atsakovės įsakyme nurodytų darbo drausmės pažeidimų (kalbėjimo telefonu asmeniniais reikalais ir trukdymo kitų darbuotojų darbui) atsakovė neįrodė jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp ieškovo ir atsakovės vadovų susidariusi situacija trukdė normaliam bendradarbiavimui, ieškovo tiesioginių darbo funkcijų atlikimui ir patvirtina atsakovės nenorą gauti ieškovo pastangomis sukurtą darbo rezultatą. Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad ieškovas galėjo tinkamai atlikti darbo funkcijas neturėdamas būtiniausių joms vykdyti priemonių, nes jos nebuvo priskirtos konkrečiai ieškovui. Kaip nustatyta byloje, ieškovas dirbo vadybininku, todėl operatyviai atlikti darbo funkcijas jam buvo reikalingas mobilusis telefonas, kuris yra įprasta ryšio priemonė dirbant tokio pobūdžio darbą su klientais, tai pripažino ir ieškovo darbdavys, skirdamas įmonės vadybininkui mobilųjį telefoną iki konfliktinės situacijos. Atsakovės atstovo teiginiai apie tai, jog ieškovas galėjo naudoti bet kurį kabinete esantį kompiuterį, iš esmės nėra nuginčyti, tačiau nepaneigia to fakto, jog ieškovui buvo būtina naudoti kompiuterį, įrengtą būtent jam skirtoje darbo vietoje (ant jo darbo stalo), nes to reikalavo ieškovo darbo pobūdis. Tai, kad ieškovui darbo vietoje naudotis buvo skirtas kompiuteris, kuris vėliau darbdavio iniciatyva buvo paimtas, atsakovės atstovai neginčija. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas darbo funkcijoms atlikti turėjo nuolatinę darbo vietą, kompiuterį, priskirtą būtent jo darbo vietai, ir mobilųjį telefoną, kuriuo taip pat naudojosi individualiai, vėliau atsakovės iniciatyva šios ieškovo darbui reikalingos techninės priemonės buvo iš ieškovo paimtos. Dar vėliau ieškovas be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš darbo iš įmonės, dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu (CPK 178, 185 str.).

55Atmestinas atsakovės atstovės apeliacinio skundo motyvas, kad „Skype“ programoje esantys įrašai patvirtina ieškovo norą pasipelnyti atsakovės sąskaita, kelti konfliktinę situaciją, nes dauguma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad atsakovė inicijavo ieškovo neteisėtą atleidimą, atsakovė atliko veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą, sudarydama nepalankias, diskriminacines darbo sąlygas tam, kad ieškovas atsisakytų darbo. Paskirtos ieškovui darbo drausmės nuobaudos, jų kiekis ir intensyvumas (per 3 darbo dienas – 3 darbo drausmės nuobaudos) patvirtina, jog atsakovė siekė ieškovo atleidimo per trumpiausią terminą, neturėdama įstatyme nustatyto pagrindo, tad elgėsi neteisėtai. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo patenkino pagrįstai.

56Apeliantės atstovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui neproporcingai dideles darbo užmokesčio išmokas už priverstinės pravaikštos laiką, nesivadovavo LR DK 2 str. ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat bendruoju proporcingumo principu.

57Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

58Apylinkės teismas priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 4 800 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už 14 mėnesių – 22 400 Lt (1600 Lt x 14) ir 164,42 Lt už 2 darbo dienas už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. iš viso 22 564,42 Lt (priskaityta suma), už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-04-08) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-06-10), ir po 82,21 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant skaičiuoti po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

59Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 600 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės apylinkės teismas nusprendė vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

60Kasacinis teismas, plėtodamas savo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, vėlesnėse nutartyse yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

61Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kaip tokią, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydžius (22 564,42 Lt), į tai, kad pateikti byloje duomenys apie apeliantės turtinę padėtį patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija jos pajamas, remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, atsakovė dirba nuostolingai (3 t., b. l. 9-12), neišgali atsiskaityti su kreditoriais, konstatuojama, kad apskaičiuotos ieškovui išmokos – 22 564,42 Lt – priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į DK normų pažeidimą, todėl ieškovui priteistinos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką skaičiuotinos iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas ginčas, priėmimo dienos yra mažintina, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 11282,21 Lt už priverstinės pravaikštos laiką (DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis).

62Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, taikant DK 297 straipsnio 4 dalį, ieškovui buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis (CPK 330 straipsnis, 326 str. 1 d. 3 p.).

63Šalių interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatai. Atsakovei apeliacinį skundą padėjo surašyti advokatės padėjėja E. Š. (b. l. 164), už advokatės teisines paslaugas atsakovė sumokėjo 2 000 Lt (sąskaita Nr. A-54). Apeliacinės instancijos teisme atsakovei atstovavo advokatė R. N. (2011-09-06 atstovavimo sutartis), remiantis šalių susitarimu, advokatei pavesta susipažinti su civiline byla, konsultuoti, atstovauti atsakovei apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsakovė advokatei už suteiktas teisinės paslaugas sumokėjo 1 000 (kvitas Nr. 492869) Lt. Taigi atsakovė teisinėms paslaugoms apmokėti išleido 3 000 Lt. Be to, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 500 Lt (3 t., b. l. 13, 18). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išsprendimo apeliaciniame teisme rezultatą, sprendžia, kad iš atsakovės papildomai priteistina 65,46 Lt dalis nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl priskaičiuotos išmokos ieškovui sumažinimo, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos teisinių paslaugų išlaidos. Protinga, teisinga ir advokato darbo sąnaudas šioje byloje atitinkančia atsakovei priteistina suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra 500 Lt (CPK 98, 93 str.).

64Sumažinus ieškovui priteistą darbo užmokesčio sumą iki 11 282,21 Lt, taip pat perskaičiuojama bylinėjimosi išlaidų suma, priteista iš atsakovės valstybei pirmosios instancijos teisme, žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 477,56 Lt, kita sprendimo dalis nekeistina.

65Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,

Nutarė

66Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl ieškovui G. B. priteistos darbo užmokesčio išmokos už 14 mėnesių ir 2 darbo dienas, iš viso 22 564,42 Lt, iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ pakeisti, sumažinant ieškovui G. B. priteistą darbo išmokų sumą iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ už tą patį laikotarpį iki 11 282,21 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų Lt 21 ct) Lt.

67Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB ,,Olmita ir Ko“ sumažinant iš atsakovės UAB ,,Olmita ir Ko“ priteistą 1048 Lt žyminį mokestį valstybei iki 477,56 Lt.

68Kitos skundžiamo sprendimo dalies nekeisti.

69Priteisti iš ieškovo G. B. 500 (penkių šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Olmita ir Ko“ už teisinių paslaugų suteikimą apeliacinės instancijos teisme.

70Priteisti iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ nesumokėtą 65,16 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Arūno Rudzinsko,... 3. sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovo G. B. atstovui advokatui G. D., atsakovės uždarosios... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 6. ieškovas G. B. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti... 7. 2010-04-06 įsakymą Nr. 20100406 Į 1OLM, kuriuo jam paskirta drausminė... 8. pripažinti, kad į darbą ieškovas negali būti grąžintas, nes jam gali... 9. priteisti iš atsakovės trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio... 10. priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės... 11. priteisti iš atsakovės UAB „Olimita ir Ko“ kompensaciją už nepanaudotas... 12. priteisti iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ neturtinę žalą – 10 000... 13. priteisti iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ jo patirtas bylinėjimosi... 14. Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas... 15. Ieškovas nurodė, kad 2006-10-23 sudarytos neterminuotos darbo sutarties... 16. Ieškovo nuomone, jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo atleistas iš darbo,... 17. Atsakovė UAB „Olmita ir Ko“ su ieškiniu nesutiko, nes drausminės... 18. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį... 19. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo... 20. Pasisakydamas dėl pirmos drausminės nuobaudos – papeikimo, paskirtos... 21. Teismas, pasisakydamas dėl antrosios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo,... 22. Teismas nustatė, kad atleidimo iš darbo – trečiosios nuobaudos –... 23. Atsakovės išdėstytus teiginius, jog ieškovui grįžus po atostogų jam buvo... 24. Teismas, nustatęs, jog ieškinys pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu... 25. Teismas tenkino ieškovo reikalavimus dėl išeitinės išmokos priteisimo... 26. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Olmita ir Ko“ prašė Kauno miesto... 27. 1) teismas nepagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu,... 28. 2) teismas, neįvertino, kad pati ieškovo pareigybė buvo atsakinga,... 29. 3) teismas, vertindamas drausminės nuobaudos skyrimą dėl neperduoto... 30. 4) įmonei yra svarbi informacijos ir kitų duomenų apsauga. Tam atsakovės... 31. 5) teismų praktikoje pasisakoma, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos... 32. 6) iš atsakovės pakviestų liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas ginčo... 33. 7) antstolio V. Z. 2010-06-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.... 34. 8) teismas, priteisdamas ieškovui išeitinę išmoką ir vidutinį darbo... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašė apeliacinį skundą... 36. 1) atsakovė nepateikė įrodymų, kad bendrovėje yra nusistovėjusi tvarka,... 37. 2) ieškovas buvo materialiai atsakingas bendrovei, todėl ieškovui perduodant... 38. 3) atsakovės argumentas dėl siekimo iš darbo išeiti kuo pelningiau negali... 39. 4) atsakovės siekį bet kokia kaina atleisti ieškovą iš darbo patvirtina ir... 40. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 41. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo... 42. Apeliantė UAB „Olmita ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios... 43. Bylos duomenimis, ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo... 44. Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų... 45. 2010-04-06 UAB „Olmita ir Ko“ direktoriaus įsakymu Nr. 20100406 Į lOLM... 46. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti... 47. Apeliantė yra tos nuomonės, jog drausminės nuobaudos paskirtos ieškovui... 48. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 49. Įvertinusi surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 50. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas atsakovės vadovas Ž. K.... 51. 2010-04-08 įsakymu Nr. 20100408 Į lOLM ieškovui paskirtas papeikimas už... 52. Apklaustas teismo posėdyje atsakovės atstovas Ž. K. paaiškino, kad kabinete... 53. 2010-04-08 įsakymu Nr. 20100408 Į 2OLM ieškovas atleistas iš darbo... 54. Bylos duomenimis, tarp ieškovo ir darbdavio susidarė nenormalūs santykiai,... 55. Atmestinas atsakovės atstovės apeliacinio skundo motyvas, kad „Skype“... 56. Apeliantės atstovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė... 57. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti... 58. Apylinkės teismas priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo... 59. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 600 Lt... 60. Kasacinis teismas, plėtodamas savo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei... 61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1,... 62. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas... 63. Šalių interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatai.... 64. Sumažinus ieškovui priteistą darbo užmokesčio sumą iki 11 282,21 Lt, taip... 65. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,... 66. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl... 67. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės... 68. Kitos skundžiamo sprendimo dalies nekeisti.... 69. Priteisti iš ieškovo G. B. 500 (penkių šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas... 70. Priteisti iš atsakovės UAB „Olmita ir Ko“ nesumokėtą 65,16 Lt žyminio...