Byla e2VP-3101-347/2020
Dėl gaunamo darbo užmokesčio dalies nustatymo

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. B., nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Gelvora“ atstovui, suinteresuotiems asmenims L. B. ir antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl gaunamo darbo užmokesčio dalies nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja UAB „Gelvora“ prašo nustatyti, kad skolininkės L. B. sutuoktinio G. B. gaunamo darbo užmokesčio ½ priklauso skolininkei L. B.. Nurodo, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/12/11886/1 pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-1452-825/2012, kurioje išieškotojas – UAB „Gelvora“, skolininkas – L. B.. Teigia, jog 2019 m. lapkričio 21 d. išieškotojas gavo antstolio Aleksandro Ščiukino siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, paaiškindamas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsniu, jis skolininkui išsiuntė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą, bet skolininkas nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo.

3Pareiškėja UAB „Gelvora“ nurodė, jog suinteresuoti asmenys L. B. ir G. B. – sutuoktiniai, todėl ½ G. B. gaunamo darbo užmokesčio priklauso L. B.. Tuo pačiu nurodė, jog suinteresuoti asmenys gyvena skirtingais adresais.

4Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. B. paaiškino, jog jis dirba ( - ). Gaunamas darbo užmokestis kiek didesnis už minimalų. Dėl sutuoktinės ir bendros su ja skolos sąskaita banke areštuota ir nuolatos vyksta nuskaitymai kreditoriams. Jis, kaip buvęs kariškis, gauna pensiją, nuo kurios taip pat vyksta nuskaitymai. Šiuo metu jam kas mėnesį pragyvenimui lieka tik apie 180 eurų. Butas, kurį turėjo su sutuoktine L. B., parduotas iš varžytinių, todėl jis gyvena pas mamą. Su L. B. faktiškai nebegyvena jau seniai. Gyveno tik tol, kol sūnui sukako 18 metų. Po to L. B. išvyko gyventi į užsienį. Visi ryšiai nutrūko 2009 metais. Tik 2019 metų vasarą jis gavo iš užsienio dokumentus dėl skyrybų, kuriuos, kaip suprato, turi pasirašyti. UAB „Gelvora“ pateiktą prašymą prašo atmesti, nes su trečiuoju asmeniu – L. B. faktiškai nėra sutuoktiniai jau daug metų ir neturi jokios galimybės jai skirti daugiau lėšų iš savo atlyginimo. Šiuo metu netgi galvoja apie fizinio asmens bankroto bylos kėlimą.

5Pareiškimas atmestinas

6Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0110/12/11886/1 pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-1452-825/2012, kurioje išieškotojas – UAB „Gelvora“, skolininkas – L. B.. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkė pajamų ar turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Skolininkė iki šiol yra įregistravusi santuoką su G. B., kuris dirba ( - ), gauna darbo užmokestį. Antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl L. B. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su G. B., nustatymo.

7Antstolis vadovavosi tuo, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d.).

8Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendrosios sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios atitinka įstatyme nustatytus kriterijus: yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Esant bendrosioms sutuoktinių prievolėms solidarioji sutuoktinių atsakomybė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

9Liudytojas A. L. parodė, jog prieš 13 metų bendravo su L. B.. Ji tuo metu atstovavo turto vertinimo kompaniją, o jis buvo turto vertintoju. Per L. B. susipažino ir su jos sutuoktiniu G. B.. Apie 2009 metus L. skambino ir prašė paskolinti pinigų, nes buvo sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau jis negalėjo padėti. Nuo 2009 metų pabaigos jis sužinojo, kad L. B. nežinia kur išvyko. Būdamas pagal specialybę psichoterapeutu, jis palaikė G. B., padėjo jam „lipti iš krizės“. Ryšiai su Gintaru yra išlikę, abu dalyvauja Šaulių sąjungos veikloje. Jam žinoma, kad G. B. dėl skolų neteko visko, net gyvenamos vietos. Bandė taupyti lėšas bankroto bylai išsikelti, bet antstoliai net ir tas lėšas atėmė. Per visą laikotarpį negirdėjo, kad G. su L. būtų susitikę.

10Iš suinteresuoto asmens G. B. teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog oficialūs dokumentai per L. B. gyvenamosios vietos teismą (Southampton, UK) dėl santuokos nutraukimo buvo pateikti 2019 m. liepos 16 d. (Southampton teisme gauti 2019 m. liepos 9 d.). Dokumente, būdama pasirašiusi dėl atsakomybės už teiginių teisingumą, L. B. nurodė, jog santuoka yra nutrūkusi nuo 2009 m. lapkričio 1 d. ir nuo to laikotarpio jie nebegyvena kaip sutuoktiniai.

11Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė L. B. ir G. B. iki šiol oficialiai santuokos nėra nutraukę. Įstatyme numatyta, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. nurodyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

12Tačiau iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių matyti, jog faktiškai L. B. ir G. B. yra nutraukę savo ryšius nuo 2009 metų lapkričio mėnesio. Skolininkė L. B. turi ir daugiau kreditorių. Iš jos išieškojimai vykdomi pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus 2011-2012 metais ir neaišku, ar būtent šeimos interesais prisiimtos prievolės, todėl negalima spręsti, kiek ir už kokias skolas yra atsakingas G. B.. Be to, skolininkė jau daugiau kaip dešimt metų gyvena užsienio valstybėje, jokio bendro ūkio su G. B. neveda, nėra duomenų apie jos gaunamas pajamas, pragyvenimo šaltinį, turtinę padėtį, nėra duomenų, kad ji, kaip sutuoktinė, dalintųsi savo gaunamomis pajamomis su G. B., teiktų jam ar gautų iš jo išlaikymą.

13Aukščiausiojo teismo Teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. (2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Pažymėtina, kad CK 3.115 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis netgi privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

14Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad L. B. ir G. B. visus klausimus, susijusius su išieškotojo kreditu, sprendė abipusiu susitarimu.

15Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.53 straipsniu, santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

16Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas

Nutarė

17pareiškimą dėl G. B. gaunamo ½ darbo užmokesčio pripažinimo priklausančiu skolininkei L. B. atmesti.

18Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai