Byla e2A-932-479/2017
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )” apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „( - )“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad nuo

    52014-06-17 iki 2016-07-15 dirbo UAB „( - )“ direktoriumi. Šalys susitarė, jog ieškovas dirbs aštuonias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę ir jam bus mokamas 703,78 Eur (2 430 Lt) dydžio darbo užmokestis. Ieškovas paaiškino, kad jam buvo žinoma apie blogą atsakovės finansinę padėtį, todėl jis sutiko dirbti gaudamas mažesnį darbo užmokestį, tačiau tikėjosi, jog pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai neišmokėta darbo užmokesčio dalis jam bus kompensuota. Ieškinyje nurodoma, kad visą ieškovo darbo laiką periodiškai kiekvieną mėnesį atsakovė mokėjo ieškovui tik dalį darbo užmokesčio bei dengė susidariusį darbo užmokesčio įsiskolinimą už ankstesnius laikotarpius. 2016 metų kovo – birželio mėnesiais ieškovui apskritai nebebuvo mokamos piniginės lėšos, todėl jis paprašė nutraukti darbo sutartį, o atsakovės valdyba 2016-07-15 priėmė sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų. Atleidimo iš darbo dieną atsakovė ieškovui sumokėjo 100 Eur ir įsiskolinimo nepadengė. Be to, ieškovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už panaudotas kasmetines atostogas, taip pat kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovo reikalavimu 2016-08-01 atsakovė jam sumokėjo 40 Eur, 2016-08-12 buvo sumokėta 50 Eur bei 2016-09-02 sumokėta 50 Eur. Ieškovas teigė, kad atsakovė jam yra skolinga 4 953,27 Eur neišmokėto darbo užmokesčio bei 488,63 Eur užmokesčio už panaudotas kasmetines atostogas. Be to, atsakovė ieškovui liko skolinga 867,90 Eur dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 48,40 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-07-15 iki 2016-09-08. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo. Dėl to ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 953,27 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 488,63 Eur neišmokėto užmokesčio už panaudotas kasmetines atostogas, 867,90 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 48,40 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-07-15 iki 2016-09-08, taip pat 1 861,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško atsiskaitymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

  1. Atsakovė UAB „( - )“ prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė pripažino, kad ieškovui yra neišmokėta 3 352,64 Eur darbo užmokesčio, 228,54 Eur už turėtas kasmetines atostogas ir 559,10 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 4 140,28 Eur. Atsakovė teigė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymose nurodytais draudžiamųjų pajamų dydžiais, į kuriuos yra įtrauktos ir ieškovo gautos pajamos natūra, tai yra kiekvieną mėnesį ieškovui buvo skiriamos lėšos kurui įsigyti tenkinant asmeninius ieškovo poreikius, tačiau natūra gautos pajamos negali būti įtrauktos skaičiuojant ieškovo darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas. Be to, pagal įmonėje taikytą praktiką 1 100 Eur darbo užmokesčio suma ieškovui buvo išmokėta grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas yra iš dalies atsakingas dėl vėlavimo atsiskaityti su juo, nes būdamas įmonės vadovu jis netinkamai organizavo bendrovės veiklą, nesugebėjo sumažinti įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovės teigimu, ieškovas yra nesąžiningas ir neteisėtai reikalauja vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Plungės rajono apylinkės teismas 2017-02-15 sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 4 452,64 Eur darbo užmokesčio, 228,54 Eur užmokesčio už panaudotas kasmetines atostogas ir 559,10 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (sumos atskaičius mokesčius), taip pat 1 645,50 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-07-16 iki 2017-02-15 (neatskaičius mokesčių) ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2017-02-16 po 10,97 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kitą patikslinto ieškinio dalį teismas atmetė bei priteisė iš atsakovės 485 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 155 Eur žyminio mokesčio valstybei.
    1. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2014-06-16 šalių sudarytą darbo sutartį nuo 2014-06-17 iki 2016-07-15 dirbo UAB „( - )“ direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2016-07-15 UAB „( - )“ valdybos sprendimu.
    2. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė neginčijo, jog ieškovui yra skolinga 3 352,64 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 228,54 Eur užmokesčio už turėtas kasmetines atostogas bei 559,10 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Vertindamas atsakovės atsikirtimus dėl grynaisiais pinigais ieškovui išmokėtos 1 100 Eur darbo užmokesčio sumos teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra pasirašęs kasos išlaidų orderiuose kaip pinigus gavęs asmuo, todėl teismas sprendė, jog neįrodytas darbo užmokesčio sumokėjimas ieškovui pagal kasos išlaidų orderius. Teismas konstatavo, kad nutraukus darbo santykius atsakovė liko skolinga ieškovui 4 452,64 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 228,54 Eur užmokesčio už turėtas kasmetines atostogas bei 559,10 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 5 240,28 Eur.
    3. Teismas pažymėjo, kad visos ieškovo reikalaujamos kompensacijos sumos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas turėtų neigiamos įtakos bendrovės atsiskaitymams su kitais darbuotojais bei kreditoriais, todėl teismas ieškovui priteistinos kompensacijos sumą sumažino 2/3 dalimis. Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 32,92 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 1 645,50 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 10,97 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo.
    4. Teismas konstatavo, kad priteisus vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, ieškovo reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo negali būti tenkinami, nes tai reikštų papildomų sankcijų taikymą atsakovei.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „( - )“ prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės su darbo santykiais susijusias išmokas. Apeliantės teigimu, šalys buvo susitarusios, jog nutraukęs darbo santykius ieškovas grąžins atsakovei visus su įmonės darbu susijusius dokumentus, taip pat perduos atsakovės darbuotojams ieškovo koordinuotus projektus. Kadangi ieškovas šių pareigų nėra tinkamai įvykdęs, atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieškovui priklausančių sumų mokėjimą.
    2. Teismas neįvertino, jog atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir dėl tokios finansinės situacijos yra atsakingas ieškovas, kuris du metus buvo įmonės vadovu ir privalėjo užtikrinti tinkamą bendrovės veiklą.
    3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus, jog kasos išlaidų orderiais ieškovui grynaisiais pinigais buvo išmokėta iš viso 1 100 Eur darbo užmokesčio suma.
    4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes dėl pavėluoto atsiskaitymo yra atsakingas pats ieškovas, kuris būdamas įmonės vadovu netinkamai organizavo bendrovės veiklą, todėl LR DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių taikymas šiuo atveju nebuvo galimas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą nutraukti, nors bylos nagrinėjimo metu su dalimi ieškovo reikalavimų sutiko. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo sulaikyti ieškovui mokėtinas su darbo santykiais susijusias išmokas, o jos argumentai dėl įmonės dokumentų neperdavimo yra nepagrįsti, nes visas bendrovės turtas ir dokumentai yra pas atsakovę. Ieškovo teigimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog neįrodytas 1 100 Eur dydžio darbo užmokesčio sumokėjimas ieškovui pagal kasos išlaidų orderius. Atsiliepime teigiama, kad dėl neatsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo dieną ieškovo kaltės nėra, todėl teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė dalį vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  1. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
  1. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės su darbo santykiais susijusias išmokas. Apeliantės teigimu, šalys buvo susitarusios, jog nutraukęs darbo santykius ieškovas grąžins atsakovei visus su įmonės darbu susijusius dokumentus, taip pat perduos atsakovės darbuotojams ieškovo koordinuotus projektus. Kadangi ieškovas šių pareigų nėra tinkamai įvykdęs, atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieškovui priklausančių sumų mokėjimą. Kolegija su šiomis skundo nuostatomis nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta 2016-07-15. LR DK 141 str. nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, kuriame ieškovas su atsakove būtų susitarę dėl kitokios atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, nei yra numatyta LR DK 141 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ieškovo atleidimo dieną su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, tačiau apeliantė teigė, jog ji turėjo teisę sulaikyti su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovui mokėjimą iki kol ieškovas perduos atsakovei visus bendrovės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip darbuotojo atžvilgiu darbdavio taikyta savigynos priemonė. LR DK 37 str. imperatyviai nustato, kad darbo teisių savigyna leidžiama tik LR DK nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančios LR DK nuostatos nenumato galimybės sustabdyti darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą iki priešpriešinių darbuotojo pareigų darbdaviui tinkamo įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad kituose įstatymuose numatytos kreditoriaus savigynos priemonės nagrinėjamu atveju negali būti taikomos dėl LR DK 37 str. nustatytų apribojimų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovė neturėjo teisės sustabdyti su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovui mokėjimo, todėl privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną (LR DK 141 str. 1 d.).
  1. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir dėl tokios finansinės situacijos yra atsakingas ieškovas, kuris du metus buvo įmonės vadovu ir privalėjo užtikrinti tinkamą bendrovės veiklą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Kolegija pažymi, kad dėl darbo užmokesčio dydžio darbo sutarties šalys susitaria sudarydamos darbo sutartį (LR DK 95 str. 3 d.). Iš byloje esančios 2014-06-16 darbo sutarties matyti, kad joje atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 703,78 Eur (2 430 Lt) dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovės valdyba būtų sprendusi klausimą dėl atlyginimo ieškovui dydžio pakeitimo (LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d.). Kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal LR DK 141 str. 1 d. nuostatas visiškas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną tiesiogiai nėra siejamas su darbdavio turtine padėtimi bei jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Nors byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis nėra gera, tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas tinkamai vykdė įmonės vadovo pareigas, nes šios faktinės aplinkybės nebuvo įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje. Taigi vien bloga atsakovės turtinė padėtis, turimi kiti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams nepašalina atsakovės prievolės vykdyti įsipareigojimus įmonės darbuotojams, iš jų ir įmonės vadovui.
  1. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus, jog kasos išlaidų orderiais ieškovui grynaisiais pinigais buvo išmokėta iš viso 1 100 Eur darbo užmokesčio. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad pagal įmonėje buvusią praktiką bendrovės kasininkei būdavo išrašomi kasos išlaidų orderiai bei išduodamos piniginės lėšos, kurių dalis buvo sumokėta ieškovui kaip darbo užmokestis. Atsakovė paaiškino, kad 2016-04-01 išlaidų orderyje nurodyta 100 Eur suma sumokėta ieškovui dengiant 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio dalį. 2016-04-06 išlaidų orderyje nurodyta 50 Eur dydžio suma sumokėta ieškovui dengiant 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio dalį.

    82016-04-27 išlaidų orderyje nurodyta 258,54 Eur suma ieškovui sumokėta dengiant 2015 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio dalį ir 391,46 Eur suma sumokėta dengiant 2015 metų spalio mėnesio darbo užmokesčio dalį. 2016-05-06 išlaidų orderyje nurodyta 100 Eur dydžio suma sumokėta dengiant 2015 m. spalio mėnesio mokėtino darbo užmokesčio dalį. 2016-05-27 išlaidų orderyje nurodyta 34,09 Eur dydžio suma ieškovui buvo sumokėta dengiant 2015 m. spalio mėnesio darbo užmokesčio dalį. 2016-05-27 išlaidų orderyje nurodyta 165,91 Eur dydžio suma ieškovui buvo sumokėta dengiant 2015 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio dalį. Pažymėtina, kad byloje pateiktuose kasos išlaidų orderiuose ieškovas yra pasirašęs tik kaip įmonės vadovas, o pinigų gavimą iš įmonės kasos savo parašu patvirtino buhalterė – kasininkė E. Š. Nei viename iš pateiktų kasos išlaidų orderių ieškovas nėra pasirašęs kaip pinigus gavęs asmuo. Be to, nors kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos yra nurodomos ir atsakovės pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose, tačiau šie žiniaraščiai nėra pasirašyti. Be to, pateiktuose žiniaraščiuose esantys įrašai apie piniginių lėšų mokėjimą yra įrašyti ranka, todėl nėra aišku nei kas padarė šiuos įrašus, nei kada jie buvo atlikti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovės atsikirtimų dėl dalies darbo užmokesčio ieškovui sumokėjimo grynaisiais pinigais (LR CPK 178 str.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė byloje neįrodė 1 100 Eur dydžio darbo užmokesčio ieškovui sumokėjimo grynaisiais pinigais, todėl ši darbo užmokesčio dalis ieškovui iš atsakovės buvo priteista pagrįstai.

  1. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes dėl pavėluoto atsiskaitymo yra atsakingas pats ieškovas, kuris būdamas įmonės vadovu netinkamai organizavo bendrovės veiklą, todėl LR DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių taikymas šiuo atveju nebuvo galimas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. LR DK 141 str. 3 d. nurodoma, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas taikyti LR DK 141 str. 3 d. nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Kasacinio teismo praktikoje atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti. Tais atvejais, kai nustatoma, kad atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir atsiskaitymą atleidimo dieną, ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, kas lemia LR DK 141 str. 3 d. nustatytos išmokos nemokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012).
  1. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atleidimo dieną, tai yra 2016-07-15, atsakovė su ieškovu tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovas buvo įmonės vadovu, todėl turėjo galimybę disponuoti atsakovės lėšomis, atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas paaiškino, jog atleidimo dieną įmonės kasoje nebuvo tokio dydžio piniginių lėšų, kurių pakaktų visiškai atsiskaityti su ieškovu. Be to, įmonė turėjo įsipareigojimų ir kitiems bendrovės darbuotojams. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie sunkią atsakovės turtinę padėtį patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat pačios atsakovės paaiškinimai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors ieškovas pagal užimamas pareigas ir turėjo galimybę disponuoti atsakovės lėšomis, tačiau dėl piniginių lėšų įmonėje trūkumo tokia galimybe savo atleidimo dieną objektyviai negalėjo pasinaudoti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl pavėluoto atsiskaitymo ieškovo kaltės nėra, todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė LR DK 141 str. 3 d. nustatytus pavėlavimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju teisinius padarinius. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog spręsdamas dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio teismas įvertino ieškovo prašomos priteisti sumos dydį, galimas neigiamas šios kompensacijos priteisimo pasekmės atsakovei ir jos darbuotojams, todėl priteistinos kompensacijos sumą sumažino 2/3 dalimis. Taigi atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie būtinybę apsaugoti kitų įmonės darbuotojų interesus buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio. Įvertinęs nurodytas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimo ieškovui iš atsakovės pagrįstai priteista kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną, o dar labiau mažinti teismo priteistos kompensacijos sumos nėra teisinio pagrindo.
  1. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  1. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  1. Plungės rajono apylinkės teismo 2017-03-22 nutartimi atsakovei atidėtas 155 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, valstybei iš atsakovės priteisiamas 155 Eur žyminis mokestis.
  1. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

10Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti ieškovui A. D. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

12Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ 155 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai