Byla 3K-3-341/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aringui Kartanui,

3dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovei advokatei R. J., atsakovo (kasatoriaus) Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos vadovui S. P., atsakovo atstovei advokatei Reginai Pališkienei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Vilniaus visuomeninei parapsichologijos akademijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Byloje kilo ginčas dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Ieškovė, kuri dirbo atsakovo vadove, prašė priteisti 2285,71 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1722,19 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 0,06 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugsėjo 17 d., t. y. 25,20 Lt, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2285,71 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1722,19 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 9 Lt delspinigių, 498 Lt bylinėjimosi išlaidų, 1500 Lt vidutinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir nukreipė sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. ieškovė buvo priimta dirbti į Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos rektorės pareigas; pagal pasirašytą darbo sutarties pakeitimą šalys sulygo nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 1500 Lt padidinti ieškovei mokamą mėnesinį darbo užmokestį; 2006 m. liepos 4 d. atsakovo narių pakartotinis susirinkimas išrinko naują rektorių, kuris 2006 m. rugsėjo 16 d. įsakymu atleido ieškovę iš darbo nuo 2006 m. rugsėjo 17 d.; ieškovė pranešimą apie atleidimą gavo paštu. Atsakovo atstovas pripažino, kad darbo užmokestis (785,21 Lt) už 2006 m. rugsėjo mėn. ieškovei nebuvo sumokėtas. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimą, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta jos atleidimo dieną todėl, kad ji neperdavė naujam rektoriui buhalterinės apskaitos dokumentų, bei atsakovo argumentą, kad ieškovė pati galėjo atsiskaityti su savimi atleidimo dieną. Teismas nurodė, kad naujai paskirtas rektorius privalėjo tinkamai atsiskaityti su ieškove, kuri yra silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl neturi nukentėti dėl darbdavio administracijos pasikeitimų. Teismas nusprendė, kad atsakovo nurodomas įrašas kasos knygoje įrodo darbo užmokesčio už 2006 m. liepos mėn., o ne rugpjūčio mėn., išmokėjimą ieškovei, tai patvirtino ir ieškovės paaiškinimas, jog darbo užmokestis buvo išmokamas iki kiekvieno mėnesio 15 d. bei vėlesni kasos knygos įrašai, iš kurių matyti, kad ieškovei iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo mokamos jokios išmokos. Teismas sprendė, kad darbo sutartyje nenurodžius, iki kada turi būti sumokamas darbo užmokestis ieškovei, laikytina, jog už rugpjūčio mėn. su ieškove turėjo būti atsiskaityta iki 2006 m. rugsėjo 1 d., o tam neįvykus – delspinigiai už neišmokėtą rugpjūčio mėn. darbo užmokestį skaičiuotini už laikotarpį nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 17 d. (Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnis), t. y. 1500 Lt x 0,06 proc. x 10 d., iš viso 9 Lt; o už rugsėjo mėnesį neišmokėtą darbo užmokestį delspinigiai ieškovei nepriklauso. Teismas nurodė, kad šalys neginčija fakto, jog per visą savo darbo pas atsakovą laiką ieškovė neturėjo kasmetinių atostogų, taip pat nėra ginčo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio. Dėl to teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1722,19 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 24 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą nepakeistą, patikslindama sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo – iš atsakovo ieškovei priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos nuo 47 873,90 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis byloje esančiais įrodymais ir vadovaudamasis tais pačiais motyvais, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2006 m. rugpjūčio mėnesį. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną turėjo pati sau išsimokėti priklausančias išmokas, nes naujasis atsakovo vadovas buvo išrinktas 2006 m. liepos 4 d. ir privalėjo perimti atsakovo reikalų tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad su ieškove turėjo būti atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną nepaisant to, jog atsakovas turėjo pretenzijų dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo nėra, todėl, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškovei priklauso išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojama pagal vidutinį ieškovės mėnesio darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad bendra ieškovei priteista suma už uždelstą atsiskaityti laiką yra 43 857 Lt, ir ši negali būti pripažinta per didele, nes atsakovas, žinodamas apie savo prievolę laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, jos nevykdė. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą poziciją, kad nutrūkus darbo santykiams iš darbo santykių kilusiai piniginei prievolei yra taikomos procesinės palūkanos, nurodė, jog ieškovei priklauso 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką.

  1. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

10Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

111. Dėl darbo santykių ypatumų, kai darbuotojas yra juridinio asmens vadovas. Teismai nevertino aplinkybės, kad ieškovė buvo atsakovo vadovė, todėl šie darbo santykiai turi ypatumų. Teismų praktikoje nurodyta, kad juridinio asmens vadovui taikomas sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimas, t. y. vadovas privalo būti maksimaliai atidus ir rūpestingas, veikti juridinio asmens interesais. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos, nes ieškovės nevertino kaip atsakovo administracijos vadovės, turinčios specifinį teisinį statusą darbo santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB “Interarbo”, bylos Nr. 3K-3-192/2004; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB “Aviakompanija Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-1130/2003).

122. Dėl darbuotojo kaltės uždelsiant atsiskaityti. Dėl ieškovės, kaip atsakovo vadovės, nesąžiningų veiksmų ieškovės atleidimo iš darbo dieną atsakovui nebuvo perduoti visi dokumentai, reikalingi tinkamai įforminti atleidimą (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žurnalas, įsakymai ir pan.). Be to, ieškovė, kaip atsakovo administracijos vadovė, privalėjo teisingai apskaičiuoti ir išmokėti atleidžiamam darbuotojui, t. y. sau, visas priklausančias išmokas atleidimo iš darbo dieną. Šiuo atveju egzistavo ieškovės kaltė dėl uždelsto atsiskaitymo su ja, todėl teismai nepagrįstai priteisė ieškovei išmoką pagal DK 141 straipsnio 3 dalį.

133. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai, netinkamai vertindami byloje pateiktus kasos knygų įrašus, nepagrįstai nusprendė, kad darbo užmokestis už 2006 m. rugpjūčio mėn. ieškovei nebuvo išmokėtas.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

151. Dėl darbo santykių ypatumų, kai darbuotojas yra juridinio asmens vadovas. Kasatorius nepagrįstai remiasi nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotais išaiškinimais, nes šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nurodytų bylų aplinkybėmis.

162. Dėl darbuotojo kaltės uždelsiant atsiskaityti. Teismai pagrįstai konstatavo, kad naujai išrinktas atsakovo vadovas privalėjo tinkamai atlikti savo pareigas – perimti vadovavimą ir atsiskaityti su atleidžiama ieškove. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės dėl ieškovės negrąžintų atsakovo dokumentų ir turto buvo nagrinėtos kitoje civilinėje byloje (Vilniaus rajono apylinkės teismo byla Nr. 2-380-723/2008), kurioje konstatuota, kad atsakovas vengė priimti perduodamus dokumentus ir turtą. Dėl to šioje situacijoje nėra ieškovės kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo, todėl teismai pagrįstai taikė DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priteisė išmoką už uždelstą atsiskaitymą.

173. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai tinkamai įvertino byloje pateiktus kasos knygų įrašus, ir pagrįstai nusprendė, kad darbo užmokestis už 2006 m. rugpjūčio mėn. ieškovei nebuvo išmokėtas. Iš bylos duomenų matyti, kad 1500 Lt suma buvo įrašyta ne darbo užmokesčio žiniaraštyje, o kasos knygoje, todėl nėra pagrindo laikyti šios sumos darbo užmokesčio išmokėjimu.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką sąlygų

20DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra – sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008).

22Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. ieškovė buvo priimta dirbti į atsakovo rektorės pareigas, 2006 m. liepos 4 d. atsakovo narių pakartotinis susirinkimas išrinko naują rektorių, kuris 2006 m. rugsėjo 16 d. įsakymu atleido ieškovę iš darbo nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. Teismai nustatė ir kasatorius kasaciniu skundu neginčija, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta už 2006 metų rugsėjo mėnesį. Byloje ginčijamas 2006 metų liepos mėnesį ieškovei išmokėtos 1128,30 Lt sumos (atitinkančios 1500 Lt mėnesinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius), kuri, kasatoriaus teigimu, yra avansu išmokėtas darbo užmokestis už 2006 metų rugpjūčio mėnesį, kvalifikavimas. Šios išmokėtos sumos kvalifikavimas yra reikšmingas nustatant vieną iš DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų - darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Teisėjų kolegija pasisako dėl šios sumos teisinio kvalifikavimo, nes jis susijęs su DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos sankcijos taikymu. Kasatorius bylos nagrinėjimo metu taip pat įrodinėjo, kad nėra antrosios DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos – laiku atsiskaityti su ieškove nepavyko dėl ieškovės, kaip atsakovo vadovės, nesąžiningų veiksmų, nes ieškovės atleidimo iš darbo dieną atsakovui nebuvo perduoti visi dokumentai, reikalingi tinkamai įforminti atleidimą (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žurnalas, įsakymai ir pan.); be to, ieškovė privalėjo teisingai apskaičiuoti ir išmokėti sau visas priklausančias išmokas atleidimo iš darbo dieną.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2006 metų liepos mėnesį asmeniškai išsimokėjo 1128,30 Lt, tai patvirtina jos parašas kasos knygoje. Išmokėta suma atitinka ieškovei mokėto mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Ieškovė tuo metu buvo juridinio asmens vadovė ir atliko ūkines finansines operacijas, padarydamas žymas apie jas buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes atsakovo buhalteris buvo atleistas nuo 2006 m. liepos 12 d. Nuo to laiko ieškovė buvo vienintelis buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkantis asmuo, todėl išmokėjimo tvarkos pasikeitimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis būtent ieškovės teiginius. Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimai dėl išmokėtos 1128,30 Lt sumos yra prieštaringi. Iš byloje esančių darbo užmokesčio žiniaraščių bei 2006 metų kasos knygos matyti, kad ieškovei išmokamos kaip darbo užmokestis kasmėnesinės 1128,30 Lt sumos buvo įrašomos tik į darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, neįrašant jų į kasos knygą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme gautą 1128,30 Lt sumą ieškovė įvardijo kaip gautą už liepos mėnesį darbo užmokestį, įrašytą tiek kasos knygoje, tiek ir žiniaraštyje, tuo tarpu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė jau nurodė, jog minėta suma gauta kitais, nei darbo užmokesčio tikslais, tačiau kokiais, konkrečiai nepaaiškino. Šie nenuoseklūs ir nekonkretūs paaiškinimai, nepagrįsti kitais įrodymais, yra vertintini kritiškai ne ieškovės naudai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl 1128,30 Lt sumos teisinio kvalifikavimo pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes labiau tikėtina yra tai, jog atsakovas yra išmokėjęs ieškovei darbo užmokestį už 2006 metų rugpjūčio mėnesį, nei jo neišmokėjęs. Nurodytas pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, tai teikia pagrindą pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, ieškinio dalį dėl 1500 Lt neišmokėto rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio ir delspinigių atmetant (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant darbdavio kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kaštonas“ bylos Nr. 3K-3-33/2006; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Gelsta“, bylos Nr. 3K-3-617/2002; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. UAB „Auresa“, bylos Nr. 3K-3-396/2000). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė buvo kasatoriaus administracijos vadovė, turinti specifinį teisinį statusą darbo santykiuose, disponuojanti kasatoriaus lėšomis ir kitu turtu bei dokumentais. Akademijos finansinę-buhalterinę dokumentaciją, įskaitant ir kasos knygas, darbo užmokesčio žiniaraščius bei kitus darbo užmokesčiui reikalingus apskaičiuoti dokumentus ieškovė perdavė atsakovui tik 2007 m. liepos 12 d., t. y. praėjus dešimt mėnesių po jos atleidimo iš darbo, atsakovui inicijavus bylą teisme dėl įpareigojimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentaciją. Byloje yra registruotu paštu ieškovei siųsti atsakovo raštai su reikalavimais perduoti atsakovui priklausantį turtą, dokumentaciją, antspaudą bei lėšas, ieškovė pripažįsta juos gavusi. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis. Šis statusas suponuoja jo pareigą aktyviai bendradarbiauti perduodant bendrovės turtą ir dokumentaciją naujam vadovui. Nagrinėjamoje byloje ieškovės kaltės dėl atsiskaitymų vėlavimo konstatavimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad bendrovėje nebuvo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, o ieškovė disponavo buhalterinės apskaitos dokumentais ir tokiu būdu faktiškai kontroliavo atsiskaitymo su ja galimybę. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatoriaus nurodomos aplinkybės dėl ieškovės negrąžintų dokumentų ir turto buvo nagrinėtos kitoje civilinėje byloje (Vilniaus rajono apylinkės teismo byla Nr. 2-380-723/2008), kurioje, ieškovės teigimu, konstatuota, jog kasatorius vengė priimti perduodamus dokumentus ir turtą, todėl šiuo atveju nėra ieškovės kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teiginiais, nes pirmiau nurodytu Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-380-723/2008 atsakovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos ieškinys buvo patenkintas ir iš J. J. kasatoriui buvo priteistas įvairus turtas bei dokumentai. Be to, minėtoje byloje nebuvo nagrinėjami teisiniai aspektai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl darbuotojo kaltės darbdaviui vėluojant su juo atsiskaityti.

25Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl yra pagrindas skundžiamus procesinius sprendimus pakeisti ieškinio dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio išmokos priteisimo atmetant (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Kasatorius prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, įskaitant 800 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, tačiau byloje nepateikta kasatoriaus išlaidas advokato pagalbai patvirtinančių įrodymų. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kasatoriui iš ieškovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 5 proc. ieškovės reikalavimų, atmesta 95 proc.) priteistina 95 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. pažymą, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 33,40 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš kasatoriaus ir ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti: atmesti ieškinio dalį dėl 1500 Lt darbo užmokesčio už 2006 m. rugpjūčio mėnesį, delspinigių ir vidutinio 1500 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2006 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo, nustatyti, kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistos nuo 2507,9 Lt priteistos sumos, kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

31Priteisti iš ieškovės J. J. (duomenys neskelbtini) 1417,40 Lt (vieną tūkstantį septyniolika litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atsakovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos (kodas 191859147) naudai.

32Priteisti iš ieškovės J. J. (duomenys neskelbtini) 31,73 Lt (trisdešimt vieną litą 73 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.

33Priteisti iš atsakovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos (kodas 191859147) 1,67 Lt (vieną litą 67 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Aringui Kartanui,... 3. dalyvaujant ieškovei J. J., ieškovės atstovei advokatei R. J., atsakovo... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus... 5. Teisėjų kolegija... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 10. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Dėl darbo santykių ypatumų, kai darbuotojas yra juridinio asmens vadovas.... 12. 2. Dėl darbuotojo kaltės uždelsiant atsiskaityti. Dėl ieškovės, kaip... 13. 3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai, netinkamai vertindami byloje pateiktus... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą... 15. 1. Dėl darbo santykių ypatumų, kai darbuotojas yra juridinio asmens vadovas.... 16. 2. Dėl darbuotojo kaltės uždelsiant atsiskaityti. Teismai pagrįstai... 17. 3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai tinkamai įvertino byloje pateiktus kasos... 18. Teisėjų kolegija... 19. Dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo už uždelsimo atsiskaityti su... 20. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 22. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. ieškovė... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose... 25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Kasatorius prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. pažymą, šioje... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 31. Priteisti iš ieškovės J. J. (duomenys neskelbtini) 1417,40 Lt (vieną... 32. Priteisti iš ieškovės J. J. (duomenys neskelbtini) 31,73 Lt (trisdešimt... 33. Priteisti iš atsakovo Vilniaus visuomeninės parapsichologijos akademijos... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...