Byla 2-1722/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ANTKONA“ dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo pervesti lėšas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „SEB bankas“ prašė: 1) pripažinti neteisėtais BUAB „ANTKONA“ (toliau – ir bankrutavusi įmonė) bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – ir bankroto administratorius) veiksmus išsimokant 368 369,01 Lt dydžio sėkmės mokestį; 2) įpareigoti bankroto administratorių grąžinti sėkmės mokesčio sumą į bankrutavusios įmonės sąskaitą; 3) įpareigoti bankroto administratorių nedelsiant pervesti ieškovui 368 369,01 Lt sumą; 4) priteisti palūkanas už pavėluotą 368 369,01 Lt sumos pervedimą ieškovui, taip pat procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad bankroto byloje administratorius pardavė ieškovui įkeistą bankrutavusios įmonės turtą, tačiau jam pervedė ne visas lėšas, o tik lėšų dalį, likusią neteisėtai atskaičius sėkmės mokestį administratoriui.

6Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bankroto administratoriaus turtą. Prašymą grindė didele ieškinio suma bei tuo, kad šis atsakovas gali perleisti įgytas lėšas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir 368 369,01 Lt sumai areštavo bankroto administratoriaus turtą.

9Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi byloje nėra duomenų apie bankroto administratoriaus turtinę padėtį, nėra pagrindo ieškovo reikalavimo sumą laikyti atsakovui maža ir nereikšminga jo galimybei atsiskaityti. Tai, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Apeliantas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismas neįvertino apelianto veiklos pobūdžio. Apeliantas teikia bankroto administravimo paslaugas, turi pakankamai užsakymų, todėl abejonių dėl jo stabilumo bei finansinio pajėgumo negali būti. Be to, apelianto civilinė atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atliekant bankroto procedūras yra apdrausta (200 000 Lt dydžio draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui), jis turi nekilnojamojo turto, o tai visiškai užtikrina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

132. Teismas neatkreipė dėmesio į dabartinę teismų praktiką, kad vien ieškinio sumos dydis nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, kad apeliantas savo turtą gali perleisti ar apsunkti, nėra pagrįstos įrodymais.

14Ieškovas AB „SEB bankas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas turėjo visas galimybes pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui apie gerą savo finansinę padėtį, tačiau to nepadarė. Atsakovo veiklos pobūdis nepašalina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde nurodomo apelianto turto vertė siekia tik 72 tūkst. Lt, be to, šis turtas yra areštuotas. Draudimo sutartis sudaryta dar iki neteisėtais prašomų pripažinti apelianto veiksmų atlikimo, draudimo suma mažesnė nei pareikštas reikalavimas, taip pat nėra aišku, ar ginčijami apelianto veiksmai būtų pripažinti draudiminiu įvykiu.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Kartu teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą visuomet būtina išlaikyti protingą priešingų šalių teisių ir interesų santykį.

17Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį iš esmės grindė tik didele ieškinio suma. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų būti grindžiamas išimtinai reikalavimo dydžiu, nes tiek reikalavimo pareiškimas, tiek jo dydis iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiančiais argumentais apie galimus nesąžiningus apelianto veiksmus perleidžiant savo turtą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvadą apie galimą apelianto nesąžiningumą (CPK 178 str.).

18Apeliantas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, remiasi savo civilinės atsakomybės draudimo faktu. Pažymėtina, kad pareiga drausti bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę numatyta Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) (11 str. 12-19 d.). Pagal šį įstatymą minimali draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui yra 200 000 Lt (11 str. 15 d.), o, administratorius, neapdraudęs savo civilinės atsakomybės, negali būti skiriamas administruoti bankrutuojančią įmonę (11 str. 18 d.).

19Ieškovas, atskirsdamas į nurodytą apelianto argumentą, pažymi, kad neteisėtais prašomi pripažinti apelianto veiksmai buvo atlikti iki į bylą pateiktos draudimo sutarties galiojimo pradžios (b. l. 31-32). Tačiau, nepaisant to, teisėjų kolegija dėl nurodyto įstatyminio bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimo neturi pagrindo daryti išvadą, kad tiek skiriant apeliantą administratoriumi, tiek jam atliekant neteisėtais įvardijamus veiksmus, administratoriaus atsakomybė nebuvo apdrausta. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentą, kad nėra aišku, ar ginčijami veiksmai bus pripažinti draudiminiais, nes lygiai taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, ar ieškinys apskritai bus patenkintas. Taigi apelianto civilinės atsakomybės draudimas laikytinas reikšminga aplinkybe šioje byloje.

20Apelianto civilinės atsakomybės draudimo suma yra mažesnė nei ieškovo reikalavimas. Kita vertus, minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali reikšti vienos iš šalių interesų suabsoliutinimo, o kitos – paneigimo. Kadangi apelianto atsakomybės draudimas užtikrina daugiau kaip pusės ieškovo reikalavimo patenkinimą, o likusi neužtikrinta reikalavimo dalis siekia 168 369,01 Lt, laikinosios apsaugos priemonės taikytos remiantis tik didelės ieškinio sumos kriterijumi, teisėjų kolegija, sprendžia, kad tolimesnis šių priemonių taikymas iškreiptų protingų šalių interesų santykį, todėl jas naikina ir ieškovo prašymą atmeta. Kartu pažymėtina, kad, pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, ieškovas turi teisę vėl kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

22Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB „SEB bankas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

23Nutartį siųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB „SEB bankas“ prašė: 1) pripažinti neteisėtais BUAB... 6. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovo... 9. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką didelė reikalavimo suma gali... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Apeliantas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo... 12. 1. Teismas neįvertino apelianto veiklos pobūdžio. Apeliantas teikia bankroto... 13. 2. Teismas neatkreipė dėmesio į dabartinę teismų praktiką, kad vien... 14. Ieškovas AB „SEB bankas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas teismo nutarties taikyti... 17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį iš esmės grindė tik... 18. Apeliantas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko,... 19. Ieškovas, atskirsdamas į nurodytą apelianto argumentą, pažymi, kad... 20. Apelianto civilinės atsakomybės draudimo suma yra mažesnė nei ieškovo... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir... 23. Nutartį siųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui....