Byla e2YT-18970-1097/2020
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, BUAB „Finansų srautai“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, BUAB „Finansų srautai“.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjas T. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. antstolio Dariaus Blizniko patvarkymą Nr. S-19-35-10769 bei patenkinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymo antstoliui pirmą punktą, t. y. panaikinti areštą T. R. ir J. R. turimoms lėšoms, saugomoms antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje (253 427,77 Eur).

4Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2861-275/2019, skolininkui T. R. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 356 232,62 Eur sumai. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. antstoliui pateikė prašymą dėl arešto pakeitimo, prašydamas areštuoti tik pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, turtines teises ir panaikinti pareiškėjo ir jo sutuoktinės piniginių lėšų, saugomų antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje, areštą. Pareiškėjas teigė, kad teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas turto arešto mastas yra 356 232,62 Eur, o pareiškėjas kreipėsi į antstolį, nurodydamas galimą areštuoti pareiškėjui su sutuoktine priklausantį nekilnojamąjį turtą bei reikalavimo teises už 1 000 000 Eur, preziumuojant, jog pareiškėjui priklauso ½ dalis šio turto, kartu prašydamas panaikinti areštą nurodytoms piniginėms lėšoms. Pareiškėjo teigimu, antstolis 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-35-10769 nepagrįstai atmetė tokį prašymą, nes nesilaikė teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyto turto arešto eiliškumo, t. y. areštavo ne tik kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertės pakanka arešto mastui užtikrinti, bet ir pinigines lėšas. Tokiu areštu neproporcingai suvaržomos pareiškėjo teisės.

5Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. S-20-35-11701 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymo Nr. S-19-35-10769. Antstolis nurodė, kad, atsižvelgiant į arešto, kaip laikinosios priemonės, kuria apribojamos nuosavybės teisės, taikymo pagrindą ir pobūdį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nuostatos netaikomos, o areštavus kelių asmenų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, turto dalis bendrojoje nuosavybėje (piniginėse lėšose) nenustatinėjama. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui priklausanti turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatyta, arešto panaikinimas T. R. ir J. R. turimoms lėšoms, saugomoms antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje, galimai pažeistų išieškotojo interesus, t. y. skolos išieškojimas iš T. R. išieškotojo naudai smarkiai pasunkėtų.

6Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Finansų srautai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Būrai“, pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė teismo atmesti T. R. skundą ir antstolio 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymą palikti nepakeistą. Nurodė, kad piniginių lėšų areštas turi išlikti, nes pareiškėjui priklausantis turtas yra bendras su sutuoktine, t. y. nėra nustatyta pareiškėjui priklausanti turto dalis. Be to, nėra aiški turto rinkos vertė: masinio vertinimo būdu dar 2011 m. nustatyta vertė neatitinka šios dienos rinkos kainų, o turto vertintojo nustatyta rinkos vertė kelia abejonių, nes nenurodyta turto likvidacinė vertė skubaus ar priverstinio realizavimo atveju, abejotinas pasirinktų lyginamųjų sandorių objektų tinkamumas. Įvertinus faktą, kad turto vertinimas užsakytas paties skolininko, toks vertinimas laikytinas subjektyviu ir galimai neatitinkančiu tikrosios turto realizavimo vertės. Objektyvų turto vertinimą galėtų pateikti tik antstolio paskirtas ekspertas. Turtas, esantis ( - ), Vilnius, pareiškėjui priklauso dalinės nuosavybės teise, nėra atidalintas, todėl tokios turto dalies realizavimas nėra įmanomas, nes vargiai atsirastų pirkėjų; nėra pateikta jokių įrodymų dėl šio turto rinkos vertės. Įvertinus dabartinę situaciją dėl karantino ir pasaulinės pandemijos, nekilnojamojo turto kaina krinta ir kris, todėl pareiškėjo nurodytos nekilnojamojo turto vertės abejotinos. Pareiškėjo nurodoma turima reikalavimo teisė į 310 000 Eur taip pat nepadalinta sutuoktiniams, nėra aišku ar įmanomas išieškojimas pagal šią reikalavimo teisę.

7Skundas netenkintinas.

8Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019).

9Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2861-275/2019, ieškovo BUAB ,,Finansų srautai“ reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 356 232,62 Eur dydžio vertės atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeitė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, nurodydamas, kad pirmiausia areštuojamas atsakovui T. R. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kitas turtas ar turtinės teisės, esantys pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, arba esant nepakankamai, areštuojamos atsakovo piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose; neradus minėto turto, areštuojamos atsakovo piniginės lėšos, esančios UAB „Draudimo projektai“ sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose turimose sąskaitose, neviršijant 356 232,62 Eur dydžio sumos. Iš vykdomojoje byloje esančių 2019 m. kovo 12 d. patvarkymo areštuoti turtines teises Nr. S-19-35-7106, 2019 m. kovo 13 d. pranešimo apie turto areštą Nr. TA2-19-032710 ir 2019 m. kovo 18 d. pranešimo apie turto areštą Nr. TA2-19-035259 matyti, kad buvo areštuotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe skolininkui T. R. ir jo sutuoktinei J. R. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir pastatas, esantys ( - )., Vilniaus r. sav.; ½ dalis žemės sklypo ir pastato, esančių ( - ), Vilnius; butas, esantis ( - ), Vilnius; butas, esantis ( - ), Vilnius; kelių transporto priemonė Mercedes-benz ML 350; 253 427,77 Eur piniginių lėšų, saugomų antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje; piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“, AB Luminor Bank, AB Šiaulių banko sąskaitose.

102020 m. balandžio 8 d. pareiškėjas T. R. pateikė antstoliui prašymą dėl arešto pakeitimo, prašydamas: 1) panaikinti areštą antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje turimoms lėšoms; 2) leisti laivai disponuoti bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis; 3) grąžinti 4000 Eur, J. R. įmokėtus į antstolio Valdo Čegliko (kurio teises perėmė antstolis Darius Bliznikas) depozitinę sąskaitą; 4) grąžinti 56,63 Eur žyminį mokestį, kuris VMI buvo pervestas į antstolio atsiskaitomąją sąskaitą pagal patvarkymus bei grąžinti visas kitas pinigines lėšas, kurios buvo įmonėtos į antstolio depozitinę sąskaitą kaip laikinosios apsaugos priemonės už galimus išieškojimus iš pareiškėjo. Grįsdamas prašymą pareiškėjas nurodė, kad bendras galimas areštuoti pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas ir turtinės teisės sudaro virš 1 000 000 Eur vertę, o tai gerokai viršija bendrą laikinųjų apsaugos priemonių mastą, kuris yra 356 232,62 Eur. Bankuose esančių atsiskaitomųjų sąskaitų ir piniginių lėšų areštas itin suvaržo pareiškėjo teises.

11Antstolis 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-35-10769 prašymą tenkino iš dalies, t. y. leido skolininkui T. R. laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis turimose bankų atsiskaitomose sąskaitose, o kitas prašymo dalis atmetė. Antstolis nurodė, kad pareiškėjui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra nustatyta, todėl piniginių lėšų, esančių antstolės Daivos Milevičienės banko sąskaitose, arešto panaikinimas galimai pažeistų išieškotojo interesus. Taip pat pažymėjo, kad 4000 Eur sumą administruoja antstolė Irena Beliačic, o minimos 56,63 Eur sumos antstolis nėra gavęs.

12Dėl šio patvarkymo pareiškėjas 2020 m. gegužės 4 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolio 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymo Nr. S-20-35-10769 dalį ir patenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti areštą T. R. ir J. R. turimoms lėšoms, saugomoms antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje sąskaitoje (253 427,77 Eur). Pareiškėjas nurodė, kad antstolis pažeidė teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytą areštuotino turto eiliškumą, neatsižvelgė į pareiškėjo finansinę padėtį, t. y. turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises ir realias galimybes ateityje mokėti tam tikras sumas, todėl nepagrįstai areštavo pareiškėjo pinigines lėšas. Pareiškėjo teigimu, jis turi pakankamai nekilnojamojo turto ir turinių teisių tam, kad galimai jam nepalankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, nes laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 356 232,62 Eur, o pareiškėjui su sutuoktine priklauso nekilnojamojo turto bei turtinių teisių už 1 000 000 Eur. Vykdymo procese skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma vadovaujantis CPK 667 straipsniu. Teismų praktikoje nėra užkertamas kelias taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoti bendrąją jungtinę skolininkų nuosavybę, o sutuoktinių lygių dalių principas yra preziumuojamas, todėl teigti, jog negalima nustatyti skolininko areštuotinos turto dalies nėra pagrindo. Antstolis turėjo pirmiau areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, preziumuojant, jog skolininkui priklauso ½ nekilnojamojo turto dalis. Dėl to, pareiškėjo teigimu, bendras jam priklausantis nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės yra 637 110,11 Eur, o tai ženkliai viršija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Piniginių lėšų areštas itin varžo pareiškėjo teises, stabdo jo verslą bei galimybes vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, negalint vykdyti įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis patiriama žala.

13Antstolis skundo netenkino ir CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka perdavė nagrinėti teismui.

14Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti skundžiamo antstolio patvarkymo pagrįstumu bei teisėtumu.

15Kaip buvo minėta, areštuotas turtas priklauso pareiškėjui su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant – iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (CK 3.113 straipsnis). Dėl to prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir priverstinio vykdymo apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009).

16Arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, kuria apribojamos nuosavybės teisės, taikymo pagrindas yra siekis užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Skirtingai nuo to, CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas kitokiam nuosavybės teisių ribojimo atvejui, t. y. kada galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir juo nustatytos šalių teisės ir pareigos, pagrindu aprašomas ir areštuojamas bendras su kitais asmenimis skolininko, t. y. asmens, turinčio tam tikrą teismo sprendimu nustatytą pareigą, turtas. Dėl to tikrinant antstolio veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendžiant dėl jų masto, CPK 667 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012). CPK 667 straipsnis yra taikomas išieškojimo procese, o ne vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl areštavus kelių asmenų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatinėjama (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-746-262/2019).

17Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo veiksmus atliko vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. turto areštas taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, o ne vykdant galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir nustatyto bylos šalių teisės ir pareigos. Taigi šiuo atveju taikytu turto areštu apribojamas nuosavybės teisės turinys. Atsižvelgiant į arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, kuria apribojamos nuosavybės teisės, taikymo pagrindą ir pobūdį, tikrinant antstolio veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendžiant dėl jų masto, CPK 667 straipsnio nuostatos netaikytinos, o areštavus kelių asmenų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, turto dalis bendrojoje nuosavybėje (piniginėse lėšose) nenustatinėjama. Šias aplinkybes pareiškėjui jau buvo išaiškinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9407-433/2019, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-746-262/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15381-989/2019. Antstoliui areštavus pareiškėjo turtą, kuris pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. dalys šiame turte neišskirtos ir skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra nustatyta, nėra galimybės įvertinti, kokia yra pareiškėjo turto dalies vertė bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

18CPK 145 straipsnio 5 dalis nustato, kad jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta (o taip ir yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės atveju), laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas savaime nereiškia, kad iš šio turto galės būti įvykdytas išieškojimas sumai, kuri atitiktų viso areštuoto turto vertę. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad antstolio areštuotas turtas viršijo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

19Šios išvados nepaneigia pareiškėjo teiginiai, kad antstolis turėjo remtis sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje lygybės prezumpcija. Prezumpcija reiškia prielaidą, kuri turi būti patikrinta konkrečiu atveju nustatant, ar konkretus turto vienetas sutuoktiniams iš tiesų priklauso lygiomis dalimis. Dėl to, kai turtas areštuotas taikant laikinąsias apsaugos priemones, ir kai, kaip minėta, CPK 667 straipsnis netaikomas bei sutuoktinių turto dalys nėra nustatomos, vien prielaida apie pareiškėjo turimą dalį areštuotame turte nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti – užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

20Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašyme ir skunde nurodoma nekilnojamojo turto vertė atitinka realią jo rinkos kainą. Dalies turto vertę pareiškėjas grindžia išrašais iš Nekilnojamojo turto registro, kurio duomenys nurodomi remiantis masiniu nekilnojamojo turto objektų vertinimu, t. y. nėra pakankamai tikslūs. Taip pat nepaneigti ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi argumentai, kad ½ turto dalis negali būti tiesiogiai laikoma verta pusei viso objekto vertės, nes, atsižvelgiant į dalinės nuosavybės ypatumus, tai gali būti nepatrauklus objektas potencialiems pirkėjams. Pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių teigti priešingai (CPK 178 straipsnis).

21Neįrodyti ir pareiškėjo teiginiai apie itin neproporcingai varžomas galimybes disponuoti piniginėmis lėšomis. Asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama CPK 145 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. nustatant galimas atlikti pinigines operacijas, kad būtų patenkinti būtinieji asmenų, kurių lėšoms taikytas areštas, poreikiai ir kartu išliktų pakankama galimo teismo sprendimo įvykdymo garantija kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012). Antstolis 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-35-10769 iš dalies tenkino skolininko prašymą, t. y. leido pareiškėjui laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis turimose bankų atsiskaitomosiose sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti apie pažeistus pareiškėjo teisėtus interesus ar ekonomiškumo bei proporcingumo principus.

22Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti skundžiamą antstolio patvarkymą neteisėtu, neatitinkančiu teisės normų reikalavimų ar proporcingumo principo. Antstolio patvarkymas leidžia užtikrinti, jog bus realiai pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai. Dėl to pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

Nutarė

24atmesti pareiškėjo T. R. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų.

25Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, rašytinio proceso... 2. Teismas... 3. pareiškėjas T. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas... 4. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d.... 5. Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. S-20-35-11701... 6. Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Finansų srautai“, atstovaujama nemokumo... 7. Skundas netenkintinas.... 8. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja... 9. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos... 10. 2020 m. balandžio 8 d. pareiškėjas T. R. pateikė antstoliui prašymą dėl... 11. Antstolis 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-35-10769 prašymą... 12. Dėl šio patvarkymo pareiškėjas 2020 m. gegužės 4 d. pateikė skundą,... 13. Antstolis skundo netenkino ir CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka perdavė... 14. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo... 15. Kaip buvo minėta, areštuotas turtas priklauso pareiškėjui su sutuoktine... 16. Arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, kuria apribojamos nuosavybės... 17. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo veiksmus atliko vykdydamas teismo... 18. CPK 145 straipsnio 5 dalis nustato, kad jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje... 19. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo teiginiai, kad antstolis turėjo remtis... 20. Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašyme ir skunde... 21. Neįrodyti ir pareiškėjo teiginiai apie itin neproporcingai varžomas... 22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291... 24. atmesti pareiškėjo T. R. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų.... 25. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti...