Byla e2-11975-1004/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gintlita“, bankroto administratoriaus S. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė BUAB „Gintlita“ prašo priteisti iš atsakovo 5456,38 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas S. B. prašo priteisti iš atsakovo 2280,00 Eur atlyginimą, 2280,00 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ieškovai prašo priimti sprendimą už akių.

3Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai, jį 2017 m. gruodžio 2 d. įteikiant šeimos nariui (mamai). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui buvo išaiškinta, kad nustatytu laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Ieškovas neprieštaravo, kad įstatymo nustatytais atvejais būtų priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., ieškovui neprieštaraujant dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių.

4Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

5Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. UAB „Gintlita“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2013 m. liepos 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo (b.l. 19-23). 2016 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Gintlita“ kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iškėlė ieškovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. B., nustatė, kad įmonė laiku nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, o įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (b.l. 5-8). Bankroto administratorius nurodo, kad įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. P. darbo santykius su vadovaujama įmone nutraukė 2014 m. spalio 1 d., kiti įmonės darbuotojai taip pat atleisti 2014 m. pabaigoje, t. y. nustatyta, kad 2014 m. pabaigoje įmonė nebevykdė ūkinės - komercinės veiklos (b.l. 40). Kaip jau buvo minėta, atsakovas įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2013 m. liepos 25 d. ir buvo vienintelis jos savininkas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas neparengė finansinės atskaitomybės ir nepateikė administratoriui, neperdavė administratoriui jokio turto. 2017 m. balandžio 6 d. BUAB „Gintlita“ kreditorių susirinkimas patvirtino 2280,00 Eur dydžio administratoriaus atlyginimą, kurį administratorius turi teisę gauti už įmonės bankroto administravimą ir 2280,00 Eur administravimo išlaidas, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovei už BUAB „Gintlita” šias 4560,00 Eur sumos bankroto administravimo paslaugos ir paskaičiuotų administravimo išlaidų išlaidas.

6Dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo

7Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 11 p. nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisė kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

8Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas UAB „Gintlita“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 str. 11 d. nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y., jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 str.).

9ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.). Todėl šios bylos aplinkybių kontekste aiškinant ĮBĮ 8 str. 1 d., konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

10Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

11Bylos medžiaga įrodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkino VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gintlita“ (11 b. l.). Pareiškime VSDFV Šiaulių skyrius nurodė, kad įmonė visiškai nevykdo pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius darbuotojus, skola nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. sudaro 1063,54 Eur, nuo 2014 m. neteikia privalomų deklaracijų, todėl nutarta iškelti UAB „Gintlita“ įmonei bankroto bylą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, kad UAB „Gintlita“ buvo nemoki jau 2014 m. pabaigoje.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.).

13Atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 str., organizuoja kasdienę įmonės veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Teismo vertinimu, atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu, jis sutiko su kreditoriaus (VSDFV Šiaulių skyriaus) pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nurodyta leidžia konstatuoti, kad įmonės savininkas A. P. laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

14Šioje byloje ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro suma, kurios neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, t. y. 4560,00 Eur. ĮBĮ 36 str. 3 d. nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Įmonės bankroto eigoje patvirtinta 2280,00 Eur administravimo išlaidų ir 2280,00 Eur atlyginimo bankroto administratoriui suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Šioje byloje ieškovo S. B. prašomą priteisti žalą sudaro suma – 4560,00 Eur, kurios, realizavus bankrutavusios įmonės turtą, neužtenka administravimo išlaidoms ir bankroto administratoriaus atlyginimui apmokėti. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Dėl šių priežasčių iš atsakovo ieškovui priteistinas 2280,00 Eur atlyginimas už administravimą ir 2280,00 Eur administravimo išlaidos.

15Pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.261 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, todėl atsakovas ieškovui S. B. privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4560,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

16Dėl turtinės žalos BUAB „Gintlita“ priteisimo

17Kaip jau buvo minėta, juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

18Iš 2016 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. B2-1089-440/2016 nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „Gintlita“ įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui sudarė 10635,4 Eur, o 2014 m. gruodžio 4 d. 2810,01 Eur. VSDFV pažyma apie apdraustųjų asmenų sąrašą už nurodytą laikotarpį patvirtina, kad 2014 m. spalio 30 d. įmonėje nebuvo dirbančių darbuotojų (2017 m. spalio 29 d. nutraukta paskutinė darbo sutartis, kas aiškiai patvirtina, kad nuo 2017 m. spalio pabaigos įmonė veiklos nebevykdė, turėjo įsiskolinimų kreditoriams (b.l. 7,40). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl bankroto UAB „Gintlita“ iškėlimo kreipėsi kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. gruodžio 7 d.

19Atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 str. reikalavimus, kuriuose numatyta, kad įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir jiems nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą tiek įmonės vadovui, tiek akcininkui kyla atsakomybė. Bankroto įstatymo 8 str. 4 d. imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas skolų kreditoriams nesumokėjo, tačiau į teismą atsakovas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nesikreipė. ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bankroto administratorius kreipėsi į atsakovą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo bei informacijos pateikimo (b.l. 27-28), tačiau šių dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavė (b.l. 3).

20Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai (CK 2.87 str. 7 d.). Taikant įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas įmonės vadovu, nesilaikė įstatymo imperatyvaus reikalavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinė atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei visus dokumentus (b.l. 8). Teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 2 d., tačiau vienintelis akcininkas ir vadovas A. P. nei per teismo nustatytą laikotarpį, nei vėliau ir iki šio ieškinio pateikimo dienos teismo paskirtam bankroto administratoriui įmonės turto neperdavė. Pažymėtina, jog žalos dydis – fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjančio teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas rūpestingai, t. y. laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti mažesni, o ieškovas būtų galėjęs visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl galima konstatuoti, kad yra tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos įmonei atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 str.).

21Teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. nutartimis patvirtino patikslintus bankrutuojančios UAB „Gintlita“ kreditorinius reikalavimus pagal pateiktą sąrašą 43365,64 Eur sumai (b.l. 13-16). Šios nutartys yra įsiteisėjusios. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonė nemoki buvo anksčiau, tačiau nepaisant pateiktų aplinkybių, aiškiai liudijančių apie įmonės nemokumą, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams. Nagrinėjamu atveju, atsakovui neužtikrinus įmonės turto išsaugojimo bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo UAB „Gintlita“, nevykdant kreditorinių įsipareigojimų buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 5456,38 Eur.

22Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės UAB „Gintlita“ prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei BUAB „Gintlita“ iš atsakovo priteistina 5456,38 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 str.).

23Terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.), todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 5456,38 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Kadangi ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, valstybei iš atsakovo priteistina 226,00 Eur žyminio mokesčio už du atskirus turtinius reikalavimus, kurie apmokestinti 123,00 Eur (5456,38 x 3 proc. x 75 proc.) ir 103,00 Eur (4560 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminiu mokesčiu (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

26Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

Nutarė

28Ieškinį patenkinti visiškai.

29Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. ( - ) 5456,38 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 38 centus) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5456,38 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei BUAB „Gintlita“, į.k. ( - ).

30Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. ( - ) 2280,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) atlyginimą už administravimo paslaugas ir 2280,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) administravimo išlaidas, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4560,00 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui bankroto administratoriui S. B., a.k. ( - ).

31Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. ( - ) 226,00 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

32Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

33Ieškovai turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso... 2. ieškovė BUAB „Gintlita“ prašo priteisti iš atsakovo 5456,38 Eur žalos... 3. Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai, jį 2017 m. gruodžio 2 d.... 4. Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas... 5. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. UAB „Gintlita“... 6. Dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo... 7. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 11 p. nustatyta, kad... 8. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas UAB „Gintlita“... 9. ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į... 10. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą... 11. Bylos medžiaga įrodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d.... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 13. Atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 str.,... 14. Šioje byloje ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro suma, kurios... 15. Pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.261 str. 1 d. skolininkas privalo... 16. Dėl turtinės žalos BUAB „Gintlita“ priteisimo... 17. Kaip jau buvo minėta, juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines... 18. Iš 2016 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr.... 19. Atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 str. reikalavimus, kuriuose numatyta, kad įmonei... 20. Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo... 21. Teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis... 22. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad yra... 23. Terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Kadangi ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, valstybei iš... 26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 142... 28. Ieškinį patenkinti visiškai.... 29. Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. ( - ) 5456,38 Eur (penkis tūkstančius... 30. Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. ( - ) 2280,00 Eur (dviejų tūkstančių... 31. Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. ( - ) 226,00 Eur (du šimtus dvidešimt... 32. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo... 33. Ieškovai turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti...