Byla 1A-525-594/2020

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

2viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (toliau – A. P.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

3Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 9 punktu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į bausmę įskaitytas A. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. vasario 19 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61.

7A. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 03.00 val., ( - ), gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia stovinčiai šeimos narei - sutuoktinei T. P. sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, po to ją parvertė ant lovos ir jai gulinčiai ant nugaros ir užsidengusiai veidą rankomis bei sulenkusiai abi kojas prie savęs, sudavė rankomis ne mažiau aštuonis smūgius į veidą, į abi rankas, į dešinę blauzdą, taip mušdamas nukentėjusiajai T. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruva ir nubrozdinimu apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje ir sukėlė nukentėjusiajai T. P. fizinį skausmą.

82.

9Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti 2020 m. liepos 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

102.1.

11Skunde teigiama, kad smurtiniai veiksmai buvo ne tik iš apelianto, tačiau ir iš nukentėjusiosios pusės, todėl dalis nuteistojo veiksmų galėjo būti padaryti netiesioginės tyčios išdavoje ar dėl neatsargumo. Be to, teismas nepagrįstai netaikė BK 38 straipsnio nuostatų, nors jis pripažino, kad smurtavo prieš sutuoktinę, tačiau tik toje apimtyje, kurioje prisiminė atlikęs smurtinius veiksmus, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja ir toliau gyvena bendrą vedybinį gyvenimą, augina nepilnametę dukrą. Aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2-4 dalyse nėra, todėl buvo pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

122.2.

13Skunde nurodoma, kad pirmasis prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius su nukentėjusiąja prokurorei buvo pateiktas praėjus vienam mėnesiui po įvykio, t. y. 2020 m. kovo 9 d., tačiau prokurorė jo netenkino. Antrasis prašymas dėl susitaikymo buvo pateiktas prokuratūrai 2020 m. balandžio 3 d., tačiau buvo nurodyta, kad minėtą prašymą išspręs teismas. Trečiasis prašymas nutraukti baudžiamąją bylą susitaikius buvo pateiktas teismui 2020 m. gegužės 15 d., tačiau teismas jo taip pat netenkino. Visus prašymus pasirašė tiek apeliantas, tiek ir nukentėjusioji. Skunde pažymima, kad procese dalyvavo ta pati prokurorė, kuri atsisakė nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, todėl ji suinteresuota, kad byla nebūtų nutraukta.

143.

15Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

164.

17Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

185.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant A. P. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas klausimas, teigiant, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio instituto taikymui svarbių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje.

206.

21BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ir tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc) sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Net jei nukentėjusysis atleido nuteistajam, taip pat, kad buvo nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366-222/2017). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra specifinė sritis, nes nukentėjęs asmuo yra saistomas ryšių su kaltininku, kurie turi įtakos nukentėjusiojo elgesiui, taip pat šiam pareiškiant ir apie susitaikymą, kas sprendžiant klausimą dėl galimybės kaltininko atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, itin aktualu.

227.

23Nors apeliantas skunde teigia, kad jis nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino, su nukentėjusiąja susitaikė, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas, įvertinęs A. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme bei nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį nusikaltimo metu ir po jo, padarė išvadą, kad jog nėra BK 38 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo ir sąlygų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę ir savo elgesio kritiškai nevertina, savo kaltę pripažino tik siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, A. P. prieš sutuoktinę smurtavo ne pirmą kartą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis ir tai jį charakterizuoja kaip nesilaikantį teisės aktų reikalavimų. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

248.

25Pritariant apylinkės teismo sprendimui netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų, pažymėtina, kad remiantis teismų praktika vien kaltininko pareiškimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką pareikšdamas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020 ir kt.). Taip pat kaip kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobūdžio pareiškimas dėl kaltės pripažinimo. Nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindą teismui manyti, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja.

269.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš A. P. viso proceso metu duotų parodymų ir jo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis vis dėlto nepripažino savo veiksmais padaręs nukentėjusiajai visus sužalojimus, bandė pateisinti savo elgesį, tvirtindamas, jog buvo abipusiai smurtiniai veiksmai, o dalis jo veiksmų apskritai galėjo būti padaryti dėl neatsargumo. Kaip matyti iš apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme, A. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes įvyko abipusis konfliktas, jis su nukentėjusiąja susistumdė ir dėl to nukentėjo abu. Jis ištiesė dešinę ranką gindamasis nuo nukentėjusiosios stūmimo, o su kairiąja atsistūminėjo nuo jos ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai žalą. Prieš šiuos smurtinius veiksmus apipylė nukentėjusiąją vandeniu. Jis gynėsi, todėl atsistumdamas nuo nukentėjusiosios galėjo susižaloti ranką. Pripažįsta, kad galėjo padaryti sužalojimus nukentėjusiajai veide, dilbiuose, tačiau sužalojimai plaštakose galėjo atsirasti dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų jai ginantis, o sužalojimai kojose galėjo būti jos darbo pobūdžio pasekmė. Anksčiau prieš nukentėjusiąja nėra smurtavęs (1 t., b. l. 160-161). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. savo kaltės iš viso nepripažino, nurodė, kad nuo ko atsirado sužalojimai nukentėjusiajai pasakyti negali, gal ginantis nuo nukentėjusiosios smūgių galėjo ją sužaloti su laikrodžiu ar žiedu, gal pati nukrito. Tyčia jokių smūgių sutuoktinei nesudavė (1 t., b. l. 116-117). Liudytoja apklausta policijos pareigūnė V. V., atvykusi į nukentėjusiosios namus ir bendravusi su A. P. taip pat nurodė, kad pastarasis kaltę neigė, aiškino, kad norėjo žmoną išblaivinti, todėl apipylė vandeniu, tuomet nukentėjusioji jį puolė, o jis tik gynėsi. Apie nukentėjusiąją A. P. kalbėjo žeminančiomis frazėmis (1 t., b. l. 170-171).

2810.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo A. P. pozicija iš esmės menkina nukentėjusiosios parodymus, neatitinka teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto kaltinimo aplinkybių ir tikrai nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi deklaruoja, turėdamas tikslą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.

3011.

31Sutinkant su skundžiamo nuosprendžio motyvais bei jų kontekste vertinant A. P. asmenybę, pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis smurtas sutuoktinės atžvilgiu buvo naudojamas ne pirmą kartą. Tai nukentėjusioji nurodė tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Aplinkybes dėl smurto naudojimo ne pirmą kartą jos atžvilgiu nukentėjusioji nurodė ir ją apklausiusiai policijos pareigūnei. Liudytoja O. F. apklausiama apylinkės teisme taip pat nurodė, kad prieš jos dukrą sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą. Nagrinėjamas konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties. Vien tai, kad nukentėjusioji įgyvendino savo teisę į seksualinio apsisprendimo laisvę ir atsisakė lytinių santykių su apeliantu, nesuteikė teisės A. P. apipilti nukentėjusiąją vandeniu ir išprovokuoti konfliktą, kurio metu nukentėjusiajai buvo suduotas ne vienas smūgis į įvairias kūno vietas, sukėlęs jai ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Visos šios aplinkybės neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja apeliantą, todėl vien tai, kad apelianto teigimu, šiuo metu jis su sutuoktine susitaikė, gyvena darnoje ir augina nepilnametę dukrą, pagrindo jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik nesudaro. Juolab, kad kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teisme ji sutiko taikytis su sutuoktiniu, tik jei jis sutinka, kad yra kaltas, jie susitaikė, nes gelbėja santuoką dėl dukros (1 t., b. l. 162-163).

3212.

33Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl prokurorės šališkumo, motyvuojant tuo, kad ji atsisakė tenkinti apelianto ir nukentėjusiosios prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnio pagrindu ir vėliau ta pati prokurorė dalyvavo teismo procese, ir taip pat pasisakė prieš pakartotinai A. P. pateiktą prašymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai ir A. P. susitaikius, prokurorei buvo pateiktas 2020 m. kovo 23 d., tačiau prokurorė, nenustačiusi visų BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų (t. y. nenustačiusi, kad A. P. pripažino savo kaltę dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu) pagrįstai 2020 m. kovo 24 d. nutarimu atsisakė tokį prašymą tenkinti (1 t., b. l. 67 - 68). Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, A. P. pateikus tokį patį prašymą dėl susitaikymo, prokurorė išreiškė savo nepritarimą, nurodydama tas pačias aplinkybes, jog nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą, nes A. P. tik iš dalies pripažino savo kaltę (1 t., b. l. 173-174). Apylinkės teismo teisėja, remdamasi ne tik prokurorės išsakyta pozicija, bet ištyrusi ir įvertinusi visus byloje surinktus duomenis, ir nenustačiusi kaltininko nuoširdaus gailėjimosi bei visiško kaltės pripažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, įvertinusi kaltinamąjį kaip nesilaikantį teisės aktų reikalavimų, atsisakė tenkinti A. P. prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas. Minėtos aplinkybės, priešingai nei tai suvokia apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti prokurorės šališkumo. Jokių kitų duomenų, rodančių, kad prokurorė buvo šališka byloje taip pat nėra. Pažymėtina, kad prokuroro, kaip ir kitų BPK 57 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo proceso dalyvių, nušalinimas siejamas su konkrečiais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais pagrindais. Prokuroras baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atlieka įstatymo jam priskirtą valstybinio kaltintojo vaidmenį ir tai, kad jo palaikoma pozicija neatitinka kaltininko pasirinktos versijos, nerodo prokuroro šališkumo ar priešiškumo. Juolab, kad kaip matyti iš 2020 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo apeliantas nepasinaudojo teise reikšti nušalinimą prokurorei (1 t., b. l. 158).

3413.

35Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį A. P. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

3614.

37BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

3815.

39Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, nuteistajam A. P. buvo paskirtas gynėjas, nuteistajam išaiškinta, kad iš jo gali būti išieškotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 7, t. 2). Pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos sudaro 64 eurus (t. 2, b. l. 11). Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad už suteiktą teisinę pagalbą valstybės patirtos išlaidos yra neprotingos ar neproporcingos nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis dirba (b. l. 91, t. 1), jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis dėl savo turtinės padėties neišgalėtų sumokėti paminėtos išlaidų sumos byloje nėra, todėl iš nuteistojo išieškotina 64 eurai išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 51 straipsnio 3 dalis, BPK 106 straipsnio 2 dalis).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

42Išieškoti į valstybės biudžetą iš nuteistojo A. P. 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

43Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 9 punktu skirta baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1.... 7. A. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 03.00 val., ( - ),... 8. 2.... 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti 2020 m. liepos 3 d.... 10. 2.1.... 11. Skunde teigiama, kad smurtiniai veiksmai buvo ne tik iš apelianto, tačiau ir... 12. 2.2.... 13. Skunde nurodoma, kad pirmasis prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą... 14. 3.... 15. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 16. 4.... 17. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.... 18. 5.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. 6.... 21. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 22. 7.... 23. Nors apeliantas skunde teigia, kad jis nukentėjusiajai padarytą žalą... 24. 8.... 25. Pritariant apylinkės teismo sprendimui netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 38... 26. 9.... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš A. P. viso proceso metu duotų... 28. 10.... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo A. P. pozicija iš esmės... 30. 11.... 31. Sutinkant su skundžiamo nuosprendžio motyvais bei jų kontekste vertinant A.... 32. 12.... 33. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl prokurorės... 34. 13.... 35. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus... 36. 14.... 37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 38. 15.... 39. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.... 42. Išieškoti į valstybės biudžetą iš nuteistojo A. P. 64 Eur... 43. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....