Byla 2K-87-976/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Iš L. K. nukentėjusiosios U. K. naudai priteista 325 Eur turtinei žalai atlyginti.

3Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nuteistosios L. K. ir jos gynėjos advokatės E. Latauskienės apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Bylos esmė

61.

7L. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2019 m. sausio 2 d. apie 16.30 val. prekybos centro „Iki“, esančio Ukmergės g. 26, Panevėžio mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje būrimo ritualo metu iš nukentėjusiosios U. K. atvirai pagrobė (iš jos atidarytos piniginės paėmė ir negrąžino) 325 Eur, taip padarydama nukentėjusiajai 325 Eur turtinę žalą.

8II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

92.

10Kasaciniu skundu nuteistosios L. K. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti nuteistajai L. K. švelnesnę bausmę. Kasatorė skunde nurodo:

112.1.

12Abiejų instancijų teismai nepagrįstai nuteistosios L. K. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistoji jau ikiteisminio tyrimo pradžioje prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, pažadėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, paaiškino kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Ji nevilkino ikiteisminio tyrimo ir neklaidino teisėsaugos institucijos pareigūnų, siekiančių operatyviai atskleisti ir ištirti nusikaltimą.

132.2.

14Teismai, pasisakydami dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų, privalėjo įvertinti situaciją, kuriai esant ši nusikalstama veika buvo padaryta. Nuteistajai gauti teisėtas pajamas yra ypač sudėtinga, nes ji neseniai atliko laisvės atėmimo bausmę ir šiuo metu prižiūri tris mažamečius vaikus. Jos sugyventinis A. B. dirba atsitiktinius darbus, nes dėl romų diskriminacijos gauti nuolatinį darbą Šiaulių mieste ar rajone yra itin sunku. Šios aplinkybės lėmė tai, kad nuteistoji susidūrė su ypatingomis socialinėmis problemomis, kurioms spręsti jai trūksta socialinių įgūdžių, žinių, dialogo su socialinėmis tarnybomis ir pan. Neteisėti nuteistosios veiksmai laikytini nusivylimo savo socialine padėtimi, visuomenės netolerancija ir nepasitikėjimu ja išraiška.

152.3.

16Nuteistoji L. K. apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad nukentėjusiajai yra atlyginta visa turtinė žala – 325 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, visiškai nepasisakė dėl nuteistosios pastangų atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Žalos atlyginimas laikytinas svaria aplinkybe, lengvinančia nuteistosios baudžiamąją atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir patvirtinančia, kad ji pripažino savo padarytų veiksmų nukentėjusiajai žalingumą ir dėl jų gailisi. Ignoruodamas šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bausmės skyrimo, vertinant lengvinančias aplinkybes ir jų visumą.

172.4.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑420/2006). Teismai, pasisakydami dėl bausmės teisingumo ir adekvatumo nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos ir jos asmenybės pavojingumui, bausmės tikslams, išdėstė lakoniškus ir formalius argumentus, kurie nėra pakankami tam, kad juos būtų galima vertinti kaip motyvuotas išvadas ar motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistosios ir jos gynėjos prašymai atmetami. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad L. K. padaryta nusikalstama veika yra daug didesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo ar kad nuteistosios asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, kad jos izoliavimas nuo bendruomenės yra būtinas.

192.5.

20Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimus dėl bausmės skyrimo nuteistajai L. K. ir vertindami jos padarytos veikos ir asmenybės pavojingumo aspektus, formaliai ir tik bendrais bruožais vertino jos šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus. Bylos duomenys patvirtina sudėtingus socialinės ir demografinės situacijos nuteistosios šeimoje veiksnius, tačiau tokios griežtos bausmės padariniai tiek pačiai nuteistajai, tiek jos šeimai teismų iš esmės nebuvo analizuojami ir vertinami. Nuteistosios šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai, vaikų teisėtų interesų apsauga teismų sprendimuose nebuvo paminėti, taip pat nebuvo vertinta nuteistosios asmenybė, nors kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018 pasisakyta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo reikšmingas ir nuteistojo asmenybės vertinimas.

212.6.

22Teismai neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, pažeidė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse ir 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Nuteistajai paskirta ypač griežta bausmė nepasiekia visų savo tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Byloje yra susiklosčiusi netipinė situacija, kurios vertinimas turi būti išimtinis, t. y. nuteistajai turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė bausmė.

233.

24Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

253.1.

26Žemesniųjų instancijų teismai, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kontekste vertindami visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nors L. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tikino, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, vien šis nuteistosios deklaratyvus teiginys nepatvirtina, kad ji iš tiesų gailisi padariusi nusikalstamą veiką ir neigiamai vertina savo elgesį. Teismai atsižvelgė į tai, kad L. K. daug kartų buvo teisiama už tyčinių, iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, o taikytos bausmės nepakeitė jos elgesio, nes tik ką paleista iš pataisos namų ji vėl nusikalto. Be to, nuteistosios gynybos taktika ir išsakyti argumentai apie jos nepritapimą visuomenėje dėl jos tautybės bei galimą diskriminaciją, šio teiginio nepagrindžiant jokiais argumentais, taip pat nerodo kritinio požiūrio į savo veiksmus, nepagrindžia, kad nuteistoji nori keistis ir ateityje nesies savo gyvenimo su nusikaltimų darymu. Todėl L. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išreikštas kaltės prisipažinimas ir deklaruojamas gailėjimasis dėl padarytos veikos pagrįstai nelaikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

273.2.

28Šioje byloje nukentėjusiajai U. K. padaryta turtinė žala nebuvo atlyginta iki pat apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo ir nėra duomenų, kad būtų siekta ją atlyginti anksčiau, todėl taip pat pagrįstai nenustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

293.3.

30Kasatorės teiginiai, kad nuteistajai L. K. paskirta bausmė neatitinka padarytos veikos ir jos asmenybės pavojingumo, yra aiškiai per griežta, nepagrįsti. Skirdamas L. K. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistosios asmenybę, taip pat į tai, kad nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, būdama šešis kartus teista, vienuolika kartų bausta administracine tvarka, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota. 2018 m. gruodžio 18 d. paleista iš pataisos namų, 2019 m. sausio 2 d. nuteistoji vėl įvykdė nusikalstamą veiką nuosavybei ir tai rodo jos daromų nusikaltimų sistemingumą, išvadų dėl praeityje įvykdytų nusikaltimų nedarymą ir akivaizdų polinkį daryti nusikaltimus. Teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti tik L. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kuri yra sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis.

313.4.

32Kasaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, apibūdinančios nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką, motyvus, taip pat jos asmenybę, socialinę padėtį, motinystę, teismų yra įvertintos. Išimtinių aplinkybių, kurios leistų, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajai paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kasatorė nenurodo. Paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nuteistosios asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui. Kartu atmestini kaip visiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad paskirtoji bausmė yra betikslė, nelogiška, nereikalinga ir neteisinga. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias bausmėms skirti ar BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti, nėra naujai nustatomos. Taigi kasacinės instancijos teismas pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustato įstatymas, gali ne nustatęs naujas aplinkybes, o tik konstatavęs, kad teismai aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojo įstatymo nuostatos skundžiamuose teismų sprendimuose taikytos tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą.

33III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

344.

35Nuteistosios L. K. gynėjos advokatės E. Latauskienės kasacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo

365.

37Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai nenustatė nuteistosios L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.

386.

39BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų –kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

407.

41Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).

428.

43Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K‑145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

449.

45Abiejų instancijų teismai nustatė, kad nuteistoji L. K. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme ji nurodė esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, sutiko su padarytos turtinės žalos dydžiu. Tačiau teismai nenustatė kitos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms taikyti būtinos aplinkybės – nuoširdaus nuteistosios gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad L. K. reiškiamas gailėjimasis nėra nuoširdus, nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą nuteistoji pateisina poreikiu išlaikyti vaikus ir įvardija kaip savo pasirinktą gyvenimo būdą. Pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad deklaratyvūs nuteistosios teiginiai nepatvirtina, jog ji iš tiesų gailisi padariusi nusikalstamą veiką ir neigiamai vertina savo elgesį. Su tokiomis teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Iš nuteistosios parodymų matyti, kad ji ne tik pateisina savo padarytą nusikalstamą veiką teisėto pajamų šaltinio neturėjimu ir poreikiu išlaikyti mažamečius vaikus, bet ir neišreiškia tvirto nusistatymo ateityje nebeužsiimti panašia veikla ir nenusikalsti, savo neteisėtos veiklos aiškiai nepasmerkia. Dėl to teismai, nenustatydami nuteistosios L. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

4610.

47Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė kitos, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos, nuteistosios L. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad ji savo noru atlygino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.). Šioje byloje kartu su apeliaciniu skundu nuteistoji L. K. ir jos gynėja Panevėžio apygardos teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 1 d. atlikto banko mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai U. K. atlyginta visa nuteistosios nusikalstama veika padaryta turtinė žala – 325 Eur (2 t., b. l. 41), tačiau, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos neįvertino. Ši aplinkybė laikytina nuteistosios L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiradusia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, todėl, apeliacinės instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, šio teismo nutartis keičiama, pripažįstant šią aplinkybę nustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis). Atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotą prašymą, nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė kartu su kitomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis vertintina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

4811.

49Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1–2 dalių, 55–61 straipsnių nuostatas), neįvertinus aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumos ir nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Dėl to nuteistajai L. K., kasatorės manymu, paskirta per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui bausmė. Kasaciniame skunde prašoma, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti nuteistajai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5012.

51BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-302-489/2019, 2K-49-976/2020 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-489/2019).

5213.

53BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K‑184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K‑49‑976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

5414.

55Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.).

5615.

57Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajai L. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55–61 straipsnių nuostatas. Skirdamas L. K. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas vienas apysunkis nusikaltimas. Teismas taip pat įvertino L. K. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – nusikalstamą veiką ji padarė būdama teista ir bausta administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Įvertinta ir nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo žala nukentėjusiajai nebuvo atlyginta). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad už nusikaltimus nuosavybei L. K. nuteista jau septintą kartą, anksčiau vienuolika kartų bausta administracine tvarka, 2018 m. gruodžio 18 d. paleista iš pataisos namų, 2019 m. sausio 2 d. vėl padarė nusikalstamą veiką, rodo nuteistosios daromų nusikaltimų sistemingumą ir tokį jos pasirinktą gyvenimo būdą, akivaizdų polinkį daryti nusikaltimus. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik už nusikalstamos veikos padarymą L. K. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą jos vidurkiui lygią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BK 641 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nuteistajai prisipažinus kalta, jai paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

5816.

59Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios L. K. ir jos gynėjos apeliacinį skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajai skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pakankamai išsamiai paaiškino, kodėl nuteistosios ir jos gynėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos šeimine padėtimi (būdama įkalinimo įstaigoje nuteistoji negalės rūpintis savo mažamečiais vaikais, įskaitant ir kelių savaičių kūdikį) ir romų tautybės asmenų socialine atskirtimi (nuteistosios negalėjimu įsidarbinti dėl patiriamos diskriminacijos), nesudaro pagrindo recidyviste pripažintai nuteistajai paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Nepaisant to, kasaciniame skunde dar kartą išdėstytos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos apeliaciniame skunde, pateiktas jų vertinimas ir, laikant jas išimtinėmis, prašoma sušvelninti nuteistajai paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

6017.

61Nors apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai savanoriško žalos atlyginimo nukentėjusiajai nepripažino nuteistosios L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ši klaida nėra esminė ir nesudaro pagrindo keisti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, taikant nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nei ši aplinkybė, nei kitos byloje nustatytos bei tinkamai teismų įvertintos aplinkybės (tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis nuteistosios asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajai paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

63Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartį pakeisti.

64Pripažinti nuteistosios L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

65Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Bylos esmė... 6. 1.... 7. L. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2019 m. sausio 2 d.... 8. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. 2.... 10. Kasaciniu skundu nuteistosios L. K. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo... 11. 2.1.... 12. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai nuteistosios L. K. prisipažinimo... 13. 2.2.... 14. Teismai, pasisakydami dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos motyvų... 15. 2.3.... 16. Nuteistoji L. K. apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu... 17. 2.4.... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę... 19. 2.5.... 20. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimus dėl... 21. 2.6.... 22. Teismai neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, pažeidė BK 54... 23. 3.... 24. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 25. 3.1.... 26. Žemesniųjų instancijų teismai, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 27. 3.2.... 28. Šioje byloje nukentėjusiajai U. K. padaryta turtinė žala nebuvo atlyginta... 29. 3.3.... 30. Kasatorės teiginiai, kad nuteistajai L. K. paskirta bausmė neatitinka... 31. 3.4.... 32. Kasaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, apibūdinančios nuteistosios... 33. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 34. 4.... 35. Nuteistosios L. K. gynėjos advokatės E. Latauskienės kasacinis skundas... 36. 5.... 37. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 38. 6.... 39. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę... 40. 7.... 41. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 42. 8.... 43. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui... 44. 9.... 45. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad nuteistoji L. K. visiškai... 46. 10.... 47. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė kitos, BK 59... 48. 11.... 49. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir... 50. 12.... 51. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali... 52. 13.... 53. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti... 54. 14.... 55. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės... 56. 15.... 57. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas... 58. 16.... 59. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios L. K. ir jos gynėjos... 60. 17.... 61. Nors apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 63. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 64. Pripažinti nuteistosios L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji... 65. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....