Byla 2KT-5/2011
Dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. B. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3063-603/2010 nagrinėjimo bei prašymu dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3063-232/2010 pagal ieškovų A. A. B., V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – antstolei S. V. Ši civilinė byla Lietuvos apeliaciniam teismui buvo persiųsta, siekiant kad šio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas išspręstų joje ieškovo A. B. pareiškimu Vilniaus apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą.

3Ieškovas A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3063-603/2010 nagrinėjimo grindžia tuo, jog egzistuoja aplinkybės, kurios kelia abejonių Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. ir kitų šio teismo teisėjų nešališkumu (CPK 66 str.). Nurodo, jog teisėja L. L. nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir terminą trūkumams šalinti, neteisėtai šio termino nepratęsė, siekdama užvilkinti teisminį procesą. Ieškovo nuomone, ieškinio pareiškimo klausimą sprendusi teisėja sąmoningai atliko neteisėtus procesinius veiksmus byloje dėl to, jog siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veiksmų iš kurių kildinami ieškinyje pareikšti reikalavimai, ir tuo pačiu padėti tokios atsakomybės išvengti kitiem Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Dėl šių priežasčių nei vienas Vilniaus apygardos teismo teisėjas negali nagrinėti ieškovų pareikšto ieškinio prieš valstybę. Be to ieškovas abejoja, ar Vilniaus apygardos teisėja L. G. nevilkino civilinės bylos Nr.2-5251-431/2010 nagrinėjimo. Anot A. B., ši teisėja sąmoningai padėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės kitiems teisėjams.

4Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo atmestinas.

5Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 65 str. 1 d.). Įstatymas taip pat imperatyviai nustato, jog teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu yra CPK 71 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

6Nušalinimo pareiškime ieškovo A. B. reiškiama abejonė dėl teisėjos L. L. ir Vilniaus apygardos teismo nešališkumo yra grindžiama tik prielaidomis, subjektyviais ieškovo samprotavimais, todėl neduoda pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjanti teisėja ar kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi. Tai, kad ieškovas A. B. nesutinka su bylą nagrinėjančios teisėjos L. L. ir Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-3063-603/2010 nėra pagrindas savaime abejoti šių teisėjų nešališkumu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus ir padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Aukštesnės instancijos teismo procesiniai veiksmai, kai naikinami žemesnės instancijos teismų sprendimai (nutartys), yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, kuri užtikrina asmens pažeistų teisių gynybą ir savaime nereiškia bylą nagrinėjusių žemesnės instancijos teismo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi.

7Ieškovo argumentai dėl Vilniaus apygardos teisėjos L. G. nusikalstamų veiksmų padarymo, nagrinėjant su ieškovu susijusius procesinius klausimus civilinėje byloje, nepagrįsti įrodymais ir dėl to neturi esminės reikšmės sprendžiant teismo nušalinimo klausimą.

8Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo A. B. pareiškimas dėl civilinę bylą Nr. 2-3063-603/2010 pagal ieškovų A. A. B., V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – antstolei S. V., nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo bei šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

10Ieškovo A. B. pareiškimą dėl civilinę bylą Nr. 2-3063-603/2010 pagal ieškovų A. A. B., V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – antstolei S. V., nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo bei šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai