Byla 2KT-29/2013
Dėl Lietuvos Respublikos institucijų neteisėtai prievartauto turto grąžinimo ir padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – antstoliai R. M., S. V., N. A., J. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2897-603/2013 A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2897-603/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos institucijų neteisėtai prievartauto turto grąžinimo ir padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – antstoliai R. M., S. V., N. A., J. K..

3Ieškovas A. B. reiškia nušalinimą teisėjai L. L. ir visam Vilniaus apygardos teismui. Nurodo, kad pirmasis teismo posėdis byloje paskirtas tik po keturių mėnesių po ieškinio pateikimo, o tai patvirtina organizuotą tyčinį bylos vilkinimą. Byla, pareiškėjo nuomone, sąmoningai paskirta teisėjai L. L., nagrinėjančiai ir kitas susijusias civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys: bylą Nr. 2-1226-603/2013 ir Nr. 2-2875-603/2013. Civilinėje byla Nr. 2-2875-603/2013 buvo nagrinėjama 2013 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, tačiau po šio posėdžio nėra jokios informacijos apie tolesnę bylos eigą ar priimtą procesinį sprendimą. Nėra informacijos ir apie civilinės bylos Nr. 2-1226-603/2013, kurioje teisėjai L. L. ir visam Vilniaus apygardos teismui buvo pareikštas nušalinimas, eigą. Dėl teisėjos L. L. veiksmų nagrinėjant šią civilinę bylą Nr. 2-1226-603/2013 Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-3507-821/2013. Šios aplinkybės patvirtina teisėjo L. L. ir viso Vilniaus apygardos teismo teisėjų tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi, todėl byla turi būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui.

4Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. 2013 m. balandžio 8 d. raštu perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręsti nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimai.

5Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

7Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. UAB ,,Transtira ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir L. V. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012).

8Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

9Nagrinėjamu atveju A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo motyvuojamas tuo, kad teisėja L. L. nagrinėja dar dvi civilines bylas pagal ieškovo ieškinius atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo Nr. 2-1226-603/2013 ir Nr. 2-2875-603/2013. Apie šių bylų nagrinėjimo eigą ieškovas teigia negaunantis informacijos, byloje Nr. 2-1226-603/2013 teisėjai L. L. ir visam Vilniaus apygardos teismui yra pareiškęs nušalinimą, o Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pareiškęs ieškinį dėl teisėjos L. L. veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1226-603/2013.

10Šioje byloje iš nušalinimo pareiškimo motyvų ir pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas A. B. padavė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai L. L. ir šiuo pagrindu reiškia nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui. Įvertinus ieškovo pradėtų panašių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiškiamų nušalinimų analogiškais pagrindais, daroma išvada, kad ieškovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindą teisėjų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovui primintina, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

11Susipažinus su LITEKO sistemoje esančia informacija apie civilinių bylų Nr. 2-1226-603/2013 ir Nr. 2-2875-603/2013 nagrinėjimo eigą, nėra pagrindo spręsti, kad teismas, informuodamas ieškovą apie teismo posėdžius ar procesinius sprendimus, nesilaiko CPK nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad ieškovas A. B. yra ne kartą informuotas, kad teismas neturi pareigos informuoti raštu asmenis apie juos dominančios civilinės bylos eigą pagal jų paklausimus. Bylos šalis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (CPK 42 str. 1 d.) bei pareigą turimomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 2-1226-603/2013 ieškovas visam Vilniaus apygardos teismui nušalinimus yra pareiškęs iš viso 8 (aštuonis) kartus (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2KT-23/2013, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-57/2011, Nr. 2KT-5/2011, Nr. 2KT-79/2010, Nr. 2KT-19/2010, Nr. 2KT-74/2009, Nr. 2KT-17/17/2008). Septyni nušalinimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o vieną – atsisakyta priimti. Tai leidžia daryti pagrįstas prielaidas, jog ieškovas nesilaiko pareigos sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo.

12Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. B. pareiškimo dėl nušalinimo argumentai iš esmės yra susiję su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

13Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad ieškovas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovui taip pat primintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

14Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. prašymą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

16Ieškovo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2897-603/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai