Byla 2-512-372/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. J., atsakovei D. V., jos atstovui adv. D. N.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „PTM“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3Ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovės 387426,90 Lt žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad atsakovė buvo UAB „PTM“ direktorė ir vienintelė akcininkė. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius susipažino su bendrovės finansiniais duomenimis ir nustatė, kad jau 2008 metais bendrovė buvo nemoki. Nepaisant to, atsakovė nesiėmė jokių sprendimų dėl įmonės finansinės būklės atstatymo ar įsiskolinimų mažinimo, tačiau toliau pirko prekes ir paslaugas. Esamoje situacijoje buvo daromi akivaizdžiai rizikingi sprendimai, įmonės veiklai pasidarius kritiškai nuostolinga. Tuo buvo padaryta žala kreditoriams. Nevykdydama pareigos atkurti bendrovės nuosavą kapitalą arba inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą ABĮ nustatyta tvarka, atsakovė aiškiai nesąžiningai elgėsi kreditorių atžvilgiu. Kaip įmonės direktorė, atsakovė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne auginti skolas kreditoriams.

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Ji nurodė, kad įmonei nėra skolinga, o įmonė skolinga jai. 2008 metais buvo krizė medienos pramonėje, todėl buvo imamasi naujos verslo šakos, siekiant išplėsti veiklą. Buvo pateikta paraiška projektui, susijusiam su vėjo ir saulės energijos plėtra. Ūkio ministro įsakymu buvo priimtas sprendimas skirti finansavimą 80000 Lt. Visos projekto išlaidos sudarė 160000 Lt. Įmonė parengė studiją, tačiau projekto neįvykdė dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji vyko į komandiruotes į Kiniją, Ispaniją, norėdama susipažinti su naujų sistemų panaudojimu nelabai saulėtose šalyse. Taip pat vyko į parodas. Įmonės turėtos išlaidos nebuvo grąžintos. Buvo kreiptąsi į teismus, tačiau bendrovė pralaimėjo. Jei nebūtų iškelta bankroto byla, įmonės veikla būtų atsigavusi. Atsakovė nurodė, kad ji nieko sąmoningai nedarė, kad pakenktų kreditoriams. Ji paskolino įmonei 100000 Lt, ieškojo naujos verslo atšakos, tačiau tai nepadėjo. Jos veiksmus atsakovė vertina kaip verslo riziką. Ji nurodė, kad 2009 -2010 metais įmonės būklė buvo stabili, balansas neigiamas, tačiau nebuvo didelio skolų augimo. Iki 2011 metų įmonės veikla vyko labai nedaug.

5Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad turi būti taikomas praleistas senaties terminas, kadangi bankroto administratorius dokumentus iš atsakovės gavo 2011 m. lapkričio mėnesį, o ieškinį pateikė 2012.11.05. Reikalavimas keliamas iš deliktinės atsakomybės, todėl turi būti įrodytos visos 4 atsakomybės sąlygos. Tai turi padaryti ieškovas. Ieškovas neginčija sandorių, sudarytų po 2008 metų balandžio mėnesio, tai reiškia, kad jie yra teisėti. Atstovas nurodo, kad įmonė vykdė veiklą, tačiau versle visada būna svyravimai. Atsakovas vykdė turimus įsipareigojimus, atsiskaitinėjo su kreditoriais. 2007 metais įmonės veikla buvo pelninga, tačiau 2008 metai buvo finansiškai sunkūs, todėl įmonė ėmėsi naujos veiklos. Nepavykęs sistemos įdiegimas savaime nėra vadovo kaltės įrodymas, o tai yra verslo rizikos pasekmė. Įmonės vadovas neturi padengti kreditorių įsiskolinimų, jei nėra padaryta konkrečių jo veiksmų, kurie akivaizdžiai darytų žalą įmonei. Nėra įrodyta atsakovės kaltė. Pagal formuojamą teismų praktiką, vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, o tik dėl jo didelės kaltės, tai yra tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant vadovo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai, apdairiai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.

8Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama ir vienintelė bankrutavusios UAB “PTM” akcininkė, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek susiklosčiusioje įmonės ūkinėje-finansinėje situacijoje privalėjo būti. Teismui pateiktas 2008 m. gruodžio 31 d., balansas, iš kurio matyti, kad įmonės situacija yra tiek sudėtinga, kad tolesnė jos veikla yra pagrįstai abejotina (19 b.l., 1 t.). 2008 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos analize leidžia daryti išvadą, kad įmonės veikla yra nuostolinga, grynojo nuostolio dydis finansiniais metais sudarė 393601 Lt (20 b.l., 1 t.). Įmonė iš esmės neturėjo apyvartinių lėšų, kadangi balanse pinigų ir pinigų ekvivalentą sudarė tik 103 Lt suma. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje konstatuota, kad iš teismui pateikto 2010 m. balanso matyti, jog įmonė turėjo turto tik už 11952 Lt, o 2011m. gegužės mėnesį jo dar sumažėjo iki 9514 Lt (7-8 b.l., 1 t.). 2008-12-31 balanse įmonė turėjo turto už 507157 Lt, o tai reiškia, kad iki bankroto bylos iškėlimo jo faktiškai neliko. Minėtame balanse užfiksuota, kad 2007 metais įmonė turėjo turto už 1021421 Lt. Darytina išvada, kad įmonė stabiliai blogino savo rodiklius, nuo 2007 metų iki 2011 metų gegužės ji praktiškai prarado visa turtą. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtinta 571847 Lt kreditorinių reikalavimų (15-17 b.l., 1 t.). Tuo tarpu iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2012-10-10, jau vykstant bankroto procedūrai, nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydis sudarė 387426,90 Lt (35 b.l., 1 t.). Atsakovė jau tuo metu privalėjo svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ji ir toliau sudarinėjo sandorius, su naujais tiekėjais ar pardavėjais neatsiskaitydama arba tai darydama tik iš dalies. Atsakovė teismui pateikė banko ataskaitas, iš kurių matyti, kad ji atsiskaitinėjo su kitais kreditoriaus 2008 metais, o 2009 m. atsiskaitinėjo tik su stambiausiu kreditoriumi UAB “Formula air Baltic” (3-36 b.l., 3 t.). Teismas daro išvadą, kad įsiskolinimai daugeliui kreditorių atsirado jau po to, kai iš 2008.12.31 balanso duomenų buvo galima spręsti, kad įmonė iš esmės yra nemoki ir būtų pagrindo jai iškelti bankroto bylą. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovė kaip įmonės direktorė ir vienintelė akcininkė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina, ginant ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, teismas sprendžia, kad ji padarė žalą, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

9Atsakovė teigia, kad ji bandė atgaivinti įmonės veiklą, todėl ėmėsi alternatyvios veiklos ir ruošė projektą “Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiekms vartotojams galimybių studijos parengimas” (5-156 b.l., 2 t.). Teismui pateikta projekto Finansavimo ir administravimo sutartis (39-57 b.l., 3 t.), kuri nebuvo įvykdyta dėl atsakovės nerūpestingumo. Teismui ji pripažino, kad nepasinaudojo kvalifikuoto advokato paslaugomis, todėl šis projektas nebuvo baigtas vykdyti. Teismas sprendžia, kad atsakovės veiksmai tokiu atveju laikytini kaip jos nesugebėjimas vadovauti įmonei, ėmusis jai neįprastos veiklos. Bet koks protingas verslininkas tokiu atveju pirmiausia išanalizuotų dokumentus, kreipdamasis į tai sugebančius atlikti specialistus Lietuvoje, o tik po to vyktų į užsienį konsultacijų. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos rašto bankroto administratoriui UAB “PTM”, su šia įmone Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad projekto vykdytojas neužtikrino jo tęstinumo ir įsipareigojimų pagal sutartį (116-117 b.l., 1 t.). Teismas sprendžia, kad tokiu atveju projekto žlugimas negali būti laikomas pagrįsta ūkine rizika, kadangi ji atsirado dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Be to, neįgyvendinus minėto projekto, atsakovė turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi jokių papildomų lėšų atsiskaityti su kreditoriais jau nebuvo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos įtvirtino įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nurodytos teisės normos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.

10Teismas pripažįsta, kad atsakovė jau po 2008.12.31 balanso sudarymo vykdė sandorius, kurie niekaip negalėjo būti vertinami kaip įmonės veiklos skatinimas. Bankroto administratorius teismui pateikė UAB “Sovli” prašymą dėl šios įmonės įtraukimo į kreditorių sąrašą (106-108 b.l., 1 t.). Šis kreditorius 2011-04-15 remontavo UAB “PTM” lengvąjį automobilį. Duomenų apie tai, ar tas automobilis tikrai buvo įmonės nuosavybė, nepateikta, tačiau tai buvo daroma prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Jau žinant, kad įmonės padėtis yra priešbankrotinė, atsakovė pirko iš Interinfo Lietuva, UAB reklamines paslaugas (115 b.l., 1 t.).

11Atsakovė kaip savo aktyvius veiksmus, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, nurodo tai, kad ji pati paskolino įmonei 100000 Lt. Šio fakto neginčija ir bankroto administratorius. Tačiau teismas daro išvadą, kad atsakovė buvo ne tik direktorė, bet ir vienintelė akcininkė, kuri taip pat privalėjo siekti įmonės interesų apsaugos. Byloje nėra jokių įrodymų, kaip konkrečiai buvo panaudota paskola, todėl teismas sprendžia, kad šios lėšos galimai buvo panaudotos pagal paskirtį – atsiskaityti su kreditoriais bei naudoti apyvartinėms lėšoms papildyti.

12Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 str.). UAB „PTM“ veiklos tikslai buvo pelno siekimas, bendrovės ir akcininkų turto didinimas (Įstatų 2.1 punktas). Bendrovės vadovas atsako už jos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Įstatų 8.15 punkto 1 papunktis). Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovė neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos ir savo neteisėtu neveikimu pažeidė ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip žalos sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tai reiškia, jog teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-518/2006). Nagrinėjamoje byloje teismas pripažįsta, kad jei atsakovė būtų aktyviau veikusi įmonės ir kreditorių interesais, nesudarinėjusi papildomų sandorių, kurie didino kreditorių kiekį bei skolas jiems bei laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei nebūtų padaryta žala. Bankroto administratorius pagrįstai nurodė, kad įmonei padaryta žala sudaro 387426,90 Lt (35 b.l., 1 t.), t.y. suma už neatsiskaitytus sandorius, sudarytus po to, kai įmonės 2008-12-31 balanse buvo konstatuota reali galimybė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats bendrovės vadovas. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams bei įmonei atsiradimo. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad jos kaltės prezumpcija nenuginčyta.

13Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį nepagrįstas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad bankroto administratorius turi pareigą per nustatytą terminą ginčyti sandorius. Nagrinėjamoje byloje sandoriai neginčijami. Tokiu atveju žalos atlyginimo ieškiniams taikoma bendra CK .125 straipsnio 8 dalies norma, kad ieškinio senaties terminas yra 3 metai.

14Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atsakovei yra pagrįstas ir tenkintinas. Tenkinant ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro mokėtinas žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos sudaro 7909,22 Lt. (7874Lt žyminio mokesčio ir 35,22 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

15Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

16Ieškinį patenkinti visiškai.

17Priteisti iš atsakovės D. V. ( asmens kodas ( - ) gyv, ( - ), LT-76253 Šiauliai) ieškovei UAB „PTM“ ( įmonės kodas ( - ), buveinė)( - ), Šiauliai, a.s. Nr.( - ) AB SEB banke) 387426,90 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis litus 90 ct) žalos atlyginimo

18Priteisti iš atsakovės D. V. ( asmens kodas ( - ) gyv, ( - ), LT-76253 Šiauliai) 7909,22 Lt ( septynis tūkstančius devynis šimtus devynis litus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai