Byla 2A-1934/2013
Dėl žalos atlyginimo

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-512-372/2013 pagal ieškovo bankrutavusios UAB „PTM“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d nutartimi UAB „PTM“ iškelta bankroto byla, BUAB „PTM“ administratoriumi paskirtas UAB „Idėjų rinka“, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2012 m. kovo 8 d. apygardos teismo nutartimi UAB „PTM“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 387 426,90 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės direktore ir vienintele akcininke buvusi atsakovė padarė UAB „PTM“ 387 426,90 Lt nuostolių, kadangi nesiėmė jokių sprendimų dėl įmonės finansinės būklės atstatymo ar įsiskolinimų mažinimo, tačiau laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. toliau pirko prekes ir paslaugas 387 426,90 Lt sumai, už kurias apmokėta nebuvo, nors jau 2008 metais bendrovė buvo nemoki. Esamoje situacijoje buvo daromi akivaizdžiai rizikingi sprendimai, įmonės veiklai pasidarius kritiškai nuostolinga. Nevykdydama pareigos atkurti bendrovės nuosavą kapitalą arba inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą ABĮ nustatyta tvarka, atsakovė aiškiai nesąžiningai elgėsi kreditorių atžvilgiu. Kaip įmonės direktorė, atsakovė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne auginti skolas kreditoriams.

7Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008 metais susiklosčius ekonominei krizei medienos pramonėje, nutarta imtis naujos verslo šakos, siekiant išplėsti veiklą, todėl buvo pateikta paraiška projektui, susijusiam su vėjo ir saulės energijos plėtra. Ūkio ministro įsakymu buvo priimtas sprendimas skirti finansavimą 80 000 Lt. Visos projekto išlaidos sudarė 160 000 Lt. Įmonė parengė studiją, tačiau projekto neįvykdė dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant susipažinti su naujų sistemų panaudojimu nelabai saulėtose šalyse, įmonės vadovė turėjo vykti į komandiruotes (Kiniją, Ispaniją) bei parodas. Įmonės turėtos išlaidos įgyvendinant minėtą projektą nebuvo grąžintos. Atsakovės nuomone, jei nebūtų iškelta UAB „PTM“ bankroto byla, įmonės veikla būtų atsigavusi. Atsakovė nurodė, kad ji nieko sąmoningai nedarė, kad pakenktų kreditoriams. Be kita ko, atsakovė paskolino įmonei 100 000 Lt, ieškojo naujos verslo atšakos, tačiau tai nepadėjo. Teigia, kad atsakovės atlikti veiksmai neviršijo normalios gamybinės-ūkinės rizikos. Nurodė, kad 2009 - 2010 metais įmonės būklė buvo stabili, balansas neigiamas, tačiau nebuvo didelio skolų augimo, iki 2011 metų įmonė veiklos beveik nevykdė. Be to, pažymėjo, kad nepavykęs sistemos įdiegimas savaime nėra vadovo kaltės įrodymas, o tai yra verslo rizikos pasekmė. Įmonės vadovas neturi padengti kreditorių įsiskolinimų, jei nėra padaryta konkrečių jo veiksmų, kurie akivaizdžiai darytų žalą įmonei. Nėra įrodyta atsakovės kaltė. Pagal formuojamą teismų praktiką, vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, o tik dėl jo didelės kaltės, tai yra tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant vadovo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

8Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi bankroto administratorius dokumentus iš atsakovės gavo 2011 m. lapkričio mėnesį, o ieškinį pateikė 2012 m. lapkričio 5 d.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės D. V. ieškovui UAB „PTM“ 387 426,90 Lt žalos atlyginimo ir valstybei 7 909,22 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas sprendė, kad atsakovė kaip įmonės direktorė ir vienintelė akcininkė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina, ginant ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, todėl ji padarė žalą, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.). Įmonė stabiliai blogino savo rodiklius, nuo 2007 metų iki 2011 metų gegužės mėnesio ji praktiškai prarado visą turtą, todėl atsakovė jau tuo metu privalėjo svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ji ir toliau sudarinėjo sandorius, su naujais tiekėjais ar pardavėjais, neatsiskaitydama arba tai darydama tik iš dalies.

12Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai siekiant įgyvendinti projektą „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studijos parengimas” ir gauti dalinę paramą iš ES struktūrinių fondų paramos lėšų, laikytini kaip jos nesugebėjimas vadovauti įmonei, ėmusis jai neįprastos veiklos, kadangi su UAB „PTM“ projekto Finansavimo ir administravimo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad projekto vykdytojas neužtikrino jo tęstinumo ir įsipareigojimų pagal sutartį. Teismas sprendė, jog tokiu atveju projekto žlugimas negali būti laikomas pagrįsta ūkine-komercine rizika, kadangi ji atsirado dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad neįgyvendinus minėto projekto, atsakovė turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi jokių papildomų lėšų atsiskaityti su kreditoriais įmonė neturėjo.

13Teismas pripažino, kad atsakovė jau po 2008 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo vykdė sandorius, kurie niekaip negalėjo būti vertinami kaip įmonės veiklos skatinimas, be to, atsakovė pirko iš Interinfo Lietuva, UAB reklamines paslaugas prieš pat įmonei iškeliant bankroto bylą.

14Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kaip konkrečiai buvo panaudota atsakovės suteikta įmonei 100 000 Lt paskola, todėl teismas sprendė, kad šios lėšos galimai buvo panaudotos pagal paskirtį – atsiskaityti su kreditoriais bei naudoti apyvartinėms lėšoms papildyti.

15Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo ieškiniams taikoma bendra CK 125 straipsnio 8 dalies norma, todėl atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas sprendė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 str.). Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos ir savo neteisėtu neveikimu pažeidė ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad jei atsakovė būtų aktyviau veikusi įmonės ir kreditorių interesais, nesudarinėjusi papildomų sandorių, kurie didino kreditorių kiekį bei skolas jiems bei laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei nebūtų padaryta 387 426,90 Lt žala, t.y. suma už neatsiskaitytus sandorius, sudarytus po to, kai įmonės 2008 m. gruodžio 31 d. balanse buvo konstatuota reali galimybė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats bendrovės vadovas, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams bei įmonei atsiradimo. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės kaltės prezumpcija nenuginčyta.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atsakovė D. V. (toliauapeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

191.

20Apeliantės nuomone, neegzistuoja nei viena iš sąlygų, reikalingų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teigia, kad atsakovės atlikti veiksmai neviršijo normalios gamybinės–ūkinės rizikos. Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkine-komercine veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

212.

22Nagrinėjamo ginčo atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei BUAB „PTM“ bankroto administratorius nenustatė jokių sandorių, priešingų įmonės tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, t.y. nenustatė įrodomąją reikšmę turinčių faktų, kurių pasekoje buvo padaryta įmonei 387 426,90 Lt žala.

233.

24Finansiniai duomenys, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą sprendimą, buvo neteisingi. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra akivaizdus prieštaringumas – teismas konstatavo, jog atsakovė, esą turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 2008 m. gruodžio 31 d. balanso pateikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai remdamasis bankroto administratoriaus pateiktais skaičiavimais, priteisiamą žalą skaičiuoja nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d.

254.

26Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo tariamą įmonės BUAB „PTM“ nemokumo atsiradimo momentą bei nustatinėdamas minėtą momentą nesilaikė ĮBĮ nustatytos įmonių pripažinimo nemokia tvarkos.

275.

28Taip pat neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir neva UAB „PTM“ patirtų nuostolių. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo manyti, jog turto sumažėjimą nulėmė būtent atsakovės tariamai padaryti teisės normų pažeidimai, taip pat ieškovas neįrodė, kad dėl kitokio nesąžiningumo atsakovės neveikimo ar netinkamo veikimo įmonė prarado tam tikrą turtą ar kitaip įmonės turtas būtų sumažėjęs dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, kurie galėjo nulemti žalą bendrovei ar bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

296.

30Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo BUAB „PTM“ bankroto administratoriaus ieškinį iš esmės pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi teisme tuo pačiu metu buvo nagrinėjamos kelios analogiškos bylos.

31Atsiliepimu BUAB „PTM“ bankroto administratoriaus UAB „Idėjų rinka“ įgaliotas asmuo R. J. prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad nuo 2008 m. balandžio mėn. UAB „PTM“ dirbo nuostolingai, nuosavas kapitalas buvo neigiamas, tačiau apeliantė, žinodama tokią situaciją ir privalėdama suprasti ir vykdyti atitinkamus įstatymų reikalavimus iš esmės nieko nedarė, taip leisdama rinkoje veikti asmeniui, negalinčiam užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimo, dėl ko įmonės kreditoriams yra padaryta žala.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

34Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo atsakomybę, kylančią, kai jis nevykdo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

35

36Dėl faktinių bylos aplinkybių

37

38Byloje pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė kaip UAB „PTM“ direktorė ir vienintelė akcininkė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina, organizuojant įmonės veiklą, ginant ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Nuo 2007 metų iki 2011 metų gegužės mėnesio UAB „PTM“ veiklos rodikliai prastėjo, ji praktiškai prarado visą turtą. 2007 metais įmonė turto turėjo už 1 021 421 Lt, pagal 2008 m. balandžio 30 d. balansą UAB „PTM“ turtas sudarė 504 063 Lt, o nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos ieškovo turtas sumažėjo nuo 507 157 Lt iki 9 514 Lt. Byloje pateiktas UAB „PTM“ 2008 m. gruodžio 31 d. balansas finansinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad 2008 metais įmonės turto vertė sudarė 507 157 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 721 521 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 521 057 Lt. Į bylą pateiktas 2012 m. spalio 10 d. BUAB „PTM“ įsiskolinimų kreditoriams sąrašas patvirtina aplinkybę, jog 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės pradelsti skoliniai įsipareigojimai - 268 310,32 Lt. Pagal bylos duomenis 2011 metų gegužės 31 d. UAB „PTM“ turto vertė sudarė 9 514 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 445 092 Lt, įmonės pradelstos skolos 2011 m. liepos 18 d. sudarė 298 758,75 Lt, t.y. keliasdešimt kartų viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Įsiskolinimai daugeliui kreditorių atsirado jau po to, kai iš 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų buvo galima spręsti, kad įmonė iš esmės yra nemoki ir tai yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, tačiau įmonė ir toliau sudarinėjo sandorius, su naujais tiekėjais ar pardavėjais neatsiskaitydama arba tai darydama tik iš dalies, ko pasekoje, UAB „PTM“ patyrė 119 116,58 Lt žalos. Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. kovo 17 d. UAB „PTM“ projektui „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studijos parengimas” skirtas iki 80 000 Lt finansavimas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Idėja LT“. Tą pačią dieną tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros ir UAB „PTM“ sudaryta minėto projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-1.3-ŪK-01-K-01-063, pagal kurią projekto vykdytojui (UAB „PTM“) išmokėta 23 458,87 Lt, tačiau ši sutartis buvo nutraukta, kadangi projekto vykdytojas neužtikrino projekto tęstinumo bei įsipareigojimų pagal sutartį. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d nutartimi UAB „PTM“ iškelta bankroto byla, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtintas BUAB „PTM“ kreditorių kreditorinių reikalavimų 571 847 Lt sumai sąrašas.

39

40Dėl atsakovės atsakomybės

41

42Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, jog būdama BUAB „PTM“ vienintele akcininke bei vadove neviršijo normalios gamybinės-ūkinės rizikos, o byloje nebuvo nustatyta nė vieno neteisėto sandorio, kurio pasekoje, galėjo atsirasti tariama žala. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki šią išvadą padarė nepagrįstai ir neturėdamas ir nevertindamas su tuo susijusių duomenų. Finansinius sunkumus lėmė finansinė ekonominė krizė, o ne bet kokie atsakovės neteisėti veiksmai ir/arba tariamas jos netinkamų prievolių vykdymas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

43ĮBĮ numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

44ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą - įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Kita vertus, nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo pats savaime dar nereiškia žalos padarymo. Tačiau nustačius vadovo tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Be to, pažymėtina, jog teisminėje praktikoje yra konstatuota ir tai, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, galima daryti išvadą, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda ne vien tik dėl (ne)padarytų veiksmų, esant teisinio nemokumo sąlygoms, bet ir esant faktiniam nemokumui.

45Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovė kaip įmonės direktorė ir vienintelė akcininkė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina, ginant ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, kadangi įsiskolinimai daugeliui kreditorių atsirado jau po to, kai iš 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų buvo galima spręsti, kad įmonė iš esmės yra nemoki ir yra pagrindas jai kelti bankroto bylą. Į bylą pateiktas 2008 m. balandžio 30 d. UAB „PTM“ balansas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. patvirtina aplinkybę, jog įmonės finansinė padėtis jau šiuo laikotarpiu blogėjo. Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia, yra svarbu kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovės žalos atlyginimo būtent dėl to, kad ji laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat, kada įmonė neatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t.t. Šią aplinkybę patikimai pagrindžiančių duomenų, kad 2008 m. balandžio 30 d. UAB „PTM“ buvo nemoki nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 2008 m. pabaigoje įmonė jau buvo faktiškai nemoki. Teismui pateikti 2008 m. balandžio 30 d. įmonės pelno – nuostolių ataskaita, 2008 m. balandžio 30 d. balansas, 2008 m. gruodžio 31 d. balansas, pelno (nuostolių ataskaita) leidžia spręsti, kad įmonės finansinė padėtis nuo 2007 metų prastėjo. 2008 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuota, jog 2007 metais įmonė turto turėjo už 1 021 421 Lt, UAB „PTM“ 2008 metais įmonės turto vertė sudarė 507 157 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 521 057 Lt, pradelsti skoliniai įsipareigojimai - 268 310,32 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iki 2011 m. rugsėjo 8 d. (kai UAB „PTM“ iškelta bankroto byla) UAB „PTM“ praktiškai prarado visą savo turtą. Šias aplinkybes patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kurioje konstatuota, jog iš teismui pateikto 2010 m. balanso matyti, kad įmonė turėjo turto tik už 11 952 Lt, o 2011 m. gegužės mėnesį jo dar sumažėjo iki 9 514 Lt. Dėl nurodytų motyvų apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki šią išvadą padarė nepagrįstai ir neturėdamas ir nevertindamas su tuo susijusių duomenų, atmestini kaip nepagrįsti. Minėti įmonės finansiniai rodikliai (t.y. įmonės turto vertės bei įsipareigojimų santykis) yra pagrindas konstatuoti, jog 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „PTM“ buvo faktiškai nemoki ir buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, kartu ir nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus.

46Kaip žinoma, įmonės savininkas ir administracijos vadovas yra tie asmenys, kurie geriausiai žino ar privalo žinoti įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdami veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Tačiau atsakovė ir toliau sudarinėjo sandorius su naujais tiekėjais ar pardavėjais neatsiskaitydama arba tai darydama tik iš dalies, be to, siekdama atgaivinti įmonės veiklą, ėmėsi alternatyvios veiklos, kuri nedavė įmonei ekonominės naudos dėl atsakovės nerūpestingumo, tik padidino įmonės skolinių įsipareigojimų dydį.

47Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog projekto „Kompleksinių atsinaujinančios energijos tiekimo sistemų smulkiems vartotojams galimybių studijos parengimas” žlugimas negali būti laikomas pagrįsta ūkine-komercinė rizika, kadangi projekto organizavimas ir nutraukimas įvyko dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Apeliantės argumentas, jog atsakovės atlikti veiksmai neviršijo normalios gamybinės – ūkinės rizikos, atmestinas kaip nepagrįstas.

48Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

49Teisėjų kolegija pažymi, kad visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad, minėta, jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog minėto projekto Finansavimo ir administravimo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad projekto vykdytojas neužtikrinio jo tęstinumo ir įsipareigojimų pagal sutartį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės veiksmai, prisiimant riziką esant UAB „PTM“ faktiniam nemokumui, laikytini neprotingi ir nerūpestingi. Be kita ko, atsakovė prieš priimdama sprendimą dėl įmonės vykdytos ūkinės-komercinės veiklos perorientavimo, naujos veiklos krypties – prie šildymo sistemų projektuojami bei integruojami saulės – vandens kolektoriai vandens bei namo šildymui, t.y. atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra, turėjo ir privalėjo įvertinti būsimą naudą ir su šio projekto sprendimų priėmimu susijusią riziką; bendrovei patiriant dar didesnių nuostolių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, pateiktus išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes bei procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai tyrė ir vertino atsakovės veiksmus, vykdant savo pareigas, susijusias su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės elgesys ir nepamatuota rizika, pasireiškusi įstatymų pažeidimu yra pagrindas jos civilinei atsakomybei atsirasti. Bylos duomenimis nenustatyta, jog UAB „PTM“ direktorė ir vienintelė akcininkė veikė išimtinai įmonės ir kreditorių interesais, t.y. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant stabilizuoti įmonės padėtį, elgėsi sąžiningai bendrovės visų kreditorių atžvilgiu, kadangi bendrovės, kaip verslo subjekto, komercinę sėkmę lemia nuolatinė strategiškai numatyta ir neviršijanti normalios gamybinės-ūkinės verslo rizikos valdymo organų veikla.

50Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė, todėl apeliantės skundo argumentai, jog ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o jos atlikti veiksmai neviršijo normalios gamybinės – ūkinės rizikos yra nepagrįsti. Nei bendrovės įstatai, nei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nepaneigia imperatyvios įstatymu nustatytos įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

51Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

52

53Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog nėra įrodytos civilinės atsakomybės kilimui būtinos sąlygos, pirmosios instancijos teismo sprendime yra akivaizdus prieštaringumas – teismas konstatavo, jog atsakovė, esą turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 2008 m. gruodžio 31 d. balanso pateikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai remdamasis bankroto administratoriaus pateiktais skaičiavimais, priteisiamą žalą skaičiuoja nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d., be to, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir neva UAB „PTM“ patirtų nuostolių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

54Kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai) ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

55Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, lemia tai, kad, nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kitaip tariant, žala, reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo, laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

56Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „PTM“ bankroto byloje 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 571 847,05 Lt. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kai įmonė buvo faktiškai nemoki, tai yra nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos ieškovo turtas sumažėjo nuo 507 157 Lt iki 9 514 Lt. Byloje pateiktas 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „PTM“ balansas finansinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė sudarė 507 157 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 721 521 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 521 057 Lt. Į bylą pateiktas 2012 m. spalio 10 d. BUAB „PTM“ įsiskolinimų kreditoriams sąrašas patvirtina aplinkybę, jog 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės pradelsti skoliniai įsipareigojimai - 268 310,32 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad UAB „PTM“ po 2008 m. gruodžio 31 d., t.y. kai buvo reali galimybė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir toliau sudarinėjo sandorius, ko pasekoje, UAB „PTM“ patyrė 119 116,58 Lt žalą. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai remdamasis bankroto administratoriaus pateiktais skaičiavimais, priteisiamą žalą skaičiuoja ne nuo to momento, kai atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, jog įmonei padaryta žala sudaro 387 426,90 Lt, kadangi į UAB „PTM“ įsiskolinimų kreditoriams sąrašą įtraukė skolos sumas, susidariusias dėl sudarytų sandorių iki 2008 m. gruodžio 31 d. Į bylą pateiktas 2012 m. spalio 10 d. BUAB „PTM“ įsiskolinimų kreditoriams sąrašas patvirtina aplinkybę, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. birželio 1 d. UAB „PTM“ toliau pirko prekes ir paslaugas 387 426,90 Lt sumai. 2008 m. rugpjūčio 29 d. UAB „PTM“ pradelstas įsiskolinimas kreditoriams UAB „Formula air baltic“ buvo 257 614, 92 Lt, 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Saurida – 6 413,11 Lt, 2008 m. gruodžio 29 d Interinfo Lietuva, UAB – 4 255,29 Lt, viso 268 310,32 Lt (b.l. 35; I t.). Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu, kai atsakovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „PTM“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 268 310,32 Lt, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d., kai BUAB “PTM” iškelta bankroto byla, padidėjusi ieškovo finansinių įsipareigojimų suma yra 119 116,58 Lt (387 426,90 Lt - 268 310,32 Lt), kuri laikytina atsakovės padarytos žalos dydžiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos ieškovo turtas sumažėjo nuo 507 157 Lt iki 9 514 Lt. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal bylos duomenis 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „PNT“ turto ir mokėtinų sumų ir įsipareigojimų balansas buvo neigiamas - 214 364 Lt (507 157 Lt – 721 521 Lt), kuris įmonės bankroto bylos iškėlimo momentui ženkliai pablogėjo. Žala bankrutuojančiai įmonei atsirado tokiu būdu, kad padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis, kitaip tariant, pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, o žala kreditoriams atsirado tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Kadangi jau 2008 m. įmonės ekonominė padėtis buvo sudėtinga, kadangi 2008-2011 m. laikotarpiu turto vis mažėjo, o skoliniai įsipareigojimai jį daug kartų viršijo, konstatuotina, jog tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl konstatuotina, jog kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Egzistuojant apeliantės atsakomybės sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę į žalos atlyginimą.

57Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su žalos dydžio nustatymu. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo svarbias šiai bylai aplinkybes.

58Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

59

60Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir atmestini kaip nepagrįsti.

61Remiantis išdėstytais motyvais atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, nes jos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

62Dėl nurodytų motyvų teisėjų sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas pakeistinas, suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį ir tenkinant ieškinį iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

65Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad turėjo 3 856, 75 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir išlaidų, susijusių su duomenų paieška ir peržiūra VĮ „Registrų centras“.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į apeliantės pateikto prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo pagrįstumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, advokatų atliktus procesinius veiksmus – paruoštą apeliacinį skundą, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius, apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį dėl apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies, sprendžia, kad priteistina atsakovės D. V. naudai iš ieškovo BUAB „PTM“ 2 070 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, 31 Lt kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 2 101 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 88 str., 93 str., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.9. p.). Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Dėl nurodytų motyvų iš atsakovės D. V. valstybei priteistinas 2 452 Lt žyminis mokestis ir 11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

68

69Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

70„Ieškovo UAB „PTM“ ieškinį patenkinti iš dalies.

71Priteisti iš atsakovės D. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovui BUAB „PTM“, į.k. 300054951, a/s Nr. ( - ), ( - ), 119 116,58 Lt (vieną šimtą devyniolika tūkstančių vieną šimtą šešiolika litų 58 centus) žalos atlyginimo.

72Kitą ieškinio dalį atmesti.

73Priteisti iš atsakovės D. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), valstybei 2 463 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

74Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PTM“ atsakovei D. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 2 101 Lt (du tūkstančius vieną šimtą vieną litą) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d nutartimi UAB „PTM“... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 8. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi bankroto administratorius... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 11. Teismas sprendė, kad atsakovė kaip įmonės direktorė ir vienintelė... 12. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai siekiant įgyvendinti projektą... 13. Teismas pripažino, kad atsakovė jau po 2008 m. gruodžio 31 d. balanso... 14. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kaip konkrečiai buvo... 15. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, pažymėjo, kad... 16. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tam,... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atsakovė D. V. (toliauapeliantė) apeliaciniu... 19. 1.... 20. Apeliantės nuomone, neegzistuoja nei viena iš sąlygų, reikalingų... 21. 2.... 22. Nagrinėjamo ginčo atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei BUAB... 23. 3.... 24. Finansiniai duomenys, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė... 25. 4.... 26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo tariamą įmonės BUAB... 27. 5.... 28. Taip pat neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir neva UAB... 29. 6.... 30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo BUAB „PTM“ bankroto... 31. Atsiliepimu BUAB „PTM“ bankroto administratoriaus UAB „Idėjų rinka“... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 34. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo... 35. ... 36. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 37. ... 38. Byloje pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė kaip UAB „PTM“... 39. ... 40. Dėl atsakovės atsakomybės... 41. ... 42. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, jog būdama BUAB... 43. ĮBĮ numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos... 44. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už... 45. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas... 46. Kaip žinoma, įmonės savininkas ir administracijos vadovas yra tie asmenys,... 47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymuose ir kituose teisės... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad visą juridinio asmens veiklos laikotarpį... 50. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigos kreiptis į... 51. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 52. ... 53. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog nėra įrodytos civilinės... 54. Kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį... 55. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad žalos atlyginimas už pareigos... 56. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „PTM“ bankroto byloje 2011... 57. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 59. ... 60. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios... 61. Remiantis išdėstytais motyvais atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, nes... 62. Dėl nurodytų motyvų teisėjų sprendžia, kad apeliacinis skundas... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 65. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad turėjo 3 856, 75 Lt išlaidų... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į... 67. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi... 68. ... 69. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą... 70. „Ieškovo UAB „PTM“ ieškinį patenkinti iš dalies.... 71. Priteisti iš atsakovės D. V., a.k. ( - )... 72. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 73. Priteisti iš atsakovės D. V., a.k. ( - )... 74. Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PTM“...