Byla 2S-1330-577/2013
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Psyops Media“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir E. B. ieškinį atsakovui UAB „Media Psyops“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

32013 m. gegužės 3 d. priimtas ieškovų A. P. ir E. B. ieškinys atsakovui UAB „Psyops Media“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir kt. Preliminari ieškinio suma –16 000 Lt. Ieškinyje suformuluotas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 16 000 Lt sumai. Ieškovai nurodė, kad kyla pagrįstų dvejonių dėl atsakovo mokumo; atsakovo turtinė padėtis bloga, atsakovui iškelta ne viena byla; 2012 metais atsakovui buvo inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas; turto arešto registro duomenimis, atsakovui taikomas turto areštas maždaug 180 000 Lt sumai. Dėl to, ieškovų nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu tenkino. Pirmos instancijos teismas nutarė areštuoti atsakovui UAB „Psyops Media“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 16 000 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš šių lėšų išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju preliminari ieškinio suma – 16 000 Lt, pareikšta juridiniam asmeniui, nežinant šio turtinės-finansinės būklės, įstatinio kapitalo dydžio, vertintina kaip pakankamai didelė. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę-turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5Atsakovas UAB „Psyops Media“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Visų pirma apeliantas tvirtina, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas; pateikdami tokį ieškinį, atsakovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Apeliantas teigia, kad jo finansinė padėtis yra stabili ir nėra absoliučiai jokio pagrindo abejoti įmonės galimybėmis vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Savo teiginiams pagrįsti atsakovas su atskiruoju skundu pateikia finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliantas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad yra grėsmė, jog galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, apeliantas nurodo, kad šiuo atveju teismas veikia išimtinai ieškovo interesais, neatsižvelgdamas į atsakovo interesus, pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo, teisingumo bei rungimosi principus.

6Ieškovai A. P. ir E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai pastebi, kad atsakovo pateiktame balanse su darbo teisiniais santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 42 126 Lt. Ieškovų teigimu, atsakovo nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais turi būti vertinamas kaip vienas iš atsakovo nemokumo įrodymų. Taip pat ieškovai atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo pateikto balanso matyti, kad atsakovo įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, ieškovai nurodo, kad atsakovo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad neturi įsiskolinimo valstybės biudžetui ir VSDFV.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Psyops Media“ atžvilgiu.

10Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

12Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 16 000 Lt, pareikšta juridiniam asmeniui, vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad į bylą nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę-turtinę būklę. Iš apelianto su atskiruoju skundu pateiktų įmonės finansinių dokumentų matyti, kad su darbo teisiniais santykiai susiję atsakovo finansiniai įsipareigojimai sudaro 42 126 Lt; įmonės įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jo vardu būtų registruota nekilnojamojo turto. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie jo gerą finansinę padėtį yra daugiau deklaratyvūs nei atitinkantys realią atsakovo finansinę situaciją.

14Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą šioje byloje, o atsižvelgiant į bylos medžiagą, manytina, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo gerą finansinę padėtį, tai daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2012).

15Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovų teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovams palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.

16Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

17Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai