Byla 2A-349-368/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei, dalyvaujant ieškovei J. M., atstovei advokatei I. R., atsakovei L. D., atstovei advokatei E. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. A., J. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. A., J. M., D. M. ieškinį atsakovei L. D., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovės I. A., J. M. ir D. M. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiu V. M. ( - ) sudarytą testamentą. Ieškovių manymu, jos yra nušalintos nuo turto paveldėjimo, kadangi V. M. jam priklausantį turtą paliko atsakovei. Nurodė, kad mirusiojo V. M. valia išreikšta testamente neatitinka jo tikrosios valios išraiškos, nes jis testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu, jam buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pažymėjo, kad jo mąstymas buvo sutrikęs, į esminius įvykius reagavo neadekvačiai, sunkiai orientavosi aplinkoje, be to, jam darė įtaką atsakovė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis 2200 Lt advokato atstovavimo išlaidas ir 52,95 Lt pašto išlaidas valstybei. Nurodė, kad pagal LR CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens, o ne jo įpėdinių ieškinį. Pažymėjo, kad ieškovės, ginčydamos ( - ) sudarytą testamentą, neginčija ( - ) sudaryto kito sandorio, kuriuo dovanojamas nekilnojamas turtas ieškovei J. M.. Teismo vertinimu, V. M. valia surašant testamentą, alkoholio nebuvo paveikta. Teismas laikė pagrįstu notarės įrašą testamente, kad ji įsitikino testatoriaus veiksnumu. Sprendė, kad testatorius elgesys surašant testamentą nebuvo spontaniškas ir buvo ieškovių elgesio pasekmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad V. M., sudarydamas testamentą atsakovės naudai, atliko sąmoningą ir gerai pasvertą veiksmą. Pabrėžė, kad ieškovės nepateikė įrodymų, jog testamento pasirašymo dieną buvo sutrikusi V. M. psichinė būsena ir dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Įvertino tai, kad testatorius buvo socialiai orientuotas, sugebėjo bendrauti su aplinkiniais, sugebėjo suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją autentiškai išreikšti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu apeliantės (ieškovės) I. A., J. M. ir D. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuostatą dėl CK 1.89 str. prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pažymima, kad teismas iš esmės neatskleidė tikrosios testatoriaus valios. Teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės. Apeliančių manymu, testatorius sunkiai sirgo, jo psichinė ir psichologinė būklė buvo pažeista ligos, todėl jis negalėjo objektyviai išreikšti savo tikrosios valios. Pabrėžiama, kad teismo argumentai pagrįsti prielaidomis, o jo išvados nėra susijusios su pareikštu reikalavimu. Ieškovių vertinimu, atmesdamas jų prašymą skirti pomirtinę psichiatrinę testatoriaus ekspertizę, teismas pažeidė šalių dispozityvumo ir procesinio lygiateisiškumo principą.

10Atsiliepimu į apeliančių apeliacinį skundą atsakovė L. D. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pažymima, kad teismas nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas nustatyti tikrąją V. M. valią. Nurodoma, kad teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Pabrėžiama, kad ieškovės neįrodė, kad testatorius piktnaudžiavo alkoholiu, jog jam reikėjo gydytis nuo alkoholizmo, taip pat ligos poveikio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M. buvo šviesaus proto ir normalios būsenos, savo valią testamente išreiškė aiškiai, suprato savo veiksmų esmę ir prasmę, pasirašydamas testamentą elgėsi visiškai logiškai ir nuosekliai, laisvai išreiškė savo valią.

11Atsiliepimu į apeliančių apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė L. J. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovių skundo argumentai neatitinka testamento sudarymo aplinkybių ir nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Pažymima, kad V. M. testamentas buvo patvirtintas tik tada, kai notarė visiškai įsitikino testatoriaus veiksnumu ir kada buvo aiškiai išreikšta testatoriaus valia. Teigiama, kad teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovių ieškinį.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Apeliančių I. A., J. M. ir D. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

16Dėl įrodymų vertinimo ir nukrypimo nuo LAT formuojamos praktikos

17Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka įrodymų, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantės nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamą procesinių sprendimą turinį bei apeliančių teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais. Be to, tai, kad apeliantės turi kitokią nuomonę vertindamos byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

18Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde turi būti išsamūs teisiniai argumentai, kad teismas be teisinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos apeliančių keliamu teisės klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės turi nurodyti ne tik konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, jose pateiktus išaiškinimus aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįsti galėjimą jomis remtis nagrinėjamoje byloje, jų nurodomų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylų konkrečių faktinių aplinkybių esminį panašumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kasacinio teismo išaiškinimų nurodymas bendrais bruožais, nesusiejant jų su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu konkrečių faktų teisiniu kvalifikavimu, negali būti pripažįstamas pagrįsta vada apeliančių nurodomiems pažeidimams konstatuoti. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais keliamas netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos klausimas.

19Dėl skundo argumentų, kurie jau buvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės savo skundą iš esmės grindžia teiginiais, kurie jau buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija pakartotinai neanalizuoja apeliančių skundo teiginių dėl testatoriaus tikrosios valios, psichinės, psichologinės būklės, piktnaudžiavimo alkoholiu. Be to, iš 2011-02-10 teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas D. K. (gydytojas gastroenterologijos skyriaus vedėjas) nurodė, jog V. M. buvo skirti medikamentai, kurie neveikia psichikos, o skirti vaistai kaip tik pagerina psichinę veiklą. Taip pat pažymėjo, kad V. M. buvo sąmoningas, jo mąstymas nebuvo sutrikęs ir jokių abejonių dėl jo psichikos nekilo (2 tomas, 53 b. l.). Liudytojai D. K., A.A., A. K. paneigė ieškovių teiginius, kad V. M. vartojo alkoholį (2 tomas, 53–55 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė minėtus ieškovių teiginius neįrodytais.

21Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovės ginčydamos ( - ) testamentą ir nurodydamos, kad testatoriaus tikrąją valią apribojo sunki sveikatos būklė ir piktnaudžiavimas alkoholiu, ieškovės neginčijo ( - ) sandorio, pagal kurį V. M. kartu su ieškove D. M. dovanojo nekilnojamąjį turtą ieškovei J. M. (1 tomas, 73–74 b. l.). Beje, teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-02-09 sprendimu patvirtino V. M. ir ieškovės D. M. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (1 tomas, 10–12 b. l.), o minėtoje sutartyje nurodyta, kad abi sutarties šalys yra veiksnios (1 tomas, 69–70 b. l.).

22Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, bylos esmės atskleidimo

23Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, No. 16034/90, judgment of 19 April 1994, § 61).

24Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į teisiškai reikšmingus byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti ieškovių, atsakovės argumentus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliančių nurodomo civilinio proceso teisės normų pažeidimo dėl bylos esmės neatskleidimo.

25Dėl CPK principų pažeidimo

26Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių skundo teiginiai, kad skundžiamu teismo sprendimu esą pažeisti šalių dispozityvumo ir procesinio lygiateisiškumo principai, laikytini deklaratyviais, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliančių skundo teiginių kaip pirmos instancijos teismas privalėjo elgtis ir ką konstatuoti.

27Be to, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles dėl eksperto išvados vertinimo, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

28Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

29Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 80, 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iš ieškovių priteistina atsakovei po 666,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 80 b. l.).

32Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti atsakovei L. D. (a. k. ( - ) iš apeliančių I. A. (a.k. ( - ) J. M. (a. k. ( - ) ir D. M. (a.k ( - ) po 666,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovės I. A., J. M. ir D. M. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu apeliantės (ieškovės) I. A., J. M. ir D. M. prašo... 10. Atsiliepimu į apeliančių apeliacinį skundą atsakovė L. D. prašo... 11. Atsiliepimu į apeliančių apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė L. J.... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliančių I. A., J. M. ir D. M. apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Dėl įrodymų vertinimo ir nukrypimo nuo LAT formuojamos praktikos... 17. Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 19. Dėl skundo argumentų, kurie jau buvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme... 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės savo skundą iš... 21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, bylos esmės atskleidimo... 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 25. Dėl CPK principų pažeidimo... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių skundo teiginiai, kad skundžiamu... 27. Be to, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles dėl eksperto... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro... 29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 80, 93, 98... 32. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti atsakovei L. D. (a. k. ( - ) iš apeliančių I. A. (a.k. ( - ) J. M....