Byla 2A-1647-510/2010

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovui H. Urbonavičiui, atsakovo M. T. Mackevičiaus atstovams K. Kaminskui ir advokatui G. Kaminskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei D. Štreimikienei, trečiojo asmens atstovei advokatei A. Bilinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mykolo Teofiliaus Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-59/2010 pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Mykolui Teofiliui Mackevičiui ir Alytaus apskrities viršininko administracijai (jos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), tretysis asmuo – asociacija „Nemunaičio stovykla“, dėl servituto nustatymo,

Nustatė

3Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras patikslintame ieškinyje (2t., b.l.123-128) nurodė, kad Alytaus apskrities viršininkui 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 33-14877 atkūrus nuosavybės teises atsakovui Mykolui Teofiliui Mackevičiui ir nenustačius servitutų, pažeisti viešojo juridinio asmens - asociacijos „Nemunaičio stovykla“ interesai bei įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimai. Asociacija „Nemunaičio stovykla“ yra viešasis juridinis asmuo, kurios tikslas ugdyti vaikų ir jaunimo bendražmogiškas ir krikščioniškas vertybes, organizuoti vaikų poilsio stovyklų ir jaunimo organizacijų veiklą, vaikų užimtumą vasaros metu ir t.t. Stovykloje poilsiauja apie 700 vaikų iš Alytaus miesto ir rajono, priimama apie 300 vaikų iš socialiai remtinų ir rizikos šeimų. Dėl to, kad šiuo metu Mykolui Teofiliui Mackevičiui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nenustatytas asociacijai „Nemunaičio stovykla“ priklausančių statinių servitutas, stovykla negali normaliai veikti. Servitutai nebuvo suprojektuoti ir nebuvo nurodyti ir pateiktuose žemės projektuose, nors 2000 m. spalio 20 d. grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte, su kuriuo buvo supažindintas ir ant kurio pasirašė piliečio, kuriam grąžinama natūra žemės įgaliotas atstovas, bei sklypo identifikatoriuje buvo nurodyta, kad šiame sklype yra Nemunaičio skautų-ateitininkų stovyklai (asociacijai „Nemunaičio stovykla“) priklausantys poilsio pastatai. Atsakovui nuosavybės į žemės sklypą atkūrimo procese, paruošiamuosiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad pilietis, kuriam atkuriama nuosavybė sutinka leisti servituto teise naudotis 1,50 ha žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais bei teritorija, reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui. Taigi atsakovas, jau nuosavybės atkūrimo procese žinojo, kad žemės sklype yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir pasirašydamas minėtame plane iš esmės sutiko su servitutu dėl statinių naudojimo visame 1,50 ha žemės sklype. Ieškovas prašė nustatyti Mykolui Teofiliui Mackevičiui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Alytaus apskrityje Alytaus rajone Nemunaičio seniūnijoje Nemunaičio kadastro vietovėje Nemunaičio miestelyje, kurio kadastrinis Nr. 3340/0001:164, unikalus Nr. 3340-0001-0164 servitutą (kodas 212) - teisę ribotai naudotis žemės sklypo dalimi 1,45 ha, kuriame yra asociacijai „Nemunaičio stovykla“ nuosavybės teise priklausantys pastatai: pastatas-sandėlis su garažu, unikalus Nr. 4400-1525-5990; pastatas - pramoginių renginių pastatas, unikalus Nr. 4400-1525-6010; pastatas - štabas, unikalus Nr. 4400-1525-6065; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6087; pastatas- poilsio pastatas, unikalus Nr. 4400-1525-6098; pastatas- tualetas, unikalus Nr. 4400-1525-6354; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6176; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6187; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6208; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6232; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6276; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6287; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6298; pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6310; pastatas-poilsio namelis su medicininiu punktu, unikalus Nr. 4400-1525-6332; kiti statiniai (inžineriniai) - prausykla, unikalus Nr. 4400-1525-6343, pagal UAB „Pasoda“ 2010 m. kovo 25 d. sudarytą servituto planą, 2010 m. kovo 29 d. suderintą Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriuje, visuomenės poreikiams, t. y. asociacijos ..Nemunaičio stovykla“ veiklai, nurodytai įstatuose, vykdyti.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė Mykolui Teofiliui Mackevičiui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Nemunaičio seniūnijoje, Alytaus rajone, Alytaus apskrityje Nemunaičio kadastro vietovėje Nemunaičio miestelyje, kurio kadastrinis Nr. 3340/0001:164, unikalus Nr. 3340-0001-0164 servitutą (kodas 212) - teisę ribotai naudotis žemės sklypo dalimi 1,45 ha, kuriame yra asociacijai „Nemunaičio stovykla“ nuosavybės teise priklausantys pastatai: pastatas - sandėlis su garažu, unikalus Nr. 4400-1525-5990; pastatas - pramoginių renginių pastatas, unikalus Nr. 4400-1525-6010; pastatas - štabas, unikalus Nr. 4400-1525-6065; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6087; pastatas - poilsio pastatas, unikalus Nr. 4400-1525-6098; pastatas - tualetas, unikalus Nr. 4400-1525-6354; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6176; pastatas -poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6187; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6208; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6232; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6276; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6287; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6298; pastatas - poilsio namelis, unikalus Nr. 4400-1525-6310; pastatas - poilsio namelis su medicininiu punktu, unikalus Nr. 4400-1525-6332; kiti statiniai (inžineriniai) - prausykla, unikalus Nr. 4400-1525-6343 pagal UAB „Pasoda“ 2010 m. kovo 25 d. sudarytą servituto planą, 2010 m. kovo 29 d. suderintą Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriuje, visuomenės poreikiams, t. y. asociacijos „Nemunaičio stovykla veiklai, nurodytai jos įstatuose, vykdyti; priteisė iš Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Mykolo Teofiliaus Mackevičiaus solidariai 132 Lt žyminio mokesčio ir 65,46 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo pagrįstumo, atsižvelgtina į teismų praktikos nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kol atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nenustatytas asociacijai „Nemunaičio stovykla“ priklausančių statinių servitutas ir jis neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, stovykla negali normaliai veikti, tai yra, pastatus rekonstruoti, renovuoti, įrengti vandentiekį, užtikrinti elektros tiekimą ir t.t.

5Atsakovas Mykolas Teofilijus Mackevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl apelianto procesiniuose dokumentuose išsakytų argumentų, kad šiuo atveju prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio, kadangi šioje byloje nėra viešo intereso bei asmenų teisių pažeidimo. Šiuo atveju jokio asmenų ar visuomenės teisių ar interesų pažeidimo nėra. Tretysis asmuo turėjo ir turi galimybę naudotis kitais žemės sklypais, priklausančiais ne apeliantui, be to, tretysis asmuo naudojasi apeliantui priklausančiu žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu. Apeliantas sutinka ir toliau leisti trečiajam asmeniui naudotis žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu, jeigu šalys sutars dėl visų žemės sklypo naudojimo sąlygų. Alytaus rajono apylinkės teismas vadovavosi tuo, jog servitutas apeliantui turėjo būti nustatytas Alytaus apskrities viršininkui priimant 2001 m. gegužės 23 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl minėto sprendimo keitimo ar panaikinimo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra, nutraukiant žemės nuomos sutartis pagal Žemės nuomos įstatymą. Fiziniai ir juridiniai asmenys (pastatų ir statinių savininkai) šią žemę nuomoja ir už šią žemę savininkui moka Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka. Šių įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, kai asmeniui yra grąžinama žemė, kuri naudojama arba nuomojama kitiems asmenims, kurių nuosavybės teise priklausantys statiniai stovi ant tos žemės, tai su jais iki tol sudarytos žemės nuomos sutartys yra nutraukiamos ir sudaromos žemės nuomos sutartys su naujais žemės sklypų savininkais. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Tretysis asmuo gali normaliai įgyventi jam priklausančias teises ir nenustačius servituto - jis gali naudotis žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu. Teismas nepaisė daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Nustačius servitutą, apelianto nuosavybės teisės į žemės sklypą būtų itin suvaržytos. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra tinkamai apibrėžtas servituto turinys ir neišspręstas atlygintinumo klausimas. Teisės doktrinoje egzistuoja prezumpcija, kad servitutas yra atlygintinis. Toks teismo sprendimas, kuriuo nenustatytas atlyginimas už naudojimąsi žemės sklypu, prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai.

6Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama, kad nenustačius servituto ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovykla negalėtų normaliai veikti. Prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, siekdamas apginti viešąjį interesą arba apginti valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teisės aktų pažeidimai, kurių pobūdis turi esminės reikšmės asociacijos „Nemunaičio stovykla“ teisėms ir teisėtiems interesams, yra pagrindas prokurorui reikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Atsakovas nesiekė ir nesiekia geranoriškai tartis dėl sklypo naudojimo sąlygų ir servituto nustatymo abipusiu sutarimu su trečiuoju asmeniu.

7Tretysis asmuo asociacija „Nemunaičio stovykla“ atsileipimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama, kad asociacija „Nemunaičio stovykla“ yra viešasis juridinis asmuo, ne pelno siekianti organizacija ir jos tikslas - organizuoti vaikų užimtumą vasaros metu iš įvairių organizacijų ir skirtingų Alytaus miesto ir rajono vietovių. Stovykloje dirbantys mokytojai ir studentai dirba kaip savanoriai, negaudami už darbą užmokesčio, visą stovyklos kelialapio kainą sudaro tik būtinosios išlaidos, skirtos vaiko stovyklavimui. Asociacijos „Nemunaičio stovykla“ nekomerciniais pagrindais vykdoma veikla yra reikšminga, reikalinga, vertinga valstybei ir visuomenei, tai yra egzistuoja viešasis interesas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad asociacija „Nemunaičio stovykla“ naudojasi apeliantui priklausančiu žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu. Asociacija nėra sudariusi nuomos sutarties su apeliantu ir nemoka apeliantui nuomos mokesčio. Taikiu būdu buvo bandoma išspręsti problemą dėl asociacijai priklausančių pastatų eksploatavimo, tačiau susitarti su atsakovu nepavyko. Asociacija bandė susitarti su ne tik dėl servitutų, žemės sklypų mainų, bet ir dėl žemės sklypo nuomos. Susitarti nepavyko, kadangi žemės savininkas nuomos sutartį siūlė sudaryti visiškai neatsižvelgdamas į asociacijos poreikius ir interesus. 2009 m. birželio pradžioje apeliantas neleido patekti į asociacijos pastatus asociacijos pasamdytiems rangovams, kurie turėjo atlikti pastatų vidaus ir išorės remonto darbus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad asociacijai priklausantys statiniai yra kilnojamieji ir gali būti perkelti į kitą žemės sklypą. Visi asociacijai priklausantys statiniai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, pagal savo prigimtį poilsio nameliai yra statiniai sukurti statybos darbais, naudojant statybos produktus, sujungti su žeme.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininkas 2001 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 33-14877 (1t., b.l.103) atkūrė atsakovui Mykolui Teofiliui Mackevičiui nuosavybės teises į buvusio savininko Vaitiekaus Želnios nuosavybės teisėmis valdytą 1,50 ha žemės, esančios Alytaus rajono Nemunaičio seniūnijos Nemunaičio miestelyje. Šio sprendimo pagrindu atsakovui Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruotas 1,5 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris 3340-0001-0164 (1t., b.l.73-81). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1t., b.l.73-81), šiame žemės sklype yra šešiolika pastatų (poilsio nameliai, sandėlis, pramoginių renginių pastatas, štabas, prausykla). Visi šie pastatai Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruoti trečiojo asmens asociacijos „Nemunaičio stovykla“ vardu (1t., b.l.81). Nei nuosavybės teisių atsakovui Mykolui Teofiliui Mackevičiui į minėtą žemės sklypą atkūrimo metu, nei vėliau servitutas nebuvo nustatytas, žemės nuomos sutartis taip pat nėra sudaryta.

10Asociacija „Nemunaičio stovykla“ yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ugdyti vaikų ir jaunimo bendražmogiškas ir krikščioniškas vertybes, įtraukti jaunimą į socialinę veiklą ir kt. Asociacijos veikos sritys ir rūsys – vaikų poilsio stovyklų veikla, jaunimo organizacijų veikla, papildomas mokymas, socialinė, pramogų ir sporto veikla ir kt. (asociacijos įstatai, 1 t., b.l.11). Atsakovui Mykolui Teofiliui Mackevičiui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys asociacijos „Nemunaičio stovykla“ vardu įregistruoti pastatai yra naudojami kaip vaikų poilsio stovykla.

11Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio, kadangi šioje byloje nėra viešo intereso bei asmenų teisių pažeidimo. Su šiuo apelianto teiginiu negalima sutikti. CPK 49 straipsnio 1 dalis numato kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikų poilsio stovyklos tinkamo funkcionavimo užtikrinimas yra viešas interesas, todėl prokuroras, manydamas, jog nenustačius servituto buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, turėjo teisę kreiptis su ieškiniu dėl servituto nustatymo.

12Apelianto teigimu, nebuvo būtinumo nustatyti servitutą. Apeliantas mano, kad asociacija „Nemunaičio stovykla“ gali normaliai įgyventi jam priklausančias teises ir nenustačius servituto – asociacija gali naudotis žemės sklypu nuomos sutarties pagrindu. Apelianto nuomone, teismas nepaisė daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šie apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. CK 4.111 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Ieškovas pateikė teisminiam nagrinėjimui 2010 m. kovo 29 d. su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą planą (2 t., b.l.135), kuriame numatytas servitutas 1,45 ha žemės plotui. Kaip matyti iš šio plano, asociacijai „Nemunaičio stovykla“ priklausantys pastatai yra išsidėstę visame žemės sklype, išskyrus 6-7-8-9 taškais apibrėžtą plotą, kuris yra nurodytas kaip M. T. Mackevičiaus namų valda. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad normaliai vaikų stovyklos veiklai užtikrinti, būtina, kad asociacija „Nemunaičio stovykla“ galėtų naudotis visu 1,45 ha žemės plotu. M. T. Mackevičiui ir asociacijai „Nemunaičio stovykla“ nenusitarus dėl šio žemės ploto nuomos, servituto nustatymas yra būtinas. Nenustačius servituto, asociacija „Nemunaičio stovykla“ neturėtų teisinio pagrindo naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra asociacijos pastatai, o tuo pačiu nebūtų užtikrinta normali asociacijos veikla. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas servitutą pagal 2010 m. kovo 29 d. suderintą su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi planą, servituto nustatymą reglamentuojančių materialinės teisės normų nepažeidė. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (1t., b.l.73-82) asociacijai „Nemunaičio stovykla“ priklausantys pastatai pastatyti 1986-1987 metais. Taigi, atsakovas M. T. Mackevičius nuosavybės teisės į žemę atkūrimo metu žinojo, kad žemė yra užstatyta, tačiau su tokiu nuosavybės teisės atkūrimo būdu sutiko, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog servituto nustatymas pažeidžia žemės ir pastatų savininkų interesų pusiausvyrą.

13Apeliantas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, kad teismas neišsprendė servituto atlygintinumo klausimo. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2010, konstatavo, kad teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Jeigu ši aplinkybė netirta, tai yra pagrindas bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą kvalifikuoti kaip nevisapusišką (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendime turi būti nurodyta, yra servitutas atlygintinas ar ne, o jeigu prievolė mokėti kompensaciją nustatoma, tai pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Tačiau pagal vėlesnę teismų praktiką, tais atvejais, kai reikalavimo dėl servituto atlygintinumo nepareiškia nepareikšta nė viena šalis, pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jį spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2010). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas M. T. Mackevičius turi teisę atskiru ieškiniu reikalauti atlyginimo už servitutą, jeigu jis mano, kad servitutas turi būti atlygintinis.

14Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-327 straipsniais,

Nutarė

16Apeliacinį skundą atmesti.

17Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai