Byla 3K-3-223/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., K. K., G. K., N. K., H. K., G. L., S. P., R. P., D. S., G. V., S. V. ieškinį atsakovui V. Ž., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai ir AB „VST“ dėl kelio servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, jos grąžinimo pirmosios instancijos teismui pagrindų ir servituto nustatymo klausimai.

5Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu žemės sklypui Nr. 79, esančiam ( - ), buvo nustatytas 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio servitutas: teisė naudotis 0,0273 ha keliu kitiems naudotojams. Servituto nustatymo tikslas - užtikrinti gretimų sklypų savininkams privažiavimą prie jiems priklausančių žemės sklypų. 2001 m. atsakovas įsigijo šį žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo padalytas į du sklypus (Nr. 79-1 ir 79-2) ir kelio servitutas nustatytas tik vieno gretimo sklypo Nr. 123 savininkui. Ieškovai yra ( - ) žemės sklypų savininkai, todėl pageidauja nustatyti atsakovui priklausančiame žemės sklype servitutą tam, kad galėtų patekti į savo sklypus. Ieškovai teigė, kad atsakovas trukdo naudotis anksčiau buvusio kelio servitutu, o kitos galimybės patekti į jiems priklausančius sklypus neturi.

6Ieškovai kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami nustatyti kelio servitutą, suteikiantį jiems teisę važiuoti transporto priemonėmis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 79-1 ( - ), bei jį remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tam, kad būtų galima normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams juo naudotis ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patraukti per kelio ribą pastatytą tvorą, o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti ieškovams patraukti tvorą atsakovo lėšomis.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 5504 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padalytas į 1000 kv. m kitos paskirties (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija) žemės sklypą Nr. 79-2 bei į 4504 kv. m kitos paskirties (sodybinio užstatymo) žemės sklypą Nr. 79-1 (iš jo – 296 kv. m servituto teise kelias važiuoti į gretimą sklypą ir 300 kv. m servituto kelias važiuoti į gretimą komercinės paskirties sklypą Nr. 79-2); atsakovo žemės sklypo padalijimo projekto specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatyta galimybė sklypo Nr. 123 savininkui naudotis servitutiniu 296 kv. m keliu. Teismas pažymėjo, kad sklypą Nr. 123 padalijus į kelis, jų savininkams ieškovams G. K., N. K., H. K., K. K. ir D. S. jau yra nustatytas servitutas per atsakovo žemę. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.119 straipsnio reikalavimus servitutinio kelio plotis turėtų būti 4 m, tačiau nė viename taške tokio pločio nenustatyta, o realus kelio plotas yra mažesnis nei prašomas nustatyti 296 kv. m servitutas. Dėl to nustatant 296 kv. m servitutą, kelias turėtų užimti ir atsakovo žemės sklypo dalį, esančią už servitutinio kelio šiaurinės ribos tvoros. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nereiškė reikalavimo paimti iš atsakovo daugiau žemės nei suteikta servitutui, taip pat ieškovai nepateikė prašomo nustatyti servituto ribų nustatymo projekto, t. y. nepagrindė šio reikalavimo įrodymais. Be to, teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovo pietinėje servitutinio kelio dalyje esanti vielos tvora, kuri nedaug pamato pločiu susiaurina važiavimą servitutiniu keliu, būtų pastatyta pažeidžiant tokio pobūdžio statinių statybą reglamentuojančius teisės aktus ar būtų savavališkas statinys. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo tvora pietinėje dalyje ribojasi su ieškovų K. G. ir G. L. žemės sklypais bei nedidele dalimi valstybinės žemės, ir sprendė, jog ieškinio reikalavimas netrukdyti ieškovams naudotis kelio servituto teisėmis ir patraukti per kelio ribą pastatytą tvorą negali būti tenkintas ir dėl to, kad tvoros patraukimas reikštų besiribojančių sklypų dalies užėmimą, o skirti savo žemės keliui suformuoti besiribojančių žemės sklypų savininkai G. L. ir K. G. nesutinka. Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, kad, padalijus atsakovo ir ieškovų žemės sklypus bei juos kitaip suprojektavus, tarp atsakovo ir ieškovų K. G. ir G. L. žemės sklypų, kurių tarpo dalyje yra nedidelė dalis valstybinės žemės, neliko reikiamo servitutinio kelio pločio, ir ši situacija neatitinka CK 4.115 straipsnio reikalavimų. Taip pat konstatavo, kad dalis ieškovų į savo sklypus gali patekti kitu keliu. Kartu teismas pažymėjo, kad kai kurie ieškovai, dalydami turėtus savo žemės ūkio paskirties žemės sklypus į namų valdų sklypus, savo žemės sąskaita nenumatė privažiavimų prie jų, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju kyla ieškovų ir atsakovo nuosavybės teisių ir teisės į servituto nustatymą interesų pusiausvyros klausimas.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino dalį ieškovų apeliacinio skundo, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nutartyje nurodė, kad pagal CPK 8 straipsnio nuostatas teismas turi imtis priemonių bylai tinkamai išnagrinėti ir kuo greičiau atkurti tarp ginčo šalių teisinę taiką. Kolegija, remdamasi

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. PĮ „RPBĮ“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., bylos Nr. 3K-3-298/2006; kt.), konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje neatskleista bylos esmė.

11Kolegija pažymėjo, kad ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę jiems važiuoti transporto priemonėmis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 79-1 ( - ), bei jį remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tam, kad būtų galima normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis keliu. Kolegija nustatė, kad šiam reikalavimui pagrįsti ieškovai pateikė savo žemės sklypų planus, tačiau nepateikė žemės sklypo plano, kuriame būtų suprojektuota kelio servituto dydis, plotas ir ribos. Kolegijos nuomone, nesant tinkamai parengto kelio servituto plano, negalima nustatyti įrodinėjimo dalyko ir teisingai taikyti daiktinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo sąlygas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, nepateikę kelio servituto ribų nustatymo projekto, ieškovai nepagrindė įrodymais savo reikalavimo, tačiau padarė išvadą, jog teismas šiuo atveju neišsiaiškino visų bylos faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.

12Kolegija, remdamasi byloje pateikto Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. raštu ir jo priedais, nurodė, kad servitutinis kelias į žemės sklypą Nr. 123, kuriame detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai individualiai statybai ( - ), yra nustatytas per žemės sklypus ( - ); sklypams ( - ) servitutas sklypuose ( - ) nebuvo numatytas, tačiau kito kelio įvažiavimui į šiuos sklypus nėra. Dėl to, kolegijos nuomone, svarstytinas ne tik servituto nustatymo, bet ir nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo klausimas.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151) dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo gali išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Kasatorius teigia, kad šiuo atveju nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui perdavė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad reikia rinkti naujus įrodymus, negali būti formalus; turi būti argumentuota, be kokių įrodymų negalima teisingai išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme. Bylos grąžinimas tuo argumentu, kad neatskleista bylos esmė, laikytinas nepagrįstu, jeigu apeliacinės instancijos teismas nenurodo tiek fakto, tiek teisės klausimų, kodėl byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Šios bylos grąžinimas nagrinėti tuo pagrindu, kad ieškovai turi pateikti rašytinį įrodymą–planą, yra nepagrįstas, nes ieškovas savo teises gali ginti pareikšdamas naują ieškinį, kartu pateikiant planą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nesant materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2004; 2009 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2009; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-112/2009; kt.);

162) dėl lygiateisiškumo, teisingumo principų pažeidimo netinkamai taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo pagrindu, kad ieškovai nepateikė žemės sklypo plano, kuriame būtų suprojektuotas kelio servitutas, jo ribos ir pan. Kasatorius teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik dvejus metus; buvo daug parengiamųjų posėdžių; ieškovams atstovavo advokatai; teismas ne kartą siūlė šalims pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio ir atsikirtimo į jį pagrindus, ieškovai tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau plano nepateikė. Kasatoriaus nuomone, plano nepateikimas yra ieškinio nepagrįstumą patvirtinanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui pažeidė šalių lygiateisiškumo, teisingumo principus, nes teismas gynė išimtinai ieškovų teises;

173) dėl CPK 331 straipsnio pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nė dėl vieno kasatoriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto argumento. Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų dėl daliai ieškovų jau nustatyto servituto kasatoriui nuosavybės teise priklausančiame sklype;

184) dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ypač svarbių šioje byloje įrodymų – nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų, iš kurių matyti, kad ieškovai turi kitų galimybių patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas G. L. turėjo ir turi galimybę patekti į jam priklausantį sklypą Nr. 289, kuris šiuo metu yra padalytas į tris sklypus. Nors detaliajame plane padalyti sklypą į kelis sklypus neišspręstas įvažiavimo į šiuos sklypus klausimas, tačiau akivaizdu, kad ieškovas G. L. galėjo ir privalėjo kelią projektuoti savo sklypo sąskaita, tačiau lengvabūdiškai to tikėjosi išvengti, įvažiavimą siekdamas įsirengti kito žemės sklypo savininko – kasatoriaus – sąskaita. Analogiška situacija yra ir su sklypų, pažymėtų kadastro ištraukoje Nr. 897, 898, 899, 883, 879, 900, 882, 878, 888, 889, 885. 891, 884, 896, 880, 877, 876, 887, 895, 893, 894, 881, 886, 892, savininkais. Šiuos sklypus pardavusios ieškovės E. B. ir D. B., keisdamos joms priklausiusio žemės sklypo paskirtį ir dalydamos jį į 25 sklypus, neišsprendė patekimo į šiuos sklypus klausimo – nenumatė įvažiavimo ir dabar tai nori padaryti kasatoriaus sklypo sąskaita. Be to, kasatorius pažymi, kad, net nustačius servitutą šiems ieškovams, nebus išspręstas patekimo į juos klausimas, nes už kasatoriui priklausančio žemės sklypo yra kitų žemės savininkų sklypai, kuriuose nėra pažymėto kelio ir nenustatyta jokio servituto. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių dėl realiai esančio kelio ploto;

195) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos servituto nustatymo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnį, yra nurodęs, kad teismo sprendimu servitutas gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tokiais atvejais, kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis naudotis daiktu pagal paskirtį; jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, negali būti ribojama daikto savininko nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005). Nagrinėjamu atveju teismas nesiekė protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, nes ieškinio patenkinimas pažeistų kasatoriaus teises – leidimas važiuoti per atsakovo žemę tokiam dideliam skaičiui savininkų pablogintų jo gyvenimo sąlygas, sudarytų nuolatinį transporto priemonių judėjimą ir keltų triukšmą.

20Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., G. L., S. P., R. P., G. V., S. V. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

211) dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, kad neliktų teisiškai neatskleista bylos esmė. Bylos esmės neatskleidimas siejamas su negalimumu išnagrinėti bylą pagal pateiktus įrodymus. Ieškovai mano, kad pirmosios instancijos teisme vykęs procesas turėjo trūkumų. Ieškovų teigimu, jie buvo sąžiningi proceso dalyviai, nepiktnaudžiavo procesu, buvo suinteresuoti greitu bylos išnagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pasinaudoti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta galimybe;

222) dėl lygiateisiškumo, teisingumo principų pažeidimo netinkamai taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Ieškovai teigia, kad kasatorius taip pat pripažįsta, jog, ieškinį atmetus, byla nebus išspręsta ir ieškovai pareikš naują ieškinį. Toks kelias, ieškovų nuomone, dar labiau pailgintų bylinėjimosi procesą, todėl bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo yra protingesnis ir racionalesnis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų netyrė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovai neturi kitos galimybės patekti į savo žemės sklypą, byloje nepateiktas servituto nustatymo planas, kuris reikšmingas kelio servituto vietai ir matmenims nustatyti;

233) dėl CPK 331 straipsnio pažeidimų. Ieškovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, pagrindžiančius jo išvadą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo analizuoti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų dėl to, kad, nesant ginčo servituto plano ir pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, negalima nustatyti įrodinėjimo dalyko ir teisingai taikyti materialiosios teisės normų.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

27Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo.

28Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui svarbu, jog bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką (žr., pvz., 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Wierciszewska v. Poland; 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Uglanova v. Russia; 2006 m. liepos 27 d. sprendimą byloje Mamič v. Slovenia; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Četvertakas v. Lithuania; kt.). Tam tikrų kategorijų bylose (pavyzdžiui, su tėvų valdžia ir vaiko globos klausimais susijusiose bylose, darbo bylose, kt.) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia valstybės pareigą veikti itin skubiai, siekiant išspręsti ginčą ir apibrėžti ginčo šalių teisinį statusą (žr., pvz., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Hokkanen v. Finland; 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Wojtunik v. Poland; kt.).

29Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. įmonė ir R. Ž. v. notarė D. V. ir VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-11/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009).

30Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovai nepateikė žemės sklypo plano, kuriame būtų suprojektuotas kelio servituto dydis, plotas ir ribos, todėl negalima nustatyti įrodinėjimo dalyko ir teisingai išspręsti ginčo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, atliko vietos apžiūrą ir nustatė, kad daliai ieškovų kelio servitutas per atsakovo žemės sklypą yra nustatytas Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu ir jie turi teisę šiuo keliu naudotis, tačiau kelio plotis nesiekia reikiamų 4 metrų; kad keičiant žemės paskirtį ir padalijant žemės sklypus į mažesnius gyvenamųjų namų statybai ne visais atvejais buvo nustatyti keliai privažiuoti prie žemės sklypų, tačiau dalis ieškovų gali patekti į savo sklypus kitu keliu (ne per atsakovo sklypą einančiu keliu); taip pat nustatė kitas, pirmosios instancijos teismo manymu, reikšmingas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai nepateikė prašomo nustatyti kelio servituto projekto, jas vertino, teisiškai kvalifikavo, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbiausių bylos aplinkybių ir nevertino aplinkybės dėl kelio servituto plano nepateikimo, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi teisę kilus būtinybei pareikalauti papildomų įrodymų, juos įvertinti ir nustatyti kitokias, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuoti kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, t. y. apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, privalo pats juos pašalinti ir padarytas fakto bei teisės klaidas ištaisyti, galutinėje išdavoje palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priimdamas kitokį negu pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad byloje privaloma svarstyti kelio servituto atlygintinumo klausimą. Tokio reikalavimo byloje nepareikšta ir nė viena šalis šio klausimo nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jį spręsti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs vien tai, kad nagrinėjamo ginčo sprendimui reikšmingas kelio servituto planas, neturėjo teisėto pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja pirmiau aptartiems civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams ir kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl bylos esmės atskleidimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla grąžintina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo klausimui spręsti.

31Teisėjų kolegija, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako.

32Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

33Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 253,03 Lt, tačiau jų priteisimo klausimas, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nespręstinas.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, jos grąžinimo pirmosios... 5. Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu žemės sklypui... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami nustatyti... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 11. Kolegija pažymėjo, kad ieškovai prašė nustatyti kelio servitutą,... 12. Kolegija, remdamasi byloje pateikto Kauno apskrities viršininko... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 15. 1) dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.... 16. 2) dėl lygiateisiškumo, teisingumo principų pažeidimo netinkamai taikant... 17. 3) dėl CPK 331 straipsnio pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės... 18. 4) dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Kasatorius... 19. 5) dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos servituto nustatymo klausimu.... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai I. A., E. B., D. B., G. B., S. B.,... 21. 1) dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.... 22. 2) dėl lygiateisiškumo, teisingumo principų pažeidimo netinkamai taikant... 23. 3) dėl CPK 331 straipsnio pažeidimų. Ieškovų nuomone, apeliacinės... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių... 29. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 30. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos... 31. Teisėjų kolegija, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka,... 32. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 33. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...