Byla e2S-365-658/2017
Dėl pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. pranešimais atliktus įskaitymus

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28168-615/2016 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finance Group“ dėl pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. pranešimais atliktus įskaitymus.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ginčas kilęs dėl juridinio asmens ieškinio, kuris po kreipimosi į teismą dienos įgijo bankrutuojančio statusą, apmokestinimo žyminiu mokesčiu bei kitų trūkumų šalinimo.
    2. Ieškovė ŽŪB ,,Kraštovaizdis” kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės UAB ,,Finance Group” 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. pranešimais atliktus įskaitymus dėl 415,44 Eur ir 32 387,93 Eur dydžio sumų bei priteisti šias sumas iš atsakovės.
    3. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovės pranešimais atliktus užskaitymus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, netenkino ieškovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškiant ieškinį, nustatė ieškovei dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos žyminio mokesčio sumokėjimui ir tai patvirtinančių rašytinių įrodymų pateikimui bei patikslinto ieškinio su priedais, atitinkančio nutartyje nurodytus Civilinio proceso kodekso (CPK) reikalavimus pateikimui. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
    1. ieškinys dalyje dėl reikalavimų atsakovės pranešimais atliktus užskaitymus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nesukelia teisinių pasekmių, todėl atsisakytinas priimti;
    2. atsakovės reikalavimas priteisti skolą yra grindžiamas atliktų vienašalių užskaitymų nepagrįstumu, todėl jis negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas ieškinio dalykas;
    3. nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą nėra įsiteisėjusi, todėl pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nėra;
    4. ieškovės ieškinys ir jo priedai neatitinka CPK reikalavimų, todėl nustatytinas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui: 1) ieškinyje nurodytas prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašas nesutampa su teisme elektroninių ryšių priemonėmis faktiškai gauta medžiaga, o dalis elektroninių ryšių priemonėmis gautų dokumentų nėra vientisi; 2) ieškinio faktinis pagrindas ieškinyje nėra suformuluotas aiškiai – iš pateikto ieškinio nėra aišku ar ieškovas pripažįsta savo paties įsiskolinimus atsakovui (jeigu taip – tai kokio konkretaus dydžio), ar šių įsiskolinimų nepripažįsta.
  1. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovė ŽŪB ,,Kraštovaizdis” prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė ginčija ne pranešimus, o jais atliktus įskaitymus, todėl toks reikalavimas sukelia pasekmes ir gali būti ginčo dalykas;
    2. atlikti i?skaitymai yra ginc?ijami tais pagrindais, jog jie prieštarauja sutarc?iai, neatitinka Civilinio kodekso 6.130 straipsnyje nustatytu? reikalavimu?, pažeidžia imperatyvia?sias teise?s normas, todėl aplinkybe?, ar ieškovė pripaži?sta skola?, ar jos nepripaži?sta, nei?takoja bylos baigties;
    3. teismas neatidžiai peržiūrėjo ieškinio priedus, todėl nepagrįstai sprendė, kad jie nėra vientisi, nesutampa su elektroninių ryšių priemonėmis gauta medžiaga. De?l priedu? gausos, priedai buvo nuskanuoti ir padalinti i? kelias dalis, ieškinyje nurodyti priedai bei teismui pateikti priedai sutampa ir yra vientisi, tiesiog skiriasi priedu? numeracija;
    4. teismas neįsigilino į tai, kad ieškovei ieškinio pateikimo dieną jau buvo iškelta bankroto byla, kurioje konstatuota, kad ieškovė jau 2015 metais buvo nemoki, todėl akivaizdu, kad ji neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį, todėl atleidimo nuo žyminio mokesčio institutą vertino pernelyg formaliai. Šiuo atveju nepriėmus ieškinio pažeidžiamos ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai išsiieškoti ieškiniu reikalaujamą 32 803,37 Eur sumą.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreipėsi ieškiniu į teismą po bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau nutarčiai dar nesant įsiteisėjusiai, todėl prašė pirmosios instancijos teismą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi šį prašymą atmetė nurodydamas, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą ieškovei dar nėra įsiteisėjusi, todėl negali būti taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas. Teismas nurodyta nutartimi taip pat atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais bei nustatė kitus likusios ieškinio dalies trūkumus.
  2. Iš bylos duomenų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, gavęs ieškovės atskirąjį skundą 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi su skundu sutiko iš dalies ir pasinaikino skundžiamos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakęs priimti ieškinį dalyje dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, todėl apeliacijos objektą sudaro tik tos teismo nutarties dalys, kuriomis ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, sutikslinti prie ieškinio pridedamus dokumentus), bei netenkintas prašymas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir ji įpareigota sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

7Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo

  1. CPK imperatyviai reglamentuojamas žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygos ir tvarka (CPK 83, 84 str.). Taip įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Už ieškinį (priešieškinį) nesumokėjus įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, teismas turi taikyti ieškinio (priešieškinio) trūkumų pašalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.). Šį ieškinio (priešieškinio) trūkumą pašalinus per teismo nustatytą laikotarpį, ieškinys (priešieškinis) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
  2. Iš apeliantės nurodytų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacijos (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovei iki kreipimosi į teismą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 14 d. (civilinė byla Nr. B2-1955-562/2017). Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad iš šių faktinių aplinkybių, taip pat ir iš teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą matyti, kad ieškovė yra nemoki nuo 2015 metų, jos nemokumas konstatuotas iškeliant bankroto bylą, todėl net ir esant neįsiteisėjusiai nutarčiai, tai sudaro pagrindą spręsti apie galimybes atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitu, ne CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
  3. CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami / iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte, pagal kurį bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
  4. Kadangi nagrinėjamu atveju galioja įstatyme įtvirtintinas besąlyginis pagrindas (ieškovei iškelta bankroto byla), kuriam esant šalis atleidžiama nuo prievolės mokėti žyminį mokestį, atskirojo skundo argumentai dėl teismo teisės spręsti dėl šalies atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitais įstatyme numatytais pagrindais neanalizuotini ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Ieškovei nuo žyminio mokesčio esant atleistai pagal įstatymą (t. y. tam teismo sprendimas nėra reikalingas), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmestas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – konstatuotina, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo yra atleista (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

8Dėl kitų ieškinio trūkumų

  1. Teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė kitus ieškinio trūkumus, t. y. sutikslinti ieškinio faktinį pagrindą bei pridedamų dokumentų sąrašą. Apeliantė nesutinka ir su šia teismo nutarties dalimi.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį bei priedus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai yra formalūs, neesminiai ir nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas.
  3. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str. 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20-313/2016, 3K-3-43/2010 ir kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir įskaitymais įskaitytos sumos priteisimo ieškovei. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes atlikti ne priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo veiksmai, bet neteisėtas ieškovei priklausančių piniginių lėšų pasisavinimas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neturėjo teisės disponuoti ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, be to, įskaitymas pažeidžia ir imperatyviąsias teisės normas (CK 6.130 – 6.140 str., CK 6.9301 str., Lietuvos Respublikos turto areštų akto registro įstatymo 2 str. 4 d.). Ieškiniui pagrįsti pateikti priedai išdėstyti elektroninėje byloje sudedant juos į tris dalis. Atskirajame skunde nurodoma, kad priedai buvo sugrupuoti į dalis atsižvelgiant į jų apimtį. Įvertinus ieškinyje nurodomų priedų sąrašą ir elektroninėje byloje pateikto ieškinio priedus matyti, kad visi jie yra pateikti, tik išdėsčius kitokia tvarka.
  5. Atsižvelgiant į nutarties 17 dalyje nustatytas aplinkybes ir į 16 dalyje išdėstytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės yra aiškios ir suprantamos, nėra dviprasmiškos, tuo tarpu ieškiniui pagrįsti pateikti dokumentai yra tikslūs, o vien tai, kad elektroninėje sistemoje jie išdėstyti kitokia tvarka nei nurodoma ieškinyje, nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių formalių jo trūkumų. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai yra galimai netikslūs ir/ar prieštaringi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jie gali būti tikslinami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.
  6. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškinio priėmimo klausimui esant pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), skundžiama nutartis nurodytoje dalyje naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktu,

Nutarė

10atskirąjį skundą patenkinti.

11Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad ieškovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-28168-615/2016 mokėjimo.

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria nustatyti ieškinio trūkumai panaikinti ir ieškovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai