Byla 2-756/2013
Dėl kreditorių susirinkimo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Trys mergelės“ bankroto byloje, patenkintas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. Ž. ir G. M. skundas dėl kreditorių susirinkimo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Trys mergelės“ bankroto byloje, patenkintas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai A. ir G. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

5Pareiškėjai nurodė, kad bankrutuojančios įmonės turtas iš varžytynių buvo bandomas parduoti 10 kartų, tačiau pageidaujančių pirkti turtą pirkėjų nebuvo. BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu vienintelis kreditorius S. J. pateikė R. A. komercinį pasiūlymą nupirkti turtą už 420 000 Lt, pasiūlė balsuoti už šį siūlymą ir pats jį priėmė, todėl minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta turtą parduoti pasiūlymą pateikusiam R. A. už 420 000 Lt. Pareiškėjai pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorių per vieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo sušaukti BAB „Trys mergelės“ kreditorių susirinkimą klausimui dėl ginčo turto pardavimo varžytynėse kainos nustatymo arba dėl ginčo turto pardavimo be varžytynių pasiūlymą pirkti ginčo turtą pateikusiam UAB „BCB group“ spręsti, tačiau ginčijamo pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkėje toks klausimas apskritai nebuvo svarstomas, vietoj jo bankroto administratorius pateikė darbotvarkės klausimą „dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo“, tokiu būdu bankroto administratorius nesilaikė teismo nustatyto įpareigojimo. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo atveju visi klausimai, priskirti kreditorių susirinkimui, iš esmės buvo sprendžiami vienintelio kreditoriaus S. J., skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo siekiama parduoti turtą kuo didesne kaina, kad kuo labiau būtų įgyvendinamos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Priimti sprendimai dėl turto realizavimo iš esmės tėra vienintelio kreditoriaus interesų tenkinimas, o kreditorių susirinkimas vengė parduoti turtą iš varžytynių ir iš esmės išvengti potencialių turto pirkėjų, kurie pageidautų turtą įsigyti už rinkos ar artimą rinkos kainai kainą, todėl skundžiamas BAB „Trys mergelės“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia pareiškėjų, kaip įmonės akcininkų, teises ir teisėtus interesus.

6Kreditorius S. J. atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Kreditorius nurodė, kad bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto ilgai nepavyko parduoti dėl blogos jo būklės. Atlikus pastato ekspertizę bei įvertinus preliminarią kapitalinio remonto kainą, t. y. kad pastatą būtų galima eksploatuoti pagal paskirtį, visi tolesni trys pasiūlymai įsigyti pastatą tebuvo apie 400 000 Lt, o tai rodo kreditoriaus priešpaskutinio kreditorių susirinkimo metu nustatytos kainos realumą. Be to, kreditorius, nuspręsdamas perimti pastatą ir kartu dar apmokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidas, realiai būtų pastatą įsigijęs už šiek tiek mažesnę nei 400 000 Lt kainą. Kreditorius pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, jog kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti ginčijami dėl kreditorių kiekio, be to, kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas ar sprendimų kokybė nepriklauso nuo juos priėmusių kreditorių kiekio. Kreditorius taip pat nurodė, kad pareiškėjas A. Ž., veikdamas su G. M., bandė prievarta įsigyti kreditoriaus kreditorinį reikalavimą, panaudodami suklastoto tariamo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, pateikdami jį teismui, o nepavykus įgyvendinti savo tikslų, savo nepagrįstomis pretenzijomis ir skundais, toliau naudodami suklastotus visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, siekia, kad bankroto procesas būtų nepabaigiamas.

7Atsakovas BAB „Trys mergelės“ atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas nurodė, kad BAB „Trys mergelės“ vieninteliu kreditoriumi yra S. J., visi kreditorių susirinkimo nutarimai ĮBĮ 24 straipsnio numatyta tvarka iš esmės yra priimami vienasmeniškai šio vienintelio atsakovo kreditoriaus. Bankroto administratorius kreditorių susirinkime teikė du pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau jie buvo atmesti. Kreditorių susirinkime gavus R. A. komercinį pasiūlymą nupirkti turtą už 420 000 Lt, vienintelis kreditorius pasiūlė balsuoti už šį siūlymą ir kreditorių susirinkimas jį priėmė, todėl kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta turtą parduoti pasiūlymą pateikusiam R. A. už 420 000 Lt. Po ginčijamo kreditorių susirinkimo 2012 m. spalio 4 d. bankroto administratorius gavo dar vieną pasiūlymą dėl turto pirkimo – UAB „Karolinos turas“ pasiūlė pirkti turtą už 700 000 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad priimant skundžiamą nutarimą ĮBĮ 24 straipsnyje numatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista, todėl nėra įstatyminio pagrindo skundžiamą nutarimą panaikinti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog ĮBĮ įtvirtina bankroto proceso operatyvumo principą, o vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų yra patenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus įmonei. BAB „Trys mergelės“ bankroto byla buvo iškelta dar 2003 m. lapkričio 3 d., t. y. ĮBĮ 33 straipsnyje 6 dalyje numatytas turto realizavimo terminas yra jau seniai praleistas, o tai prieštarauja bankroto proceso operatyvumo principui, o kartu siekiui kuo greičiau patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus. Vienintelio kreditoriaus S. J. teismo patvirtinto reikalavimo suma yra 188 536,10 Lt, todėl atsakovo skoliniai įsipareigojimai visiškai padengiami turtą pardavus R. A. už 420 000 Lt. Pabaigus atsakovės turto realizavimo procedūrą, galėtų būti užbaigtas ir atsakovo bankroto procesas. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręstas turto perleidimas atitinka bankroto proceso operatyvumo ir kreditorių interesų patenkinimo principus.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjų A. Ž. ir G. M. skundą patenkinti, panaikinti BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo, priteisti iš BAB „Trys mergelės“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui A. Ž., įpareigoti BAB „Trys mergelės“ administratorių per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo sušaukti BAB „Trys mergelės“ kreditorių susirinkimą klausimui dėl ginčo turto pardavimo varžytynėse kainos nustatymo ir paskelbti turto pardavimą iš varžytynių.

10Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai BAB „Trys mergelės“ bankroto byloje ĮBĮ 24 straipsnyje numatyta tvarka iš esmės yra priimami vienasmeniškai vienintelio kreditoriaus S. J. Bylos medžiaga patvirtina, kad BAB „Trys mergelės“ pakartotinio 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorius pateikė du siūlymus svarstomu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo: 1) turtą pardavinėti varžytynėse, nustačius pradinę 1 470 000 Lt kainą remiantis UAB „Matininkai“ pakartotine turto vertinimo ekspertize Nr. 20A0-1011-0065; 2) turtą parduoti už 400 000 Lt pasiūlymą jį pirkti pateikusiai UAB „BCB group“, kuri savo pasiūlyme taip pat nurodė, kad atsiradus trečiajam asmeniui, kuris pasiūlytų didesnę nei 400 000 Lt kainą, bendrovė svarstytų galimybę didinti šio pasiūlymo kainą. Abu pasiūlymai kreditorių susirinkimo, t. y. vienintelio akcininko S. J., balsuojant buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad pirmas pasiūlymas vilkintų bankroto procedūrą, kreditorius neva turi informacijos, kad UAB „BCB group“ yra nepatikima įmonė. Taip pat vienintelis kreditorius pateikė R. A. komercinį pasiūlymą nupirkti turtą už 420 000 Lt, pasiūlė balsuoti už šį siūlymą ir pats jį priėmė, todėl minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta turtą parduoti pasiūlymą pateikusiam R. A. už 420 000 Lt.

11Teismas pažymėjo, jog tiek 2011 m. gegužės 4 d., tiek 2012 m. rugsėjo 28 d. skunduose pareiškėjai nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kurios, jų nuomone, sudaro pagrindą skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus laikyti neteisėtais. Taigi pareiškėjai skunde tiek dėl BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, tiek dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nurodė, jog skundžiami nutarimai yra neteisėti, kadangi nekilnojamojo turto vertę kreditorius S. J. nustatė savo nuožiūra, be to, turtas nebuvo pasiūlytas keliems pirkėjams viešai – parduodant turtą iš varžytynių, o perduotas kreditoriaus nurodytam asmeniui. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo susidarė analogiška situacija, kai turtas buvo parduotas be varžytynių, o dėl turto pardavimo, kainos ir asmens, kuriam bankrutavusios įmonės turtas bus parduotas, nusprendė kreditorius S. J. Dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo būtina vadovautis apeliacinio ir kasacinio teismo išaiškinimu dėl Kauno apygardos teisme išnagrinėto pareiškėjų skundo dėl BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo Kauno apygardos teismo nutarties išvados dėl 2011 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo pripažintos nepagrįstos, ir šiuo klausimu priimta Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis panaikinta.

12Teismas taip pat nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjant pareiškėjų atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011 dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. liepos 14 d. nutartyje nurodė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu siekiama priešingų tikslų, t. y. vieninteliam kreditoriui perimti ginčo turtą už kuo mažesnę kainą. Teismas teigė, kad teisėjų kolegija atmetė kreditoriaus S. J. argumentą, kad 2010 m. gruodžio 14 d. pakartotinės teismo ekspertizės akte ekspertai neatsižvelgė ir nevertino ginčo turto trūkumų, ir nurodė, kad apeliantai teisingai pažymėjo, jog turto vertė nustatoma faktiškai apžiūrint turtą vietoje, įvertinant jo fizinę būklę, todėl ekspertai, vertindami ginčo turtą, jau atsižvelgė į turto trūkumus. Teismas nurodė, kad taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog 2010 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktu nustatyta ginčo turto vertė – 1 470 000 Lt neatitiktų realios rinkos turto vertės. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011 teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutarties argumentai pripažinti teisingais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog kreditoriaus S. J. bankroto byloje atliktus veiksmus galima vertinti kaip siekį už kiek įmanoma mažesnę kainą perimti įmonės ginčo turtą, o ne tik gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Teismas taip pat konstatavo, jog kreditoriaus S. J. turtinių interesų tenkinimas tos apimties, kaip tai buvo atlikta, iš esmės pažeidė bankrutuojančios įmonės akcininkų interesus į turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais.

13Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties išaiškinimai dėl ginčo turto pardavimo tvarkos nustatymo, ginčo turto vertės nustatymo, vienintelio kreditoriaus S. J. teisės priimti vienasmenį sprendimą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Kauno apygardos teismo įvertintos kaip aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties išaiškinimai yra privalomi Kauno apygardos teismui (CPK 362 str. 2 d.) nagrinėjant pareiškėjų skundą, kai ginčas vyksta tarp tų pačių asmenų, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties turto, t. y. dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris iš esmės sprendė ankstesnio BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris pripažintas neteisėtu ir dėl to panaikintas, neišspręstą klausimą dėl ginčo turto pardavimo.

14Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su pareiškėjų motyvais, kad vien dėl to, kad ginčo turtas nebuvo parduodamas varžytynėse, nebuvo išnaudotos galimybės parduoti ginčo turtą už didesnę kainą, negu šis turtas parduotas R. A., dėl to buvo pažeistos BAB „Trys mergelės“ teisės, taip pat ir pareiškėjų teisės. Teismas išvadas dėl pareiškėjų motyvų pagrįstumo grindė ir tuo faktu, kad po sprendimo dėl turto R. A. perleidimo priėmimo BAB „Trys mergelės“ administratorius gavo ir pateikė teismui UAB ,,Karolinos turas“ pasiūlymą dėl sutikimo ginčo turtą nupirkti už žymiai didesnę kainą, negu buvo nutarta turtą parduoti R. A.. Šiame pasiūlyme UAB ,,Karolinos turas“ nurodė, kad bendrovė pageidauja pirkti nekilnojamąjį turtą už 700 000 Lt.

15Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog teisinga ir sąžininga suma už ginčo turtą gali būti sumokėta parduodant turtą varžytynėse. Teismas konstatavo, kad kainą, už kurią 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu BAB „Trys mergelės“ nekilnojamasis turtas parduotas R. A., yra neteisinga, kadangi byloje nenuginčyta eksperto išvada, jog ginčo turto 1 470 000 Lt kaina neatitiktų realios rinkos turto vertės. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog yra pagrindas skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti ir pareiškėjų skundą patenkinti.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Kreditorius S. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Kreditorius nėra pateikęs jokių komercinių pasiūlymų R. A. vardu įsigyti BAB „Trys mergelės“ varžytynėse neparduotą turtą. Kreditorius neturi nieko bendra su minėtu asmeniu, o vienintelis minėto asmens pasiūlymo kriterijus, priimant kreditorių susirinkimo nutarimą buvo pasiūlyta didesnė nekilnojamojo turto pardavimo kaina.

192. BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimas neturi nieko bendro su BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. nutarimu, kuriuo kreditorius nusprendė pats perimti turtą, primokėjęs atitinkamą piniginę sumą. Tuo tarpu šiuo atveju kreditorius tiesioginiu sandoriu nusprendė parduoti turtą pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

203. Bankroto byloje jau buvo vykdyta 10 varžytynių, kuriose turto pardavimo kainos buvo nustatomos, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus komercinius pasiūlymus, tačiau turto parduoti nepavyko.

214. Tik tuomet kai kreditorius už savo pinigines lėšas atliko nekilnojamojo turto ekspertizę ir nustačius nekilnojamojo turto kainą bei iki galo įvertinus turto trūkumus ir galutinę jo kainą, pareiškėjai ir bankroto administratorius pradėjo reikšti pretenzijas.

225. UAB „Karolinos turas“ pateiktas pasiūlymas nėra realus, kadangi jį pateikė ne įmonės vadovas, galintis veikti juridinio asmens vardu. Be to, toks pasiūlymas, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, nekilnojamojo turto būklę ir apskritai į nekilnojamojo turto kainas rinkoje, yra nerealus. Be to, toks pasiūlymas buvo pateiktas tik 2012 m. spalio 4 d., t. y., jau priėmus kreditorių susirinkimo nutarimą.

236. Kreditorius negali pakeisti tos aplinkybės, kad jis yra vienintelis BAB „Trys mergelės“ kreditorius, ir tokiu būdu negali paneigti nei pareiškėjų, nei teismo išankstinio nusistatymo dėl tokios kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo priežasties.

24Atsakovas BAB „Trys mergelės“ atsiliepimu prašė atskirojo skundo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas absoliučia balsų dauguma, taigi priimtas nutarimas yra teisėtas ir išreiškiantis kreditorių interesus. Atsakovas pažymėjo, kad nors teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, tačiau nagrinėjamu atveju įsiterpė į kreditorių susirinkimo kompetenciją. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai būtent kreditorių susirinkimui, bet ne teismui suteikia teisę nustatyti parduodamo turto vertę bei pardavimo tvarką, o teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimą nuspręsti susirinkimui priskirtų klausimų. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas nustatė turto pardavimo tvarką, t. y. nurodė, kad turtas turi būti parduodamas varžytynėse, o ne, pavyzdžiui, laisvu pardavimu. Be to, ginčijamu nutarimu kreditorius nesprendė dėl pardavimo tvarkos, tačiau nusprendė parduoti turtą vienam iš pateikusių komercinį pasiūlymą pirkti BAB „Trys mergelės“ turtą. Nors įstatymas ir numato, kad administratorius nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda. Taigi ginčo atveju turtą pardavė ne administratorius, bet kreditorius, kuriam tokia teisė nesuteikta. Nors ĮBĮ nuostatos nukreiptos į tikslą, kad kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, tačiau yra būtina išlaikyti bendrovės, akcininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, todėl turėtų būti dedamos maksimalios pastangos turtą parduoti už kuo didesnę kainą.

25Pareiškėjai A. Ž. ir G. M. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Pareiškėjai nurodė, kad apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria bylos faktinė situacija ir aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Nutartyje, kuria remiasi apeliantas, nagrinėtas ginčas dėl nutarimo, kuriuo patvirtinta įkeisto nekilnojamojo turto objektų pradinės pardavimo kainos antrosioms varžytynėms, todėl negali būti precedentu. Pareiškėjai skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pagrindė aplinkybes, kodėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012 nagrinėjamu atveju laikytina precedentine. Minėtoje nutartyje nustatytas kreditoriaus siekis perimti turtą už kuo mažesnę kainą, o tai yra retas reiškinys bankroto bylose. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas apelianto atskirasis skundas, būtų sudaryta galimybė ignoruoti tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis AB „Trys mergelės“ bankroto byloje. Apeliantas pats vienasmeniškai priimdamas nutarimą pritarė komerciniam pasiūlymui, nesiaiškindamas, ar turtą įmanoma parduoti didesne kaina. Šiuo atveju buvo pateikti pasiūlymai turtą parduoti didesne kaina, tačiau jie buvo atmesti. Be to, turto vertinimo ekspertizės metu buvo nustatyta didesnė nekilnojamojo turto rinkos vertė nei pasiūlė R. A., o ekspertizės išvada nėra nuginčyta. Pareiškėjai pažymėjo, jog prieš tai buvusiose varžytynėse turtas buvo pardavinėjamas už neprotingai didelę kainą. 2010 m. gruodžio 14 d. ekspertizės aktu nustatyta turto vertė sudaro 1 470 000 Lt. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo siekiama turtą parduoti kuo didesne kaina, o priimtas sprendimas iš esmės tėra tik vienintelio kreditoriaus interesų tenkinimas, o minėtas sprendimas yra siekis išvengti varžytynių, kurias rengti įpareigojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėjo, jog UAB „Karolinos turtas“ pateiktas pasiūlymas tik patvirtina aplinkybę, jog turtas gali būti parduotas už didesnę kainą.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

28Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

29Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 14 d. pakartotinės ekspertizės aktu nustatyta BAB „Trys mergelės“ nekilnojamojo turto – pastato – kavinės ir pastato priklausinių inžinerinių statinių (kiemo aikštelės, baseino, rūkyklos), esančių M. Riomerio g. 37, Kaune, vertė yra 1 470 000 Lt. BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 nustatyta pastato – kavinės ir pastato priklausinių – inžinerinių statinių vertė – 236 153 Lt ir nutarta perduoti šį turtą vieninteliam kreditoriui S. J., įpareigota kreditorių sumokėti 47 616,90 Lt skirtumą tarp jo kreditorinio reikalavimo ir ginčo turto vertės per du mėnesius nuo kreditorių susirinkimo dienos, o kreditoriui sumokėjus nurodytą sumą, nutarta patvirtinti nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą. Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011 panaikintas (b. l. 19 – 24). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012 minėta nutartis palikta nepakeista (b. l. 25 – 34). Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi administratorius įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo sušaukti BAB „Trys mergelės“ kreditorių susirinkimą klausimui dėl ginčo turto pardavimo varžytynėse kainos nustatymo arba dėl ginčo turto pardavimo be varžytynių pasiūlymą pirkti ginčo turtą pateikusiam UAB „BCB group“ spręsti (b. l. 35). BAB „Trys mergelės“ pakartotinio 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorius pateikė du siūlymus svarstomu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo: 1) turtą pardavinėti varžytynėse, nustačius pradinę 1 470 000 Lt kainą remiantis UAB „Matininkai“ pakartotine turto vertinimo ekspertize Nr. 20A0-1011-0065; 2) turtą parduoti už 400 000 Lt pasiūlymą jį pirkti pateikusiai UAB „BCB group“, kuri savo pasiūlyme, nurodė, kad atsiradus trečiajam asmeniui, kuris pasiūlytų didesnę nei 400 000 Lt kainą, bendrovė svarstytų galimybę didinti šio pasiūlymo kainą. Abu minėti pasiūlymai kreditorių susirinkimo, t. y. vienintelio kreditoriaus S. J., balsais atmesti, motyvuojant tuo, kad pirmas pasiūlymas vilkintų bankroto procedūrą, o kreditorius neva turi informacijos, kad UAB „BCB group“ yra nepatikima įmonė. Be to, vienintelis kreditorius pateikė R. A. komercinį pasiūlymą nupirkti turtą už 420 000 Lt, pasiūlė balsuoti už šį siūlymą. BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta turtą parduoti pasiūlymą pateikusiam R. A. už 420 000 Lt (b. l. 13 – 17). Pareiškėjai dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo pateikė skundą (b. l. 3 – 9). Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjų skundas patenkintas ir ginčijamas nutarimas panaikintas (b. l. 67 – 74). Apeliantas dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.

30Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad kreditorius nėra pateikęs jokių komercinių pasiūlymų R. A. vardu įsigyti BAB „Trys mergelės“ varžytynėse neparduotą turtą. Be to, BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimas neturi nieko bendro su BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. nutarimu, kuriuo kreditorius nusprendė pats perimti turtą, primokėjęs atitinkamą piniginę sumą. Tuo tarpu šiuo atveju kreditorius tiesioginiu sandoriu nusprendė parduoti turtą pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų jo kompetencijai priskirtų klausimų turi teisę nustatyti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, kurie jį realizuoja, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai taip pat atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta turtą parduoti pasiūlymą pateikusiam R. A. už 420 000 Lt. Nors bankrutuojančios įmonės turtą bandyta anksčiau parduoti vykusiose varžytynėse, tačiau nustačius pernelyg aukštas nekilnojamojo turto pardavimo kainas turto varžytynėse parduoti nepavyko. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog turto daug kartų nepavyko parduoti varžytynėse nesudaro pagrindo padaryti išvadai, kad dar kartą paskelbus apie nekilnojamojo turto pardavimą varžytynėse ir nustačius tinkamą jo kainą, tokio turto parduoti tikrai nepavyktų. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nurodytu ekspertizės aktu, kuris nėra nuginčytas, parduodamo nekilnojamojo turto kaina nustatyta – 1 470 000 Lt, tuo tarpu kreditorių susirinkimo nutarimu minėtas turtas parduotas tik už 420 000 Lt sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012 pateikti išaiškinimai buvo privalomi pirmosios instancijos teismui, kadangi ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs tarp tų pačių asmenų, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo (perleidimo), t. y. dėl BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris iš esmės ir sprendė BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris pripažintas neteisėtu ir panaikintas, neišspręstą klausimą dėl ginčo turto pardavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo pareiškėjai, apeliantas savo atskirajame skunde nepagrįstai daro nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje nagrinėtas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtintos įkeisto nekilnojamojo turto objektų pradinės pardavimo kainos antrosioms varžytynėms, tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra nagrinėjamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo turtą nuspręsta parduoti fiziniam asmeniui už atitinkamą piniginę sumą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta teismo nutartimi nagrinėjamu atveju remtis nėra teisinio pagrindo.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1855/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012 buvo nustatyti kreditoriaus S. J. veiksmai bei siekis, priimant BAB „Trys mergelės“ 2011 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, perimti ginčo turtą už kiek įmanoma mažesnę kainą, o ne tik gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog ginčo turtą tikslinga būtų bandyti parduoti iš varžytynių, ir tik nepavykus ginčo turto parduoti iš varžytynių už kreditoriaus siūlomu būdu apskaičiuotą kainą, spręsti klausimą dėl kitokio turto perleidimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kreditorius, neatsižvelgdamas į minėtoje nutartyje nurodytą turto realizavimo galimą būdą, vienašališkai priimdamas BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, dėl subjektyvių priežasčių nepagrįstai atmetė administratoriaus pasiūlymą nekilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse ir nustatyti pradinę jo pardavimo kainą 1 470 000 Lt, atmetė kitus pateiktus komercinius pasiūlymus bei nutarė turtą parduoti R. A. už nepagrįstai mažą, t. y. 420 000 Lt kainą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą yra pateiktas ir 2012 m. spalio 4 d. UAB „Karolinos turas“ pasiūlymas pirkti bankrutavusios įmonės nekilnojamąjį turtą už 700 000 Lt ir nors minėtas pasiūlymas ir buvo pateiktas jau po ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, tačiau toks pasiūlymas tik patvirtina tą aplinkybę, jog bankrutavusios įmonės turtas, jį bandant parduoti varžytynėse, galimai būtų parduotas už didesnę kainą, o toks pardavimas labiau atitiktų ne tik bankrutavusios įmonės kreditoriaus, bet ir kitų bankroto proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus.

34Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

35Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai A. ir G. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti... 5. Pareiškėjai nurodė, kad bankrutuojančios įmonės turtas iš varžytynių... 6. Kreditorius S. J. atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį... 7. Atsakovas BAB „Trys mergelės“ atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjų... 10. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai BAB „Trys mergelės“... 11. Teismas pažymėjo, jog tiek 2011 m. gegužės 4 d., tiek 2012 m. rugsėjo 28... 12. Teismas taip pat nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjant... 13. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties ir Lietuvos... 14. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su pareiškėjų motyvais, kad vien dėl... 15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog teisinga ir... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Kreditorius S. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 18. 1. Kreditorius nėra pateikęs jokių komercinių pasiūlymų R. A. vardu... 19. 2. BAB „Trys mergelės“ 2012 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo... 20. 3. Bankroto byloje jau buvo vykdyta 10 varžytynių, kuriose turto pardavimo... 21. 4. Tik tuomet kai kreditorius už savo pinigines lėšas atliko nekilnojamojo... 22. 5. UAB „Karolinos turas“ pateiktas pasiūlymas nėra realus, kadangi jį... 23. 6. Kreditorius negali pakeisti tos aplinkybės, kad jis yra vienintelis BAB... 24. Atsakovas BAB „Trys mergelės“ atsiliepimu prašė atskirojo skundo... 25. Pareiškėjai A. Ž. ir G. M. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko,... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5... 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 29. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 14 d. pakartotinės ekspertizės aktu... 30. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad kreditorius nėra... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu BAB „Trys... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos... 34. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo... 35. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą....