Byla 2A-646-372/2011
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B., atsakovo UAB „Laivydas“ atstovui advokatui V. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Laivydas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Laivydas“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laivydas“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 142,96 Lt žalos, 94,00 Lt žyminį mokestį, 270,00 Lt už vertimus į užsienio kalbą, 459,80 Lt už ieškinio parengimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2009-10-07 įsigaliojo tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Laivydas“ pasirašyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ( - ), kuria buvo apdrausta vilkiko „Renault Premium“, v. n. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutartį draudiminė apsauga automobiliui „Renault Premium“ galiojo tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2009-11-09 apie ( - ) val., ( - ), atsakovo darbuotojas A. P., vairuodamas automobilį „Renault Premium“ su puspriekabe kliudė pakeliamus vartus „Nordic Plast“ sandėlyje ir juos apgadino. Ieškovas atlikęs žalos sureguliavimą išmokėjo 1 820,53 EUR, t. y. 6 285,93 Lt, dydžio draudimo išmoką. (Detalizavimas: 1 583,07 EUR - žala; 237,46 EUR – žalos reguliavimo išlaidos; 1 583,07 EUR + 237,46 EUR = 1 820,53 EUR, t. y. 6 285,93 Lt). Draudimo sutartimi atsakovas apdraudė transporto priemonę „Renault Premium“ tik Lietuvos Respublikoje (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 4 d.). Vadovaujantis LR CK 6.270 str. 1,2 d., 6.280 str. 1 d. bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. (Jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka) ieškovas turi į atsakovą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 3 142,96 Lt sumai (6 285,93 Lt x 50 %). Ieškovas prašė teismo jo naudai iš atsakovo priteisti 3 142,96 Lt, kadangi atsakovas neinformavo ieškovo, kad transporto priemonė „Renault Premium“ bus eksploatuojama užsienyje, todėl tokiu būdu padidino riziką.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Laivydas“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 3 142,96 Lt draudimo išmokos, 94,00 Lt žyminį mokestį, 270,00 Lt už vertimus, 2 516,80 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išieškojo iš atsakovo UAB „Laivydas“ 20,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Laivydas“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

9Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Ieškinio teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti, nes ieškovo atsakovui išduotame draudimo polise (liudijime) aiškiai buvo nurodyta, kad apdrausto vilkiko draudiminė apsauga galiojo ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ir Europos valstybėse, be to, draudimo sutartyje net nebuvo numatytos atsakovo pareigos informuoti draudiką. Ieškovas teisme neįrodė atsakovo padidintos rizikos.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai išaiškino Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu patvirtintas „Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas“ bei kitus teisės aktus, reguliuojančius transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės klausimus, be to, pažeidė CPK 185 str. nuostatas dėl bylos įrodymų vertinimo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

14Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.

15Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė prievolė sumokėti ieškovei žalą pagal regresą atsirado dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neatidžiu pačios sudarytos sutarties su ieškove susipažinimu ir laikymusi. Sudarydamas su ieškove Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ( - ), apeliantas privalėjo susipažinti su jos sąlygomis. Pačios sutarties tekstas sudaro tik 1 lapą, todėl jį buvo galima labai detaliai išanalizuoti. Apeliantas yra ne vartotojas, o verslininkas. Jam turi būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, sudarant sutartis ir jas vykdant. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad apeliantas neturėjo žaliosios kortos, ką patvirtino ir jo atstovas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( 2007 m. gegužės 17 d. redakcija Nr.X-1137) 6 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m.vasario 13 d. nutarimu Nr.122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. punkte numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos žalos dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai - pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nuslėpė, kad jai priklausanti transporto priemonė ketina vykti į užsienį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė išmokėtų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, atsakovės darbuotojui sukėlus autoįvykį ir atsiradus pareigai atlyginti žalą.

16Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17Atmetant apeliacinį skundą, teismas privalo išspręsti turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijije klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Sudarant susitarimą su advokatu, šalis turi prisiimti galimų bylinėjimosi išlaidų neatgavimo riziką, kadangi priėmus jai nepalankų sprendimą, jų visiškai ar iš dalies neatlygintų laimėjusioji šalis. Teismas sprendžia, kad ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ turėtų atstovavimo išlaidų suma gali sudaryti 1000 Lt . Tai būtų protinga ir optimali suma, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį, trukmę, problematiką, sudėtingumą. Bylos apimtis nebuvo labai didelė. Ginčo problematika nenauja, tokio pobūdžio bylose jau yra suformuota plati teismų praktika. Pati ieškinio suma yra nedidelė, todėl atmetant apeliacinį skundą, ieškovės išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje sudarytų daugiau nei 50 procentų priteistos sumos. Kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės prašymą priteisti visą advokato pagalbos išlaidų sumą, būtų nesąžininga ir neprotinga.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

19Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovės UAB „Laivydas“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai