Byla I-665-602/2010

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjos M. U. atstovėms advokatei Danutei Puzirauskienei ir S. P., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, atstovui Vidui Vanagui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

52009-12-11 pareiškėja M. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 1000 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 3-8). 2010-04-19 pareiškėja padidino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 4960,31 Lt. Nurodė esanti pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, turinti teisę gauti 0,2352 ha žemės plotą Pagirių kadastro vietovėje. 2006-10-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006-10-30 vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje, juos užbaigiant iki 2006-12-31. 2008-08-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų įsakyta nebevykdyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 įsakymą panaikino, konstatavęs, kad įsakymas prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Nepaisant to, Vilniaus apskrities viršininko administracija terminą projektavimo darbams užbaigti pratęsė iki 2009-12-31. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjai padaryta ir tebedaroma turtinė ir neturtinė žala. Neteisėtas atsakovo neveikimas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, turėdama pareigą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, šios pareigos iki šiol nėra įvykdžiusi. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-28 sprendimu buvo pripažinta, kad neteisėtu sprendimu, inter alia, pažeisti pareiškėjos teisėti interesai, susiję su ginčo žeme. Pareiškėjos turtinė žala 1500 Lt pasireiškia negautomis pajamomis. Paaiškino, kad jei ginčo žemė būtų grąžinta laikantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatų, pareiškėja būtų galėjusi pasinaudoti galimybe gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenis ir pasėlių plotus. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai nesuprojektavus žemės sklypo iki 2006-12-31, buvo pažeisti teisėti pareiškėjos lūkesčiai ir pareiškėja neteko teisės gauti mažiausiai 758 Lt tiesioginių valstybės išmokų: (0,2352 ha x 5 x 198,23)+(0,2352 ha x 5 x 247,76)+(0,2352 ha x 5 x 247,76)=785 Lt. 2010-04-19 pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose patikslino žemės sklypo plotą vietoj 0,2352 ha – 1,43 ha. Atitinkamai patikslino tiesioginių valstybės išmokų dydį, kurį būtų galėjusi gauti: (1,43 ha x 5 x 198,23)+(1,43 ha x 5 x 247,76)+(1,43 ha x 5 x 247,76)=4960,31 Lt. Be to, pareiškėja ginčo sklypą būtų galėjusi parduoti už pakankamai aukštą kainą, o dabar sklypų kainos yra ženkliai nukritusios. Pareiškėja nurodė, kad nuo 1982 m. yra pensininkė, pripažinta nukentėjusiąja nuo 1939-1990 m. okupacijos. Siekdama apingti savo teises į ginčo žemę buvo priversta kreiptis į valdžios institucijas, teismą, tuo patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad 2009-08-03 raštu kreipėsi į VĮ Valstybinį žemėtvarkos institutą, prašydama informuoti, kaip vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, tačiau iki šiol atsakymas nėra gautas. Pareiškėja buvo priversta kreiptis į advokatę, o kadangi gyvena kitame mieste, konsultuotis su advokate turėjo vykti į Vilnių, dėl to tekdavo atidėti kasdienius darbus, tai pareikalavo ne tik daug materialinių išlaidų, bet ir laiko bei jėgų. Per teismo posėdį pareiškėjos atstovės prašė skundą tenkinti.

6Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48-50).

7Nurodė, kad LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 23 p. nustato, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos. Tvarkos 111 p. nustato, kad sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje. Šis terminas skaičiuotinas ne nuo 2006-10-02, o nuo Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimą, t.y. kad atsakovas daugiau kaip 6 mėnesius nuo pareiškėjos žemės sklypo paženklinimo nepriima sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokiais įrodymais būtų Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, žemės sklypo paženklinimo aktas. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 2009-01-06 pateikė prašymą pratęsti projekto parengimo terminą, 2009-02-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu terminas pratęstas iki 2009-06-30, o 2009-07-21 įsakymu – iki 2009-12-30. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 28 p. nustatyta, kad žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Reformos įstatymo 10 str. nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Todėl jei pareiškėjai nepatvirtinus projekto skubos tvarka būtų projektuojamas žemės sklypas, tai pažeistų ne tik Žemės reformos įstatymo 10 str., bet ir kitų pretendentų Pagirių kadastro vietovėje teises. Pažymėtina, kad žemėtvarkos projekto parengimo terminas teisės aktuose nėra numatytas.

8Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš patirtų nepatogumų, nežinomybės, pažeminimo jausmų, sunkios turtinės padėties. Pareiškėjos teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis. Šiuo atveju pareiškėjos, kaip ir kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises Pagirių kadastro vietovėje, teisės nėra pažeidžiamos, nes priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra teisinio pagrindo – žemės reformos žemėtvarkos projekto.

9Per teismo posėdį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

11Skundas tenkintinas iš dalies.

12Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą veiksmų, atliktų šio proceso metu pareiškėjos kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas) atžvilgiu.

132006-10-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-9220-41 patvirtinti: 1. Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos pagal pridedamą schemą bei plotas – 2221,61 ha, kuriame projekto autorius – VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus; 2. Pagirių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai, sąrašas; 3. 2006 m. patikslintas Pagirių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas ir plano eksplikacijoje nurodyti patikslinti duomenys. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutui įsakyta nuo 2006-10-30 vykdyti projektavimo darbus Pagirių kadastro vietovėje, juos užbaigti iki 2006-12-31. Nustatyta, kad per 10 dienų nuo šio įsakymo paskelbimo piliečiai, pageidaujantys Pagirių kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę iš valstybės, gali pateikti prašymus Vilniaus žemėtvarkos skyriaus specialistams Pagirių seniūnijoje (b. l. 39).

142006-11-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-11358-41 patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti asmeninio ūkio ir prie nuosavybės teise turimų statinių naudojamą žemę, tarnybinių dalų naudotojų, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje Pagirių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone: 1. sąrašas piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, pateikusių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus po apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3256-41 patvirtinto projekto (45 asm.); 2. sąrašas piliečių, pateikusių prašymus bei išvadas įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius, Vilniaus rajono, Pagirių kadastro vietovėje (537 asm.); 3. Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas (453 asm.); 4. sąrašas piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas Pagirių kadastro vietovėje (229 asm.); 5. Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos tarnybinių dalų naudotojų sąrašas (7 asm.) (b. l. 40).

15VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto sudarytuose Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės teritorijoje 2007 metais rengiamų 8-10 grupių pretendentais gauti žemę žiniaraščiuose yra nurodyta pareiškėja, kuriai buvo projektuojami numatomi neatlygintinai perduoti sklypai. Nustatyta, kad M. U. įtraukta į šį sąrašą, eiliškumo grupė 9, sklypo plotas 0,2352 ha (b. l. 41-45).

16Vilniaus apskrities viršininkas 2008-08-18 įsakymu Nr. 2.3-10627-(41), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2007-11-28 posėdžio protokolu Nr. 28 „Dėl viešųjų logistikos centrų steigimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. 3-435 „Dėl viešųjų logistikos centrų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-06 nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ 1 punktu įsakė: 1.1. Nevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono Pagirių seniūnijoje Pagirių kadastro vietovėje Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Valčiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją. 1.2. Žemės sklypų, suprojektuotų rengiamame Pagirių kadastro vietovės Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Valčiūnų kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją žemėtvarkos projekte pretendentams grąžinti natūra vietos nekeisti. Nustatyta, kad Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas turi būti parengtas iki 2008-12-31 (b. l. 27).

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009, Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-18 įsakymą Nr. 2.3-10627-(41) panaikino. Įsakymas pripažintas neteisėtu iš esmės, t.y. prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Teismo 2009-04-28 sprendimas yra įsiteisėjęs.

182009-01-06 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas raštu Nr. VS 2-3 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo terminus iki 2009-06-30. Nurodė, kad Pagirių, Baltosios Vokės, Melekonių ir Valčiūnų kaimų dalyse, patenkančiose į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją, buvo suprojektuoti žemės sklypai 85 pretendentams, iš kurių nuomonę pareiškė ir atsiėmė išvadas 4, o likę 81 nesutinka, kad jiems žemės sklypai būtų projektuojami kitoje vietoje. Pažymėjo, kad neaiškus projektavimo darbų užbaigimo terminas, projektavimo darbai šiuo metu nevyksta ir neapibrėžtas laikas, kada tai galėtų būti (b. l. 56).

192009-01-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1046-(41) nustatyta, kad Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas turi būti parengtas iki 2009-06-30 (b. l. 54). 2009-06-30 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas raštu Nr. VS2-70 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo terminus iki 2009-12-30. Nurodė, kad iki projektavimo darbų sustabdymo sklypai buvo suprojektuoti 1-9 eiliškumo pretendentams bei daliai 10-to eiliškumo pretendentų. Projektavimo darbų sparta ir terminai priklausys nuo to, kada bus iškviesti likę nepasirinkę sklypų 10-to eiliškumo pretendentai (b. l. 53). 2009-07-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12408-(41) šis terminas pratęstas iki 2009-12-30 (b. l. 55).

202009-08-03 pareiškėja raštu kreipėsi į VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutą, prašydami informuoti, kokioje stadijoje yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, kokie tam reikalingi darbai yra vykdomi ir kada nuosavybės teisių atkūrimas Pagirių kadastro vietovėje bus baigtas (b. l. 30-31).

212009-12-28 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas raštu Nr. VS2-208 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas pratęsti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo terminus iki 2010-06-01. 2010-01-25 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-678-(41) šis terminas pratęstas iki 2010-06-01.

221997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 ­(toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 str. 4 d. nustatyta, kad kaimo vietovėje neatlygintinai nuosavybėn perduodamas lygiavertis žemės sklypas turi būti suformuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

23Pagal Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d., piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 100 p., yra apskrities viršininkas. Pagal Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d., sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskrities viršininkas turi priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų Atkūrimo įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

241997 m. liepos 2 d. Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-370 4 str. nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d., žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai. Remiantis Žemės reformos įstatymo 20 str., žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas.

25Remiantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Projektų rengimo metodika, 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 redakcija) 4 p., žemėtvarkos projektą rengia fiziniai ir juridiniai asmenys, Europos Sąjungos valstybių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių filialai, turintys kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus ir sudarę sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Pagal Projektų rengimo metodikos 10 p., žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš šių etapų (darbų stadijų): 1. grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2. žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3. projektavimo darbai; 4. žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5. žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6. duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7. žemėtvarkos projekto baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Pažymėtina, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nurodyto eiliškumo (Projektų rengimo metodikos 35 p.).

26Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad būtina ir esminė sąlyga nuosavybės teisių atkūrimui – parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą priimti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai turi per 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje. Teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti parengtas žemėtvarkos projektas. Nagrinėjant teisme ginčą, iškyla klausimas dėl tokio termino, nes turi būti konstatuojamas asmens teisių gynimo mechanizmas, kai asmuo turi tam tikrą teisę, bet ilgą laiką negali jos įgyvendinti. Todėl tai turėtų būti protingas terminas. Dėl protingo termino paisymo būtinumo yra pasisakęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas byloje Nr. A-7-915-04. Nesant termino reglamentavimo, yra abejotina galimybė įpareigoti apskrities viršininką priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau konstatavus, kad asmens teisės yra pažeidžiamos, šios teisės turi būti ginamos. Nesant reglamentavimo kaip turi būti įgyvendinta Atkūrimo įstatyme nustatyta pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises, pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

27Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

28Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

29Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

30Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininkas nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus – priėmė 2008-08-18 įsakymą Nr. 2.3-10627-(41), kuris teismo sprendimu kaip neteisėtas yra panaikintas. Dėl šio įsakymo priėmimo užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas, inicijuotas pareiškėjos 1992 m. (b.l. 130), kuris ir šiuo metu nėra baigtas ir nėra aiškus terminas kada jis bus baigtas, kada bus realizuota Atkūrimo įstatyme pareiškėjai nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises į neteisėtai nacionalizuotą žemę.

31Skundo turinys, pareiškėjos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja siekdama atkurti nuosavybės teises atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, visi reikalingi dokumentai Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, žinia apie neteisėto įsakymo priėmimą, kurio pagrindu stabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, pareiškėjai sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų pareiškėja jautė įtampą bei pažeminimą, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis.

32Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėjai padaryta neturinė žala dėl minėtų neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Nustačius visas, šiuo atveju, būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad atsakovas privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą (CK 6.263 str.).

33Pagal CK 6.250 str. neturinė žala teismo įvertinama pinigais. CK 6.281 str. 1 d. nustatyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atsižvelgiant į neturtinės žalos pobūdį, šios žalos atlyginimas yra negalimas atlyginimas natūra, todėl neturtinė žala visada atlyginama tik pinigine kompensacija. Dėl nurodytų motyvų, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui aplinkybės, jog tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą yra galimybė atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – įgyvendinti pareiškėjos teises pagal Atkūrimo įstatymą. Į nurodytą aplinkybę galima atsižvelgti, nustatant atlygintinos žalos dydį.

34CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasi nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl institucijos veiksmų pobūdžio, pareiškėjos paaiškinimus dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, į tai, kad vyksta procesas, kurio metu yra taisoma iki teisės aktų pažeidimo buvusi padėtis, daro išvadą, kad pareiškėjai priteistina 2500 Lt neturtinė žala.

35Netenkinamas yra pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja šį reikalavimą grindžia hipotetine galimybe įgyvendinti savo kaip žemės ūkio veiklos subjekto teisę gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas, numatytas 2002-06-25 Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 9 str. Pareiškėja nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra žemės ūkio veiklos subjektas, galintis pretenduoti į tokias išmokas. Todėl negalima konstatuoti tokios turtinės žalos atsiradimo. Be to, teismas daro išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytų galimai negautų pajamų ir neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų. Dėl analogiškų motyvų, negali būti konstatuojamas žalos atsiradimas dėl to, kad pareiškėja turėdama sklypą galėjo jį pelningai parduoti, o šiuo metu žemės kaina yra mažesnė. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti atlyginta turtinė žala.

36Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad šioje byloje turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų, kurias sudaro išlaidos už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje (b.l. 75). Nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

37Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. yra nustatyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalia kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Todėl pareiškėjai priteistina 170 Lt (ABTĮ 45 str.).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

39

Nutarė

41pareiškėjos M. U. skundą tenkinti iš dalies.

42Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pareiškėjai M. U. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 170 Lt (šimtą septyniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

43Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. 2009-12-11 pareiškėja M. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1)... 6. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko... 7. Nurodė, kad LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių... 8. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš patirtų nepatogumų, nežinomybės,... 9. Per teismo posėdį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas... 11. Skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo... 13. 2006-10-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-9220-41... 14. 2006-11-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-11358-41... 15. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto sudarytuose Vilniaus apskrities... 16. Vilniaus apskrities viršininkas 2008-08-18 įsakymu Nr. 2.3-10627-(41),... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-28 sprendimu... 18. 2009-01-06 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas raštu Nr. VS 2-3 kreipėsi... 19. 2009-01-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1046-(41)... 20. 2009-08-03 pareiškėja raštu kreipėsi į VĮ Valstybinis žemėtvarkos... 21. 2009-12-28 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas raštu Nr. VS2-208... 22. 1997-07-01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 23. Pagal Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d., piliečių prašymus atkurti... 24. 1997 m. liepos 2 d. Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-370 4 str. nurodyta,... 25. Remiantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.... 26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas,... 27. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą,... 28. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 29. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir... 30. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad Vilniaus apskrities... 31. Skundo turinys, pareiškėjos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad... 32. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėjai padaryta neturinė... 33. Pagal CK 6.250 str. neturinė žala teismo įvertinama pinigais. CK 6.281 str.... 34. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 35. Netenkinamas yra pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinės žalos... 36. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad šioje byloje turėjo... 37. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. yra nustatyta, kad... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 39. ... 41. pareiškėjos M. U. skundą tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities... 43. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 44. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas...